Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Kristinos Latožienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Vaidachavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo NUT1 apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2026 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo NUT1 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 260¹ straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 260¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirtos bausmės:

– pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 52 MGL (2600 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 260¹ straipsnio 2 dalį 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 20 MGL (1000 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 260¹ straipsnio 1 dalį 51 MGL (2550 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260¹ straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir NUT1 paskirta subendrinta bausmė – 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir 260¹ straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir NUT1 paskirta subendrinta bausmė – 51 MGL (2550 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir NUT1 paskirta 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir NUT1 paskirta galutinė bausmė – 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

NUT1 nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2025 m. rugpjūčio 10 d., būdamas savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas kompiuteriu, „tamsiajame internete“ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame pokalbių forume neteisėtai įgijo narkotines medžiagas – 5,0908 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose veikliosios medžiagos – tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio, THC) – koncentracija yra 12,6 %, už kurias atsiskaitė kripto valiuta „Monero“ (vertė apie 100 Eurų), ją pervesdamas iš vienkartinės virtualios piniginės ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, siuntoje nurodytam kaip (duomenys neskelbtini)iš Vokietijos Federacinės Respublikos, susitarė su šiuo asmeniu – narkotinių medžiagų pardavėju, kad minėtas narkotines medžiagas atsiųstų paštu, siuntos pristatymui nurodė duomenis – „ NUT1 , (duomenys neskelbtini), tokiu būdu inicijavo šių narkotinių medžiagų siuntimą, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, vykdant susitarimą, šias narkotines medžiagas supakavus į pašto siuntą Nr. RW035870696, išsiunčiant nurodytu adresu bei pašto paslaugas teikiančiai įmonei atgabenus siuntą su narkotinėmis medžiagomis iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą, esantį adresu Metalo g. 5, Vilnius, kur 2025 m. rugpjūčio 10 d. 15 val. 16 min. siuntą patikrinę Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai narkotines medžiagas surado ir sulaikė.

NUT1 nuteistas ir už tai, kad jis narkotines medžiagas gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabandos būdu, o būtent tomis pačiomis aplinkybėmis ir tais pačiais veiksmais, neteisėtai įgijęs narkotines medžiagas - 5,0908 g kanapių (antžeminių dalių) kuriose veikliosios medžiagos – tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio, THC) – koncentracija yra 12,6 %, nurodęs pardavėjui šias neteisėtai įgytas narkotines medžiagas atsiųsti adresu – „ NUT1 , (duomenys neskelbtini), po ko šios medžiagos buvo išsiųstos pašto siunta iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką nurodytu adresu, tokiu būdu jis neteisėtai, neturėdamas leidimo ir išvengdamas muitinės kontrolės, gabeno šias narkotines medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą, esantį adresu Metalo g. 5, Vilnius, kur 2025 m. rugpjūčio 10 d. 15 val. 16 min., siuntą patikrinę Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai narkotines medžiagas surado ir sulaikė.

NUT1 nuteistas ir už tai, kad jis neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų be tikslo jas platinti, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2025 m. rugsėjo 19 d., būdamas savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas kompiuteriu, „tamsiajame internete“ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame internetiniame puslapyje neteisėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – 2,1545 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose veikliosios medžiagos – tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio, THC) – koncentracija yra 16,5 %, už kurias atsiskaitė kripto valiuta „Monero“ (vertė apie 30 Eurų), ją pervesdamas iš vienkartinės virtualios piniginės ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, siuntoje nurodytam kaip (duomenys neskelbtini) iš Vokietijos Federacinės Respublikos, susitarė su šiuo asmeniu - narkotinių medžiagų pardavėju, kad minėtas narkotines medžiagas atsiųstų paštu, siuntos pristatymui nurodė duomenis - " NUT1 , (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, inicijavo šių narkotinių medžiagų siuntimą, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, vykdant susitarimą, šias narkotines medžiagas supakavus į pašto siuntą Nr. UU071831854LT, išsiunčiant nurodytu adresu bei pašto paslaugas teikiančiai įmonei atgabenus siuntą su narkotinėmis medžiagomis iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą, esantį adresu Metalo g. 5, Vilnius, kur 2025 m. rugsėjo 19 d. 14 val. 52 min., siuntą patikrinę Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai narkotines medžiagas surado ir sulaikė.

