- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-04
- Bylos Nr.
- e2S-747-425/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15643-2026-9
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Kreditorius
- UAB Biokuro bazė
- Skolininkas
- UAB "Kauno stiklas"
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Biokuro bazė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. birželio 25 d. nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „Biokuro bazė“ pareiškimą skolininkei UAB „Kauno stiklas“ dėl teismo įsakymo išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.
Ginčo esmė
Kreditorė UAB „Biokuro bazė“ pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš skolininkės UAB „Kauno stiklas“ 38 194,86 Eur skolos, 534,30 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 819,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 617,10 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas ir 202 Eur žyminio mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 25 d. teismo įsakymu nutarta kreditorei iš skolininkės UAB „Kauno stiklas“ išieškoti 38 194,86 Eur skolos, 534,30 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (38 729,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2026 m. birželio 25 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 510,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 202 Eur žyminio mokesčio ir 308,55 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas (pusę prašytų išlaidų už advokato teisinę pagalbą).
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai Kaišiadoryse 2026 m. birželio 25 d. nutartimi atsisakė priteisti kreditorei UAB „Biokuro bazė“ iš skolininkės UAB „Kauno stiklas“ pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo prašomas priteisti 308,55 Eur dydžio išlaidas už suteiktas advokato teisines paslaugas.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad kreditorė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Teismo vertinimu, pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimas nėra sudėtingas procesas, šios teisinės paslaugos nereikalauja ypatingai specialių žinių, pareiškimai paprastai parengiami standartine forma, jame nereikalaujama išdėstyti teisinius argumentus, prie jų nėra reikalaujama pridėti įrodymų. Kreditorės vardu paduotu pareiškimu prašoma priteisti skolą pagal šešias PVM sąskaitas–faktūras, taigi piniginis reikalavimas nėra kilęs iš sudėtingų teisinių santykių, tokio pareiškimo parengimas nereikalauja didelių laiko sąnaudų, todėl, teismo vertinimu, 617,10 Eur dydžio išlaidos už suteiktą advokato teisinę pagalbą, kurių suma beveik siekia maksimalią rekomenduotinų išlaidų už analogiškas teisines paslaugas, ribą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 8.6 papunktis), yra pernelyg didelės bei neprotingos.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgęs į teismo pareigą ex officio kontroliuoti bylinėjimosi išlaidų dydį, vertindamas, kad šiuo atveju jos beveik siekia maksimalią rekomenduotinų išlaidų sumą, o šio pareiškimo parengimas nebuvo sudėtinga teisinė paslauga, kreditorės reikalavimą priteisti iš skolininkės 617,10 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti teismas sumažino per pusę, kreditorei iš skolininkės priteisiant 308,55 Eur už advokato teisinę pagalbą, o pareiškimo dalį dėl kitos išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas dalies atsisakant tenkinti.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu kreditorė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. birželio 25 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priteisti kreditorei UAB „Biokuro bazė“ iš skolininkės UAB „Kauno stiklas“ 308,55 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą; priteisti kreditorei UAB „Biokuro bazė“ iš skolininkės UAB „Kauno stiklas“ 617,10 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą; priteisti kreditorei UAB „Biokuro bazė“ iš skolininkės UAB „Kauno stiklas“ papildomas patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą rengiant atskirąjį skundą.
Apeliantės teigimu, teismas nutartyje nepateikė absoliučiai jokio skaičiavimo ar metodikos, paaiškinančių, kodėl pagrįstas sumažinimas turėtų būti būtent toks, o ne, pavyzdžiui, 30 proc., 70 proc. ar 90 proc. dydis. Aplinkybė, kad reikalaujama suma neviršija Rekomendacijų 8.6 papunktyje numatytos maksimalios ribos, savaime nėra ir negali būti pagrindas ją dar automatiškai mažinti per pusę, priešingu atveju, Rekomendacijų nustatytas maksimalus dydis taptų praktiškai nepasiekiamas jokiu atveju, o tai prieštarautų pačios normos paskirčiai. Jeigu teismas laikė 510,00 Eur pernelyg didele suma, jis privalėjo nurodyti, koks konkretus dydis būtų pagrįstas, o ne mechaniškai perpus padalinti vienintelę PVM sąskaitos – faktūros poziciją.
