- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-10-01
- Bylos Nr.
- 1-784-1207/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44041-2025-5
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Jomilė Juškaitė-Vizbarienė
- Kaltinamasis
- KAL1
- Nukentėjusysis
- NKA1
- Prokuroras
- Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra (Panevėžys)
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje KAL1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
KAL1 2025 m. gruodžio 17 d., apie 16.54 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., parduotuvėje (duomenys neskelbtini), pagrobė laikinai neapdairiai be priežiūros ant kasos Nr. 1 prekių stalo pirkėjo NKA1 paliktą darbo knygą su joje esančiais užfiksuotais pirkėjo asmens duomenimis, gyvenamosios vietos adresu bei pinigais, apie paliktą daiktą nepranešdamas kasininkei ar minėtos parduotuvės apsaugos darbuotojui, taip pat palikto daikto bei pinigų negražindamas jų savininkui, t. y. įvykdė svetimo, nukentėjusiajam NKA1 priklausančio, 530 Eur vertės turto: darbo knygos, 20 Eur vertės, darbo knygoje buvusių grynųjų pinigų – 510 Eur (50, 20, 10 ir 5 Eur nominalo banknotais) vagystę.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Kaltinamasis KAL1 teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad darbo knygą paėmė, tačiau tai negali būti laikoma vagyste, be to, darbo knygoje buvo tik 30 Eur. 2025 m. gruodžio 17 d. atėjo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę prekybos centre (duomenys neskelbtini) nusipirkti alaus, maisto produktų. Buvo gal 11.30 val. Už kasos yra prekystalis, ant kurio gulėjo ta darbo knyga. Ji buvo juodos ar mėlynos spalvos. Viduje buvo daug čekių. Pakėlė, paklausė kasininkės, kieno tai daiktas, ji nieko neatsakė, todėl įsidėjo ją į kuprinę ir parsinešė namo. Suprato, kad tai ne jo daiktas. Vaizdo įraše ne viskas matosi. Pakėlė knygą ir paklausė, kieno ji yra, nežino, kodėl to nesimato. Namuose net nežiūrėjo, kas yra darbo knygos viduje kokias dvi dienas. Paskui susisiekė iš parduotuvės ir paprašė grąžinti. (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojas jam pasakė, kad žmogus paliko darbo knygą, o iš vaizdo įrašo matė, kad paėmė jis. Nenorėjo grąžinti apsaugos darbuotojui, galvojo gal užsidirbs, kai grąžins žmogui. Kai patikrino darbo knygos turinį, viduje rado daug čekių ir užkišta 30 Eur. Galvojo, kad tie čekiai žmogui svarbūs ir jis už tai, kad grąžins, sumokės. Neatsimena, kokiomis kupiūromis buvo tas 30 Eur, gal 20 Eur ir 10 Eur. Knygą gražino policijoje, kai jį iškvietė. Nesutinka, kad tai vagystė, tiesiog rado pamestą daiktą. Supranta, kad vagystė yra tada, kai išsibrauni į svetimą patalpą ir kažką paimi. Knygą grąžino policijoje, grąžino be pinigų, nes buvo juos išleidęs. Juos grąžino vėliau, išsikeitė savo 100 Eur ir padėjo atgal. Neatsimena, kur išleido tuos 30 Eur, gal maistą pirko. Nežino, ką sakė nukentėjusysis, jam apsauginis tik pasakė, kad toje knygelėje buvo pinigų, bet nepasakė kiek. Mano, kad nukentėjusysis nori pasipelnyti, todėl sako, kad buvo 500 Eur. Nemano, kad išsigrynino tokią sumą ir tiesiog įsidėjo į knygą. Netiki, kad gali taip pinigus laikyti, būtų į piniginę įsidėjęs. Labai kvailai pakliuvo, norėjo paskambinti ir grąžinti tą knygelę, bet jokių kontaktų niekur nerado. Galvojo gal atsidėkos kaip nors, gal malkų ar ko, bet nerado nei pavardės, nei telefono. Nesutinka su 480 Eur civiliniu ieškiniu. Neatidavė knygos apsaugos darbuotojui, nes galvojo pasipelnyti. Nenunešė į policiją, nes nežinojo kaip. Išleido 30 Eur po bendravimo su apsauginiu. Pinigai užkišti buvo paskutiniame lape už kampelio. Ant čekių matėsi didelės sumos, bet nei pavardės, nei jokių rekvizitų nebuvo. Mano, kad knygą žmogus paliko dėl žioplumo. Galvojo, kad pasiges tų kvitų, nes jų buvo toje knygoje daug.
