Teisora
Registruotis

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2026-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-293-870/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-29
Bylos Nr.
1A-293-870/2026
Teisminio proceso Nr.
1-03-6-00034-2023-4
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Teisėjai
Jurga Vasiliauskienė, Virginija Liudvinavičienė, Vitalija Norkūnaitė
Nuteistasis
M. M.
Civilinis ieškovas
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, LUAB „A.“
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-293-870/2026Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00034-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.10.1.1;1.2.14.6.2.2; 1.2.18.10.1; 2.4.6.6.1 (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vitalijos Norkūnaitės ir Jurgos Vasiliauskienės,

sekretoriaujant Ievai Norkienei, Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Eidukevičiui,nuteistojo M. M. gynėjui advokatui Sigitui Petrui Juodeliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. gynėjo advokato Sigito Petro Juodelio apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) – 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir M. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. M. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta sumažinta laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra griežtesnei bausmei, paskirtai pagal skundžiamą nuosprendį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. baudžiamąjį įsakymą, ir M. M. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta M. M. bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. baudžiamąjį įsakymą. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio M. M. sulaikymo dienos vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Civilinės ieškovės Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jai iš M. M. priteista 13 233 Eur (trylika tūkstančių du šimtai trisdešimt trys eurai) turtinei žalai, padarytai valstybės biudžetui, atlyginti.

Civilinės ieškovės LUAB „A.“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jai iš M. M. priteista 212 227 Eur (du šimtai dvylika tūkstančių du šimtai dvidešimt septyni eurai) turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

M. M. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. būdamas UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (redakcija galiojusi iki 2022 m. gegužės 1 d.) (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, ir pagal 14 straipsnio 2 dalį, būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą apskaitą tvarkančiam asmeniui, apgaulingai tvarkė UAB „A.“ finansinę apskaitą pažeisdamas:

BAĮ 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, jog į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; BAĮ 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, jog ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; BAĮ 19 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose nurodyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (redakcija, galiojusi iki 2020 m. gruodžio 31 d.) 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, kuriuose nurodyta, jog valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintų „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklių“ II skyriaus „Dokumentų saugojimo terminai“ (redakcija, galiojusi iki 2024 m. rugsėjo 30 d.) 10.15 ir 10.19 punktus, kuriuose nurodyta, jog ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) – pagal nustatytą minimalų saugojimo terminą metais – saugojami 10 metų. „Apskaitos registrai“ – pagal nustatytą minimalų saugojimo terminą metais – saugojami 10 metų.

Padarė šiuos UAB „A.“ finansinės apskaitos pažeidimus: nesudarė UAB „A.“ apskaitos registrų (didžiosios knygos arba apyvartos išplėstinės) už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d., apskaitos registruose neužregistravo 11 pirkimo ūkinių operacijų, įformintų tiekimo dokumentais už 2 965,50 Eur su PVM ir 1 pardavimo ūkinės operacijos už 45 266,91 Eur, konkrečiai apskaitos registruose neužregistravo ūkinių operacijų, įformintų apskaitos dokumentais:

Pirkimai:

1) 2019-10-07 sąskaitos faktūros Serija Nr. LIT02014, tiekėjas – UAB „L. M.“, ūkinės operacijos pavadinimas – „vertimas Lt_De“, suma – 65,04 Eur;

2) 2019-10-07 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. LVA0061615, tiekėjas – UAB „L.“, ūkinės operacijos pavadinimas – „teksto plokštelė 32x32 mm“, suma – 11 Eur su PVM;

3) 2019-10-08 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. RIV0003652, tiekėjas – UAB „R.“, ūkinės operacijos pavadinimas – „Padanga Sunfull“, suma – 168 Eur su PVM;

4) 2019-10-08 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. EFVS1910436, tiekėjas – UAB „F. V. S.“, ūkinės operacijos pavadinimas – „buh. apsk. progr. „FINVALDA“ MIDI nuoma debesyje+atn; Nuoma+atnaujinimai:PayPremium (40 žm, debes), suma – 163,35 Eur su PVM;

5) 2019-10-11 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. GRN0001448, tiekėjas – UAB „S.“, ūkinės operacijos pavadinimas – „automobilio nuoma valst. Nr. (duomenys neskelbtini)/2019 m. spalio mėn., suma – 400 Eur su PVM;

6) 2019-10-11 sąskaitos faktūros Serija Nr. LMC0039025, tiekėjas – VšĮ „L. M. C.“, ūkinės operacijos pavadinimas – „licencijuojamai kelių transporto veiklai vadovaujančių asmenų paruošimas profesinės kvalifikacijos egzaminui“, suma – 400 Eur;

7) 2019-10-24 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. MI3785, tiekėjas – UAB „A. M.“, ūkinės operacijos pavadinimas – „nuomos ir komunaliniai mokesčiai“, suma – 753,96 Eur su PVM;

8) 2019-10-24 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. MI0544, tiekėjas – „A. I. prekybinė firma „F.“, ūkinės operacijos pavadinimas – „komunaliniai mokesčiai“, suma – 20,51 Eur su PVM;

9) 2019-10-28 kvito už kurą Serija Nr. 606734/287, tiekėjas – UAB „C. K. L.“, suma – 24,50 Eur su PVM;

10) 2019-10-31 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. TA0042257502, tiekėjas UAB „B. L.“, ūkinės operacijos pavadinimas – „už B. paslaugas“, suma – 15,34 Eur su PVM;

11) 2019-10-31 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. PRO0182, tiekėjas – UAB „P.“, ūkinės operacijos pavadinimas – „už konsultavimo paslaugas“, suma - 943,80 Eur su PVM;

Pardavimas:

2019-10-10 PVM sąskaitos faktūros Nr. AR008, pirkėjas – J. S. J. S., prekių/pasaugų aprašyme įvardinta 21 asmens vardas ir pavardė, suma – 45 266,91 Eur;