Pasak apeliantės, jau pačios Rekomendacijos nustato diferencijuotus maksimalius dydžius pagal paslaugos rūšį ir sudėtingumą: ieškinio parengimo maksimalus atlyginimas (Rekomendacijų 8.2 p.) yra ženkliai didesnis nei prašymo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimo maksimalus atlyginimas (Rekomendacijų 8.6 p.). Šiuo diferencijavimu Rekomendacijos jau įtvirtina principą, kad paprastesnės procesinės formos dokumentai atlygintini mažiau nei sudėtingi ieškiniai – tai yra teisės normoje jau atliktas ir užfiksuotas sudėtingumo vertinimas.
Teigia, kad CPK 98 straipsnio 2 dalis suteikia teismui diskreciją sumažinti priteistinas išlaidas, tačiau ši diskrecija nėra absoliuti. Išlaidos turi būti mažinamos tik tiek, kiek jos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, ir teismas privalo aiškiai nurodyti, kurios pozicijos ir dėl kokių priežasčių yra sumažinamos.
Mano, kad pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimas šioje byloje nebuvo tik elementarus standartinės formos užpildymas. Advokato darbas sudarytas iš šių etapų: 1) susipažinimas ir teisinė analizė šešių PVM sąskaitų-faktūrų ((duomenys neskelbtini)) ir šešių susijusių važtaraščių; 2) 6 proc. procesinių palūkanų individualus apskaičiavimas kiekvienai sąskaitai atskirai pagal skirtingus pradelstų dienų skaičius (180, 180, 60, 53, 27 ir 11 dienų); 3) ginčo situacijos teisinė kvalifikacija pagal CPK ir CK normas bei CPK 431 straipsnio 2 dalies pagrindų nebuvimo patikrinimas; 4) Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo užpildymas; 5) Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ir 17 priedų surinkimas, sisteminimas pateikimas per EPP sistemą. Apeliantė pabrėžia, kad advokato darbo sąnaudos yra ne tik dalyvaujant teismo posėdžiuose, bet, pirmiausia, rengiant procesinius dokumentus, analizuojant bylos medžiagą ir konsultuojant klientą. Toks darbo kiekis viršija minimalaus, vien dokumentų formos užpildymą reikalaujantį atvejį ir pateisina visą prašytos sumos priteisimą.
Nurodo, kad 617,10 Eur (su PVM) dydžio išlaidos už advokato teisinę pagalbą buvo realiai patirtos ir visiškai apmokėtos – tai patvirtina 2026 m. birželio 19 d. PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2026 m. birželio 19 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) (priedai prie prašymo dėl teismo įsakymo Nr. 15, 16). Šios sumos pagrįstumą patvirtina ir tai, kad ji neviršija Rekomendacijų 8.6 papunktyje nustatyto maksimalaus dydžio.
Apeliantės manymu, nutartyje teismas ne tik nepateikė jokių konkrečių motyvų, bet ir ignoravo pareigą užtikrinti vienodą bylinėjimosi išlaidų vertinimo standartą, atsižvelgiant į kitų teismų praktiką. Teismas turi teisę vertinti išlaidų pagrįstumą, tačiau ji neįpareigoja teismo 50 proc. mažinti išlaidų vien dėl to, kad suma beveik siekia Rekomendacijų maksimalumą. Jokioje teismų praktikoje nėra tokios suformuotos taisyklės ar standarto. Tai reiškia, kad nutartyje pritaikytas 50 proc. mažinimo kriterijus nėra grindžiamas jokia tos pačios ar aukštesnės instancijos teismų suformuota praktika.
Apeliacinio teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria netenkintas kreditorės prašymas dėl dalies bylinėjimosi išlaidų už pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Pagal Rekomendacijų 4 punktą, neatsižvelgiant į tai, kiek advokatų atstovauja (teikia paslaugas) šaliai, priteistino užmokesčio dydis negali viršyti Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio vienam advokatui dydžio, išskyrus tuos atvejus, kai kelių advokatų dalyvavimas būtinas. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 50 punktas).
Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020, 38 punktas).
Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo, teismas visų pirma nustato, kokias išlaidas patyrė bylą laimėjusi šalis. Remdamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Rekomendacijomis, teismas nustato, ar šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, ar nėra išlaidavimo požymių. Nustatęs, kad bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, atitinkančios išlaidavimo požymius, teismas sumažina atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki pagrįsto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-701/2023, 29 punktas).
