- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-20
- Bylos Nr.
- 1A-190-581/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18244-2026-2
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė, Daina Vaidachavičienė, Artūras Petkus
- Nuteistasis
- NUT1
- Prokuroras
- Panevėžio apygardos prokuratros Panevėžio apylinkės prokuratūra
- Kategorijos
- 1.1.9.8Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu (BK 721 str.)
- 1.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Petkaus, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainos Vaidachavičienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo NUT1 apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo NUT1 nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį areštu 40 parų, 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyniems mėnesiams; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir NUT1 paskirta bausmė – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, NUT1 paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 6 (šešerius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės paskyrimo dienos, t. y. nuo 2026 m. birželio 11 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, NUT1 paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės „duomenys neskelbtini“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) , konfiskavimas.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, NUT1 skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per tris mėnesius nuo paskirtos bausmės atlikimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Bylos esmė
NUT1 nuteistas už tai, kad „duomenys neskelbtini“, apie 16.53 val., „duomenys neskelbtini“ tyčia vairavo automobilį „duomenys neskelbtini“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) , būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. jam nustatytas mažiausias 2,39 promilių neblaivumas.
1.1. Be to, NUT1 nuteistas už tai, kad jis, žinodamas, kad 2023 m. spalio 10 d. įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. rugsėjo 6 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje „duomenys neskelbtini“ paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams 6 mėnesiams, 2025 m. gruodžio 9 d. įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1324-1175/2025 paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams, „duomenys neskelbtini“ apie 16.53 val., „duomenys neskelbtini“ tyčia vairavo automobilį „duomenys neskelbtini“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) , būdamas neblaivus, kai jam nustatytas mažiausias 2,39 promilių neblaivumas, ir taip piktybiškai vengė atlikti teismo jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones.
Apeliacinio skundo argumentai
Nuteistojo NUT1 apeliaciniu skundu prašoma taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti nuteistajam NUT1 paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Sutiktų nešioti apykoję ir laikytis nustatytos bausmės atidėjimo tvarkos. Apeliaciniame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika baudžiamosiose bylose ir nurodomi šie esminiai argumentai:
Pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtą bausmę; yra dirbantis, moka mokesčius, tuo prisideda prie Lietuvos kūrimo, o atliekant bausmę, neteks darbo, negalės savarankiškai gyventi;
Sutinka, kad įvykdė nusikaltimą, bet dėl šio nusikaltimo padarymo žalą patyrė tik jis pats (NUT1), konfiskuotas automobilis, skirti papildomi įpareigojimai. Mano, kad bausmės tikslai būtų pasiekti ir atidedant paskirtos bausmės vykdymą. Be to, turi sveikatos problemų, todėl realiai atlikti tokios rūšies bausmę, jam bus problematiška dėl sveikatos būklės.
Atsiliepimas
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Renaldo Žalio atsiliepimu prašoma NUT1 apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas motyvavo išvadą, kodėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus jos vykdymo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į NUT1 padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą – veikos pasižymėjo didesniu pavojingumu, nes neblaivus vairavo transporto priemonę gyvenvietės ribose, kai tokia teisė vairuoti jau buvo atimta; nustatytas neblaivumas artimas sunkiam neblaivumo laipsniui bei gerokai viršijantis ribą, nuo kurios jau kyla baudžiamoji atsakomybė; jo neigiamai apibūdinančią asmenybę, kad teisiamas penktą kartą už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalies padarymą, paskutinį kartą buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme bei ketvirtą kartą teisiamas pagal BK 243 straipsnį; į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistu, kad veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o nulemtos susiformavusių neigiamų vertinių nuostatų, pats NUT1 išvadų iš ankstesnio savo nusikalstamo elgesio nepadarė. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliaciniu skundu prašoma taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti nuteistajam NUT1 skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šiose apeliacinio skundo ribose – tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo NUT1 kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apeliaciniu skundu neginčijamos ir pirmosios instancijos teismo nustatytos padarytų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės bei sutinkama su už nusikalstamos veikos padarymą nuteistajam NUT1 paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės neteisingai sprendė bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo NUT1 atžvilgiu klausimą. Su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas laikėsi BK 75 straipsnio 9 dalyje numatytos pareigos motyvuoti savo sprendimą netaikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo instituto.
Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad NUT1 sėdo už automobilio vairo neblaivus, nors jam dar galiojo anksčiau teismo net kelis kartus skirtos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimai naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemone), jam nustatytas girtumas gerokai viršijantis ribą baudžiamajai atsakomybei kilti ir buvo artimas sunkiam girtumui, NUT1 važiavo gyvenvietės ribose, kas rodo padarytų nusikalstamų veikų didesnį pavojingumą. Be to, pirmosios instancijos teismas akcentavo ir tai, jog NUT1 teisiamas net penktą kartą už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, bei ketvirtą kartą už minėtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimą, arešto ir net laisvės atėmimo bausmės neturėjo esminės įtakos NUT1 nusikalstamam elgesiui, nes NUT1 vėl nusikalto. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog NUT1 baustas administracine tvarka už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už ką jam taikyta administracinė atsakomybę ir turi dar galiojančią neįvykdytą nuobaudą, kad nurodo į tai, jog NUT1 nėra linkęs laikytis teisės aktų reikalavimų. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nuteistasis NUT1 yra itin neigiama asmenybė, jo nusikalstamas poelgis yra nulemtas susiformavusių neigiamų NUT1 vertybinių nuostatų, jo elgesys teigiama linkme nesikeičia, todėl nėra pagrindo tikėtis, kad bausmės vykdymas galėtų padėti NUT1 pakeisti jau susiformavusias įstatymo reikalavimams priešingas nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad toks nuteistojo NUT1 savo elgesiu akivaizdžiai demonstruoja, jog jo asmeniniai interesai jam yra svarbesni už įstatymą, jo elgesys patvirtina, jog teigiamų išvadų dėl savo elgesio jis nepadarė, demonstravo atsainų požiūrį į jo atžvilgiu anksčiau taikytus įpareigojimus ir draudimus. Nurodytos aplinkybės dėl praeityje nuteistojo NUT1 padarytų nusikalstamų veikų, administracinių nusižengimų patvirtina, kad atidėjus nuteistajam NUT1 paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tokia priemonė nebus veiksminga bausmės tikslams pasiekti (BK 41 straipsnio 2 dalis). Šią išvadą sustiprina ir tai, jog nuteistasis NUT1, atlikęs laisvės atėmimo bausmę už analogiškas veikas pagal Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. lapkričio 17 d. nuosprendį, buvo paleistas iš pataisos įstaigos 2026 m. kovo 16 d. (t 1, b. l. 123), tačiau nepraėjus nė trims mėnesiams vėl nusikalto.
Priešingos išvados daryti neleidžia ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, bausmės atlikimo metu jis būtų izoliuotas nuo visuomenės ir nutrūktų jo darbo santykiai bei gaunamos pajamos, iš kurių jis prisideda prie valstybės gerovės. Neabejotina, kad realios bausmės atlikimas yra susijęs su tam tikrų nepatogumų patyrimu, negalėjimu užsiimti turima darbine veikla, tačiau šios aplinkybės savaime nėra pakankamos bausmės neskirti ar atidėti jos vykdymą. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama aplinkybė dėl nuteistojo sveikatos būklės. Nors nuteistasis, prašydamas atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, nurodo, jog dėl sveikatos būklės bus problematiška atlikti laisvės atėmimo bausmę, tačiau jokių kitų argumentų ar dokumentų nepateikė. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliaciniame skunde nurodytas šis argumentas nepaneigia nei jo padarytų nusikalstamų veikų, nei paties nuteistojo asmenybės pavojingumo ir nesudaro pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Pažymėtina, kad suimtųjų sveikatos priežiūra yra grindžiama tais pačiais principais ir vykdoma tokia pačia apimtimi, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Šias paslaugas teikia laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai. To paties įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos specializuotame laisvės atėmimo vietų įstaigos sveikatos priežiūros padalinyje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir reikalingas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Niekuo nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog dėl padarų nusikalstamų veikų žalą patyrė tik jis pats (NUT1). Pabrėžtina, jog jeigu dėl vairavimo esant neblaiviam žala būtų padaryta kitiems asmenims, asmeniui būtų taikoma griežtesnė atsakomybė. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas turi būti atidėtas. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta naujų, pirmosios instancijos teismo neištirtų aplinkybių, kurios leistų skundžiamą nuosprendį pakeisti ir atidėti nuteistajam NUT1 paskirtos bausmės vykdymą.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytas ir aptartas aplinkybes, sprendžia, kad, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl negalimumo nuteistojo NUT1 atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą yra teisėta ir pagrįsta. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atliko išsamų nuteistąjį NUT1 charakterizuojančių duomenų ir jo padarytų nusikalstamų veikos vertinimą bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą dėl realios bausmės nuteistajam paskyrimo ir teisės taikymo klaidų nepadarė. Keisti skundžiamo nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo NUT1 apeliacinį skundą atmesti.