įstatymų numatytą laiką nesaugojo UAB „A.“ finansinės apskaitos dokumentų ir finansinės apskaitos registrų, konkrečiai neišsaugojo dalies gautų sąskaitų faktūrų už 2019 m. ir gautų bei išrašytų sąskaitų faktūrų už 2020 m., išskyrus vieną 2020 m. sausio 7 d. pardavimo PVM sąskaitą faktūrą Nr. AR012, o taip neišsaugojo jokių apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., tuo tarpu kai Valstybės mokesčių inspekcijos i.Saf posistemyje nustatyti duomenys apie gautas ir išrašytas sąskaitas faktūras, neišsaugojo šių konkrečių finansinės apskaitos dokumentų:

Pirkimai:

1) 2019-05-09 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. EFVS1905476, tiekėjas UAB „F. V. S.“, suma – 122,21 Eur;

2) 2019-05-31 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. EL201900171, tiekėjas Į. T. LT, UAB, suma – 605,00 Eur;

3) 2019-08-08 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. RC 8272038, tiekėjas Registrų centras, VĮ, suma – 2,90 Eur;

4) 2019-08-31 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. RC 8313715, tiekėjas Registrų centras, VĮ, suma – 26,65 Eur;

5) 2019-10-25 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. NDL3252, tiekėjas Vilniaus m. 2-asis notarių biuras, suma – 150,21 Eur;

6) 2019-10-31 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. RC 8609188, tiekėjas Registrų centras, VĮ, suma – 1,02 Eur;

7) 2019-10-31 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. RC 8553361, tiekėjas Registrų centras, VĮ, suma – 19,00 Eur;

8) 2019-11-30 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. RC 8759566, tiekėjas Registrų centras, VĮ, suma – 2,04 Eur;

9) 2019-12-31 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. RC 8875890, tiekėjas Registrų centras, VĮ, suma – 19,00 Eur;

10) 2019-12-31 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. RC 8822170, tiekėjas Registrų centras, VĮ, suma – 3,77 Eur;

11) 2020-01-31 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. TA0043250377, tiekėjas UAB „B. L.“, suma – 127,51 Eur;

12) 2020-02-05 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. PER102740, tiekėjas UAB „P. LT“, suma – 1985,00 Eur;

13) 2020-03-02 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. MGLG2020-0026, tiekėjas UAB M. L., suma – 363,00 Eur;

14) 2020-04-14 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. RCS004514, tiekėjas MB „G.“, suma – 16,50 Eur;

15) 2020-05-11 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. CV200036471, tiekėjas UAB „C.“, suma – 212,00 Eur;

16) 2020-05-18 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. SAN018, tiekėjas UAB „S.“, suma – 6050,00 Eur;

17) 2020-01-31 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. RC 9003417, tiekėjas Registrų centras, VĮ, suma – 2,04 Eur;

18) 2020-02-29 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. RC 9119979, tiekėjas Registrų centras, VĮ, suma – 1,02 Eur;

19) 2020-03-31 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. RC 9209426, tiekėjas Registrų centras, VĮ, suma – 1,02 Eur;

20) 2020-04-06 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. MGLG2020-0055, tiekėjas UAB „M. L.“, suma – 363,00 Eur;

21) 2020-04-23 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. VLAV057227, tiekėjas Regitra, AB, suma – 2,70 Eur;

22) 2020-05-04 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. MGLG2020-0077, tiekėjas UAB „M. L.“, suma – 363,00 Eur;

23) 2020-05-31 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. RC 9343643, tiekėjas Registrų centras, VĮ, suma – 1,02 Eur;

24) 2020-06-11 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. BMV-0051168, tiekėjas B. M., UAB, suma – 70,65 Eur;

25) 2020-06-12 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. BMV-0051216, tiekėjas B. M., UAB, suma – 362,18 Eur;

26) 2020-06-22 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. MGLG2020-0110, tiekėjas UAB „M. L.“, suma – 363,00 Eur;

27) 2020-06-30 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. RC 9393415, tiekėjas Registrų centras, VĮ, suma – 6,37 Eur;

28) 2020-07-08 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. MGLG2020-0117, tiekėjas UAB „M. L.“, suma – 726,00 Eur;

29) 2020-07-31 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. RC 9546319, tiekėjas Registrų centras, VĮ, suma – 2,04 Eur;

30) 2020-07-31 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. JUP2035096132, tiekėjas T. L., AB, suma – 19,55 Eur;

31) 2020-08-11 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. MGLG2020-0142, tiekėjas UAB M. L., suma – 726,00 Eur;

32) 2020-08-19 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. RC 9574687, tiekėjas Registrų centras, VĮ, suma – 7,83 Eur;

33) 2020-08-31 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. RC 9601187, tiekėjas Registrų centras, VĮ, suma – 5,80 Eur;

34) 2020-08-31 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. RC 9662466, tiekėjas Registrų centras, VĮ, suma – 1,02 Eur;

35) 2020-08-31 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. JUP2035560099, tiekėjas T. L., AB, suma – 24,20 Eur;

36) 2020-09-03 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. MGLG2020-0157, tiekėjas UAB „M. L.“, suma – 726,00 Eur;

37) 2020-09-30 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. JUP2036023971, tiekėjas T. L., AB, suma – 24,20 Eur;

38) 2020-10-20 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. 701MA380056, tiekėjas V. L., UAB, suma – 15,10 Eur;

39) 2020-10-22 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. 701MA380230, tiekėjas V. L., UAB, suma – 29,43 Eur;

40) 2020-10-20 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. JUP2036486377, tiekėjas T. L., AB, suma – 23,40 Eur;

41) 2020-11-23 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. MGLG2020-0235, tiekėjas UAB „M. L.“, suma – 1452,00 Eur;

Pardavimai:

1) 2020-03-26 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. AR019, pirkėjas UAB „K.“, suma – 3 000 Eur;

2) 2020-04-17 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. AR021, pirkėjas UAB „S.“, suma – 3 630 Eur;

3) 2020-04-22 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. AR022, pirkėjas UAB „O.“, suma – 885,72 Eur;

4) 2020-08-18 PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. AR027, pirkėjas SIA „G.“, suma – 3 300 Eur;

į UAB „A.“ finansinę apskaitą įtraukė ir apskaitos dokumentais grindė faktiškai neįvykusias ūkines operacijas:

