Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl bankrutuojančios mažosios bendrijos „Rico LT“ buvusio vadovo E. J. teisių apribojimo eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovės pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašymas grindžiamas tuo, kad E. J., žinodamas apie MB „Rico LT“ finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus, privalėjo inicijuoti juridinio asmens nemokumo procesą (JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindas), tačiau nepagrįstai to nedarė.

Tačiau priverstinio išieškojimo veiksmai buvo nerezultatyvūs, kadangi VMI prie FM išieškoti bendrovės mokestinę nepriemoką iš jos banko sąskaitos (sąskaitų) ir turto nepavyko. 2025 m. sausio 28 d. datai bendrijos nepriemoka buvo 91 204,00 Eur, apie tai įmonė buvo informuota.

2025 m. lapkričio 17 d. VMI prie FM kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo MB „Rico LT“ bendrijos mokestinė nepriemoka buvo 196 059,89 Eur.

Taigi, MB „Rico LT“ E. J. vadovavimo laikotarpiu nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI prie FM, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko. VMI prie FM manymu, būtent tai įrodo, jog vadovaujant E. J. susidarė situacija, kuomet prievolių apmokėjimo terminai suėję ir bendrijos negalėjimas padengti įsiskolinimo nebuvo laikinas. Žinodamas, kad bendrija nesumoka mokesčių ir gaudamas VMI prie FM sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos nurašymo ar sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, buvęs bendrijos vadovas E. J. turėjo susipažinti su valdomos bendrijos finansine būkle ir ieškoti sprendimų bendrijos mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau to jis nepadarė, todėl VMI prie FM 2025 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos bendrijai iškėlimo.

Buvęs bendrijos vadovas E. J. tinkamai jam įteikus pranešimą dėl atsiliepimo į VMI prie FM pareiškimą pateikimo, nustatytu terminu jo nepateikė, taigi, jo pozicija dėl VMI prie FM pareiškimo, teismui liko nežinoma.

Be to, Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ir šiuo metu dar vyksta ikiteisminis tyrimas E. J. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 209 straipsnį dėl nusikalstamo UAB „Sondvitus“ bankroto, o Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad E. J. yra buvęs net 10 įmonių, kurios jau yra išregistruotos, vadovu. Trys iš jų yra bankrutavusios ir likviduotos dėl bankroto, kitos likviduotos Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Be jau minėtos UAB „Sondvitus“, taip pat bankrutavo E. J. vadovautos bendrovės UAB „JU2“ (kodas 300045607) ir UAB „MK technologijos“ (kodas 148131761).

Taip pat šiuo metu yra iškelta bankroto byla kitai E. J. įkurtai ir vadovautai įmonei MB „Techno LT“ (kodas 306707430). Ši įmonė buvo įkurta tik 2024-03-21, o jau 2026-05-06 jai iškelta bankroto byla. E. J. 2025 m. lapkričio 6 d. yra įkūręs dar vieną įmonę, kuriai vadovauja – mažąją bendriją El-25.Lt.

Visa tai rodo, kad vos įkūręs ir privedęs prie bankroto vieną įmonę, jis steigia naujas įmones. Tai yra sisteminga, pastovi jo veikla, kuri turi būti užkardyta, kad toliau nebūtų daroma žala kitiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

JANĮ 13 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos.

JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatytas baigtinis sankcijos skyrimo teisinių pagrindų sąrašas, kuris negali būti aiškinamas plečiamai. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas šios sankcijos taikymo pagrindus, įvertino šių aplinkybių pavojingumą ir nustatė, kad kiekvienas vadovo (ne)veikimas yra pavojingas, kelia grėsmę skaidriam verslui, taigi gali būti savarankišku pagrindu atsakomybei kilti.

Pareiškėja VMI prie FM kreipėsi į teismą prašydama apriboti E. J. teisę eiti juridinio asmens vadovo pareigas, remdamasi JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, t. y. jog E. J., žinodamas apie MB „Rico LT“ finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus, neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso.