NUT1 nuteistas ir už tai, kad nedidelį narkotinių medžiagų kiekį gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabandos būdu, o būtent: tomis pačiomis aplinkybėmis ir tais pačiais veiksmais, neteisėtai įgijęs nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – 2,1545 g kanapių (antžeminių dalių) kuriose veikliosios medžiagos – tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio, THC) – koncentracija yra 16,5 %, nurodęs pardavėjui šias neteisėtai įgytas narkotines medžiagas atsiųsti adresu – „ NUT1 (duomenys neskelbtini), po ko šios medžiagos buvo išsiųstos pašto siunta iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką nurodytu adresu, tokiu būdu jis neteisėtai, neturėdamas leidimo ir išvengdamas muitinės kontrolės, gabeno šias narkotines medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą, esantį adresu Metalo g. 5, Vilnius, kur 2025 m. rugsėjo 19 d. 14 val. 52 min., siuntą patikrinę Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai narkotines medžiagas surado ir sulaikė.

Nuteistasis NUT1apeliaciniu skundu prašo jo veiksmus perkvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką arba pripažinti juos padarytais esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 straipsnio nustatyta tvarka, laiduotoja paskiriant jo sutuoktinę L. T.. Nepatenkinus prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nuteistasis prašo sušvelninti paskirtą galutinę subendrintą bausmę iki 66 MGL (3300 Eur) dydžio baudos.

Apeliaciniu skundu keliamas padarytų nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo klausimas, neginčijant teismo nustatytų faktinių aplinkybių. Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu jo veiksmus kvalifikuoti kaip padarytus realiąja nusikalstamų veikų sutaptimi, užkertančia kelią taikyti BK 40 straipsnį. Apelianto vertinimu, jo veiksmai kvalifikuotini kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis arba kaip viena tęstinė nusikalstama veika.

Apeliantas nurodo, kad jis siekė vienkartiniu pirkimu „tamsiajame internete“ įsigyti kvaišalų ir šiam tikslui į kriptovaliutos piniginę įdėjo 100 Eur sumą. Suradęs pardavėją, atliko pirkimą už maždaug 70 Eur ekvivalentą kriptovaliuta. Negavęs prekių, manė kad šis pirkimas nepavyko, todėl už likusią kriptovaliutą, kurios vertė atitinka apie 30 Eur, atliko pakartotinį užsakymą. Nuteistasis neturėjo tikslo įsigyti medžiagų antrą kartą – jo tyčia išliko vientisa, nenustojo galiojusi ir neperaugo į naują sumanymą.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad negavęs prekių nuteistasis jautėsi apgautas ir nesuprato, kad jo veiksmai jau sukėlė baudžiamąją atsakomybę. Nežinojo apie pirmosios siuntos išsiuntimą ir sulaikymą muitinėje, o apie tai žinodamas – antrojo pirkimo tikrai nebūtų atlikęs. Vientisą tyčią patvirtina tai, kad išnaudojęs suplanuotą 100 Eur limitą, jokių naujų pirkimų neatliko ir iki pat kontakto su teisėsaugos institucijomis pagrįstai manė, jog jokių kvaišalų neįsigijo ir negavo. Kaip paaiškėjo vėliau, abi į Lietuvą atkeliavusias siuntas sulaikė muitinės pareigūnai. Šios aplinkybės rodo, kad jo (NUT1) tyčia buvo nukreipta tik į vienkartinį kvaišalų įsigijimą, todėl jo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip realioji nusikalstamų veikų sutaptis. Nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę (vieningą tyčią) patvirtina nuoseklūs nuteistojo parodymai, duoti viso proceso metu, bendravimo platformoje „Discord“ vykę susirašinėjimai bei kiti byloje surinkti duomenys.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad kelių savaičių laiko tarpas tarp pirmojo ir antrojo pirkimų nedaro jokios įtakos veikos kryptingumui. Jei būtų iškart supratęs, kad pirmasis bandymas buvo nesėkmingas, pakartotinį pirkimą jis būtų atlikęs tuoj pat. Yra visi teisiniai pagrindai pripažinti, kad nusikalstamos veikos, susijusios su šiais pirkimais, sudaro ne realiąją, o idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį: juos jungia tas pats sumanymas, jie skirti realizuoti vieną iš anksto apibrėžtą tikslą ir buvo atlikti per minimalų protingą laiko tarpą, t. y. nuteistajam suvokus, kad pirmasis užsakymas neįvyko.

