Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dainos Vaidachavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. V. ir A. V. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. sausio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. V. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį – 400 MGL (20000 Eur) dydžio bauda.

A. V. buvo nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį – 400 MGL (20000 Eur) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio padavę nuteistieji E. V. ir A. V. juose nurodo iš esmės analogiškus argumentus – jie nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jų kaltės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, teigia apie susiklosčiusius civilinius teisinius santykius tarp Bendrovės ir AB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuos šioje byloje siekiama dirbtinai kriminalizuoti. Taip pat apeliaciniuose skunduose nuteistieji teigia apie šališką, tendencingą ir draudimo bendrovės naudai bei interesais atliktą ikiteisminį tyrimą bei bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, paviršutiniškai atliktą ir vėliau nepagrįstai nutrauktą ikiteisminį tyrimą dėl Bendrovės technologinės linijos vagystės, kritikuojamas skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys ir jo motyvų stoka ar apskritai jų nebuvimas. Todėl teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, atsižvelgdama į apeliacinių skundų argumentus, juose suformuluotus reikalavimus, toliau išdėsto išvadas dėl šių apeliacinių skundų esmės.

Dėl BPK reikalavimų laikymosi

Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad tarp Bendrovės ir AB „(duomenys neskelbtini)“ yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kuriuos šioje byloje buvo siekiama dirbtinai kriminalizuoti pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal AB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl E. V. ir A. V. galimo sukčiavimo siekiant neteisėtai įgyti didelės vertės draudimo bendrovės turtą. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokius apeliantų teiginius.

Bylos duomenimis, AB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą nemokėti Bendrovei draudimo išmokos dėl technologinės linijos galimos vagystės ne dėl to, kad šis įvykis buvo inscenizuotas, o dėl draudimo sutartyje nurodytų atvejų (dėl angaro, kuriame buvo įrengta technologinė linija, raktų bei saugos kodų pasidalinimo su trečiaisiais asmenimis, signalizacijos nesuveikimo, įsilaužimo į patalpas požymių nebuvimo). Nors šioje byloje ikiteisminis tyrimas iš tiesų buvo pradėtas gavus AB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. rugsėjo 26 d. pareiškimą patikrinti jų įtarimus dėl siekio apgaule (inscenizuojant technologinės linijos vagystę) įgyti draudimo išmoką, tačiau atlikus BPK numatytus procesinius veiksmus buvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių nuteistųjų kaltę, todėl buvo surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota į teismą. O bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme paaiškėjo, jog prokuratūros pareikšti kaltinimai pasitvirtino – nuteistieji buvo pripažinti kaltais dėl pasikėsinimo apgaule įgyti draudimo išmoką. Dėl to teigti, kad šia baudžiamąja byla buvo siekiama dirbtinai kriminalizuoti tarp atitinkamų bendrovių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius nėra jokio pagrindo. Nors apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas netinkamai ir tendencingai, o ikiteisminio tyrimo pareigūnai net buvo paveikti ir patyrė tokios didelės bendrovės kaip AB „(duomenys neskelbtini)“ spaudimą, tačiau tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek ir dar kartą patikrinus byloje surinktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nebuvo nustatyta jokių esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie vienareikšmiai rodytų, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas nekvalifikuotai. Tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas tinkamai, kad prokuratūra pagrįstai įžvelgė E. V. ir A. V. veiksmuose sukčiavimo požymius ir dėl jų veiksmų atliko ikiteisminį tyrimą, patvirtina ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog skirtingai nei teigia apeliantai, tarp Bendrovės ir AB „(duomenys neskelbtini)“ buvę įprasti civiliniai teisiniai santykiai peraugo į baudžiamosios teisės reguliuojamus teisinius santykius, nes nuteistieji pasikėsino draudimo bendrovę apgauti ir padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinių skundų argumentai dėl prokuratūros išskirtinio suinteresuotumo inicijuojant ir atliekant ikiteisminį tyrimą yra nepagrįsti. Kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų teigti, kad prokuratūra turėjo kokį nors suinteresuotumą ir nesiekė per įmanomai trumpesnį laiką atskleisti nusikalstamą veiką ir atlikti ikiteisminį tyrimą (BPK 2 straipsnis).

Apeliaciniuose skunduose daug dėmesio skiriama Bendrovės technologinės linijos vagystės ikiteisminiam tyrimui Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vėliau buvo nutrauktas, pripažinus, jog ši vagystė buvo inscenizuota. Tačiau dėl apeliantų keliamų klausimų, susijusių su šiuo ikiteisminiu tyrimu (jo išsamumo, įvykio vietoje rastų DNR pėdsakų, surinktų duomenų vertinimo), buvo motyvuotai pasisakyta ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose dėl šio tyrimo nutraukimo pagrįstumo bei teisėtumo. Šie klausimai (išskyrus tai, ar Bendrovės technologinės linijos vagystė buvo reali, ar imituota) nėra ir negali būti šios baudžiamosios bylos dalykas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės technologinės linijos vagystės buvo pradėtas 2022 m. sausio 12 d. ir nutrauktas 2024 m. rugpjūčio 12 d., o ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo buvo pradėtas 2023 m. spalio 2 d. Tai rodo, kad ikiteisminis tyrimas dėl vagystės nebuvo nutrauktas pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo. Šie ikiteisminiai tyrimai kurį laiką vyko lygiagrečiai bei kiekviename iš jų buvo tiriamos atitinkamos tam tyrimui reikšmingos aplinkybės. Tai tik dar kartą patvirtina, kad baudžiamasis procesas šioje byloje nebuvo atliktas tendencingai ar išimtinai palankiai draudimo bendrovei – juo buvo siekiama nustatyti tiesą byloje, kas ir buvo padaryta.

Apeliantų vertinimu, bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, kurio šališkumas neva tai pasireiškė keliais esminiais aspektais, t. y. kad bylos nagrinėjimo metu teisėja nesilaikė rungimosi principo reikalavimų, ir kad teismas skundžiamame nuosprendyje tik perrašė kaltinamąjį aktą, išsamiau įrodymų netyrė ir juos netinkamai įvertino. Su šiais teiginiais teisėjų kolegija nesutinka.

Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas aiškinamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo prieš proceso dalyvius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, apie bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-101-303/2020, Nr. 2K-97-813/2025). Teismo nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik kurio nors proceso dalyvio nuomonės, nes subjektyvi proceso dalyvio nuomonė ar nepasitikėjimas nėra ir negali būti laikomas objektyviai pagrįsta abejone. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-214-976/2017, Nr. 2K-113-303/2019, Nr. 2K-7-119-719/2024). Tokios pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje, pažymint, kad sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 38/1997/822/1025–1028; 2016 m. vasario 18 d. sprendimas byloje Rywin prieš Lenkiją, peticijų Nr. 6091/06, 4047/07, 4070/07). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06).