Nukentėjusysis NKA1 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2025 m. gruodžio 17 d. su žmona buvo Panevėžyje. Po pietų važiavo namo į (duomenys neskelbtini). Žmona norėjo apsipirkti prieš šventes prekybos centre (duomenys neskelbtini). Dažnai užvažiuoja į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), nes jiems pakeliui. Pasitikrino, kiek turi grynųjų pinigų. Stambesnes kupiūras laiko darbo knygoje paskutiniame lape voke arba tiesiog laisvai įdėtus, nes piniginėje jie susilamdo ir netelpa. Piniginėje laiko tik smulkius pinigus. Darbo knyga jam reikalinga visą laiką, joje visi kontaktai, užrašai, dokumentai ir pinigai. Pasižiūrėjo, kad turi virš 200 Eur. Žmona LUD3 pasakė, kad gali neužtekti, nes norėjo prieš šventes apsipirkti. Žmona jį paleido prie (duomenys neskelbtini), o pati nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Tada jis bankomate išsigrynino 400 Eur, o žmona apsipirkinėjo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atėjo prie kasos, kur ji laukė eilėje su prekėmis. Darbo knygą nešiojasi po pažastimi. Padavė kasininkei gal 100 Eur, gavo grąžą, kurią įsidėjo į piniginę. Padėjo žmonai susikrauti prekes, pasidėjo knygą ir pamiršo ją ant prekystalio šalia kasos. Nuvežė prekes vežimėlyje, sukrovė į mašiną ir išvažiavo namo. Iš karto nepastebėjo, kad paliko knygą, bet po kurio laiko namuose reikėjo kažkam skambinti ir pradėjo ieškoti knygos, bet niekur nerado ir gerai neprisiminė, kur paliko. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir kreipėsi į apsaugos darbuotojus. Jie peržiūrėjo vaizdo įrašą ir pasakė, kad žino, kas paėmė darbo knygą: paėmė asmuo, kuris dažnai lankosi parduotuvėje ir apsaugos darbuotojas jį gerai žino. Paprašė apsaugos darbuotojo, kad kai tas žmogus ateis, paprašytų jo grąžinti knygelę, nes joje buvo kuro čekiai už pusę metų. Juos turėjo priduoti buhalterinei apskaitai, nes buvo metų pabaiga ir be tų čekių būtų turėjęs daug problemų ir finansinių nuostolių. Svarbiausia jam buvo čekiai, pinigus būtų atidavęs kaip atsidėkojimą. Klausdavo apsaugos kiekvieną dieną, ar negrąžino knygelės, bet apsaugos darbuotojai sakė, kad buvo atėjęs, linksmas, pirko glėbiais prekes, bet knygos grąžinti nenorėjo, sakė nieko neėmė, pasiuntė kasininkę. Tada kreipėsi į policiją ir po kelių dienų gavo kvietimą į policiją, pranešė, kad KAL1 sulaikė. Pinigus visada laiko ten pat. Pinigus būtų palikęs tam žmogui. Knygoje buvo asmeniniai duomenys, ant kuro pirkimo čekių buvo visi rekvizitai, buvo leidimai, kiti dokumentai, kurie jam buvo labai svarbūs. Nurodė policijoje, kad turėjo 510 Eur, suma galėjo būti net didesnė. Turėjo virš 200 Eur, išsigrynino 400 Eur. (duomenys neskelbtini) išleido apie 80 Eur. 400 Eur buvo smulkesnėmis kupiūromis. Knygą atgavo, čekiai buvo neišmesti. Metų pabaiga, jam svarbiausi buvo čekiai. Palaiko 480 Eur civilinį ieškinį. 30 Eur atgavo.
Liudytoja LUD3 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su vyru važiavo apsipirkti į (duomenys neskelbtini). Paliko vyrą prie (duomenys neskelbtini), o pati nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) ir nuėjo apsipirkti (duomenys neskelbtini). Jis nusiėmė pinigų, apsipirko, vyras sumokėjo, padėjo sukrauti daiktus ir paliko darbo knygą prie kasos. Pasigedo jau namuose, kai (duomenys neskelbtini) nebedirbo. Niekur namuose nepavyko rasti, todėl kreipėsi į apsauginius. Prieš apsipirkimą klausė vyro, ar turi pinigų. Jis pasižiūrėjo ir pasakė, kad turi virš 200 Eur. Pagalvojo, kad gali būti mažai, kadangi norėjo pirkti kalėdines dovanas. Tada vyras nutarė nusiimti pinigų iš bankomato. Sakė, kad nusiėmė 400 Eur. Vyras smulkius pinigus laiko piniginėje, o stambius įsideda į voką darbo knygoje arba skyrelyje su gumele. Atgavo knygą tik kai kreipėsi į policiją. Kai nuėmė pinigus iš bankomato, vyras parodė jai, kiek turi, pasakė, kad dabar užteks. Matė, kai mokėjo kasoje, kad buvo kelios kupiūros. (duomenys neskelbtini) sumokėjo virš 80 Eur. Buvo apklausta policijoje, gali būti, kad sakė likus 50 Eur kupiūrų. Prie kasos (duomenys neskelbtini) buvo išsiėmęs 2 kupiūras po 50 Eur, 20 Eur. Grąžą pasiėmė vyras. Pinigus laikė arba voke, arba laisvai knygelėje.
Liudytojas LUD2 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie įvykį žino tik iš vaizdo įrašų. Dirbo (duomenys neskelbtini) parduotuvėje prekybos centre (duomenys neskelbtini). Pirkėjas paliko darbo knygą ir paprašė peržiūrėti įrašus. Iš vaizdo įrašo matyti, kad darbo knyga buvo palikta, o paskui pasisavinta. Knygą paėmė pirkėjas, jis iš matymo jam žinomas. Jis apsipirkinėjo ir susidėjo prekes ir knygą į kuprinę. Tas žmogus, kuris paliko darbo knygą, paaiškino, kad ten buvo dokumentai, pinigai. Kai peržiūrėjo įrašą, pasakė, kur dingo ta knyga. Kitą dieną paėmęs knygą asmuo buvo atėjęs. Sakė jam, kad paėmė knygą, kad grąžintų, bet jis sakė, kad neėmė, necenzūriniais žodžiais pasiuntė visus ir viskas. Jo niekas neklausė, ar kas nepasigedo knygelės. Žmogus nesakė, kiek buvo knygoje pinigų. Paėmusiam asmeniui minėjo, kad knygoje buvo pinigų. Jis sakė, kad neėmė. Neatsimena, ar turėjo to asmens kontaktą. Žino tą faktą, kad kasininkė minėjo, jog kaltinamasis necenzūriniais žodžiais pasiuntė ją. Nežino, kas sakė, kad KAL1 daug perka. Jis asmeniškai nepastebėjo, kad daugiau pirktų. Su kaltinamuoju bendravo vieną kartą. Liudytojas parodo salėje esančius asmenį palikusį knygelę (parodo į NKA1 ) ir paėmusį knygelę asmenį (parodo į KAL1). Davė parodymus policijoje. Viską prisimena tik iš vaizdo įrašų. Parodymai teisingi. Sulaikant KAL1 buvo ir (duomenys neskelbtini) apsauga. Ir jis dalyvavo. Nepamena, ar jis sulaikant ką nors kalbėjo.