Kadangi jis (NUT1) siekia atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam yra priimtinas ir alternatyvus padarytų veiksmų kvalifikavimas, pripažįstant juos viena tęstine nusikalstama veika. Teismų praktikoje suformuluotus tęstinės veikos kriterijus atitinka tai, kad jo (NUT1) tyčia išliko vientisa ir nesusiformavo iš naujo. Teismui pripažinus, kad pirmuoju ir antruoju pirkimais buvo realizuota viena tęstinė nusikalstama veika, atitinkamai keistųsi ir jam inkriminuotų veikų kvalifikacija. Bendras abiejų pirkimų metu užsakytų medžiagų svoris sudaro 7,2453 g (5,0908 g + 2,1545 g). Šis kiekis neviršija didelio kiekio ribos, nustatytos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro rekomendacijose. Todėl padaryta tęstinė veika turėtų būti kvalifikuojama kaip BK 259 straipsnio 1 dalies ir BK 260-1 straipsnio 2 dalies nuostatų idealioji sutaptis.

Nuteistojo manymu, egzistuoja visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos taikyti laidavimo institutą: nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, nuo pat pradžių visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi, jo veiksmais nebuvo padaryta jokia turtinė žala. Bylos medžiagoje esantis susirašinėjimas „Discord“ platformoje patvirtina, kad jis (NUT1) veikė neapgalvotai ir lengvabūdiškai – tiesiog siekė išbandyti patį pirkimo procesą, neturėdamas tikslo susirasti nuolatinio tiekėjo ar platinti medžiagų. Šią išvadą visiškai įrodo ir šiam bandymui skirta simbolinė 100 Eur suma. Yra dirbantis, sukūręs šeimą ir auginantis vaikus. Praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka. Iki 35 metų nedarė jokių teisės pažeidimų, ši veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ateityje jis (NUT1) nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Byloje pateikti visi laidavimui reikalingi dokumentai. Siūloma laiduotoja L. T. griežtai smerkia sutuoktinio elgesį. Siekdama užtikrinti kontrolę, ji perėmė bendrų banko sąskaitų priežiūrą. L. T. dirba gydymo įstaigose, visuomenėje yra vertinama teigiamai, todėl jos gebėjimas daryti realią įtaką jam (NUT1) nekelia abejonių.

Jei apeliacinės instancijos teismas, net ir konstatavęs idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį ar tęstinį nusikalstamos veikos pobūdį, vis dėlto nuspręstų netaikyti laidavimo instituto, nuteistajam skiriama galutinė bausmė turi būti peržiūrėta. Tokiu atveju už nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 ¹ straipsnio 2 dalyje, turėtų būti paskirta 100 MGL dydžio bauda, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinus ją vienu trečdaliu, sudarytų galutinę 66 MGL (3300 Eur) baudą.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo NUT1 apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