Juridinio asmens vadovo teisės eiti vadovaujančias pareigas apribojimas laikytinas sankcija, kuria siekiama užtikrinti tinkamą juridinių asmenų valdymą, apsaugoti kreditorių interesus bei užkirsti kelią nesąžiningam ar neatsakingam juridinių asmenų vadovų elgesiui. Ši sankcija atlieka bendrosios ir individualiosios prevencijos, teisingumo įgyvendinimo bei poveikio funkcijas. Jos taikymo tikslas – užtikrinti aukštus juridinių asmenų veiklos ir valdymo standartus bei apsaugoti civilinės apyvartos dalyvių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1177-407/2022).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, spręsdamas klausimą dėl juridinio asmens vadovo teisės eiti vadovaujančias pareigas apribojimo, teismas turi įvertinti visas reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su vadovo veiksmais ar neveikimu, nustatyti jų priežastis bei įvertinti, ar konkrečiu atveju yra pakankamas pagrindas taikyti įstatyme nustatytą sankciją. Kadangi ši sankcija yra baudžiamojo pobūdžio, juridinio asmens vadovo kaltė negali būti preziumuojama ir turi būti nustatyta išsamiai įvertinus byloje surinktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016).

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad juridinio asmens vadovo teisės eiti vadovaujančias pareigas apribojimas, kaip griežčiausia JANĮ numatyta sankcija, negali būti taikomas vien dėl formalių pažeidimų. Ši sankcija taikytina tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas akivaizdus vadovo aplaidumas, nerūpestingumas ar sąmoningas pareigų nevykdymas. Ar konkretus pažeidimas laikytinas formaliu, vertinama pagal nustatytas faktines aplinkybes ir jų sukeltas teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1057-196/2015; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-443-881/2020; 2022 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-795-910/2022).

Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys rodo, kad 2026 m. sausio 9 d. MB „Rico LT“ buvo iškelta bankroto byla, nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2026 m. vasario 20 d. Nutartyje nurodyta, kad byloje surinkti įrodymai bei viešai skelbiami duomenys patvirtina, jog atsakovė nemokėjo priklausančių pagal įstatymus mokėti privalomų įmokų į valstybės biudžetą, 2025 m. vasario 20 d. atlikti išieškojimo veiksmai buvo nerezultatyvūs. 2025 m. lapkričio 17 d. duomenimis bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 196 059,89 Eur.

Be to, nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo taip pat pažymėta, kad 2023 metų finansinės atskaitomybės (balanso) duomenimis bendrovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę, taip pat ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių, todėl laikoma nemokia, t. y. atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 punkto nuostatas; iš šios bylos bei viešai skelbiamų duomenų nustatyta, kad atsakovėje nedirba nė vienas darbuotojas, todėl yra aukšta tikimybė, kad bendrovė pastaruoju metu jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdo ir pajamų negauna; antstolių kontorose iš atsakovės vykdomi išieškojimai 7 vykdomosiose bylose tiek ieškovės, tiek ir trečiųjų asmenų naudai; valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenimis, akcinės bendrovės (toliau – AB) „Regitra“ duomenimis atsakovė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi; byloje gauti duomenys (trečiųjų asmenų atsiliepimai ir su jais pateikti duomenys) rodo, kad atsakovė negeba vykdyti turtinių prievolių ne tik ieškovei, tačiau ir tretiesiems asmenims.

Taigi, teismo nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo buvo nustatyta, kad įmonė yra nemoki, o 2025 m. lapkričio 17 d. duomenimis bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 196 059,89 Eur. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, jog nuo 2024 m. gruodžio 2 d. bendrovės vadovu buvo būtent E. J. (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas).

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, taip pat į JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą nuostatą, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, yra pakankamas pagrindas spręsti, jog būtent E. J., kaip bendrovės vadovui, kilo pareiga inicijuoti juridinio asmens nemokumo procesą, o to neatlikus egzistuoja JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga.

Teismas, spręsdamas klausimą, ar pareiškėjos prašoma skirti JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatyta sankcija nėra per griežta, atsižvelgia į tai, kad net ir VMI prie FM 2025 m. sausio 28 d. informavus bendrovę apie 91 204,00 Eur nepriemoką, bendrovės direktorius nesiėmė jokių veiksmų, o bendrovės mokestinė nepriemoka tik didėjo – 2025 m. lapkričio 17 d. bendrovės nepriemoka jau buvo 196 059,89 Eur.

