Utenos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo M. K. panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme 2026 m. spalio 1 d. gautas Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) teikimas, kuriuo siūloma panaikinti nuteistajai M. K. bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti Utenos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.

2.1. Teikime nurodyta, kad probacijos laikotarpiu M. K. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, dalyvauja elgesio pataisos programoje „Programa, skirta asmenims, piktnaudžiaujantiems psichoaktyviomis medžiagomis“, tačiau probuojamoji nesilaiko probacijos sąlygų. Probuojamoji padarė administracinį nusižengimą – 2026 m. vasario 25 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 538 straipsnio 1 dalį jai skirtas įspėjimas. Taip pat probuojamoji nevykdė teismo skirto įpareigojimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų: į Probacijos tarnybą atvyko neblaivi – 2026 m. kovo 23 d. 11 val. 26 min. nustatytas 0,25 promilių neblaivumas, 2026 m. kovo 27 d. 21 val. 30 min. patikrinimo namuose metu nustatytas 2,88 promilių neblaivumas bei nevykdė bendrosios probuojamojo pareigos vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones. 2026 m. balandžio 20 d. M. K. atvejo vadybos metu jai pakartotinai išaiškinta probacijos atlikimo tvarka, sąlygos ir kylančios teisines pasekmės už probacijos sąlygų, tęstinių ir (ar) papildomų priemonių nevykdymą ir (ar) administracinių nusižengimų darymą ir numatytos papildomas priemonės. Po minėto atvejo vadybos posėdžio M. K. tęsė dalyvavimą numatytoje programoje, taip pat dalyvavo Švenčionių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro priklausomybių specialistės konsultacijoje. Tačiau M. K. ir toliau nesilaikė teismo skirto įpareigojimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – 2026 m. balandžio 24 d. 21 val. 08 min. patikrinimo namuose metu jai nustatytas 0,84 promilių neblaivumas; į Probacijos tarnybą atvyko neblaivi – 2026 m. balandžio 29 d. 14 val. 16 min. nustatytas 0,09 promilių neblaivumas. M. K. nedirba ir nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), tuo nevykdė teismo skirto įpareigojimo per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje. 2026 m. gegužės 15 d. pakartotinai organizuota M. K. atvejo vadyba, jai pakartotinai išaiškinta probacijos atlikimo tvarka, sąlygos ir kylančios teisinės pasekmės už probacijos sąlygų, tęstinių ir (ar) papildomų priemonių nevykdymą ir (ar) administracinių nusižengimų darymą ir numatytos prabuojamajai papildomas priemones. Po šio atvejo vadybos posėdžio M. K. tęsė dalyvavimą numatytoje programoje, tačiau pakartotinai pažeidė teismo skirtą įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t. y. 2026 m. gegužės 15 d. 21 val. 44 min. patikrinimo namuose metu M. K. nustatytas 2,88 promilių neblaivumas ir ji toliau nevykdė teismo skirto įpareigojimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje. 2026 m. gegužės 21 d. atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad M. K. nusikalstamo elgesio rizika padidėjo nuo 55 balų (2026 m. balandžio 29 d. vertinimas) iki 65 balų, kas atitinka vidutinę nusikalstamo elgesio rizikos grupę. 2026 m. birželio 4 d. atvejo vadybos metu nuspręsta kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo M. K. panaikinimo. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. birželio 11 d. nutartimi, teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, netenkintas. Po minėto teikimo nagrinėjimo M. K. išklausė numatytą programą, dalyvavo Švenčionių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro priklausomybių specialistės konsultacijoje, tačiau pakartotinai pažeidė teismo skirtą įpareigojimą – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – 2026 m. rugsėjo 19 d. 13 val. 28 min. patikrinimo metu jai nustatytas 2,65 promilių neblaivumas, 2026 m. rugsėjo 29 d. 11 val. 11 min. į Probacijos tarnybą atvyko neblaivi – 1,22 promilės neblaivumas. M. K. nedirba ir nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, tuo nevykdo teismo skirto įpareigojimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje. Taip pat M. K. nevykdo bendrosios probuojamojo pareigos – vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas. M. K. 2026 m. rugsėjo 21 d. ir 29 d. pateikė pasiaiškinimus dėl probacijos sąlygų nevykdymo, tačiau pateisinamų priežasčių nenurodė. 2026 m. rugsėjo 22 d. atlikus M. K. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta, kad probuojamosios nusikalstamo elgesio rizika nuo 65 balų (2026 m. gegužės 21 d. vertinimas) padidėjo iki 67 balų, kas atitinka vidutinę nusikalstamo elgesio grupę. Nustatytos probleminės sritys: „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“, „Gyvenimo stilius ir draugai“, „Piktnaudžiavimas alkoholiu“, „Emocinė gerovė“, „Mąstymas ir elgesys“ bei „Nuostatos“. Didelės žalos rizika pažįstamiems suaugusiems taip pat yra vidutinė, o psichiką veikiančių medžiagų vartojimas didina minėtą didelės žalos riziką, nes padaryta nusikalstama veika, tiek probacijos sąlygų pažeidimai yra susiję su alkoholio vartojimu.