Apeliaciniu skundu nuteistasis pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių neginčija, tačiau nesutinka su teismo išvada, kad du narkotinių medžiagų įgijimo internetu iš užsienio pardavėjų ir jų atsisiuntimo per valstybės sieną kontrabandos būdu epizodai sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį. Apeliantas prašo jo veiksmus pripažinti viena tęstine nusikalstama veika arba kvalifikuoti kaip idealią nusikalstamų veikų sutaptį ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga bei skundžiamu nuosprendžiu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai bei nešališkai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir nuteistojo veiksmuose pagrįstai nustatė realią nusikalstamų veikų sutaptį. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje materialiosios teisės normos pritaikytos tinkamai, kvalifikuojant veikas nenukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos baudžiamojo įstatymo taikymo ir aiškinimo praktikos.

Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kitos). Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai vieningai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus. Todėl nustačius, kad tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kilo jau po pirmosios padarymo, šios veikos, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nelaikomos tęstine nusikalstama veika ir kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2007, 2K-717/2007, 2K-605/2007, 2K-148/2010, Nr. 2K-7-109/2013, 2A-7-6/2013). Jei baudžiamojoje byloje nustatoma, kad dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo ir (ar) pardavimo buvo tartasi atskirai, realizuojant atskirus sumanymus neteisėtai disponuoti narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kiekviena iš padarytų nusikalstamų veikų kvalifikuojama kaip savarankiška nusikalstama veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232/2010).

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad NUT1 internetu du kartus pirko narkotines medžiagas. Pirmą kartą, ne vėliau kaip 2025 m. rugpjūčio 10 d., jis iš Vokietijos Federacinėje Respublikoje esančio pardavėjo neteisėtai internetu nusipirko nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – 5,0908 g kanapių (antžeminių dalių), kurių sudėtyje esančios veikliosios medžiagos – tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio, THC) – koncentracija siekė 12,6 %. Už prekes kaltinamasis atsiskaitė kriptovaliuta, kurios vertė prilygo maždaug 70 eurų. Šias medžiagas NUT1 kontrabandos būdu gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tačiau Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste atlikto tikrinimo metu jas surado ir sulaikė muitinės pareigūnai.

Praėjus daugiau nei mėnesiui, NUT1 analogišku būdu narkotinių medžiagų įgijo antrą kartą. Jis internetu iš kito Vokietijos Federacinėje Respublikoje esančio pardavėjo nusipirko nedidelį kiekį – 2,1545 g kanapių (antžeminių dalių), kurių sudėtyje taip pat buvo tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio, THC). Už šį pirkinį jis vėl atsiskaitė kriptovaliuta, kurios vertė buvo apie 30 eurų. Narkotines medžiagas pirko, nurodęs kitą siuntos pristatymo adresą, gabeno jas per Lietuvos valstybės sieną kontrabandos būdu, tačiau ir ši siunta buvo sulaikyta muitinės pareigūnų.