Šioje byloje teisėjų kolegija nerado jokių duomenų, kurie atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus BPK reikalavimus ir teismų praktikoje suformuluotus principus, leistų pagrįstai suabejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu. Iš byloje esančių teisiamųjų posėdžių protokolų nematyti, kad teismas būtų iš anksto susiformavęs nuomonę dėl nuteistųjų kaltės, demonstravęs išankstinį nusistatymą ar kaip kitaip pažeidęs proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, vien tai, kad teismas tam tikrus įrodymus įvertino kitaip, nei to tikėjosi ar pageidavo apeliantai, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti teismo šališkumą. Rungimosi principas negarantuoja proceso dalyviams teisės į tai, jog visi jų pateikti prašymai turi būti besąlygiškai tenkinami. Šio principo esmė yra šalims sudaryti realią galimybę teikti įrodymus, reikšti prašymus, ginčyti kitų proceso dalyvių argumentus bei dalyvauti jų tyrime, tačiau galutinį sprendimą dėl įrodymų reikšmės ir jų pakankamumo kaltininkų kaltei pagrįsti priima bylą nagrinėjantis teismas. Nagrinėjamu atveju iš bylos matyti, kad teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme buvo tenkinami iš esmės dauguma nuteistųjų, jų gynėjo prašymų, jų prašymų netenkinimas buvo motyvuojamas teismui priimant protokolines nutartis, taip pat ir 2025 m. spalio 8 d. nutartį, kuria buvo motyvuotai atmestas gynėjo prašymas apklausti liudytojus K. K. ir V. K. Taip pat nuteistiesiems bei jų gynėjui buvo suteikta galimybė susipažinti su baudžiamąja byla, pridėti prie bylos jų pateikti dokumentai, jie dalyvavo atliekant įrodymų tyrimą, buvo aktyvūs apklausiant liudytojus, kitus proceso dalyvius, jiems buvo suteikta teisė užduoti klausimus. Taigi, bylos duomenimis nenustatyta, kad nagrinėjamu atveju nuteistiesiems ir jų gynėjui būtų buvusi apribota galimybė aktyviai dalyvauti įrodymų tyrime, teikti argumentus ar reikšti savo poziciją dėl byloje tiriamų faktinių aplinkybių, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeisti baudžiamojo proceso šalių lygiateisiškumo ar rungimosi principai.

Kaip nepagrįstas atmetamas apeliantų argumentas, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iš esmės tik perrašė kaltinamąjį aktą, nevertindamas byloje surinktų įrodymų bei nepateikdamas savo išvadų dėl jų. Pagal BPK 255 straipsnį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismo uždavinys yra teisiamajame posėdyje ištirti, kiek bylos nagrinėjimas patvirtina tas aplinkybes, kurios nurodytos kaltinamajame akte. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, patikrino duomenis dėl E. V. ir A. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių buvimo, apklausė liudytojus, ištyrė byloje esančius rašytinius duomenis ir motyvuotai jais pagrindė apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliaciniuose skunduose tik deklaratyviai nurodoma, kad kaltinamasis aktas buvo perrašytas nuosprendyje, bet jokių konkretesnių pavydžių, kuo jie tai grindžia, skunduose apeliantai nepateikė. Kita vertus, jei dėl nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos kaltinamojo akto ir nuosprendžio turinys tam tikrose vietose ir sutampa, tai savaime nelaikytina BPK pažeidimu, juo labiau, kad baudžiamojo proceso įstatymas tiek kaltinamojo akto, tiek nuosprendžio turiniui nustato panašius reikalavimus (BPK 219 ir 305 straipsniai).

Dėl nuteistųjų kaltės

Apeliaciniuose skunduose nuteistieji E. V. ir A. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis dėl jų kaltės pasikėsinus apgaule įgyti draudimo išmoką. Apeliaciniuose skunduose nurodomi tokie esminiai argumentai: 1) E. V., kaip Bendrovės direktorius, 2021 m. rugsėjo 15 d. sudarydamas draudimo sutartį nenuslėpė, jog viena iš apdraudžiamos technologinės linijos dalių – granuliatorius, buvo parduota 2020 m. rugpjūčio 18 d. – apie tai draudimo bendrovė buvo informuota žodžiu per AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovę I. S.; 2) nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistųjų apgaulė pasireiškė draudimo bendrovei nurodant kitokią technologinės linijos likutinę buhalterinę vertę negu nurodyta Bendrovės apskaitoje, nes draudimo išmoka apskaičiuojama pagal technologinės linijos atkuriamąją vertę; 3) pirmosios instancijos teismo išvada dėl Bendrovės technologinės linijos vagystės inscenizavimo yra pagrįsta prielaidomis bei spėjimais.

Teisėjų kolegija, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą – liudytoju apklaususi G. M., dar kartą įvertinusi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad apeliantų argumentai dėl skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo pažeisto BPK 20 straipsnio ir dėl to netinkamo įrodymų vertinimo sprendžiant jų kaltės klausimą yra nepagrįsti, todėl teisėjų kolegija juos atmeta. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė duomenis, kuriuos laikė įrodymais, įvertino jų patikimumą, nurodė priežastis, kodėl vienus įrodymus laiko patikimais, patvirtinančiais nuteistųjų kaltę, bei kodėl kritiškai vertina kitus įrodymus, tarp jų – ir nuteistųjų parodymus. Teismo išvados dėl to motyvuotos, pakankamai išsamios ir logiškos, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo su jomis nesutikti.