Liudytoja LUD1 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis KAL1 gyvena jos būste, kol gaus gyvenamąją vietą. Santykiai draugiški, bet jie nėra pora. Buvo apklausta policijoje, bet neatsimena, apie ką klausinėjo. Nieko nežino, ar KAL1 paėmė darbo knygą. Nematė, kad turėtų kokią nors knygą. Nieko nežino apie pinigus. Ar KAL1 įvykio laikotarpiu dirbo, nepamena. Jis pirko tik maistą, jokių daiktų nepirko.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal NKA1 pareiškimą, kad 2025 m. gruodžio 17 d., apie 15 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., prekybos centre (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) ant prekystalio, esančio prie įėjimo į parduotuvę, pareiškėjas paliko savo darbo knygą, kurioje buvo pinigai – 500 Eur, degalų kvitai, įvairūs dokumentai, juodos spalvos vienkartinė kaukė bei prie knygos buvo prisegtas mėlynos spalvos metalinis tušinukas. Pati darbo knyga juodos spalvos viršeliu, su juodos spalvos gumele, 2025 metų. Apie 15.30 val., grįžęs į namus, NKA1 pastebėjo, kad nebeturi savo darbo knygos. Netrukus nuvykus į parduotuvę (duomenys neskelbtini), darbo knygos ten jau nebebuvo, ji buvo pavogta. Darbo knygą vertina 20 Eur, kaukės, tušinuko, dokumentų nevertina. Pagrobto turto vertė – 520 eurų (t. 1, b. l. 7–16).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas KAL1 parodė kaltu neprisipažįstantis. <...> 2025 m. gruodžio 17 d., pietų metu (tikslaus laiko neatsimena, galbūt apie 12 val.) nuvyko į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, esančią Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), apsipirkti būtiniausių prekių, maisto produktų ir alkoholinių gėrimų. Nuėjo su minėtais daiktais, kurie buvo pirkinių krepšelyje, prie vidurinės kasos. Išėmė visas prekes iš pirkinių krepšio, jas padėjo ant prekystalio ir už jas susimokėjo grynaisiais pinigais, kuriuos turėjo savo piniginėje. Įsidėjo savo piniginę į vidinę striukės kišenę, tuomet nusiėmė kuprinę nuo pečių ir į ją pradėjo dėti savo pirkinius, už kuriuos buvo sumokėjęs. Dėdamas pirkinius, kartu įsidėjo ir juodos spalvos kalendorių, kurį pamatė prie savo pirkinių. Pamanė, kad šis kalendorius niekam nereikalingas, nes jis paliktas už kasos. Pagalvojo, kad jį pasiims ir grįžęs į namus paieškos, galbūt yra užrašyti kažkokie telefono numeriai kalendoriaus viduje, kuriais galės surasti savininką. Būnant parduotuvėje, nekilo mintis kreiptis į apsaugos darbuotoją. Apsipirkęs parduotuvėje (duomenys neskelbtini), 2025 m. gruodžio 17 d., po maždaug 10 minučių, grįžo į namus (duomenys neskelbtini), kur iškraustė savo kuprinę, išėmė pirkinius ir rastą kalendorių. Tą pačią dieną kalendoriaus neatvertė, padėjo jį ant stalo. Buvo užsiėmęs kitais reikalais, skaudėjo galvą, vartojo alkoholį. Apie rastą ir į namus parsineštą kalendorių pamiršo keletui dienų. Po keleto dienų, galbūt dviejų ar trijų (tiksliai neatsimena), įtariamąjį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., esančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) užkalbino parduotuvės darbuotojas, kuris dėlioja alkoholinius gėrimus į lentynas ir atveža iš lauko prekybinius vežimėlius į parduotuvę. Šio darbuotojo vardo nežino. Apsaugos darbuotojas paklausė, ar jis nepasiėmė kalendoriaus, nes kameros užfiksavo ir įrašė vaizdo medžiagą, kaip jis pasiima minėtą kalendorių. Atsakė, kad kalendorių rado ir pasiėmė. (duomenys neskelbtini) darbuotojas paprašė, kad įtariamasis minėtą kalendorių nuneštų jam, o pastarasis atiduos savininkui. Pasakė, kad atneš ir grąžins, tačiau to vėliau nepadarė. Grįžęs į namus, iškart po tą pačią dieną vykusio apsipirkimo, atsivertė minėtą kalendorių. Suprato, kad jame yra kasos čekiai, kuriuos būtina kalendoriaus ir šių čekių savininkui priduoti iki metų pabaigos ir kad tai yra skubu. Pamanė, kad (duomenys neskelbtini) salės darbuotojas nori pasipelnyti iš šio kalendoriaus, gauti kažkokį atlygį iš savininko. Dėl šių priežasčių įtariamasis kalendoriaus neatidavė. Pavartęs kalendorių telefono numerio, kuriuo galėtų susisiekti su savininku, nerado. Kalendoriuje buvo 30 Eur grynaisiais, t. y. 20 Eur ir 10 Eur kupiūromis. Minėtus 30 Eur KAL1 išleido kitą dieną parduotuvėje (duomenys neskelbtini), pirko maisto produktus. Daugiau pinigų kalendoriuje nebuvo. Kalendoriuje rado kasos čekius, kiek jų yra – nežino, neskaičiavo. Taip pat rado mėlynos spalvos rašiklį, juodos spalvos kaukę, vizitines korteles. Minėtus daiktus atsinešė į policijos įstaigą, parodė tyrėjai ir nori grąžinti savininkui. Taip pat nori grąžinti 30 Eur, kuriuos buvo išleidęs (t. 1, b. l. 180–183). Papildomos apklausos metu kaltės nepripažino, prašė vadovautis ankstesniais parodymais (t. 1, b. l. 186–187).
Ikiteisminio tyrimo metu KAL1 pateikė nukentėjusiajam NKA1 priklausančius daiktus: juodos spalvos darbo knygą, kurioje yra mėlynos spalvos rašiklis, 6 „Stop cafe“ servetėles, 37 įvairius prekybos įstaigų čekius, dvi vizitines korteles, juodos spalvos veido kaukę, plovyklos pasiūlymą, grynuosius pinigus – 30 Eur (20 Eur vertės ir 2 po 5 Eur vertės kupiūros) (t. 1, b. l. 81–83).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra prekybos centro (duomenys neskelbtini) vidaus patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžys, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) prekybos salės kasos <...> (t 1, b. l. 17–23).