Apeliantas skunde nurodo, kad jis siekė vienkartiniu pirkimu „tamsiajame internete“ įsigyti kvaišalų ir šiam tikslui į kriptovaliutos piniginę įdėjo 100 Eur sumą. Suradęs pardavėją, atliko pirkimą už maždaug 70 Eur ekvivalentą kriptovaliuta. Negavęs prekių, manė kad šis pirkimas nepavyko, todėl už likusią kriptovaliutą, kurios vertė atitinka apie 30 Eur, atliko pakartotinį užsakymą. Tvirtina, kad neturėjo tikslo įsigyti medžiagų antrą kartą – jo tyčia išliko vientisa, nenustojo galiojusi ir neperaugo į naują sumanymą, todėl jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti kaip vienos tęstinės veikos du epizodai. Su šiais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto iškelta versija dėl vieningos tyčios įgyti narkotines medžiagas yra teisiškai nepagrįsta ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad atribojant tęstinę nusikalstamą veiką nuo realios nusikalstamų veikų sutapties, esminę reikšmę turi nusikalstamo sumanymo apimtis ir tyčios susiformavimo momentas. Norint veiką pripažinti tęstine, būtina nustatyti, kad antrasis užsakymas buvo numatytas dar prieš pradedant realizuoti pirmąjį užsakymą.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pirmasis NUT1atliktas narkotinių medžiagų pirkimas tamsiajame internete, už kurį sumokėta apie 70 eurų ekvivalentu kriptovaliuta, buvo visiškai savarankiškas ir baigtas valios aktas. Sprendimas atlikti antrąjį užsakymą už likusią kriptovaliutos dalį (apie 30 eurų ekvivalentą) nebuvo iš anksto parengto ir nuosekliai įgyvendinamo plano dalis. Priešingai – šis sprendimas priimtas kaip naujas atsakas į išorines aplinkybes, kaltinamajam įsitikinus, jog pirmasis sandoris nepavyko. Apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistasis nežinojo apie pirmosios siuntos sulaikymą, savaime nepatvirtina bendros tyčios egzistavimo – ši aplinkybė teisiškai paaiškina tik motyvą bei subjektyvią priežastį, paskatinusią inicijuoti antrąjį užsakymą, tačiau neįrodo abiejų veiksmų vientisumo. Narkotinių medžiagų užsakymas antrą kartą buvo atliktas daugiau nei po mėnesio laiko ir buvo sąlygotas iš naujo susiformavusios ir savarankiškos tyčios, kurią kaltinamasis realizavo priimdamas visiškai naują sprendimą. Tyčios savarankiškumą patvirtina ir tai, kad abu užsakymai buvo pateikti skirtingiems pardavėjams, o prekių pristatymui nurodyti visiškai skirtingi adresai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nuteistojo veikos, kurių viena padaryta ne vėliau kaip 2025 m. rugpjūčio 10 d., o kita – ne vėliau kaip 2025 m. rugsėjo 19 d., pirmosios instancijos teismo buvo teisingai įvertintos ir kvalifikuotos ne kaip vienas tęstinis nusikaltimas, o kaip atskiros nusikalstamos veikos, sudarančios realiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Konstatavus, kad nuteistojo NUT1 padarytos nusikalstamos veikos sudaro realiąją sutaptį, apeliacinio skundo prašymas jas kvalifikuoti kaip idealiąją sutaptį atmetamas.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjo išsakyta pozicija, kad narkotinių medžiagų įgijimas negali būti laikomas baigtu, nes šios medžiagos liko pašte ir NUT1 neturėjo realios galimybės jomis disponuoti. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu, kai narkotinės medžiagos užsakomos internetu, nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas atlieka visus nuo jo valios priklausančius veiksmus sandoriui realizuoti – t. y. suderina sąlygas su pardavėju, apmoka už prekes ir nurodo pristatymo adresą, o pardavėjas prekes išsiunčia. Nuo tos akimirkos, kai siunta perduodama pašto kurjeriui, pirkėjo tyčia įgyti medžiagas yra visiškai realizuota. Šiuo atveju, byloje nustačius, kad NUT1 narkotines medžiagas nupirko internetu, davė nurodymus dėl jų siuntimo ir jas atsisiuntė į Lietuvą, jo veikos buvo tinkamai kvalifikuotos kaip disponavimas narkotinėmis medžiagomis (BK 259 straipsnis) ir šių medžiagų kontrabanda (BK 260¹ straipsnis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-561-511/2015; 2K-160-813/2025).

Teismui nustačius, kad nuteistojo veiksmai sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) yra negalimas, kadangi šio instituto taikymas yra tiesiogiai siejamas su imperatyviu įstatymo reikalavimu, kad asmuo nusikalstamą veiką būtų padaręs pirmą kartą. Nustatyta, kad nuteistasis padarė du savarankiškus nusikaltimus, todėl jis prarado pirmą kartą nusikaltusio asmens statusą ir tai sudaro teisinę kliūtį taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