Šioje byloje nustatyta, kad 2013 m. Bendrovei priklausiusiose patalpose – angare, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įrengta technologinė linija (duomenys neskelbtini). Šią liniją sudarė 5 pagrindiniai įrengimai: 1) (duomenys neskelbtini) (32370 Eur vertės); 2) (duomenys neskelbtini) (350000 Eur vertės); 3) granuliatorius OGM-1,5 (125500 Eur vertės); 4) (duomenys neskelbtini) (11420 Eur vertės); 5) (duomenys neskelbtini) (20843 Eur vertės); iš viso 540133 Eur vertės įranga pagal jos įsigijimo dokumentus. Šia suma (įsigijimo buhalterine verte) technologinė linija (duomenys neskelbtini) (5 anksčiau išvardintos jos dalys) su pertraukomis buvo draudžiama AB „(duomenys neskelbtini)“: nuo 2013 m. spalio 10 d. iki 2018 m. gegužės 22 d., nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d., nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. iki 2022 m. rugsėjo 14 d. Draudimo sutartyse nurodyta draudimo suma – 540133 Eur, bei apdraustos technologinės linijos įrengimų skaičius (5 pozicijos) niekada nekito, draudimo įmoka nuo 2019 metų buvo 1478 Eur, likutinė buhalterinė vertė 2018 metais – 480268 Eur, 2019, 2020 metais – 480070 Eur, o 2021 metais – 460000 Eur. 2020 m. rugpjūčio 18 d. Bendrovė už 20000 Eur granuliatorių pardavė D. K. Likusias technologinės linijos dalis (4 pozicijas) UAB „M.“ darbuotojai išmontavo laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 13 d. iki 2021 m. gruodžio 16 d. Nuo 2021 m. gruodžio 16 d. išmontuotos technologinės linijos dalys (4 pozicijos) buvo sandėliuojamos angare iki tol, kol atvykęs į angarą 2022 m. sausio 12 d. A. V. 9.54 val. telefonu pranešė policijai, o E. V. 13.26 val. telefonu pranešė AB „(duomenys neskelbtini)“ apie technologinės linijos vagystę. Apžiūrėjus įvykio vietą, nustatyta, jog angaro sienos skarda buvo atlenkta į išorę, o angaro viduje, gamybinėse patalpose, 2,4 metro aukštyje įrengti 11 judesių daviklių buvo užklijuoti juoda lipnia juosta. Taip pat nustatyta, kad šalia angaro esančiame V. S. ūkyje 2021 m. gruodžio 24 d. viena vaizdo kamera, kuri fiksavo dalį angaro kiemo, buvo užpurkšta baltais dažais (dėl gedimo vaizdo kameros įrašo nėra). Tuo metu sniege likę avalynės pėdsakai rodė, jog iki tos vietos (iki kameros) buvo ateita nuo angaro bei sugrįžta atgal prie jo. Tai patvirtina nuteistųjų, liudytojų parodymai, įvykio vietos, įvairių objektų apžiūrų protokolai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kiti byloje surinkti įrodymai. Šios aplinkybės byloje nėra ginčijamos, su jomis iš esmės sutinka visi proceso dalyviai, todėl teisėjų kolegija jų išsamiau neanalizuoja ir smulkiau dėl jų nepasisako.

Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistųjų E. V. ir A. V. neteisėti veiksmai siekiant apgaule įgyti draudimo išmoką pasireiškė tuo, kad : 1) jie, sudarydami 2021 m. rugsėjo 15 d. draudimo sutartį, nepranešė AB „(duomenys neskelbtini)“ apie vienos iš technologinės linijos dalių – granuliatoriaus, pardavimą D. K. 2020 m. rugpjūčio 18 d.; 2) kad AB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė technologinės linijos likutinę buhalterinę vertę – 460000 Eur, nors Bendrovės apskaitoje buvo nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. šios linijos likutinė buhalterinė vertė – 260080 Eur; 3) kad jie pranešė policijai ir AB „(duomenys neskelbtini)“ apie nebūtą technologinės linijos vagystę.

Nė kiek neabejotina, kad vienas iš esminių šioje byloje keliamų klausimų yra tai, ar Bendrovės technologinės linijos vagystė buvo tikra, ar ji buvo inscenizuota. Tai svarbu, nes kaip pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė skundžiamame nuosprendyje, nes pagal teismų praktiką draudimo bendrovei inscenizuoto įvykio (vagystės, sužalojimo, eismo įvykio ir pan.) nurodymas kaip realiai įvykusio užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 182 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-788/2017, N. 2K-108-788/2018, Nr. 2K-125-387/2023). Tokiu atveju neabejotinai peržengiami įprasti draudimo teisiniai santykiai ir kaltininko veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio atitinkamą dalį. Apeliaciniuose skunduose šiuo klausimu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Bendrovės technologinės linijos vagystės realiai nebuvo, kad ji buvo inscenizuota. Teigiama, kad šią išvadą pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje grindė prielaidomis bei spėjimais, nepatikimų liudytojų parodymais, neatskleidė, kada, kaip ir kokiu būdu technologinė linija buvo išvežta iš angaro, neatsižvelgė į tai, kad technologinės linijos buvimo vieta iki šiol nėra žinoma. Tačiau, kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas iš esmės pasisakė dėl visų esminių apeliantų keliamų klausimų, nurodė pakankamai išsamius ir įtikinamus motyvus, dėl kurių teismas padarė tokią išvadą. Teisėjų kolegija jiems visiškai pritaria ir atsako į esminius apeliantų skunduose nurodytus argumentus, susijusius su Bendrovės technologinės linijos vagystės imitavimu.

Šiai bylai aktualiu 2021 m. lapkričio – gruodžio mėnesių laikotarpiu angare sandėliuota ir jau buvusi išmontuota technologinė linija (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta iš kelių didelių gabaritų bei sunkių įrengimų. Nėra jokių abejonių, kad norint juos išgabenti iš angaro, buvo reikalingi 3 – 4 vilkikai, teleskopinis pakrovėjas, kurio pagalba visus įrengimus buvo įmanoma pakrauti į vilkikus ir išvežti. Akivaizdu ir tai, kad šių įrengimų išvežti iš angaro paprasčiausiai nebuvo galima niekaip kitaip, kaip tik atidarius angaro pakeliamus vartus. Tikint nuteistaisiais ir jų keliama versija, kad visa įranga buvo pavogta laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 16 d. iki 2022 m. sausio 12 d., technologinės linijos vagys turėjo būti profesionalūs, kad patekę į angarą pro atlenktą jo sienos skardą, nesuveikiant angare įrengtiems judesio davikliams (vilkėdami specialius drabužius, judėdami lėtai ir pan.), sugebėtų juos užklijuoti juoda lipnia juosta bei nuo angaro pakeliamų vartų nuimti magnetą ir jį padėti šalia magnetinio kontakto, taip imituojant normalų prietaiso veikimą. Apie tai galima spręsti iš liudytojo G. M. parodymų, specialistų E. V. ir L. U. paaiškinimų, byloje esančių technologinės linijos fotonuotraukų. Tikint, jog tokio masto bei sudėtingumo technologinės linijos vagystė įvyko realiai, jai turėjo būti ruošiamasi iš anksto, tam buvo reikalingos specialios žinios bei įgūdžiai, speciali technika bei atitinkamas laikotarpis. Kad taip nebuvo, t. y. kad nebuvo technologinės linijos vagystės įvykio, kurio laikomasi apeliaciniuose skunduose, matyti iš byloje surinktų įrodymų, jų visumos. Šiuos faktinius duomenis pirmosios instancijos teismas nurodė skundžiamame nuosprendyje, abejoti jais bei jų vertinimu kolegija neturi pagrindo.