Be to, iš byloje esančių trečiųjų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodoma, jog: 1) E. J. veikia per skirtingus juridinius asmenis, vykdo su statybomis ir nekilnojamojo turto vystymu susijusią veiklą, panaudodamas tam savo kontroliuojamų ir susijusių įmonių tinklą; 2) E. J. buvo vieninteliu UAB „Sondvitus“, kuriai Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla, akcininku ir šios bendrovės vadovu, o ši įmonė, kuri buvo skolinga tretiesiems asmenims, po likvidavimo kreditoriams liko skolinga apie 600 000 Eur sumą; 3) UAB „Sondvitus“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, taip pat buvęs UAB „Sondvitus“ vadovas E. J. pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto dėl netinkamo įmonės buhalterinės apskaitos organizavimo, dokumentų neišsaugojimo ir sąmoningo jų slėpimo, turto, kurio bendrovė negalėjo pagrįsti įrodymais, įtraukimo į balansą; 4) ankstesnėse civilinėse bylose VMI prie FM buvo pateikusi duomenis, kad E. J. jau buvo baustas už atsiskaitymų tvarkos pažeidimus administracine tvarka.

Trečiojo asmens kartu su atsiliepimu į VMI prie FM pareiškimą pateikti duomenys rodo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų valdybos 2-ajam skyriui yra pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą pagal BK 209 straipsnį dėl nusikalstamo UAB „Sandovitus“, kurios vadovu buvo E. J., bankroto, o E. J. yra buvęs net 9 įmonių, kurios jau yra išregistruotos, vadovu, taip pat šiuo metu yra iškelta bankroto byla kitai E. J. įkurtai ir vadovautai įmonei MB „Techno LT“ (kodas 306707430), kuri buvo įkurta tik 2024 m. kovo 21 d.

Taigi, atsižvelgiant į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes yra pagrindas konstatuoti buvusio bendrovės vadovo pareigų netinkamą vykdymą, taip pat pakankamai intensyvų naujų juridinių asmenų steigimą esant duomenų apie jo vadovautų įmonių bankroto pripažinimą tyčiniu, kas, teismo vertinimu, sudaro pakankamą pagrindą taikyti JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatytą sankciją.

JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatytas konkretus asmens teisės užimti vadovaujamas pareigas apribojimo terminas – nuo 1 iki 5 metų. Teismas atsižvelgdamas į buvusio bendrovės vadovo nereagavimą į VMI prie FM pranešimus apie mokestinę nepriemoką, taip pat aplinkybę, jog mokestinė nepriemoka per mažiau nei 1 metus nuo bendrovės informavimo apie nepriemoką padidėjo daugiau nei dvigubai, tačiau buvęs bendrovės vadovas pareigos inicijuoti nemokumo procesą nevykdė, taip pat kad jis įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu yra pripažintas kaltu dėl tyčinio UAB „Sondvitus“ bankroto (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje eB2-1712-656/2025), o taip pat į tai, kad beveik visos įmonės, kurioms vadovavo E. J. yra bankrutavusios ar bankrutuojančios, sprendžia, kad E. J., turėjo pakankamai patirties ir žinių suprasti ir vykdyti pareigą inicijuoti MB „Rico LT“ nemokumo procesą, tačiau sąmoningai tokių veiksmų nesiėmė.

Dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių teismas sprendžia, kad apribojimas E. J. eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu 3 (trejiems) metams savo pasekmėmis yra proporcingas buvusio bankrutuojančios įmonės vadovo padarytam pažeidimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsniu,

nutaria:

apriboti buvusiam mažosios bendrijos „Rico LT“ vadovui E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę 3 (trejus) metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti bankrutuojančios mažosios bendrijos „Rico LT“ nemokumo administratorei ir E. J..

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui (valstybės įmonei Registrų centras) asmens vardą, pavardę, asmens kodą, teismo nutarties įsiteisėjimo datą, laikotarpį, kuriuo asmuo neturi teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigų ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, ir šios nutarties kopiją.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą Panevėžio apygardos teisme.