Apeliaciniame skunde pateikiamas alternatyvus prašymas: jei apeliacinės instancijos teismas, net ir konstatavęs idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį ar tęstinį nusikalstamos veikos pobūdį, vis dėlto nuspręstų netaikyti laidavimo instituto, nuteistajam paskirta galutinė bausmė turi būti švelninama. Tokiu atveju už nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 2 dalyje, paskirta 100 MGL dydžio bauda mažintina vienu trečdaliu BK 64¹ straipsnio nustatyta tvarka, nustatant galutinę 66 MGL (3300 Eur) baudą.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo įvertintų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių ir nenurodo naujų aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendžiant bausmės skyrimo klausimą. Jo prašymas švelninti bausmę yra susijęs išimtinai su veikų perkvalifikavimu, teigiant, kad nusikalstami veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip viena veika ir atitinkamai turi būti paskirta tik viena bausmė.

Šiuo atveju, nepatenkinus prašymo nusikalstamas veikas, padarytas realiąja sutaptimi, perkvalifikuoti kaip vieną nusikalstamą veiką, švelninti paskirtą galutinę bausmę taip pat nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje teismas, visapusiškai įvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistojo atžvilgiu priėmė teisingumo bei proporcingumo principais grįstą sprendimą. Teismas atsižvelgė į visas nuteistojo teisinei padėčiai reikšmingas aplinkybes: pripažino ir įvertino tai, kad NUT1 neteistas, administracine tvarka nebaustas, vedęs ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba informacinių technologijų specialistu, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Taip pat nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Atsižvelgęs į padarytas nusikalstamas veikas ir NUT1 apibūdinančias aplinkybes, teismas pagrįstai sprendė, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta jam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus baudą, kurios dydis nustatytas neženkliai didesnis nei įstatyme numatytas minimalus. Todėl tiek bausmės už atskiras nusikalstamas veikas, tiek galutinė subendrinta bausmė negali būti laikomos per griežtomis, juolab kad subendrinta bausmė mažinta trečdaliu BK 64 ¹ straipsnyje numatyta tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo pareikštas prašymas grąžinti iš jo paimtą telefoną taip pat negali būti tenkinamas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, pirmosios instancijos teismas nusprendė, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti 2025 m. gruodžio 22 d. kratos metu iš NUT1 paimtą mobiliojo ryšio telefoną „Galaxy A52s 5G“ (IMEI (duomenys neskelbtini)). Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas BK kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Bylos duomenimis, šis telefonas „Galaxy A52s 5G“ (IMEI (duomenys neskelbtini)) buvo naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti – juo buvo tariamasi dėl narkotinių medžiagų įsigijimo ir vykdomi jų užsakymai. Šias aplinkybes patvirtina 2026 m. kovo 2 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti minėto mobiliojo ryšio telefono „Galaxy A52s 5G“ (IMEI (duomenys neskelbtini)) duomenų išrašai (1 t., b. l. 191-194; 2 t., b. l. 1–6, 7–20, 21–26, 27–48). Kadangi įrenginyje buvo užfiksuota informacija, tiesiogiai susijusi su NUT1inkriminuotais nusikaltimais, telefonas, kaip nusikalstamų veikų padarymo įrankis, iš nuteistojo konfiskuotas visiškai pagrįstai. Pažymėtina, jog nuteistasis NUT1 dėl konfiskuotame telefone esančių šeimos nuotraukų kopijų perdavimo jam gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su atitinkamu prašymu.

Įvertinus minėtas aplinkybes, keisti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2026 m. birželio 9 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Panevėžio apygardos teisme 2026 m. rugsėjo 25 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) pažyma dėl šioje byloje patirtų teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad teikiant teisinę pagalbą nuteistajam NUT1 buvo patirtos 145, 83 Eur dydžio išlaidos.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, jog apeliaciniame procese nuteistojo NUT1 gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, pripažįsta, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo, kuriam gynėjas buvo paskirtas valstybės iniciatyva, prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams. Todėl VGTPT prašymas priteisti teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Nuteistojo NUT1 apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo neišieškoti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.