Iš byloje esančių liudytojo K. U., kuris minėtu laikotarpiu nuolat gyveno bei dirbo šalia angaro esančiame V. S. ūkyje, parodymų seka, kad 2021 m. Kūčių dieną, apie 16-17 val., eidamas šerti gyvulių jis pamatė nuo sąvartyno (miškelio pusės) atvažiuojantį ir į angarą įvažiuojantį vilkiką, po ko angaro pakeliami vartai užsidarė. Apie 20 val. baigęs darbus fermoje, jis matė angaro viduje degančią šviesą. Po kiek laiko, prieš Naujus metus, apie 20 val. su G. K. eidamas nuo (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvės iki ūkio gyvenamųjų patalpų jis matė, kaip atsidarė angaro pakeliami vartai, iš angaro išvažiavo teleskopinis pakrovėjas, kurio vairuotojas uždarė vartus iš vidaus, išėjo iš angaro pro šonines duris, jas užrakino bei, sėdęs į pakrovėją, nuvažiavo sąvartyno pusėn. Liudytoja G. K., tuo metu viešėjusi V. S. ūkyje pas savo tėvą, patvirtino, kad apie 20 val. eidama su K. U. pamatė, kaip iš angaro, pro pakeltus vartus, išvažiavo krautuvas ir nuvažiavo link miškelio (sąvartyno pusėn). Pagrindo netikėti tokiais liudytojų parodymais teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neįžvelgia. Esminėse aplinkybėse jų parodymai buvo nuoseklūs ir sutapo. Priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, šie liudytojai neturėjo jokio realaus pagrindo manyti, jog jie yra ar gali būti potencialūs įtariamieji Bendrovės technologinės linijos vagystės byloje, ir tokiais jie nebuvo. Taip pat byloje nenustatytas joks šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi, tokių duomenų nenurodoma ir apeliaciniuose skunduose. Dėl to pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai rėmėsi liudytojų K. U. ir G. K. parodymais, kuriais buvo neginčijamai nustatyta, kad iki 2021 m. gruodžio 24 d. Kūčių angare nevyko nieko įtartino. Ir tik 2021 m. gruodžio 24 d. į angarą įvažiavo vilkikas, angare degė šviesa, iš angaro išvažiavo teleskopinis krautuvas. Judėjimas angare buvo stebimas dar kurį laiką po to, kol teleskopinis krautuvas išvažiavo iš angaro. Taip pat skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad pagal liudytojo K. U. parodymus, iš angaro išvažiavusio teleskopinio krautuvo vairuotojas turėjo angaro šoninių durų raktus, kas jau leidžia atmesti vagystės versiją įsibrovus į angarą pro atlenktą jo sienos skardą. Taip pat liudytojų K. U. bei G. K. parodymai leidžia susiaurinti įvykio laiką bei nustatyti, jog Bendrovės technologinė linija iš angaro buvo išgabenta laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 24 d. iki gruodžio 31 d.

Byloje nustatyta ir tai, kad angare 2024 m. gruodžio 24 d. 11.24 val. buvo išjungta bei tos pačios dienos 14.28 val. vėl įjungta signalizacija suvedus jos pagrindinį kodą. Tai patvirtina UAB „G.“ 2022 m. sausio 18 d., 2022 m. vasario 2 d. pateikta informacija, 2023 m. gruodžio 13 d. angaro apsaugos centralės išklotinės apžiūros protokolas, specialisto E. V. paaiškinimai. Kaip galima suprasti iš apeliacinių skundų turinio, tuo metu angare lankėsi buvęs Bendrovės darbuotojas M. T., kuris turėjo angaro raktus bei žinojo signalizacijos kodus. Apeliantų teigimu, dėl policijos pareigūnų jam daryto poveikio bei jų taip pat jau minėtos baimės tapti įtariamuoju Bendrovės technologinės linijos vagystės byloje M. T. šias aplinkybes neigė bei melavo, jog jie (nuteistieji) jo prašė tokias tikrovės neatitinkančias aplinkybes nurodyti apklausų metu. Ši gynybos versija buvo išsamiai patikrinta ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje, ir pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje motyvuotai atmesta. Visų pirma, prieš išsamiau pasisakant dėl liudytojo M. T. parodymų vertinimo, atmetami apeliacinių skundų argumentai, kad liudytojo apklausa ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta neteisėtai, t. y. neatnaujinus 2022 m. lapkričio 11 d. sustabdyto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) M. T. apklausa buvo inicijuota 2023 m. rugpjūčio 2 d. gavus Bendrovės įgalioto atstovo advokato L. S. prašymą. Pagal BPK 3¹ straipsnio 2 dalį, jeigu išnyko šio straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, ikiteisminis tyrimas atnaujinamas be atskiro nutarimo, atlikus bent vieną proceso veiksmą. Šiuo atveju ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atnaujintas 2023 m. rugpjūčio 25 d. atlikus liudytojo M. T. apklausą. Dėl apeliacinių skundų argumentų, jog liudytojo M. T. 2023 m. spalio 30 d. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo atlikta nedalyvaujant E. V. ir A. V., pažymėtina, kad tuo metu pastarieji dar neturėjo įtariamojo statuso, todėl jie į šią apklausą ir nebuvo kviečiami. Tai atitinka BPK 184 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad apie liudytojo apklausą prokuroras privalo pranešti įtariamajam ir jo gynėjui. Todėl, liudytojo M. T. apklausos 2023 m. rugpjūčio 25 d. ir 2023 m. spalio 30 d. buvo atliktos nepažeidžiant BPK reikalavimų.

