- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-07
- Bylos Nr.
- II-298-1082/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-8-3-15806-2026-5
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Pareiškėjas
- NKA1
- Suinteresuotas asmuo
- ANB1
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK
Įžanginė dalis
dalyvaujant nutarimą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Ričardui Bacevičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo NKA1 (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2026 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo, ir
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
NKA1 į policiją kreipėsi su skundu dėl turto sunaikinimo, todėl buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnį. Skundžiamu Institucijos 2026 m. gegužės 11 d. nutarimu buvo nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes iš surinktos medžiagos nusižengimo požymių nenustatyta.
Pareiškėjas skundu nesutinka su priimtu Institucijos nutarimu. Pareiškėjo nuomone, ANB1 veiksmai, nuimant džiovyklės vielas, buvo kenkėjiški ir chuliganiški, todėl nori, kad ANB1 atlygintų jam tariamai padarytą žalą, kuri susidarė neatsiradus vienai iš trijų aliuminio vielos dalių. Dingusi vielos dalis buvo apie 5 metrų ilgio ir suvyniota ant sienos. Skunde taip pat kritikuojami ANB1 paaiškinimai dėl skalbinių skleidžiamo kvapo, bei teigiama, kad liudytoju apklausto (duomenys neskelbtini) parodymai negali būti vertinami kaip patikimi, kadangi jie abu užsiiminėja ardomąja, kenkėjiška veikla kieme.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimą ir prašė tenkinti skundą, o institucijos atstovas ir suinteresuotas asmuo ANB1 prašė skundą atmesti.
Skundas netenkinamas.
Pareiškėjas skundu nesutinka su administracinio nusižengimo teisenos nutraukimu pagal jo skundą, kritikuoja ANB1 paaiškinimus, taip pat teigia, kad liudytoju apklausto (duomenys neskelbtini) parodymai negali būti vertinami kaip patikimi, kadangi abu paminėti asmenys užsiiminėja kenkėjiška veikla kieme. Teismas gi, atsižvelgdamas į Pareiškėjo skundo teiginius, patikrinęs skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, įvertinęs papildomus duomenis, ištyręs visus įrodymus, sprendžia, kad administracinio nusižengimo bylos teisena pagal pareiškėjo pareiškimą nutraukta pagrįstai.
Pažymėtina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Jei nėra bent vieno administracinio nusižengimo sudėties požymio, tai nėra ir nusižengimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019). Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.
Teismas taip pat pastebi, kad skundžiamame Institucijos nutarime nurodyta, jog administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukiama vadovaujantis ANK 565 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Nors teisinga nuoroda šiuo atveju turėtų būti į ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą, šis netikslumas vertintinas kaip rašymo apsirikimo klaida, neturinti įtakos skundžiamo nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui. Iš skundžiamo nutarimo turinio akivaizdu, kad Institucija administracinio nusižengimo teiseną nutraukė konstatavusi, jog ANB1 veiksmuose nenustatyta ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, t. y. būtent tuo pagrindu, kuris nustatytas ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte.
ANK 115 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį svetimo turto, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, sunaikinimą ar sugadinimą. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už ANK 115 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą, be kitų administracinio nusižengimo požymių, pirmiausia būtina nustatyti, ar byloje yra surinkta pakankami įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad buvo padaryta pavojinga veika, atitinkanti minėto administracinio nusižengimo objektyviąją pusę. Taip pat turi būti nustatyti ir kiti objektyvieji požymiai: pasekmės – svetimo turto, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, sunaikinimas ar sugadinimas ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Subjektyvioji šio administracinio nusižengimo pusė pasireiškia tyčia.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ANB1 nuėmė prie gyvenamojo namo sienos pritvirtintą skalbinių vielą. Tačiau vien šios aplinkybės savaime nepakanka konstatuoti ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Būtina nustatyti, kad dėl ANB1 veiksmų svetimas turtas buvo sunaikintas ar sugadintas, taip pat, kad tarp jo veiksmų ir tokių padarinių egzistuoja priežastinis ryšys ir, kad veika buvo padaryta tyčia.
Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad ANB1 , nuimdamas skalbinių vielą, atsuko jos tvirtinimo vietose buvusius varžtus, vielą susuko ir nunešė į garažą. Byloje nėra duomenų, kad nuimdamas vielą ANB1 ją būtų nukirpęs, nutraukęs, sulenkęs ar kitokiu būdu fiziškai sugadinęs ar sunaikinęs. Tuo tarpu nustatytas vielos nuėmimo faktas savaime nepatvirtina, kad dėl šio veiksmo viela buvo sugadinta ar sunaikinta ANK 115 straipsnio prasme.