Nukentėjusysis NKA1 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. gruodžio 17 d., šiek tiek prieš 15 valandą, jis nuvyko į Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., prekybos centre (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę (duomenys neskelbtini), kur jo laukė jo žmona. Žmona po traumos sunkiai vaikšto, jai reikia truputį pagalbos, todėl nukentėjusysis ir atvyko į parduotuvę, paimti pirkinius. Prieš vykstant į parduotuvę (duomenys neskelbtini), jis buvo prekybos centre (duomenys neskelbtini), kur bankomate „Medus“ pasiėmė grynųjų pinigų – 400 Eur. Tuos pinigus nukentėjusysis įsidėjo į savo darbo knygą, knygos gale, už knygos galinio viršelio. Ten taip pat buvo ir daugiau pinigų – 200 Eur. Taigi vykstant į parduotuvę (duomenys neskelbtini) viso jo darbo knygoje buvo 600 Eur. Kai nuėjo į parduotuvę, ten susitiko su žmona. Iš jos paėmė prekes, iš darbo knygos pasiėmė 100 Eur, kad susimokėti už prekes ir darbo knygą pasidėjo ant prekystalio, esančio prie įėjimo į parduotuvę. Tas prekystalis tuo metu nedirbo. NKA1 prekes pirko šalia esančioje kasoje, o pirma kasa nuo įėjimo tuo metu nedirbo. Susimokėjus už prekes, nukentėjusysis iš parduotuvės išėjo. Darbo knygą pamiršo pasiimti, paliko ją ant minėto prekystalio. Darbo knygoje buvo pinigai – 500 Eur, kuro degalų kvitai. Tų kvitų buvo daug, maždaug nuo 2025 metų antro pusmečio iki dabar, bet datų tikslių nepasakys. Taip pat knygoje buvo įvairūs jo darbo dokumentai (o gal ir nebuvo jokių dokumentų, net nepamena), vienkartinė juodos spalvos kaukė bei prie knygos buvo prisegtas mėlynos spalvos metalinis tušinukas. Pinigai buvo kupiūromis po 50 Eur (jei neklysta, penkios kupiūros buvo po 50 Eur), kitos buvo po 20 Eur, po 10 Eur, po 5 Eur. Tiksliai nepamena, kiek kupiūrų buvo po 20, po 10 ir po 5 Eur. Pati darbo knyga juodos spalvos viršeliu, su juodos spalvos gumele bei 2025 metų kalendoriumi. Knyga prirašyta jo įvairiais užrašais. Maždaug už pusvalandžio, apie 15.30 val., grįžęs į namus, NKA1 pastebėjo, kad nebeturi savo darbo knygos. Netrukus, nuvykus į parduotuvę (duomenys neskelbtini), jo darbo knygos ten jau nebebuvo, ji buvo pavogta. Pats nukentėjusysis į parduotuvę nenuvyko, nes jau buvo savo namuose (duomenys neskelbtini), tai iškart pastebėjęs, kad nebeturi savo darbo knygos, NKA1 paprašė giminaičio, kad šis nuvyktų paimti darbo knygos. Giminaitis, nuvykęs į (duomenys neskelbtini), knygos ten jau neberado (giminaičio duomenų nenori sakyti, nes jis nenori būti įpainiotas). 2025 m. gruodžio 18 d., apie pietus, tikslaus laiko nepamena, NKA1 pats nuvyko į parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. Paprašė apsaugos darbuotojo peržiūrėti kameras, ar nėra nufilmuota, kas pavogė jo darbo knygą. Apsaugos darbuotojas jam pasakė, kad šiuo metu užsiėmęs, dirba salėje, o grįžęs iš salės peržiūrės įrašus. Tuo metu jokios informacijos nukentėjusysis negavo, tai į policiją nesikreipė. 2025 m. gruodžio 19 d., apie 15.50 val., nukentėjusysis vėl grįžo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., kur pabendravęs su apsaugos darbuotoju (pastarojo duomenų nežino) sužinojo, kad yra nufilmuotas NKA1 darbo knygą pavogęs vyriškis. Kaip suprato, tas vyriškis yra apsaugai žinomas, asocialus, netvarkingas, bet jo vardo, pavardės ar kitų duomenų apsaugos darbuotojas nurodė nežinantis. Sakė, jog minėtas vyriškis visada vaikšto su kuprine, yra nešvarus, apšepęs, panašus į benamį. Pavogtą savo darbo knygą vertina 20 Eur, kaukės, tušinuko, dokumentų nevertina. Pagrobto turto bendra vertė – 520 Eur. Dar jam žala bus padaryta dėl kuro degalų kvitų vagystės, kadangi yra ūkininkas ir dėl kvitų vagystės negalės susigrąžinti PVM už kurą. Kokia dėl to padaryta žala, dar pasakyti negali, kadangi reiktų viską apskaičiuoti, suma turėtų būti apie porą šimtų eurų dydžio. Žala dėl vagystės jam padaryta asmeniškai, tai yra jo pinigai. Prašo policijos surasti tą asmenį, kuris pavogė darbo knygą su pinigais, surasti ir grąžinti jam pinigus. Tikslina, kad nukentėjusysis pats vaizdo įrašo nematė, nes apsaugos darbuotojas nurodė negalintis jam rodyti įrašo, įrašą gali parodyti tik policijai (t. 1, b. l. 26–29).
Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis NKA1 parodė, kad 2025 m. gruodžio 17 d., apie 13.40 val., kartu su žmona LUD3 nuvyko į prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini)g., stovėjimo aikštelę, kur NKA1 išleido paimti bankomate grynųjų pinigų. Prieš atvykstant minėtu adresu, jis su žmona aptarė, kad kalėdinėms dovanoms reikalinga pasiimti apie 500 Eur. Nukentėjusysis pasakė sutuoktinei, kad turi apie 230 Eur savo darbo kalendoriuje. Sutarė, kad jie susitiks parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., kur ji ir nuvyko. NKA1 prekybos centre (duomenys neskelbtini), bankomate „Medus“ pasiėmė grynuosius pinigus – 400 Eur. Prie apklausos prideda tai patvirtančius banko išrašus. Paimtus pinigus iškart įsidėjo į savo darbo kalendorių, tarp paskutinio puslapio ir viršelio, kur jau buvo įdėti 230 Eur. Darbo kalendoriuje jo turimos kupiūros buvo 50 Eur, 20 Eur, 10 Eur, 5 Eur nominalo vertės. Kiek kokių kupiūrų turėjo, nukentėjusysis nepamena. Įsidėjęs pinigus į darbo kalendorių, užtraukė guminę juostelę, prilaikančią viršelį, kad neatsivertų. Po šio iškart pėsčiomis nuėjo į prekybos centre (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., esančią parduotuvę (duomenys neskelbtini), kur jo laukė žmona. Patikslina, kad pasiėmęs pinigus iš bankomato „Medus“, į jokią parduotuvę nėjo, pinigų nepametė. Susitikęs su žmona parduotuvėje (duomenys neskelbtini) turėjo savo darbo kalendoriuje apie 630 Eur. Žmona matė ir gali tai paliudyti. Parduotuvėje, prie kasos, atvertė darbo kalendorių, išėmė dvi po 50 Eur nominalo vertės kupiūras ir 20 Eur nominalo kupiūrą, kad sumokėti už prekes. likusius pinigus, t. y. 510 Eur, paliko darbo kalendoriuje tarp paskutinio puslapio ir viršelio. Susimokėjęs už prekes, užtraukė guminę juostelę, prilaikančią viršelį, kad neatsiverstų ir darbo kalendorių pasidėjęs prie tuo metu nedirbančios kasos pirkinių juostos, pamiršo. Darbo kalendoriuje jo kontaktiniai duomenys nėra užrašyti, tačiau darbo kalendoriuje buvo jo vardu išduoti įvairių prekybos įstaigų kvitai, kurie yra vardiniai su rekvizitais, nurodytas jo namų adresas. Grąžą, gautą iš (duomenys neskelbtini) pardavėjos už pirkinius – apie 16 Eur – įdėjo į piniginę. Kadangi šiai dienai darbo kalendorius ir jame buvę mėlynos spalvos rašiklis, kvitai, juodos spalvos kaukė ir 30 Eur grynaisiais jam grąžinti, jis turi pretenzijų tik dėl darbo kalendoriuje buvusių ir jam negrąžintų 480 Eur (t 1, b. l. 30–32; 33–35).
Baudžiamosios bylos duomenimis, bankomate „Medus“ (duomenys neskelbtini) g., Panevėžys, buvo įvykdyta grynųjų pinigų išgryninimo operacija – 2025 m. gruodžio 17 d., 14:11:34 val., naudojantis banko kortele, išduota NKA1, paimta 400 Eur (t. 1, b. l. 119–122).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja LUD3 parodė, kad 2025 m. gruodžio 17 d., apie 13.40 val., kartu su vyru NKA1 nuvyko automobiliu į stovėjimo aikštelę, esančią Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), kur LUD3 sutuoktinį paleido, o pati nuvyko automobiliu į prekybos centrą (duomenys neskelbtini), esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini g.), kur apsipirkinėjo parduotuvėje (duomenys neskelbtini. Prieš vykstant į parduotuvę, su NKA1 automobilyje apkalbėjo, kad jis turi savo darbo knygelėje virš 200 Eur ir šiek tiek smulkių piniginėje. Sutarė, kad jiems šių pinigų nepakaks šventinėms dovanoms ir kad NKA1 pasiims daugiau grynųjų pinigų bankomate „Medus“, esančiame prekybos centre (duomenys neskelbtini). Konkrečiai sutarė, kad sutuoktinis pasiims 400 Eur. Paleidusi NKA1 stovėjimo aikštelėje, pati nuvyko į parduotuvę (duomenys neskelbtini), kur vėliau paskambino jam ir pasakė, kad eina prie kasos, mokėti už pirkinius. Jos vyras atėjo iškart pasiėmęs pinigus iš bankomato ir apie 14.49 val., atsivertęs darbo kalendorių, išsiėmė iš ten buvusių pinigų tris kupiūras – dvi po 50 Eur nominalo vertės kupiūras ir vieną 20 Eur nominalo vertės kupiūrą. Liudytoja kasoje pridėjo parduotuvės nuolaidų kortelę. Būdama prie kasos, matė, kad jos vyro NKA1 darbo kalendoriuje, konkrečiai tarp paskutinio puslapio ir viršelio yra įdėta nemažai piniginių kupiūrų. Tikrai matė, kad jam sumokėjus už prekes, dar liko 50 Eur nominalo vertės kupiūrų. LUD3 matė, kad jis užtraukė guminę juostelę, prilaikančią darbo kalendoriaus viršelį, kad šis neatsiverstų. Vyras pasidėjo darbo kalendorių ant šalia buvusios tuo metu nedirbančios kasos pirkinių juostos. Po to NKA1 padėjo jai sukrauti įsigytas prekes į maišelius. Susidėję maišelius su įsigytomis prekėmis į prekybinį vežimėlį, apie darbo kalendorių pamiršo (t. 1, b. l. 60–62).
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant ekipaže „P1170“ buvo gautas pranešimas, kad parduotuvėje (duomenys neskelbtini) sulaikytas vagis, pranešė apsauga. Atvykus adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), į parduotuvės (duomenys neskelbtini) apsaugos postą, pareigūnus pasitiko apsaugos darbuotojas LUD2, kuris paaiškino, kad į parduotuvę (duomenys neskelbtini) užėjo vagyste įtariamas KAL1, kurį minėtas apsaugos darbuotojas pastebėjo ir atpažino per vaizdo stebėjimo kameras. LUD2 nurodė, kad iškart atpažino minėtą vyriškį ir jį sulaikė bei informavo bendrąjį pagalbos centrą apie sulaikymą. Pabendravus su KAL1, šis nurodė, kad atsimena, kaip paėmė kalendorių, kuris buvo juodos spalvos segtuve, jį įsidėjo, tačiau tą padarė nenorėdamas, kadangi krovėsi savo prekes ir pagalvojo, kad tai jam priklausanti prekė. Ar kažkas dar buvo kalendoriaus viduje, KAL1 atsakė nežinantis, kadangi nežiūrėjo. Apie jokius pinigus, kurie galėjo būti kalendoriaus viduje, nurodė taip pat nieko nežinantis (t. 1, b. l. 131).