Liudytojas M. T. visų apklausų metu (2023 m. rugpjūčio 25 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno, 2023 m. spalio 30 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo bei apklaustas teisiamajame posėdyje) iš esmės nuosekliai parodė, jog 2023 m. liepos mėnesio pabaigoje, telefonu pakviestas A. V., atvažiavo prie angaro. Ten buvo abu broliai V. ir dar vienas jam nepažįstamas vyras, kurį jam pristatė kaip naują angaro savininką. Tuo metu A. V. jį informavo, kad Bendrovės technologinė linija buvo pavogta ir kad draudimo bendrovė nenori mokėti draudimo išmokos. A. V. šio susitikimo metu jo paprašė duoti melagingus parodymus vagystės byloje, kad jis 2021 m. gruodžio 24 d. apie 11 val. buvo atvykęs į angarą savo reikalais, ten prabuvo kelias valandas bei matė angare išmontuotą technologinę liniją. Tačiau iš tikro, jis 2021 m. gruodžio 24 d. jis buvo savo namuose ir prie angaro nebuvo atvykęs. Liudytojas parodė ir tai, kad apklausinėjamas ikiteisminio tyrimo metu jautė diskomfortą dėl galimo jo įtarinėjimo technologinės linijos vagyste, tačiau nepaisant to jis davė teisingus parodymus. Kad liudytojui 2023 m. rugpjūčio 25 d. vykusios apklausos metu nebuvo daromas joks neleistinas poveikis, patvirtina liudytoja apklaustos ikiteisminį tyrimą atlikusios tyrėjos S. B. parodymai. Vien tai, kad šią baudžiamąją bylą nagrinėjusi apylinkės teismo teisėja M. T. apklausos teisiamajame posėdyje metu priminė apie jo, kaip liudytojo, pareigą sakyti tiesą, niekaip nerodo, kad jam teisme buvo daromas neleistinas poveikis. Beje, pats liudytojas teisėjos įspėjimą sakyti tiesą įvertino palankiai. Todėl, pagrindo netikėti liudytojo M. T. parodymais, kad jis 2021 m. gruodžio 24 d. angare nebuvo, teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, taip pat neįžvelgia. Be to, iš 2023 m. rugsėjo 4 d. tyrėjo H. N. tarnybiniame pranešime atliktos E. V., A. V. ir M. T. mobiliojo ryšio telefonų skambučių bei trumpųjų pranešimų išklotinių analizės matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 25 d. E. V. bei A. V. skambino M. T. prieš bei po jo apklausos, vykusios tą dieną. Abiejų brolių mobiliojo ryšio telefonai jungėsi prie bazinių stočių, apimančių policijos komisariatą, kuriame M. T. buvo apklausiamas. Tai patvirtina liudytojo M. T. parodymus, kad 2023 m. rugpjūčio 25 d. prieš jo apklausą broliai V. jam skambino, o po apklausos prie policijos komisariato jis susitiko A. V., kuriam pasisakė, jog apklausos metu jis nemelavo, jog 2021 m. gruodžio 24 d. angare jis nebuvo, į ką A. V. atsakė, kad nieko nepadarysi, yra kaip yra. Toks nuteistųjų E. V. ir A. V. išskirtinis dėmesys liudytojo M. T. apklausai 2023 m. rugpjūčio 25 d. rodo jų suinteresuotumą jo parodymais, kurie turėjo būti juos teisinantys. Tai tik dar kartą patvirtina liudytojo M. T. parodymus bei parodo nuteistųjų siekį kaip nors įtikinamai paaiškinti apsaugos sistemos išjungimą angare 2021 m. gruodžio 24 d. laikotarpiu nuo 11.24 val. iki 14.28 val. Tačiau gynybos versiją, kad tądien apsaugos sistemą išjungė bei ją vėl įjungė M. T., byloje surinkti įrodymai paneigia. Kita vertus, šie duomenys leidžia daryti ir kitą išvadą – kad byloje nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, jog 2021 m. gruodžio 24 d. angare signalizacija buvo išjungta su brolių V. žinia.

Patenkinus nuteistųjų prašymą, apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas liudytojas G. M.. Jis parodė, jog 2023 m. pavasarį UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis dirba, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko angarus (duomenys neskelbtini). M. T. jis pažįsta, matė jį du kartus. Vieną kartą, kuomet jis atrakino duris ir įleido juos į angarą, kuriame buvo technologinė linija ir kur jie atliko įrangos bandymą – atliekų paruošimą deginimui. Antrą kartą jį matė, kai jau nusipirko pastatus ir paprašė, kad buvę savininkai – broliai V., išsivežtų, kas ten buvo likę. Buvo vasara, šilta. Prie angaro M. T. atvažiavo su jam nepažįstamu žmogum. Jiedu viską iš angaro išsinešė, susikrovė kieme. Buvo atvykę ir broliai V. Po 20 – 30 minučių jie užsirakino angarą ir išvažiavo. Kol M. su tuo žmogumi nešėsi viską iš angaro jis su broliais kalbėjosi apie vagystę, prisiminė, kad skambino tyrėja, klausė, kodėl jie nepirko technologinės įrangos, bet apklusai jo nekvietė. Jis nematė ir negirdėjo, kad broliai V. būtų kalbėję su M. T. abu, ar po vieną, kad būtų sakę M. T., kad šis pasakytų policijai, jog jis buvo per Kalėdas ir matė tą įrangą. Taigi, šis liudytojas nei patvirtino, nei paneigė buvus pokalbį tarp M. T. ir nuteistųjų. Kita vertus, pagal G. M. parodymus, jam ir jo bendrovės gamybos vadovui išvykus po to, kai M. T. su kitu žmogum iš angaro į kiemą išsinešė daiktus, nuteistieji ir M. T. dar liko prie angaro.

Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose keliamą gynybinę versiją, kad teismas nenustatė ir neapklausė dar keleto žmonių, kurie žinojo angaro signalizacijos kodą bei turėjo jo raktus, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat pakankamai išsamiai aptarė bei ją motyvuotai atmetė. Nebekartojant skundžiamame nuosprendyje nurodytų motyvų, pritartina pirmosios instancijos teismo esminei išvadai, kad byloje nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, kad be E. V. ir A. V. kiti asmenys šiai bylai aktualiu laikotarpiu būtų disponavę angaro raktais. Liudytojais apklausti V. S. ir M. T. parodė, jog V. raktus nuo angaro grąžino atitinkamai 2020 ir 2019 metais. Kad kažkas kitas be V. 2021 m. gruodžio mėnesį, šiai bylai aktualiu laikotarpiu turėjo angaro raktus ir galėjo ten lankytis bei tuo pačiu išjungti signalizaciją suvedus kodą, aiškiai ir konkrečiai, be spėliojimų ir prielaidų, nenurodoma ir pačiuose apeliaciniuose skunduose.