Teismo posėdžio metu Probacijos tarnybos atstovas Egidijus Rimašius pagarsino teikimą ir prašė teikimą tenkinti jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad probuojamoji M. K. nevengia bendradarbiauti su Probacijos tarnyba, atvyksta individualiam darbui bei išklausė programą, skirtą asmenims, piktnaudžiaujantiems psichoaktyviomis medžiagomis. Tačiau probuojamoji nevykdo teismo įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei įpareigojimo dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje. Probuojamoji pranešė, kad su asmens dokumento įsigijimu susijusių dokumentų tvarkymo klausimais kreipėsi į seniūniją, tačiau iki šiol asmens dokumento probuojamoji neturi. Probacijos priežiūros laikotarpiu nustatyti septyni M. K. padaryti teismo įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų pažeidimai, ji nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje ir nedirba, vieną kartą buvo bausta administracine tvarka, todėl mano, kad teikimas yra pagrįstas.

Teismo posėdžio metu probuojamoji M. K. prašė teikimo netenkinti. Paaiškino, kad buvo užpildžiusi prašymą dėl asmens dokumento išdavimo, sumokėjusi 46 Eur, tačiau po to kai jos prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo atmetė, nežinojo kur kreiptis. Kreipėsi į seniūniją, vėliau į Raudonojo kryžiaus organizaciją, artimiausiu metu ketina važiuoti į Raudonojo kryžiaus organizacijos padalinį Vilniuje, kur jai padės užpildyti visus reikiamus dokumentus dėl asmens dokumento išdavimo, nes pati neturi interneto. Turėdama asmens dokumentą galės įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Supranta, kad pažeidė draudimą vartoti alkoholį. Alkoholį vartoja dėl įtampos, kad „negali susitvarkyti dokumentų“. Nemano, kad turi priklausomybę alkoholiui, bet sutiktų lankytis pas gydytoją dėl piktnaudžiavimu alkoholio vartojimu. Gyvena su sugyventiniu, dirba įvairius ūkio darbus pas įvairius žmones iš to ir pragyvena. Bendradarbiauja su Probacijos tarnyba, dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi, prašė suteikti galimybę pasitaisyti.