2019-10-31 PVM sąskaitą faktūrą Serija HIR Nr. 01309, pagal kurią iš UAB „H.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), už 18 150 Eur sumą su PVM neva įsigytos „Konsultacinės paslaugos“, kai pagal išrašytą sąskaitą faktūrą neva atsiskaityta UAB „H.“ išrašant 2019 m. spalio 15 d. Kasos pajamų orderio kvitą Serija KAS Nr. 017, 10 000 Eur sumai ir 2019 m. spalio 31 d. Kasos pajamų orderio kvitą Serija KAS Nr. 018, 8 150 Eur sumai;

2019-11-25 PVM sąskaitą faktūrą Serija HIR Nr. 01310, pagal kurią iš UAB „H.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), už 24 200 Eur sumą su PVM neva įsigyta paslauga (prekė) „Puspriekabių tentai su reklama“, kai UAB „A.“ apskaitos registre „apyvarta (išplėstinė) už laikotarpį: 2019-11-01 – 2019-11-30“ 2019-11-25 užregistruotos skolos 20 000 Eur ir 4 200 Eur įmonei UAB „H.“, pagal dokumentą Nr. HIR 01310.

Dėl šių finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. iš dalies negalima nustatyti UAB „A.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, o taip pat padaryta 13 233 Eur (264 MGL) žala valstybei dėl nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio.

Be to, M. M. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) už tai, kad jis, būdamas UAB „A.“ (toliau – bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas teisę ir realią galimybę valdyti, naudoti bei disponuoti bendrovės turtu ir lėšomis, taip pat turėdamas prieigą prie UAB „A.“ vardu atidarytų banko sąskaitų ir išduotų mokėjimo kortelių, tyčia pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą – bendrovei priklausantį – labai didelės vertės turtą, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2021 m. sausio 25 d. pasinaudodamas UAB „A.“ vardu atidarytomis bankų sąskaitomis „Luminor bank“ AS Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių banke“ Nr. (duomenys neskelbtini), grynaisiais pinigais išėmė lėšas bankomatuose Vilniuje, Kaune, Palangoje, Nidoje, formaliai įformindamas arba visai neįformindamas šių pinigų išmokėjimų bendrovės finansinėje apskaitoje, tai yra:

laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. birželio 30 d. iš „Luminor bank“ AS sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino ir pasisavino 7040 Eur sumą, bendrovės finansinėje apskaitoje formaliai įformindamas pinigų išmokėjimą atskaitingam asmeniui;

laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 17 d. iki 2020 m. birželio 2 d. Iš „Luminor bank“ AS sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 167 445 Eur sumą, bendrovės finansinės apskaitos dokumentuose už 2019 metus formaliai įformindamas pinigų išmokėjimą atskaitingam asmeniui, 2020 m. bendrovės finansinės apskaitos dokumentuose neįformindamas pinigų išmokėjimo, tuo tarpu laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki 2020 m. vasario 20 d. į banko sąskaitą grynaisiais pinigais bankomatuose įnešė 16 310 Eur sumą, dėl šių veiksmų pasisavino 151 135 Eur sumą grynaisiais pinigais;

laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 23 d. iki 2021 m. sausio 15 d. iš AB „Šiaulių banko“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 83 442 Eur sumą, bendrovės finansinėje apskaitoje neįformindamas pinigų išmokėjimo, o laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2021 m. sausio 25 d. į banko sąskaitą grynaisiais pinigais bankomatuose įnešė 29 390 Eur sumą, dėl šių veiksmų pasisavino 54 052 Eur sumą. Šiais veiksmais M. M. pasisavino labai didelės, 4 244 MGL vertės, svetimą UAB „A.“ turtą – 212 227 Eur sumą grynaisiais pinigais, padarydamas bendrovei turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Nuteistojo M. M. gynėjas advokatas S. P. Juodelis apeliaciniu skundu prašo už nusikalstamas veikas, nustatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 3 dalyje, M. M. paskirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes; arba visiškai atidėti M. M. paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių vykdymą; arba iš dalies atidėti M. M. paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių vykdymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantas nesutinka su nuteistajam M. M. paskirta bausme. Apeliantas, pacitavęs BK 41 ir 54 straipsnių nuostatas, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M. M., netinkamai įvertino baudžiamajame įstatyme nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmei skirti: pernelyg sureikšmino ir nepagrįstai itin nepalankiai nuteistajam traktavo jo neišnykusį teistumą ir ankstesnius atvejus, kuomet jis buvo nuteistas; tuo pačiu teismas pernelyg nuvertino ir sumenkino aplinkybes, teigiamai apibūdinančias nuteistojo asmenybę ir jo procesinį elgesį šioje byloje, neatsižvelgė ir į reikšmingas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, mažinančias jų pavojingumą. Visa tai lėmė, kad nuteistajam buvo paskirta pernelyg griežta, netinkamai individualizuota bausmė. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nesivadovavo suformuota teismų praktika skiriant bausmes šios kategorijos bylose. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams, priimtiems 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, naujos redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje už M. M. padarytą nusikaltimą yra nustatytos keturios bausmių rūšys – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 4 metų, o BK 183 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos dvi bausmių rūšys: bauda arba laisvės atėmimas iki 8 metų. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti visų alternatyvių su laisvės atėmimo bausme nesusijusių bausmių skyrimo galimybes ir tik nustatęs, kad šios bausmės nėra pakankamos baudžiamajame įstatyme nurodytiems bausmės tikslams pasiekti, turėjo pagrindą skirti griežčiausią laisvės atėmimo bausmę. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad alternatyvių laisvės atėmimui bausmių teismas iš esmės neapsvarstė, formaliai apsiribojo tik pasirinktų bylos aplinkybių ir nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių išdėstymu bei išvada, kad šiuo atveju vienintelė galima bausmė nuteistajam – realus laisvės atėmimas.