Tokiu būdu, įvertinus visas anksčiau aptartas bei nustatytas aplinkybes, kad 2021 m. gruodžio 24 d. trumpam laikui (apie 3 valandoms) buvo išjungta signalizacija angare, ko be V. daugiau niekas kitas negalėjo padaryti, kad bylai aktualiu laikotarpiu iš angaro, pro pakeliamus vartus, teleskopiniu pakrovėju išvažiavęs vairuotojas užrakino angaro šonines duris raktu, kuriuo be V. daugiau niekas kitas nedisponavo, kad po 2021 m. gruodžio 24 d. 14.28 val. signalizacijos įjungimo angare degė šviesa bei judėjo transporto priemonės, visiškai sutiktina bei pritartina pirmosios instancijos teismui, kad 2021 m. gruodžio 24 d. laikotarpiu nuo 11.24 val. iki 14.28 val. signalizacija angare buvo išjungta su nuteistųjų E. V. ir A. V. žinia tam, kad jame būtų užklijuoti judesio davikliai bei nuo angaro pakeliamų vartų nuimtas magnetas ir padėtas šalia magnetinio kontakto, taip imituojant normalų prietaiso veikimą bei signalizacijos nesuveikimą angare važinėjant transporto priemonėms ir jomis iš angaro išgabenant technologinę liniją. Specialistų E. V., L. U. paaiškinimai patvirtina, kad išjungus signalizaciją, tai atlikti (užklijuoti judesio daviklius, nuimti magnetą nuo laikiklio) yra gan paprasta ir specialios žinios bei pasiruošimas tam nėra reikalingi. Taigi, šiuos paruošiamuosius vagystės inscenizavimo veiksmus galėjo padaryti ir patys nuteistieji. Tokiame kontekste sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad angaro sienos skardos atlenkimas, V. S. vaizdo fiksavimo kameros užpurškimas baltais dažais taip pat buvo sąlygotas nuteistųjų valios siekiant imituoti vagystę.

Apeliaciniuose skunduose pabrėžiama, kad nuteistieji E. V. ir A. V. bylai aktualiu laikotarpiu prie angaro ar toje vietovėje nebuvo. Pagal nuteistojo E. V. parodymus, prieš Kūčias jis išvyko į (duomenys neskelbtini), po Naujų metų nuvyko į (duomenys neskelbtini), po to susirgo Covid-19, karantinavosi (duomenys neskelbtini), kelios dienos po Naujų metų grįžo į (duomenys neskelbtini)ir iki 2022 m. sausio 12 d. angare nebuvo. Pagal nuteistojo A. V. parodymus, šventiniu laikotarpiu jis buvo (duomenys neskelbtini) namuose su šeima. Tačiau skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai sprendė, jog byloje surinkti įrodymai paneigia nuteistojo E. V. parodymus dėl jo buvimo nurodytose vietose. Sugretinęs nuteistųjų parodymus su jų mobiliojo ryšio telefonų išklotinėmis (jų analizė pateikta 2025 m. kovo 28 d. tyrėjos S. B. tarnybiniame pranešime), pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad E. V. mobiliojo ryšio telefonas prie (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono bazinių stočių jungėsi šiais laikotarpiais: nuo 2021 m. gruodžio 16 d. iki gruodžio 24 d., nuo 2021 m. gruodžio 26 d. iki gruodžio 31 d., nuo 2022 m. sausio 2 d. iki sausio 3 d., nuo 2022 m. sausio 6 d. iki sausio 17 d. O nuteistojo A. V. mobiliojo ryšio telefonas laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 16 d. iki 2022 m. sausio 12 d. iš esmės jungėsi prie (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono bazinių stočių. Ir nors jų mobiliojo ryšio telefonai laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 24 d. iki gruodžio 31 d. nesijungė prie bazinių stočių, apimančių (duomenys neskelbtini) kaimą, kuriame buvo angaras, tai nepaneigia prieš tai aptartų byloje surinktų įrodymų visumos, įrodančios, kad Bendrovės technologinės linijos vagystė buvo inscenizuota. Vis tik laikotarpiu, per kurį iš angaro buvo išvežta technologinė linija, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 24 d. iki gruodžio 31 d., abu nuteistieji iš esmės buvo (duomenys neskelbtini) bei jo apylinkėse.

Priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nuteistųjų E. V. ir A. V. kaltės nelėmė liudytojų I. K. ir V. D. parodymai. Šių asmenų parodymai yra svarbūs bei aktualūs tiek, kad realių Bendrovės technologinės linijos pirkėjų nebuvo. Tai patvirtina ir 2024 m. sausio 24 d. tyrėjos S. B. tarnybinis pranešimas, liudytojų P. S., G. J., M. Š. parodymai. Byloje nebuvo nustatyti Bendrovės technologinės linijos pirkėjai, kurie sutiko ją iš tikrųjų įsigyti. Tokių nenurodoma ir apeliaciniuose skunduose. Visa tai skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kartu su tuo metu buvusia nepalankia Bendrovės finansine situacija, kurią patvirtina pačių apeliantų nurodytos aplinkybės (jie technologine linija nebesinaudojo, kadangi dėl elektros sąnaudų, pasikeitusių įstatyminių reikalavimų, sunkumų gauti reikalingą žaliavą ji tapo ekonomiškai nebenaudinga ir nepelninga, dėl ko ją buvo nuspręsta parduoti bei keisti Bendrovės profilį), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 9 d. specialisto išvada, Bendrovės turėti finansiniai įsipareigojimai. Visi duomenys tik papildo įrodymų sąrašą, kuris patvirtina nuteistųjų siekį pasipelnyti inscenizuojant Bendrovės technologinės linijos vagystę bei taip apgaule įgyjant draudimo išmoką.

Atmetami apeliacinių skundų argumentai, kad byloje nebuvo atlikti visi būtini bei reikalingi procesiniai veiksmai – nebuvo apklausti visi Bendrovės darbuotojai, turėję ar galėję turėti raktus bei žinoti angaro signalizacijos kodus, neapklausti K. K., V. K., neatliktos akistatos tarp nuteistųjų ir liudytojo M. T. Kolegija pakartoja teismų praktikoje jau seniai suformuotą taisyklę, kad įrodinėjimas negali būti begalinis, kai surinktų byloje įrodymų pakanka pagrįstoms teismo išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama faktinėms nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti, todėl papildomi, apeliantų siūlomi atlikti procesiniai veiksmai nėra būtini.

Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog jie sąmoningai bei tikslingai neatskleidė AB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkybės apie granuliatoriaus pardavimą 2020 m. rugpjūčio 18 d., yra grindžiama prielaidomis bei spėjimais. Su tokiu vertinimu teisėjų kolegija nesutinka. Pirmiausia pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog Bendrovės technologinė linija (duomenys neskelbtini) (5 pozicijos) nuo pat jos įrengimo angare buvo apdrausta AB „(duomenys neskelbtini)“ jos atkūrimo verte, t. y. kaina, už kurią rinkoje galima nusipirkti analogiškus naujus daiktus. Šiuo atveju tai buvo 540133 Eur suma, kuri apskaičiuota pagal šios linijos atskirų 5 dalių, į kurias įėjo ir granuliatorius, įsigijimo dokumentus. Tai patvirtina nuteistųjų E. V. ir A. V., liudytojais apklaustų AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų I. S., T. A., A. K. parodymai, verslo turto draudimo sutartys, sudarytos tarp Bendrovės ir AB „(duomenys neskelbtini)“. AB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. spalio 31 d. raštas patvirtina, kad dėl Bendrovės technologinės linijos vagystės Bendrovei apskaičiuota 539843 Eur išmoka (iš 540133 Eur sumos išskaičiuota besąlyginė išskaita).