Pareiškėjas nurodo, kad po vielos nuėmimo jam nebuvo grąžinta viena iš trijų aliuminio vielos dalių, kuri, jo teigimu, buvo apie 5 metrų ilgio ir suvyniota ant sienos, todėl dėl jos dingimo jis patyrė žalą. Šioje vietoje teismas pastebi, jog teisme pats pareiškėjas nurodė nežinantis tikslaus ant sienos buvusios pritvirtintos vielos ir jau nuimtos bei jam grąžintos vielos ilgių, be to, jis nepateikė jokių objektyvių duomenų ir jais nepagrindė jo nurodomos jam padarytos žalos fakto, todėl pareiškėjo teiginiai apie trūkstamą vielos dalį, taip pat ir jam padarytą žalą, be kita ko įvertinus ir pareiškėjo nurodomą vielos naudojimą daugiau nei 20 metų, kelia pagrįstų abejonių, todėl vertintini kritiškai.
Pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių tam tikros vielos dalies dingimą, dingimo aplinkybes, taip pat nėra duomenų, kad ANB1 ją būtų sunaikinęs ar sugadinęs, o nenustačius tokių ANB1 veiksmų bei Pareiškėjo nurodomos žalos, nėra pagrindo ir priežastinio ryšio bei tyčios sunaikinti ar sugadinti Pareiškėjui priklausantį turtą nustatymui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) veiksmai buvo nukreipti į prie gyvenamojo namo langų pritvirtintos skalbinių vielos nuėmimą, o ne į jos sugadinimą ar sunaikinimą. ANB1 nurodė, kad tokie jo veiksmai buvo susiję su nuo ant vielos džiaunamų skalbinių sklindančiu kvapu. Nepriklausomai nuo (duomenys neskelbtini) nurodomų vielos nuėmimo priežasčių, byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, kad ANB1 , nuimdamas vielą, siekė ją sunaikinti ar sugadinti arba suvokė ir norėjo, kad dėl jo veiksmų ji būtų sunaikinta ar sugadinta.
Pareiškėjo nesutikimas su ANB1 paaiškinimais dėl skalbinių skleidžiamo kvapo savaime nepaneigia šios išvados. Vien tai, kad Pareiškėjas kitaip vertina ANB1 veiksmų priežastį, nesudaro pagrindo konstatuoti kitokį, t.y. tyčinį svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo, jo veiksmų tikslą. Tam turi būti nustatyti objektyvūs duomenys, patvirtinantys tokį asmens ketinimą, tačiau nagrinėjamu atveju tokių duomenų nėra.
Pareiškėjas taip pat abejoja liudytojo (duomenys neskelbtini) parodymų patikimumu, teigdamas, kad jis ir ANB1 užsiima kenkėjiška veikla kieme. Tačiau vien Pareiškėjo subjektyvus nepasitikėjimas liudytoju ir kitoks įvykių vertinimas savaime nesudaro pagrindo pripažinti liudytojo parodymus nepatikimais. Liudytojo parodymai, kaip ir kiti byloje esantys duomenys, vertinami kartu su visa įrodymų visuma, atsižvelgiant į jų tarpusavio suderinamumą, nuoseklumą ir atitiktį kitoms nustatytoms aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju liudytojo (duomenys neskelbtini) parodymai, vertinami kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ANB1 tyčia sunaikino ar sugadino Pareiškėjui priklausantį turtą.
Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Duomenų, kuriais remiantis galima tik daryti prielaidą, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka administracinio nusižengimo sudėčiai konstatuoti. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjo nurodomas vienos vielos dalies dingimo faktas kelia pagrįstų abejonių ir, atsižvelgiant į kitų byloje esančių duomenų visumą, nesudaro pagrindo manyti, kad ši vielos dalis buvo sunaikinta ar sugadinta būtent ANB1 veiksmais bei tuo padaryta pareiškėjui žala.
Taigi, byloje nenustatyta, kad ANB1 atliktas skalbinių vielos nuėmimas sukėlė ANK 115 straipsnyje nurodytus padarinius – svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Taip pat nenustatytas priežastinis ryšys tarp ANB1 veiksmų ir Pareiškėjo deklaruojamos žalos bei nenustatyta tyčia sunaikinti ar sugadinti svetimą turtą. Nesant šių būtinų administracinio nusižengimo sudėties požymių, nėra pagrindo konstatuoti ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad Institucija, įvertinusi administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, pagrįstai padarė išvadą, jog ANB1 veiksmuose nenustatyta ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai šios išvados nepaneigia.
Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad naikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato 2026 m. gegužės 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Pareiškėjo skundas netenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
n u t a r i a:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato 2026 m. gegužės 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir pareiškėjo NKA1 skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.