Vertindamas M. M. asmenybę, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jis yra teisiamas septintą kartą, esant neišnykusiam teistumui už anksčiau padarytus panašaus pobūdžio ir analogiškus nusikaltimus, ir šių aplinkybių pagrindu padarė išvadą, jog nuteistojo įvykdyti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, jis sistemingai nesilaiko įstatymų, yra linkęs nusikalsti, o tai lemia didesnį jo asmenybės pavojingumą. Tačiau, gynėjo manymu, tokios išvados padarytos klaidingai, neįsigilinus į M. M. asmens charakteristiką, neįvertinus jo teistumų chronologijos ir jų teisinės reikšmės. Nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo negalėjo būti motyvuojama taip, tarytum byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas nuteistasis būtų padaręs jau būdamas šešis kartus teistas. Šioje byloje M. M. nuteistas už pakankamai seniai, dar 2019–2020 metų laikotarpiu, padarytas nusikalstamas veikas. Iki šių veikų padarymo jis buvo teistas tik tris kartus, paskutinį kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. baudžiamuoju įsakymu, jo teistumas minėtų nusikalstamų veikų padarymo metu seniai buvo išnykęs. Išdėstytos aplinkybės savaime nesuponuoja sistemingo M. M. nusikalstamo elgesio ar polinkio nusikalsti, todėl nelemia ir jo asmenybės didesnio pavojingumo.

Teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo itin nepalankiai nuteistajam įvertinti jau po byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo susiklosčiusias aplinkybes (dar trijų apkaltinamųjų nuosprendžių priėmimą 2023–2025 metais), kurių jis objektyviai negalėjo numatyti darydamas šias veikas 2019–2020 metų laikotarpiu. Visiškai nelogiškas skundžiamo nuosprendžio 24 lape nurodytas teiginys, kad 2023–2025 metų nuosprendžiais paskirtos švelnesnės bausmių rūšys (baudos ir laisvės apribojimas) absoliučiai nepasiekė bausmės tikslų ir nuteistasis toliau nusikalsta, kuomet teismas sprendžia dėl bausmės skyrimo už ankstesniu 2019–2020 metų laikotarpiu padarytas nusikalstamas veikas, t. y. kai minėti nuosprendžiai net neegzistavo. Apibendrinant išdėstytus argumentus, šioje specifinėje procesinėje situacijoje buvo netinkamai įvertinta M. M. asmenybė (jo teistumai), visiškai nepagrįstai pripažįstant ją didesnio pavojingumo, ir tai turėjo lemiamą reikšmę teismo sprendimui skirti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę.

Gynėjas pažymi, kad sprendžiant dėl M. M. paskirtos bausmės proporcingumo, būtina vertinti visas reikšmingas bylos aplinkybes, o ne selektyviai apsiriboti tik nuteistajam nepalankiomis. Vertinant nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, reikšminga tai, kad jos yra ekonominio pobūdžio, nesusijusios su smurtu ar grėsme asmens sveikatai ar gyvybei. Nors nuteistasis nepateikė išgrynintų UAB „A.“ lėšų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, byloje kategoriškai nebuvo paneigta jo nurodyta aplinkybė, kad dalis jų galėjo būti panaudota įmonės veiklai, įskaitant atsiskaitymus su darbuotojais. Be to, nustatyta, kad dalis išgrynintų lėšų buvo grąžinta į įmonės sąskaitą, nors nuteistasis turėjo visas galimybes pasisavinti ir jas, o tai yra svarbu vertinant nuteistojo tyčios turinį. Taip pat byloje nustatyta, kad UAB „A.“ susidūrė su finansiniais sunkumais dėl kontrahento – Vokietijos įmonės „J. S.“ – neatsiskaitymo (apie 67 000 Eur), ir tai objektyviai turėjo įtakos įmonės finansinei situacijai bei nuteistojo priimtiems sprendimams dėl įmonės lėšų panaudojimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuteistojo veiksmai negali būti kategoriškai vertinami kaip siekis neteisėtai praturtėti, jie labiau laikytini susiklosčiusios sudėtingos UAB „A.“ finansinės situacijos pasekme, todėl jų pavojingumas nėra toks, kad savaime pateisintų laisvės atėmimo bausmės skyrimą.

Vertinant nuteistojo procesinį elgesį, pažymėtina, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino savo kaltę, davė išsamius parodymus, neginčijo esminių bylos aplinkybių, todėl byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Tokiu būdu nuteistasis prisidėjo prie greito ir ekonomiško proceso bei nesudarė kliūčių nustatyti bylos faktines aplinkybes. Nuteistasis ne tik prisipažino, bet ir nuoširdžiai gailisi, o tai pripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo sprendimą pripažinti kaltę ir neginčyti bylos aplinkybių, be kita ko, nulėmė ir ikiteisminio tyrimo metu teisėsaugos pareigūnų suformuotas pagrįstas lūkestis dėl švelnesnių teisinių pasekmių, t. y. kad prisipažinus jam bus skirta nesusijusi su laisvės atėmimu bausmė – bauda. Esant tokiam procesiniam kontekstui, nuteistasis neinicijavo įrodymų rinkimo dėl dalies aplinkybių, įskaitant UAB „A.“ lėšų panaudojimą įmonės naudai, ir pasirinko nekvestionuoti kaltinimo. Dėl to susiklostė situacija, kai paskirta reali laisvės atėmimo bausmė nuteistajam tapo staigmena, o jo galimybės efektyviai pasinaudoti teise į gynybą yra apsunkintos dėl riboto apskundimo termino ir objektyvaus sudėtingumo per šį laiką surinkti papildomus įrodymus.

Vertinant nuteistojo asmenybę, pažymėtina, kad jis dirba MB ,,M. C.“, turi nuolatinį pragyvenimo šaltinį ir augina mažametį vaiką, t. y. turi pakankamai tvirtus ekonominius ir socialinius ryšius, nekvestionuoja civilinių ieškinių ir jų dydžio, ketina kuo skubiau atlyginti padarytą žalą, visų pirma – valstybei. Kaip jau minėta, nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo neteistas. Įvertinus pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, akivaizdu, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti būtinybės taikyti M. M. griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę. Nusikalstamų veikų pobūdis, nuteistojo procesinis elgesys ir jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad baudžiamojo įstatymo tikslai gali būti pasiekti ir taikant švelnesnes bausmes. Šiuo atveju pakankamos ir proporcingos būtų su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas.