Liudytojas LUD2 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba apsaugos darbuotoju parduotuvėje (duomenys neskelbtini), kuri yra prekybos centre (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys. 2025 m. gruodžio 17 d., po pietų (tiksliai valandos nepamena), liudytojui dirbant parduotuvėje, į jį kreipėsi klientas, kurio duomenų nežino. Klientas paaiškino, kad tą pačią dieną, apie 15 val., jis prie mokėjimo kasos paliko darbo knygą ir teiravosi, ar kas nors nerado ir neperdavė. Liudytojas pasakė, kad tą dieną niekas neperdavė jokių paliktų daiktų. LUD2 atsuko vaizdo kameros įrašus, kur matėsi, kad prie mokėjimo kasos buvo palikta knyga ar sąsiuvinis, kuri prie kasos prabuvo gal net kelias valandas. Vėliau prie mokėjimo kasos, kur buvo palikta knyga, atėjo kitas vyriškis, kuris ją pasiėmė kartu su kitomis pastarojo pirktomis prekėmis ir nuėjo. Tas žmogus susimokėjo grynaisiais pinigais. Tą vyriškį, kuris pasiėmė knygą, liudytojas žino iš matymo, nes vyriškis ateina apsipirkti. Jokių duomenų apie vyriškį nežino, kur gyvena nežino, tik žino iš matymo. Minėtas vyriškis yra apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 1,70 m ūgio, stambesnio kūno sudėjimo, trumpais pražilusiais plaukais. Tą dieną šis vyriškis buvo apsirengęs rudos spalvos odine striuke, tamsiomis kelnėmis, tamsia žiemine kepure. Po kelių dienų tas pats vyriškis atėjo į parduotuvę ir LUD2 vyriškiui pasakė, kad šis atneštų, ką paėmė, tai yra knygą. Vyras liudytojui pasakė, kad atneš, tačiau taip ir nebuvo atėjęs. Tą vyrą liudytojas atpažintų. Perduos kolegoms apsaugos darbuotojams, kad jei bus pamatytas parduotuvėje minėtas vyriškis, bus susisiekta su policija ir pagal galimybes bus perduotas policijai. LUD2 pats išsaugojo vaizdo įrašą dėl šio įvykio, tik šiuo metu yra kažkokių nesklandumų su sistema, todėl įrašo negalima perduoti, įrašyti į kitas laikmenas (t 1, b. l. 48–51).
Papildomos apklausos metu liudytojas LUD2 parodė, kad 2025 m. gruodžio 23 d., 10.55 val., būdamas apsaugos poste, per langą pastebėjo tą patį apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyriškos lyties asmenį su juodos spalvos kuprine ir juodos spalvos striuke, kurį iš matymo atpažintų. Su kitais apsaugos darbuotojais sulaikė vyriškį ir iškvietė policiją. Taip pat LUD2 dirbo apsaugos poste 2025 m. gruodžio 17 d. ir žino apie vagystės atvejį ir kaip įtariamasis atrodė, kadangi buvo atsukęs parduotuvės vaizdo stebėjimo kameras, išsaugojo vaizdo stebėjimo kameros įrašus bei įsidėmėjo darbo knygą paėmusį asmenį, kadangi šis dažnas parduotuvės lankytojas (t. 1, b. l. 52–54).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja LUD1 parodė, kad su KAL1 kartu gyvenanti apie trejus metus jos būste, esančiame (duomenys neskelbtini). KAL1, kiek liudytojai yra žinoma, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju, tikslių pareigų nežino. Liudytoja šiuo metu yra registruota Užimtumo tarnyboje, prieš kiek metų oficialiai dirbo, neatsimena. Pragyvena jie iš KAL1 atlyginimo ir iš jos socialinės bedarbio pašalpos. Kada KAL1 gauna uždarbį, ji nežino. Už maistą ir kitus būtinus pragyvenimui reikmenis ir išlaidas dalinasi kartu. Dažniausiai apsipirkti eina į parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). Į parduotuvę eina kas keletą dienų arba abu kartu, arba po vieną. Ten dažnai perka cigaretes, alkoholinius gėrimus, maistą. Ji nežino, kiek šiuo metu turi pinigų KAL1 ir kiek jų turi apskritai, nes jis liudytojai nesisako. Kiek žino, KAL1 naudojasi banko kortele ir su savimi kartais turi grynųjų pinigų. Grynųjų pinigų jis liudytojai niekada neduoda. Duoda tik tada, jei ji konkrečiai paprašo pinigų sumos, reikalingos maistui ar cigaretėms. KAL1 sumoka už pirkinius parduotuvėje. Pastaruoju metu jokių brangių daiktų nepirko. Liudytoja nepastebėjo, kad jis turėtų daugiau pinigų nei visada. Namuose jokių naujų daiktų nepastebėjo, A nieko jai nepasakojo, kad būtų kažką pirkęs ar radęs. Jis yra labai uždaras, nelinkęs atvirauti. Apie jokią darbo knygutę ar kalendorių liudytoja nieko nežino (t. 1, b. l. 56–58).
LUD2 savanoriškai pateikė skaitmeninę laikmeną su 2025 m. gruodžio 17 d. parduotuvės (duomenys neskelbtini ) vaizdo stebėjimo kameromis nufilmuotais 5 vaizdo įrašais (t. 1, b. l. 66–71).
Apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) vaizdo stebėjimo kameromis nufilmuotus vaizdo įrašus matyti, kad 2025 m. gruodžio 17 d. NKA1 stovi kasoje su LUD3. NKA1 pirkinius sudeda į pirkinių vežimėlį. Už kelias prekes sumoka LUD3, mobilųjį telefoną priglausdama prie kortelių nuskaitymo aparato. Už kitus pirkinius sumoka NKA1 grynais pinigais. NKA1, stovėdamas prie kasos, rankose laiko darbo kalendorių juodu viršeliu. 14:48:26 val. jis praskleidžia darbo kalendorių. Matyti, kad tarp kalendoriaus lapų yra įdėtos kelios popierinės 50 Eur nominalo vertės kupiūros. Kiek kupiūrų yra įdėta į darbo kalendorių, vaizdo įraše nesimato. NKA1 iš darbo kalendoriaus išima dvi 50 Eur nominalo vertės kupiūras ir paduoda parduotuvės darbuotojai (kasininkei). Po to paduoda dar vieną kupiūrą, bet nesimato jos nominalo. Kasininkė atiduoda grąžą ir kasos kvitą. Kasos kvitą paima LUD3, grąžą – NKA1 . Po to LUD3 pirkinių vežimėlį nustumia tolyn nuo kasos ir išeina iš kameros filmavimo zonos. NKA1, vienoje rankoje laikydamas darbo kalendorių, kitoje – grąžą, stabteli prie šalia esančios nedirbančios kasos. 14:49:08 val. NKA1 darbo kalendorių padeda ant kasos pirkinių juostos pabaigos, ant kalendoriaus viršelio užtraukia guminę juostelę, prilaikančią viršelį, kad neatsiverstų, į piniginę susideda grąžą. Piniginę laikydamas rankoje, NKA1 nueina paskui LUD3, išeina iš kameros filmavimo zonos. Darbo kalendorius lieka gulėti ant nedirbančios kasos pirkinių juostos. Nuo 14:49:11 val. iki 16:45:31 val. niekas iš parduotuvės darbuotojų ar pirkėjų darbo kalendoriumi nesidomi, iš vaizdo įrašų matyti, kad niekas jo paėmęs nebuvo. 16:45:31 val. į vidurinę kasą, ant kurios prekių juostos guli darbo kalendorius, ateina parduotuvės darbuotoja, atidaro kasą, pradeda aptarnauti pirkėjus. Pirmas pirkėjas, kurio prekes nuskenuoja darbuotoja – šviesiaplaukė moteris žalsvu paltu. Parduotuvės darbuotoja jos prekes nustumia iki prekių juostos galo, prie pat darbo kalendoriaus. Šviesiaplaukė moteris, į pirkinių krepšelį dėdama savo prekes, 16:46:33 val. ranka pastumia darbo kalendorių į šalį, toliau nuo savo prekių. Sudėjusi savo prekes, moteris sumoka kortele ir pirkinių vežimėlį nustumia prie įėjimo į parduotuvę vartelių. Paskui šviesiaplaukę moterį kasoje už prekes atsiskaito jauna mergina su akiniais, apsirengusi mėlyna striuke ir jaunas vyras su barzda, apsirengęs žalia striuke. Vyras žalia striuke pastebi ant pirkinių stalo gulintį darbo kalendorių, 16:48:34 val. jį paima viena ranka ir nuneša šviesiaplaukei moteriai, kuri tuo metu stato pirkinių vežimėlį į vežimėliams skirtą vietą. Nešdamas šviesiaplaukei moteriai darbo kalendorių, vyras žalia striuke jo neatverčia, neapžiūri. Šviesiaplaukė moteris nepaima iš vyro žalia striuke darbo kalendoriaus, todėl vyriškis atneša ir padeda darbo kalendorių atgal ant prekių juostos stalo. Po to vyras žalia striuke ir mergina su akiniais paima savo prekes ir nueina. Darbo kalendorius lieka ant pirkinių stalo. 16:54:45 val. prie darbo kalendoriaus ant prekių juostos stalo savo kuprinę padeda pirkėjas, kurio prekes tuo metu skenuoja darbuotoja. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta – KAL1. KAL1 atsega savo kuprinės pagrindinį skyrių ir 16:54:52 val. į jį skubiai įmeta darbo kalendorių. Prieš paimdamas darbo kalendorių, KAL1 jo neatverčia, neapžiūri. Atsiskaitęs už prekes, KAL1 pirkinius sudeda į kuprinę, pasiima grąžą ir išeina iš parduotuvės. Kasos darbuotoja išeina iš kasos (t. 1, b. l. 66–69, 70).
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad telefonu buvo bendrauta su R. G, kuri nurodė dirbanti Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., įsikūrusioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), plataus profilio darbuotoja. 2025 m. gruodžio 17 d. po pietų, tikslaus laiko neatsimena, ji dirbo kasoje Nr. 1. R. G. nurodė, kad minėtą darbo dieną ant kasos stalo (skenuotų prekių padėjimo zonoje) jokio darbo kalendoriaus nemačiusi, todėl pakomentuoti, ar jį kažkas lietė, ar pasisavino, negali (t. 1, b. l. 134–135).
Specialisto išvadoje Nr. 11K-105(26) nurodyta, kad subjekto (NKA1) laikomame, forma knygą primenančiame objekte po atsiskaitymo kasoje buvo ne mažiau kaip po vieną 10, 20, 50 Eur nominalo kupiūrą. Esant tokioms skaitmeninės vaizdo bylos fiksavimo aplinkybėms ir techninėms charakteristikoms, tikslaus kiekvieno nominalo banknotų kiekio nėra galimybės nustatyti (t. 1, b. l. 76–79).
Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtas darbo kalendorius, kuris 2025 m. gruodžio 30 d. paimtas iš KAL1 savanorišku daiktų pateikimo protokolu, jo turinys (t. 1, b. l. 84–87; 89–101).
Tarnybiniame pranešime nurodyti apžiūrėti įrašai darbo knygoje (t. 1, b. l. 88).
BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vagystės požymius, ne kartą konstatavo, kad vagystės, kaip turto pagrobimo, apibrėžimo įstatymas nepateikia. Vagystė kaip nusikalstama veika nuosavybei savo esme yra nukreipta į svetimo turto užvaldymą (aktyviais veiksmais), tai pagrindinis tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tikslas, todėl būtent su tuo yra susiję ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2022). Taip pat pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas padaromas pasisavinimo tikslu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-326/2010, 2K-228/2013, 2K-517-303/2015).