Probuojamosios M. K. gynėja advokatė Raimonda Venckutė siūlė teikimo netenkinti. Nurodė, kad nuteistajai reikėtų suteikti galimybę pasitaisyti, nes jai nebuvo suteikta pakankama pagalba sprendžiant asmens dokumento tvarkymo problemą. Nuteistoji neturi interneto, sunkiai supranta, kur reikia kreiptis pagalbos ir kokias dokumentų formas užpildyti. Neturėdama galiojančių asmens dokumentų, ji negali tinkamai įvykdyti teismo įpareigojimo dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Šį teismo įpareigojimą ji pažeidžia dėl objektyvių priežasčių. Negali įvykdyti teismo įpareigojimo, todėl vartoja alkoholį. Nagrinėjant įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų pažeidimus, išryškėja piktnaudžiavimo alkoholio vartojimu problema. Probuojamoji tai pripažįsta ir norėtų spręsti pradėdama gydytis, tačiau be asmens dokumentų to padaryti negali. Nuteistoji pati, pagal savo išgales, ėmėsi veiksmų šiai problemai spręsti – ji susisiekė su Raudonojo Kryžiaus organizacija, kuri suteiks socialinę pagalbą kreipiantis į Migracijos departamentą. M. K. nevengia bendradarbiauti su probacijos tarnyba, ir mano, kad jai turint asmens dokumentą, bus išspręsta ir piktnaudžiavimu alkoholio vartojimu problema.

Prokuroras Šarūnas Šimonis siūlė teikimą tenkinti. Nuteistoji M. K. nepateisino teismo jai parodyto pasitikėjimo, nevykdo nustatytų įpareigojimų. Jos nurodytos alkoholio vartojimo priežastys nėra pateisinamos. Probacijos tarnyba nuteistosios priežiūrą vykdė tinkamai, nepaisant to, nuteistosios elgesys nepasikeitė. Probacijos tarnyba laiku kreipėsi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir užkirto kelią naujų nusikalstamų veikų darymui. Nuteistoji piktnaudžiauja alkoholio vartojimu, šią problemą galėtų spręsti atlikdama bausmę laisvės atėmimo vietoje – Panevėžio kalėjime, kur tam sudarytos visos reikiamos sąlygos.

Teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Probacijos įstatymo paskirtis – nustatyti tokią probacijos vykdymo tvarką ir sąlygas, kad asmuo, atlikęs probaciją, savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis (Probacijos įstatymo 1 staripsnio 2 dalis). Pagal šio įstatymo 20 straipsnį, probuotojai padeda probuojamiesiems spręsti asmenines ir socialines problemas: 1) konsultuoja ir tarpininkauja asmens ar kitų dokumentų tvarkymo, būsto paieškos klausimais; 2) nukreipia į socialinių paslaugų įstaigas, taip pat įstaigas, teikiančias paslaugas asmenims, sergantiems priklausomybės ligomis, informuoja apie socialines lengvatas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos paleistiems asmenims; 3) padeda įsidarbinti, inicijuoja susitikimus su galimais darbdaviais, informuoja apie Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas; 4) motyvuoja ir skatina įgyti išsilavinimą; 5) motyvuoja ir skatina dalyvauti elgesio pataisos programose; 6) teikia informaciją ir konsultuoja kitais probuojamųjų socialinės integracijos klausimais ir teikia kitą reikalingą asmeninę ar socialinę pagalbą.

Probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

Nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. 1- 905- 1145/2025) M. K. nuteista pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4, 5 dalimis, 6 dalies 6, 10 punktais, 7 dalimi, M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąją M. K. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nuosprendis įsiteisėjo 2026 m. sausio 27 d.

Probacijos tarnyba probuojamosios M. K. priežiūrą vykdo nuo 2026 m. sausio 27 d. M. K. 2026 m. vasario 3 d. pasirašytinai supažindinta su probacijos vykdymo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, taip pat vengimo vykdyti probacijos sąlygas teisinėmis pasekmėmis (2026 m. vasario 3 d. Individualus probuojamojo priežiūros planas Nr. 12DN-1084, asmens bylos b. l. 7-24). Probacijos pabaiga – 2027 m. sausio 26 d.

Probuojamosios M. K. priežiūros metu, po to kai ji 2026 m. vasario 3 d. buvo pasirašytinai supažindinta su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka, sąlygomis bei atsakomybe už teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą ar darant administracinius nusižengimus, M. K. dalyvavo (asmens bylos l. 19) 2026 m. kovo 23 d., balandžio 23 d., gegužės 21 d., liepos 13 d. elgesio pataisos programoje „Piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis“ (VSP-1108).