Bausmė turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Iš teismų praktikos analizės baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams bei finansų sistemai, matyti, kad panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis situacijose su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių skyrimas yra gana įprastas, tokio pobūdžio bausmės skiriamos ir už sunkius nusikaltimus, ir anksčiau ne kartą teistiems asmenims. Pavyzdžiui, Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-166-851/2025 asmuo pirmosios instancijos teismo buvo nuteistas pagal BK 183 straipsnio 3 dalį, 209 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį baudos bausmėmis ir jam paskirta subendrinta bausmė – 240 MGL dydžio (12 000 Eur) bauda. Šioje byloje 2025 m. balandžio 29 d. priimtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės yra adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bausmės skyrimo taisykles, yra teisingos ir tinkamai individualizuotos. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į jo padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos daromą žalą valstybės ekonomikai ir nustatytai verslo tvarkai, taip pat įvertino nuteistojo asmenybę – jog jis charakterizuojamas patenkinamai, turi šeimą, dirba. Byloje taip pat nustatyta, kad nuteistasis praeityje teistas – 1) Švedijos teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimu laisvės atėmimu 1 metams; 2) Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį – 173 MGL dydžio bauda. Taigi, nuteistasis šioje byloje analizuojamus nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje. Taip pat nustatyta, jog nuteistasis per 5 metų laikotarpį baustas administracine tvarka net 20 kartų. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai manyti, jog jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, nepaisant to, kaip minėta, nuteistajam paskirtas baudos bausmes laikė tinkamai individualizuotomis.

Kauno apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 24 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-200-634/2025 konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai asmeniui už nusikalstamų veikų, numatytų BK 223 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 209 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė jų sankcijose numatytas bausmes, nesusijusias su laivės atėmimu – baudas, jų dydį nustatant mažesnį nei šių bausmių vidurkis (galutinė bausmė – 700 MGL dydžio (35 000 Eur) bauda). Vertinant padarytų veikų pavojingumą ir pobūdį, atsižvelgta į tai, kad jos apima gana ilgą laikotarpį – beveik 5 metus, nuteistojo veiksmais padaryta labai didelė žala kreditoriams, kuri siekia net 326 582,78 Eur. Vertinant nuteistojo asmenybę, atsižvelgta į tai, kad jis anksčiau penkis kartus teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, padarytas finansų sistemai, ir nėra linkęs laikytis įstatymų, tinkamų išvadų nedaro ir nepasimoko iš ankstesnio savo patyrimo. Be aptartų aplinkybių nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad jis baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat už pažeidimus, padarytus vadovaujant įmonėms. Nuteistasis šiuo metu dirba, turi pastovias pajamas, išlaiko vieną nepilnametį vaiką. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Baudžiamoji byla Nr. el-65-606/2025 užbaigta Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 3 d. baudžiamuoju įsakymu. Joje asmuo nuteistas baudos bausmėmis pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 3 dalį ir galutine 200 MGL dydžio (10 000 Eur) bauda, nustačius vieną jo atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybes, taip pat tai, kad jis anksčiau teistas du kartus už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, baustas administracine tvarka, išsituokęs, dirba, atlygino dalį žalos.

Išdėstyta teismų praktika rodo, kad net ir esant didelės vertės turtiniams nusikaltimams, taip pat kai asmenys yra anksčiau ne kartą teisti ir neigiamai charakterizuojami, su laisvės atėmimu nesusijusios baudos bausmės laikomos pakankamomis ir proporcingomis baudžiamojo įstatymo tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju M. M. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitinka susiformavusios teismų praktikos ir laikytina neproporcingai griežta. Apibendrinant, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo M. M. paskirtą bausmę, nepagrįstai pasirinkdamas griežčiausią bausmės rūšį ir nesvarstydamas švelnesnių alternatyvų. Gynėjo manymu, tokia bausmė neatitinka nei baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nei susiformavusios teismų praktikos, todėl turi būti pakeista, paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo. Net ir tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas dėl kokių nors priežasčių darytų išvadą, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti tik skiriant laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas klausimą dėl šios bausmės vykdymo atidėjimo išsprendė tik formaliai ir iš esmės nemotyvuotai. Tokiu būdu nebuvo įvykdyta BK 75 straipsnio 9 dalyje nustatyta pareiga motyvuoti sprendimą neatidėti bausmės vykdymo. Išskirtini šie teismo motyvacijos trūkumai:

Spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tuo, kad 2023–2025 metais paskirtos švelnesnės bausmės nepasiekė tikslų ir nuteistasis toliau nusikalsta. Tačiau, kaip jau minėta, toks argumentas yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes šios bausmės buvo paskirtos jau po nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, t. y. jos objektyviai negalėjo turėti jokios įtakos nuteistojo elgesiui 2019–2020 m. laikotarpiu. Teismas taip pat rėmėsi tuo, kad nuteistajam dar 2012 metais buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas užsienyje, kuris esą irgi nepasiekė tikslų. Tačiau toks argumentas nepagrįstas, nes kalbama apie prieš 14 metų priimtą sprendimą, kuris yra pernelyg nutolęs laike, kad galėtų turėti reikšmės sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo šioje byloje. Atsisakydamas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, teismas pažymėjo ir tai, kad nuteistasis nėra atlyginęs padarytos žalos. Tačiau ši aplinkybė savaime negali pagrįsti išvados dėl būtinybės skirti realią laisvės atėmimo bausmę, nes priešingai – būtent bausmės vykdymo atidėjimas sudarytų realias prielaidas žalai atlyginti. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad nuteistojo asmenybę teigiamai apibūdinančios aplinkybės jau įvertintos skiriant bausmę, nes sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo jos turi būti vertinamos savarankiškai, nustatant, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Apygardos teismas iš esmės kėlė reikalavimą nustatyti išskirtines aplinkybes, pagrindžiančias bausmės vykdymo atidėjimą, nors toks kriterijus baudžiamajame įstatyme nėra įtvirtintas. Sprendžiant dėl BK 75 straipsnio taikymo, pakanka nustatyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju visos pirmiau aptartos aplinkybės – nusikalstamų veikų pobūdis, jų padarymo kontekstas, nuteistojo procesinis elgesys ir jo asmenybę apibūdinantys duomenys – sudaro pakankamą pagrindą taikyti šią nuostatą ir visiškai atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o nuteistojo izoliavimas nėra būtinas ir neatitinka ultima ratio (paskutinė priemonė) principo. Reali laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju nepagrįstai apsunkintų nuteistojo galimybes tęsti darbinę veiklą, vykdyti šeiminius įsipareigojimus bei atlyginti padarytą žalą, todėl neatitiktų proporcingumo ir teisingumo principų.

Jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, kad nėra pakankamo pagrindo visiškai atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nagrinėjamu atveju yra pagrindas svarstyti BK 75 straipsnio 3 dalies taikymą ir bausmės vykdymą atidėti iš dalies. BK 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip 6 mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Nagrinėjamu atveju yra visos įstatyme nustatytos sąlygos taikyti BK 75 straipsnio 3 dalį, todėl net ir nepripažinus pagrindo visiškai atidėti bausmės vykdymo, egzistuoja pagrindas ją atidėti iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. M. gynėjo advokato S. P. Juodelio apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir nuteistojo M. M. gynėjo apeliaciniu skundu, išklausiusi teismo posėdyje M. M. gynėjo advokato S. P. Juodelio ir prokuroro argumentus, vertina, kad nuteistajam M. M. paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia bausmės teisingumo principo. Teisėjų kolegija nenustatė, kad skiriant nuteistajam bausmę būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas.

Dėl bausmės

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-511/2026, punktas 63; ir kt.). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. BK 183 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos šios bausmės: bauda ir laisvės atėmimo bausmė iki 8 (aštuonerių) metų. BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos kelios alternatyvios bausmės: bauda, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki 4 (ketverių) metų.

Apeliaciniame skunde prašoma nuteistajam M. M. paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodoma, kad nuteistajam buvo paskirta pernelyg griežta, netinkamai individualizuota bausmė. Pagrindo pritarti apeliaciniame skunde dėstomiems argumentams nėra. Apygardos teismas skirdamas bausmę įvertino M. M. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo motyvus ir tikslus. Nuteistasis M. M. padarė du baigtus tyčinius nusikaltimus, priskiriamus apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms, kuriais buvo pasikėsinta į nuosavybę ir finansų sistemą. M. M. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta labai didelė žala įmonei (212 227 Eur (4 244 MGL)), o valstybei 13 233 Eur (264 MGL) dėl nesumokėto PVM. Nuteistasis M. M. pripažino kaltę ir paaiškino, kad laikotarpiu 2019–2021 m. kaltinime nurodytą sumą – 212 227 Eur išgrynino ir pasisavino. Dalį išgrynintų įmonės pinigų panaudojo anksčiau įmonėje dirbusiems vairuotojams (moldavams, ukrainiečiams, baltarusiams) neapskaitytiems atlyginimams išmokėti, o kitą dalį pasiliko sau kaip dividendus, niekaip to neįformindamas, dalį pinigų panaudojo ne įmonės veikloje (t. 6, b. l. 66–68, 134).

Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad iš bylos medžiagos matyti, jog M. M. teiginiai, apie dalį išgrynintų piniginių lėšų panaudojimą išimtinai įmonės interesams, tai, kad kažkokią išgrynintų pinigų dalį jis galėjo sumokėti kaip neapskaitytą darbo užmokestį anksčiau įmonėje dirbusiems vairuotojams, nėra patvirtinti jokiais byloje surinktais įrodymais, todėl laikomi nepagrįstais. Vadovaujantis teismų praktika, argumentai, jog piniginės lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, kai to nepatvirtina jokie patikimi įrodymai, kaltinimo dėl turto pasisavinimo nepaneigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-378-895/2016, punktas 13). Nuteistajam nebuvo inkriminuota pasisavinus tas pinigų sumas, kurias jis grynaisiais pinigais įnešė bankomatuose į įmonės banko sąskaitą, todėl priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, dalies grynųjų pinigų grąžinimas įmonei neturi reikšmės vertinant nuteistojo tyčios turinį. Iš VĮ „Registrų centras“ pažymos matyti, kad UAB „A.“ buvo įregistruota 2018 m. spalio 25 d. (t. 3, b. l. 166–168), M. M. šios įmonės pinigus skirtingų miestų bankomatuose grynino daugiau nei 1,5 metų – laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2021 m. sausio 25 d. Nuteistasis M. M. nurodė, kad pinigai įmonėje buvo kaip pajamos iš Vokietijos įmonės „J. S.“ ir darbų statybos objektuose Vilniuje (t. 6, b. l. 66–68). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad Vokietijos įmonė neatsiskaitė su M. M. įmone UAB „A.“, nepaneigia turto pasisavinimo ir nuteistojo tiesioginės tyčios, t. y. kad jis suvokė, jog neteisėtai savinasi UAB „A.“ turtą – grynuosius pinigus ir tokiu būdu pažeidžia įmonės turtinius interesus bei daro jai žalą ir to norėjo. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nemažina nuteistojo M. M. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo. Be to, nuteistojo elgesys po nusikalstamų veikų padarymo taip pat nerodo, kad jis savo veiksmus vertina kritiškai. Nuteistasis M. M. 2025 m. rugsėjo 5 d. apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo pareigūną žadėjo atlyginti žalą valstybei, įsipareigojo iki 2025 m. rugsėjo 11 d. sudaryti susitarimą su Valstybine mokesčių inspekcija (toliau – VMI) dėl žalos atlyginimo ir sumokėti dalį sumos – ne mažiau kaip 2 000 Eur, taip pat žadėjo per įmanomai trumpą laiką atlyginti turto pasisavinimo būdu padarytą žalą įmonei UAB „A.“ (t. 6, b. l. 68). Tačiau 2026 m. sausio 8 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. M. nurodė, kad iki šiol VMI ir įmonei nėra atlyginęs nei dalies žalos (t. 6, b. l. 134). Nagrinėjamu atveju nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Taip pat skiriant bausmę M. M., apygardos teismas įvertino jo asmenybę. Nuteistasis M. M. yra nevedęs, turi mažametį vaiką (liudytoja J. V. parodė, kad jos kartu su M. M. turimas mažametis vaikas auga kartu su ja (t. 1, b. l. 167–169)), dirba (t. 6, b. l. 122, 200; t. 5, b. l. 135–136), daug kartų baustas administracine tvarka, nuobaudos už administracinius nusižengimus yra galiojančios (t. 6, b. l. 1–10), teistas 6 kartus, ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje (Vokietijoje) (t. 6, b. l. 193–197). Taip pat apygardos teismas įvertino tai, kad Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos 2025 m. gegužės 21–30 d. ekspertizės akte Nr. 83TPK-284/2025 konstatuota, kad tiriamos veikos metu M. M. konstatuojami psichikos elgesio sutrikimai dėl kokaino vartojimo, žalingas vartojimas (F14.1), M. M. veikos metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. M. M. nėra konstatuojamo sutrikimo, kuris būtų pakankamu pagrindu pripažinti jį ribotai pakaltinamu. Šiuo metu M. M. konstatuojami psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kokaino vartojimo, žalingas vartojimas (F14.1), M. M. šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali dalyvauti teismo procese. M. M. dėl savo psichikos būklės gali suprasti aplinkybes, turinčias reikšmės ikiteisminiam tyrimui ar bylos nagrinėjimui teisme ir duoti parodymus (t. 4, b. l. 194–198).

Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nuteistasis M. M. nusikalstamas veikas padarė neišnykus ankstesniems teistumams. Šioje byloje M. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos, padarytos laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 15 d., t. y. dar neišnykus teistumui už dvi nesunkias nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, už kurias jis buvo nuteistas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. baudžiamuoju įsakymu 10 MGL bauda ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. baudžiamuoju įsakymu 80 MGL bauda (t. 6, b. l. 150–154, 155–160). Pažymėtina, kad Vokietijos Federacinės Respublikos Tiergarteno apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nuosprendžiu M. M. buvo nuteistas pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 263 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 1 punktą, 267 straipsnio 3 dalies 1 punktą, 269 straipsnio 1, 3 dalis, 22– 23 straipsnius, 25 straipsnio 2 dalį, 52, 53, 56 straipsnius, už sukčiavimą ir duomenų klastojimą, jam paskirta bausmė – 1 (vieneri) metai 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant iki 2015 m. kovo 6 d. (t. 6, b. l. 196), t. y. šias nusikalstamas veikas M. M. padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu.

BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktyje nustatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (toliau – ĮKNR) duomenų matyti, kad pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. baudžiamąjį įsakymą 10 MGL bauda, kurią M. M. turėjo sumokėti iki 2013 m. vasario 28 d., praėjus daugiau nei 10 metų – 2023 m. gruodžio 18 d. išieškota tik iš dalies; pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. baudžiamąjį įsakymą 80 MGL dydžio bauda (10 400 Lt, t. y. 3 012,05 Eur), kurią M. M. turėjo sumokėti iki 2014 m. spalio 25 d., praėjus daugiau nei 10 metų – 2023 m. gruodžio 15 d. išieškota tik iš dalies (liko išieškoti 3 002,54 Eur; vadinasi buvo išieškota mažiau nei 10 Eur) (t. 6, b. l. 193), t. y. baudų bausmės neįvykdytos. Tai pirmosios instancijos teisme patvirtino ir nuteistasis M. M., nurodydamas, kad pagal ankstesnius teismo sprendimus nėra sumokėjęs visų baudų, jas moka dalimis. Nuteistasis paaiškino, kad neturi finansų, todėl negali sumokėti ir nesumokėjo baudų (arba sumokėjo tik mažą dalį), paskirtų Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 metais baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. nuosprendžiu, Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu (t. 6, b. l. 134). Jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų (BK 97 straipsnio 8 dalis). Taigi M. M. šioje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė neišnykus ankstesniems teistumams.

Šioje byloje nustatyta, kad M. M. nusikalstamos veikos buvo padarytos laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 15 d. Kiti M. M. atžvilgiu priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, t. y. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 14 d. nuosprendis, pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendis, pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. baudžiamasis įsakymas, t. y. buvo priimti jau po šioje byloje M. M. padarytų nusikalstamų veikų. Todėl M. M. nusikalstamų veikų, dėl kurių buvo pripažintas kaltu ir nuteistas nagrinėjamoje byloje, padarymo metu nebuvo laikomas teistas pagal šiuos paskutinius tris teismo sprendimus. Tačiau tai nepaneigia anksčiau nustatytos aplinkybės, kad M. M. šioje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė neišnykus ankstesniems teistumams (pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. baudžiamąjį įsakymą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. baudžiamąjį įsakymą). Pažymėtina, kad pagal paskutinius tris teismo sprendimus nuteistasis M. M. nusikalstamas veikas darė pakankamai ilgą laiko tarpą, panašiu ar net tuo pačiu laikotarpiu kaip ir šioje byloje (nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d., nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. sausio 14 d., nuo 2019 m. spalio 15 d. iki 2023 m. vasario 28 d.). Be to, iš M. M. atžvilgiu priimtų teismo sprendimų matyti, kad jis nuolat daro panašias ar analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad M. M. per vienerius metus buvo baustas administracine tvarka 5 kartus (už bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimą; VMI nurodymų nevykdymą; VMI metinės pajamų deklaracijos nepateikimą; automobilio vairavimą, neturint teisės vairuoti transporto priemonę; greičio viršijimą), jam paskirtų baudų taip pat nesumokėjo (t. 6, b. l. 1–10). Be to, nuteistasis M. M. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad jo atžvilgiu 2025 m. gruodžio mėnesį pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas (t. 6, b. l. 134). Tai patvirtina ir ĮKNR bei IBPS duomenys (t. 6, b. l. 196), iš kurių matyti, kad dėl M. M. yra atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-22021-23, kuriame jam 2025 m. rugpjūčio 30 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje, padarymo (laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 18 d. iki 2023 m. birželio 12 d.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. baudžiamuoju įsakymu M. M. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), padarymą buvo paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, kurią pagal ĮKNR duomenis M. M. atliko laikotarpiu nuo 2025 m. liepos 10 d. iki 2026 m. vasario 17 d. (t. 6, b. l. 141–149). Šios bausmės vykdymo metu – 2025 m. rugpjūčio 30 d. nuteistajam M. M. buvo pareikštas naujas įtarimas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-22021-23. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo M. M. asmenybę bei rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti, nesilaikyti įstatymo reikalavimų, anksčiau jam skirtos bausmės (taip pat ir apelianto prašomos skirti baudos ir laisvės apribojimo bausmės) nebuvo veiksmingos, teigiamo poveikio jo elgesiui nepadarė, nuteistasis jam skirtų baudų nemoka (taip pat antstoliai jų negali išieškoti), nuolat daro turtinio ir finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas, jo daromi nusikaltimai nėra atsitiktiniai, tai yra susiformavęs jo gyvenimo būdas, rodantis didesnį nuteistojo pavojingumą.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo M. M. už kiekvieną nusikaltimą atskirai paskirtos bausmės, tiek jų rūšys – terminuotas laisvės atėmimas, tiek ir jų dydžiai – mažesni, nei straipsnio sankcijose nustatyti bausmių vidurkiai, yra aiškiai per griežtos. Apygardos teismas, skirdamas bausmę M. M., atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė. Nuteistajam už kiekvieną nusikaltimą paskirtos bausmės yra adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bausmės skyrimo taisykles, yra teisingai ir tinkamai individualizuotos, tad jų švelninti nėra pagrindo. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas M. M. bausmių rūšis ir jų dydžius už padarytas nusikalstamas veikas, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Be to, nuteistajam M. M. paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Taip pat M. M. paskirtos bausmės pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai subendrintos, taikant nuteistajam palankiausią bausmių bendrinimo – apėmimo būdą. Todėl M. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo už dvi nusikalstamas veikas (apysunkę ir sunkią) taip pat negali būti laikoma aiškiai per griežta.

Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Šiuo atveju apelianto nurodytose teismų sprendimuose nustatytos faktinės aplinkybės (nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas bei jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės) nėra analogiškos nustatytoms šioje byloje, todėl teismas jų nelaiko precedentu nagrinėjamai bylai.

Dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo

Nuteistasis M. M. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), t. y. už apysunkį ir sunkų nusikaltimus. Nuteistojo M. M. gynėjas apeliaciniame skunde prašo nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir visiškai arba iš dalies atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

BK 75 straipsnio 3 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) nustatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudžiamajame įstatyme (BK 75 straipsnyje) bausmės vykdymo atidėjimo institutą, jo taikymo klausimą paliko teismo diskrecijai. Būtent bylą nagrinėjantis teismas, nustatęs BK 75 straipsnyje nurodytas bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygas ir padaręs motyvuotą išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik jos dalį, gali taikyti visos ar dalies bausmės vykdymo atidėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-697/2023, punktas 7).‏‏‎ Tai reiškia, kad teismas, svarstydamas, ar gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, turi spręsti ne tik ar yra formalios BK 75 straipsnyje įtvirtintos sąlygos taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, bet ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (atlikus dalį paskirtos bausmės), sąrašas. Tačiau šiuo aspektu formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-217-976/2018, punktas 7). Atitinkamai, svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (atlikus dalį jam paskirtos bausmės), kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94-628/2026, punktas 9).

Nors nagrinėjamu atveju yra formalus pagrindas (paskirtos bausmės dydis) taikyti nuteistajam M. M. BK 75 straipsnio nuostatas, nes jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė neviršija 5 (penkerių) metų, tačiau, atsižvelgus į byloje nustatytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei nuteistojo M. M. asmenybę, įvertinus M. M. teistumų skaičių (iki nusikaltimų padarymo teistas 3 kartus, po jų – dar 3 kartus), kad šiuo metu jo atžvilgiu atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas, jog šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nebuvo padarytos atsitiktinai ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o priešingai – M. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos truko pakankamai ilgą laiko tarpą, apie 2 metus, kurias jis darė suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą, esant polinkiui daryti tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, nes jis nuolat daro panašias ar analogiškas (turtinio ir finansinio pobūdžio) nusikalstamas veikas, savo elgesio nevertina kritiškai, tai yra susiformavęs jo gyvenimo būdas, rodantis didesnį nuteistojo pavojingumą. Taip pat apygardos teismas pagrįstai įvertino nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, kad jis nei įmonei, nei valstybei neatlygino net dalies padarytos turtinės žalos. Be to, nuteistajam M. M. Vokietijos Federacinės Respublikos Tiergarteno apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nuosprendžiu jau buvo taikytas 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas iki 2015 m. kovo 6 d. (t. 6, b. l. 196), tačiau nuteistasis nepateisino teismo išreikšto pasitikėjimo juo ir bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. baudžiamuoju įsakymu (t. 6, b. l. 150–154, 155–160). Nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, kad jis dirba ir turi mažametį vaiką (kuris gyvena su vaiko motina), nepaneigia argumentų dėl M. M. asmenybės pavojingumo ir veikų kartotinumo rizikos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nuteistojo darbas, mažamečio vaiko turėjimas savaime nėra išimtinės aplinkybės, jos nesudaro pagrindo vertinti jo asmenybę kaip mažiau pavojingą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94-628/2026, punktas 13). Byloje nenustačius esminių aplinkybių, apibūdinančių M. M. asmenybę, pasikeitimo, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog asmuo daugiau nenusikals, darytina išvada, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams ir norui keisti pasirinktą gyvenimo būdą, todėl ateityje jis gali toliau daryti tiek nusikalstamas veikas, tiek administracinius nusižengimus, jų nevertindamas kritiškai. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio, užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, šiuo atveju tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą. BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad arešto ar laisvės atėmimo bausmė (jos dalis) realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-697/2023, punktas 17). Nagrinėjamos bylos aplinkybės patvirtina, kad tokių abejonių yra ir jų nepašalina apeliaciniame skunde nurodyti argumentai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašymas taikyti M. M. atžvilgiu BK 75 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas atmetamas kaip nepagrįstas. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą dėl BK 75 straipsnio nuostatų netaikymo nuteistajam, tinkamai įvertino ne tik nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, bet ir visas jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir pagrįstai nenustatė šioje byloje materialiojo bausmės vykdymo atidėjimo kriterijaus, t. y. kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Švelninti nuteistajam M. M. paskirtą bausmę, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir argumentais, nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. M. gynėjo advokato Sigito Petro Juodelio apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjos Virginija LiudvinavičienėVitalija NorkūnaitėJurga Vasiliauskienė