Šalies argumentai
Byloje nustatyta, kad kreditorė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš skolininkės UAB „Kauno stiklas“ 38 194,86 Eur skolos, 534,30 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 819,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 617,10 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas ir 202 Eur žyminio mokesčio. Pareiškime dėl teismo įsakymo nurodytas pareiškimo faktinis pagrindas – 6 PVM Sąskaitos faktūros, išrašytos laikotarpiu nuo 2025 m. rugpjūčio 26 d. iki 2026 m. balandžio 8 d., už skolininkei parduotas ir pristatytas medines paletes. Kartu su pareiškimu kreditorė pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius duomenis – PVM Sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 2026 m. birželio 19 d. 617,10 Eur sumai (107,10 Eur sudaro PVM), kurioje nurodoma, kad paslaugas sudarė: susipažinimas su kliento UAB „Biokuro bazė“ pateiktais dokumentais, ginčo situacijos teisinis įvertinimas ir parengimas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo iš skolininkės UAB „Kauno stiklas“, pareiškimo pateikimas teismui per EPP sistemą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad piniginis reikalavimas nėra kilęs iš sudėtingų teisinių santykių, tokio pareiškimo parengimas nereikalauja didelių laiko sąnaudų, todėl vertindamas, kad išlaidos beveik siekia maksimalią rekomenduotinų išlaidų sumą, o šio pareiškimo parengimas nebuvo sudėtinga teisinė paslauga, kreditorės reikalavimą priteisti iš skolininkės 617,10 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti teismas sumažino perpus.
Nors kreditorė atskirajame skunde su tokiu teismo vertinimu nesutinka teigdama, kad teismas savo sprendimo sumažinti prašomas priteisti išlaidas perpus nemotyvavo, skundžiama nutartis patvirtina, kad toks sprendimas priimtas atsižvelgus į teisinio klausimo nesudėtingumą ir pareiškimo parengimui reikalingas nedideles laiko sąnaudas. Kita vertus, apeliacinės instancijos tesimo vertinimu, pirmosios instancijos teismo pasirinkto patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio vertinimo kriterijai nesudaro pagrindo mažinti kreditorės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nustatyta, kad maksimali priteistina teisinių paslaugų suma už pareiškimo išduoti teismo įsakymą parengimą šioje byloje sudarė 631,70 Eur (Rekomendacijų 8.6 punktas) (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Nors teismas ir nurodė, kad kreditorės prašoma priteisti išlaidų suma neviršija maksimalaus rekomenduojamo dydžio, vertino, kad pareiškimo pagal 6 sąskaitas faktūras parengimas nereikalauja didelių laiko sąnaudų, dėl ko patirtos išlaidos yra pernelyg didelės bei neprotingos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Kaip matyti iš teismui pateikto pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, jame nurodyta informacija apie išrašytas sąskaitas faktūras, nurodyti sąskaitų apmokėjimo terminai, paskaičiuotos konkrečių sąskaitų apmokėjimo pradelstos dienos, sumos ir pan., o prašoma priteisti skolos suma pagal visus pradelstus mokėjimus sudarė 38 194,86 Eur. Atsižvelgus į tai, kad tokio pareiškimo parengimas (skolos, palūkanų skaičiavimas, jų surašymas pareiškime) neabejotinai pareikalavo didesnių advokato laiko sąnaudų, taip pat atsižvelgus į teismo įsakymu kreditorei iš skolininkės priteistą skolos ir palūkanų sumą, vertinti, jog apeliantės patirtos 617,10 Eur bylinėjimosi išlaidos yra neprotingos, nepagrįstos ar per didelės, nėra pakankamo pagrindo, o teismo sprendimas šias išlaidas sumažinti perpus laikytinas neteisingu.
Įvertinus tai, kas nurodyta, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. birželio 25 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės: kreditorės UAB „Biokuro bazė“ prašymas dėl 617,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už teisinę pagalbą surašant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo tenkinamas, papildomai priteisiant iš skolininkės UAB „Kauno stiklas“ kreditorei UAB „Biokuro bazė“ papildomai 308,55 Eur teisinių paslaugų teikimo išlaidų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Šalies argumentai
Atskirajame skunde apeliantė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nurodė, kad šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kadangi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui išlaidas pagrindžiantys įrodymai nebuvo pateikti, tokių duomenų LITEKO nėra, kreditorės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo teismas nesprendžia.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. birželio 25 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – papildomai priteisti kreditorei UAB „Biokuro bazė“, juridinio asmens kodas 302520910, iš skolininkės UAB „Kauno stiklas“, juridinio asmens kodas 300037592, 308,55 Eur (tris šimtus aštuonis eurus 55 ct) bylinėjimosi išlaidų.