Kaltinamasis KAL1 tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu pripažino 2025 m. gruodžio 17 d. parduotuvėje (duomenys neskelbtini) paėmęs kasoje rastą darbo knygą, tačiau nesutiko, kad toks veiksmas laikytinas vagyste, nurodė, kad darbo knygoje buvo tik 30 Eur, kuriuos grąžino. Teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip jo gynybinę versiją, siekiant sušvelninti savo atsakomybę arba jos išvengti.
Nukentėjusysis NKA1tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu davė nuoseklius parodymus, kad įvykio dieną su žmona LUD3 vyko apsipirkti šventėms. Turėjo virš 200 Eur, papildomai nusiėmė 400 Eur (baudžiamojoje byloje yra prieš įvykį pinigų išgryninimą patvirtinantys duomenys). Nukentėjusiojo teigimu, piniginėje laiko tik smulkius pinigus, o visas stambesnes kupiūras nešiojasi darbo knygos gale esančiame voke arba galiniame viršelyje. Po pinigų išgryninimo nuėjo nešinas darbo knygą į (duomenys neskelbtini) kasas, sumokėjo už pirkinius ir neapsižiūrėjęs paliko darbo knygą. Netikėti nuosekliais, byloje surinktus įrodymus atitinkančiais nukentėjusiojo parodymais pagrindo teismas nenustatė. Baudžiamojoje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusysis galėtų norėti apkalbėti ar sakyti netiesą apie kaltinamąjį KAL1. Atsakomybė dėl parodymų davimo nukentėjusiajam buvo išaiškinta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje. Parodymus teisme nukentėjusysis davė prisiekęs. Be to, nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti bylos įrodymai, liudytojų parodymai, NKA1 ir KAL1 apsilankymas (duomenys neskelbtini) parduotuvėje detaliai užfiksuotas vaizdo įraše.
Nors kaltinamasis KAL1 nurodo, kad darbo knygą pasiėmė norėdamas grąžinti, galbūt gauti radybas, tokia įvykių versija neatitinka bylos duomenų. Kaltinamasis KAL1 keitė parodymus – iš pradžių nurodė darbo knygą įsidėjęs atsitiktinai, jos nevogęs, teigė, kad teiravosi, kam ši knyga priklausanti. Nurodytos aplinkybės baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Kaltinamasis KAL1 parduotuvės (duomenys neskelbtini) kasoje įsidėjo darbo knygą net nebandęs aiškintis, kam šis daiktas priklauso. Teisiamojo posėdžio metu nurodė suvokęs, kad daiktas – svetimas. Po įvykio (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojas prašė grąžinti darbo knygą, tačiau kaltinamasis KAL1 vėlgi neatliko jokių veiksmų svetimo daikto grąžinimui. Nors kaltinamasis nurodo, kad darbo knygoje buvo tik 30 Eur, tokio aiškinimo neatitinka objektyvūs bylos duomenys pagal NKA1 ir LUD3 parodymus, pinigų išgryninimo prieš įvykį faktą, vaizdo įrašus. Iš specialisto išvados matyti, kad nepavyko nustatyti tikslios darbo knygoje buvusios pinigų sumos, tačiau ji didesnė nei nurodoma kaltinamojo KAL1. Ši suma nustatyta remiantis nukentėjusiojo parodymais, objektyviais bylos duomenimis. Be to, tuos pačius kaltinamojo nurodomus 30 Eur KAL1 išleido, nors aiškiai suvokė, kad pinigai priklauso kitam asmeniui. Kaltinamasis neatliko jokių veiksmų svetimo daikto grąžinimui, o darbo knygos ir dalies pinigų – 30 Eur – grąžinimas buvo atliktas tik pradėjus ikiteisminį tyrimą.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, nukentėjusiojo NKA1 darbo knyga su viduje buvusiu turiniu netapo bešeimininkiu turtu, o buvo tik laikinai ir atsitiktinai palikta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien faktas, kad daiktas paliktas, neleidžia jo automatiškai pripažinti radiniu. Jeigu daiktas išlieka asmens teisėtame valdyme, paliktas trumpam, neturint tikslo perleisti, kito asmens užvaldomas sąmoningai, o ne atsitiktinai, tokio daikto paėmimas kvalifikuojamas kaip vagystė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362-942/2015, 2K-105-303/2023).
Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bylos įrodymų visuma yra pakankama ir patvirtina, kad kaltinamasis KAL1 pagrobė svetimą NKA1 turtą kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
3. Bausmės skyrimas
Kaltinamojo KAL1 atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas bausmę kaltinamajam KAL1, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas nesunkus nusikaltimas, veika baigta). Vertinant kaltinamojo KAL1 asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis praeityje teistas, taip pat už vagystę, teistumas išnykęs (t. 1, b. l. 157–163), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 151–156), nedirba (t. 1, b. l. 147–150), registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 151–156). Baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie kaltinamojo lankymąsi pas psichiatrą, priklausomybės ligų specialistą (t. 1, b. l. 169–170, 171–172, 173), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skiriant laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis, skiriant įpareigojimus. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, skiriant įpareigojimus mažintinas prokuroro prašytas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlygintinos turtinės žalos dydis.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis NKA1 pareiškė civilinį ieškinį dėl 480 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 105–106). Kadangi nusikalstama veika buvo padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, tarp jų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, be to, turtinė žala įrodyta byloje esančiais duomenimis, nukentėjusiojo parodymais, civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo.
Iš kaltinamojo taip pat priteistina 18,22 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.
Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama (t. 1, b. l. 188–191).
Byloje esančios skaitmeninės laikmenos paliktinos saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
KAL1 pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti dalį – 200 Eur (du šimtus eurų) – turtinės žalos NKA1 .
NKA1 civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš KAL1 480 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš KAL1 18,22 Eur (aštuoniolika eurų 22 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje saugomas skaitmenines laikmenas palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.