Apeliaciniuose skunduose, kaip ir iš esmės viso proceso metu, nuteistieji E. V. ir A. V. laikosi tos pačios pozicijos, kad sudarant 2021 m. rugsėjo 15 d. sutartį, AB „(duomenys neskelbtini)“ apie granuliatoriaus pardavimą 2020 m. rugpjūčio 18 d. buvo informuota žodžiu per jos ekspertę I. S. (ji taip pat buvo atvykusi į angarą bei fotografavo technologinę liniją). Nuteistieji teigė, kad I. S. pasiūlė 2021 m. rugsėjo 15 d. sutartį sudaryti ankstesnių sutarčių sąlygomis (nekeičiant apdraudžiamos technologinės linijos pozicijų kiekio, draudimo sumos ir įmokos), kad nereiktų atlikti naujo apdraudžiamo turto vertinimo. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas šias gynybos versijas labai išsamiai aptarė bei pagrįstai ir motyvuotai jas atmetė kaip paneigtas byloje surinktais įrodymais, nelogiškas bei neįtikinamas. Su pirmosios instancijos teismo motyvais teisėjų kolegija visiškai sutinka. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šią gynybos versiją paneigia pačios liudytojos I. S., liudytojų T. A., A. K. parodymai, jų visuma, Bendrovės ir AB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytų draudimo sutarčių turinys. Pagal liudytojų I. S., T. A., A. K. parodymus, jei E. V. būtų informavęs draudimo bendrovę apie granuliatoriaus pardavimą, dėl to būtų pasikeitusi draudimo suma – ji būtų sumažėjusi granuliatoriaus verte, t. y. 125500 Eur suma, taip pat iš esmės tokia pat suma Bendrovei būtų sumažėjusi ir draudimo įmoka. Tokiais liudytojų parodymais teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, pagrindo netikėti neturi, kadangi jie yra logiški, įtikinantys bei sutampantys tarpusavyje.

Įvertinus tuo metu (2021 metais) buvusią Bendrovės nepalankią finansinę padėtį, E. V., kaip Bendrovės direktorius turėdamas bei privalėdamas elgtis pagal protingo ir apdairaus žmogaus elgesio standartą, turėjo būti pats suinteresuotas kuo mažesne Bendrovės mokėtina draudimo įmoka. Bet šiuo atveju taip nebuvo – draudimo suma bei įmoka 2021 m. rugsėjo 15 d. sutartyje išliko tos pačios kaip ir ankstesnėje sutartyje, kai granuliatorius dar nebuvo parduotas. Taigi, 2021 m. rugsėjo 15 d. sutarties turinys neatspindi bei nepatvirtina nuteistųjų E. V. ir A. V. parodymų, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo informuota apie granuliatoriaus pardavimą. Pripažinus tai nebelieka prasmės toliau aiškintis, ar I. S. po granuliatoriaus pardavimo buvo nuvykusi į angarą ir fotografavo likusias technologinės linijos dalis. Tokiu būdu, darytina išvada, kad Bendrovė 2021 m. rugsėjo 15 d. sutartimi apdraudė bei mokėjo draudimo įmokas už turtą (granuliatorių), kurio realiai jau nebeturėjo. Nuteistieji E. V. ir A. V. neabejotinai tai žinojo bei suvokė. Esant tokioms aplinkybėms, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokių jų veiksmų negalima vertinti niekaip kitaip kaip tik siekį nuo AB „(duomenys neskelbtini)“ nuslėpti granuliatoriaus pardavimo faktą ir 2021 m. rugsėjo 15 d. sutartyje palikti nesumažintą draudimo sumą – 540133 Eur, kurią vėliau jie pasikėsino įgyti apgaule, t. y. inscenizuodami technologinės linijos vagystę.

Šios išvados nepaneigia apeliacinių skundų argumentai, kad dėl granuliatoriaus pardavimo 2021 m. rugsėjo 15 d. sutartyje apdraudžiamos technologinės linijos vertė buvo sumažinta 20000 Eur suma, t. y. suma, už kurią granuliatorius buvo parduotas D. K.. Dėl šios gynybos versijos pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai pasisakė skundžiamame nuosprendyje bei ją motyvuotai atmetė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu. Sugretinus 2020 m. ir 2021 m. Bendrovės technologinės linijos draudimo sutartis, matyti, kad 2021 m. rugsėjo 15 d. draudimo sutartyje nurodyta 20070 Eur mažesnė technologinės linijos (5 pozicijos) likutinė buhalterinė vertė (nurodyta 460000 Eur) negu ankstesnėje sutartyje nurodyta tokia vertė (nurodyta 480070 Eur). Tačiau tai nereiškia, kad likutinės buhalterinės technologinės linijos vertės sumažinimas įrodo, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo informuota apie granuliatoriaus pardavimą už 20000 Eur sumą. Kaip jau minėta, pagal liudytojų I. S., T. A., A. K. parodymus, jei AB „(duomenys neskelbtini)“ būtų žinojusi apie granuliatoriaus pardavimą, tai 2021 m. rugsėjo 15 d. sutartyje būtų sumažinta draudimo suma granuliatoriaus įsigijimo verte, t. y. 125500 Eur suma. Šiuo atveju buvo sumažinta tik likutinė buhalterinė technologinės linijos vertė, kuri bėgant metams turi tendenciją kisti – mažėti dėl nusidėvėjimo, didėti – dėl turto pagerinimo. Tai iš esmės patvirtina ankstesnių draudimo sutarčių analizė, iš kurios matyti, kad draudimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) šios linijos likutinė buhalterinė vertė – 480268 Eur (kai įsigijimo buhalterinė vertė 2013 m. buvo 540133 Eur), o draudimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) likutinė buhalterinė vertė – 480070 Eur. Kad šios vertės sumažėjimą būtų nulėmusios kokios nors kitos priežastys, o ne jos nusidėvėjimas, byloje nėra surinkta jokių įrodymų. Pastaroji vertė (480070 Eur) draudimo sutartyse nebuvo keičiama iki pat 2021 m. rugsėjo 15 d. sutarties sudarymo. Visa tai patvirtina liudytojos I. S. parodymus, kad 2021 m. rugsėjo 15 d. sutartyje technologinės linijos likutinė buhalterinė vertė buvo nurodyta iš E. V. žodžių, bei rodo, jog jos sumažinimą 20070 Eur suma lėmė ne granuliatoriaus pardavimas, o jos nusidėvėjimas.

Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad aplinkybė, jog nuteistųjų E. V. ir A. V. apgaulė pasireiškė ir tuo, jog jie draudimo bendrovei nurodė kitokią technologinės linijos likutinę buhalterinę vertę negu nurodyta Bendrovės apskaitoje, nėra įrodyta. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 9 d. specialisto išvada patvirtina, kad 2021 m. rugsėjo 15 d. draudimo sutartyje nurodyta technologinės linijos likutinė buhalterinė vertė – 460000 Eur, Bendrovės apskaitoje nurodyta – 260080 Eur. Tokia pat tendencija matosi ir iš anksčiau Bendrovės sudarytų draudimo sutarčių: pagal 2018 m. draudimo sutartį, joje nurodyta technologinės linijos likutinė buhalterinė vertė – 480070 Eur, o Bendrovės apskaitoje – 369091 Eur; pagal 2019 m. draudimo sutartį, joje nurodyta technologinės linijos likutinė buhalterinė vertė – 480070 Eur, o Bendrovės apskaitoje – 334905 Eur. Tai rodo, kad Bendrovei sudarant nurodytas draudimo sutartis, jose iš E. V. žodžių būdavo nurodytos didesnės technologinės linijos likutinės buhalterinės vertės nei Bendrovės apskaitoje. Todėl niekaip negalima teigti, kad jo elgesys sudarant 2021 m. rugsėjo 15 d. sutartį bei nurodant kitokią technologinės linijos likutinę buhalterinę vertę negu nurodyta Bendrovės apskaitoje buvo kažkuo išsiskiriantis ir patvirtina jo bei nuteistojo A. V. apgaulę.

Pagal nuteistojo E. V. parodymus, jis, sudarydamas draudimo sutartis, I. S. nurodydavo technologinės linijos rinkos vertes. Tačiau, kaip ilgametis Bendrovės direktorius, suaugęs ir pakankamai gyvenimiškos patirties turintis žmogus, E. V. turėjo suprasti ir suprato, jog draudimo bendrovei aktuali yra ne technologinės linijos rinkos vertė (kurią, beje, E. V. nurodydavo pagal savo patirtį bei supratimą), tačiau šios linijos likutinė buhalterinė vertė. Tai patvirtina jo paties apeliacinio skundo argumentai bei liudytojo A. K. parodymai, kad pagal draudimo taisykles, jei turto likutinė buhalterinė vertė sumažėja daugiau nei 70 procentų, draudimo išmoka skaičiuojama ne pagal turto atkūrimo, o pagal jo likutinę buhalterinę vertę. Tačiau šiuo atveju tokia situacija nesusiklostė – 2021 m. rugsėjo 1 d. technologinės linijos likutinė buhalterinė vertė buvo 260080 Eur, t. y. ši linija nebuvo nusidėvėjusi daugiau nei 70 procentų. Iš to seka, kad nuteistieji pretendavo į draudimo išmoką pagal technologinės linijos atkuriamąją vertę, t. y. 540133 Eur (neišskaičiavus besąlyginės išskaitos), o ne jos likutinę buhalterinę vertę. Taigi, technologinės linijos likutinė buhalterinė vertė (net jei ją E. V. draudimo bendrovei nurodė kitokią negu Bendrovės apskaitoje) nebuvo esminė bei reikšminga aplinkybė nuteistiesiems siekiant apgaule įgyti draudimo išmoką. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistųjų E. V. ir A. V. apgaulė pasireiškė ir tuo, jog jie draudikui nurodė kitokią technologinės linijos likutinę buhalterinę vertę negu nurodyta Bendrovės apskaitoje, neatitinka bylos aplinkybių, todėl ši aplinkybė šalintina iš skundžiamo nuosprendžio (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Apibendrindama teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis, kad visi nuteistųjų E. V. ir A. V. veiksmai nuo pat 2021 m. rugsėjo 15 d. draudimo sutarties sudarymo (šią sutartį sudarė nuo draudimo bendrovės nuslėpdami reikšmingą aplinkybę apie granuliatoriaus pardavimą), tiek ir vėlesni jų veiksmai bei byloje nustatytos aplinkybės (primityvūs, dirbtiniai ir nelogiški įsilaužimo į angarą pėdsakai, byloje surinktų įrodymų visuma paneigtas technologinės linijos vagystės faktas, nereagavimas į 2022 m. sausio 5 d. gautą SMS pranešimą iš apsaugos bendrovės apie signalizacijos suveikimą angare (ką patvirtina nuteistojo A. V. parodymai, UAB „G.“ pranešimų turinys, 2025 m. kovo 5 d. tyrėjos S. B. tarnybinis pranešimas) ir nesidomėjimas angare išmontuota bei saugoma brangia technologine linija, klaidinančios ir prieštaringos informacijos teikimas proceso metu), rodo jų vieningą ir kryptingą siekiamą tikslą – sukčiauti. Nors iš tiesų iš angaro išgabenta Bendrovės technologinė linija nėra surasta ir byloje nenustatyta, kur ji yra ir kas ja disponuoja, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant nuteistųjų kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, nėra būtinos. Svarbu, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, įrodančių, kad nuteistieji pasikėsino sukčiauti. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau aptarti įrodymai, sugretinus ir palyginus juos tarpusavyje, neabejotinai papildo vieni kitus ir sujungus juos į nuoseklią loginę grandinę, leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl nuteistųjų E. V. ir A. V. kaltės padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Išteisinti juos dėl šios veikos jokio pagrindo nėra.

Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad nors šia nutartimi nuteistųjų E. V. ir A. V. padarytos nusikalstamos veikos apimtis buvo sumažinta, tačiau tik maža dalimi ir tai nesudaro pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo jiems paskirtų bausmių – 400 MGL (20000 Eur) dydžio baudų. Jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, tačiau buvo nustatyta viena jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis, jie yra dirbantys, turintys pakankamai tvirtą materialinį pagrindą. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus, jog nagrinėjamu atveju jie pasikėsino apgaule įgyti net 539843 Eur vertės turtą, darytina išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu jiems paskirtos baudos bausmės atitinka tiek jų asmenybę bei padarytą nusikalstamą veiką ir yra proporcingos bei adekvačios.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. sausio 8 d. nuosprendį.

Iš teismo nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad nuteistieji E. V. ir A. V. pasikėsino įgyti AB „(duomenys neskelbtini)“ labai didelės vertės turtą – 539843 Eur draudimo išmoką, ir tuo, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė technologinės linijos (duomenys neskelbtini) likutinę buhalterinę vertę – 460000 Eur, nors UAB „E.“ apskaitoje nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. šios linijos likutinė vertė – 260080 Eur.

Kitą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. sausio 8 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.