M. K. padarė administracinį nusižengimą – 2026 m. vasario 25 d. jai paskirtas įspėjimas pagal ANK 538 straipsnio 1 dalį (Užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje, vykimo per Lietuvos Respubliką tranzitu ar išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos pažeidimas).

M. K. nevykdė teismo įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų: du kartus į Probacijos tarnybą atvyko neblaivi – 2026 m. kovo 23 d. 11 val. 26 min. nustatytas 0,25 promilių neblaivumas; 2026 m. balandžio 29 d. 14 val. 16 min. – 0,09 promilių neblaivumas; du kartus patikrinimo namuose metu ji buvo neblaivi – 2026 m. kovo 27 d. 21 val. 30 min. nustatytas 2,88 promilių neblaivumas, 2026 m. balandžio 24 d. 21 val. 08 min. – 0,84 promilių neblaivumas.

M. K. nedirbo ir nesiregistravo Užimtumo tarnyboje ir tuo nevykdė teismo skirto įpareigojimo per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje.

Buvo organizuoti trys M. K. atvejo vadybos posėdžiai – 2026 m. balandžio 20 d., gegužės 15 ir birželio 4 d. Įvertinus probuojamosios nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką (nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką vertinama žema (0–40 balų), vidutinė – (41–99 balai), aukšta – (100–168 balai)), probuojamoji priskirta vidutinei nusikalstamo elgesio rizikos grupei (65 balai), buvo 55 balai (2026 m. balandžio 29 d. vertinimas).

Dėl minėtų pažeidimų Probacijos tarnyba teikimu kreipėsi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo M. K. panaikinimo. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. birželio 11 d. nutartimi (bylos Nr. T-361-1145/2026), Probacijos tarnybos teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo M. K., netenkintas.

Kaip minėta, Utenos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu M. K. buvo įpareigota: (i) dalyvauti elgesio pataisos programoje, (ii) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, (iii) dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje.

Probuojamoji M. K. 2026 m. kovo 23 d., balandžio 23 d., gegužės 21 d., liepos 13 d., rugsėjo 15 d. dalyvavo programoje, skirtoje asmenims, piktnaudžiaujantiems psichiką veikiančiomis medžiagomis (VSP-8610) ir 2026 m. rugsėjo 15 d. minėtą programą baigė (asmens bylos l. 19), todėl yra pagrindas išvadai, kad M. K. teismo skirtą įpareigojimą – dalyvauti elgesio pataisos programoje, vykdė tinkamai. Be to, M. K. sutiko dalyvauti programoje „Pykčio valdymas“ (VSP-1108), lankėsi Švenčionių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro priklausomybių specialistės konsultacijoje.

M. K. netinkamai vykdė teismo jai paskirtą įpareigojimą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, po teismo 2026 m. birželio 11 d. nutarties nustatyti du atvejai, kai M. K. buvo neblaivi – 2026 m. rugsėjo 19 d. 13 val. 28 min. patikrinimo metu nustatytas 2,65 promilių neblaivumas, į Probacijos tarnybą atvyko neblaivi – 2026 m. rugsėjo 29 d. 11 val. 11 min. nustatytas 1,22 promilės neblaivumas

M. K. nedirba ir nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, tuo nevykdo teismo nuosprendžio jai paskirto įpareigojimo dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje.

Probuojamosios nusikalstamo elgesio rizika padidėjo nuo 65 balų (2026 m. gegužės 21 d.) iki 67 balų (2026 m. rugsėjo 22 d.) ir atitinka vidutinę nusikalstamo elgesio rizikos grupę pagal OASys metodiką.

Nagrinėjamu atveju, Probacijos tarnyba teikimą, kuriuo prašo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą M. K. grindžia tuo, kad probuojamoji nevykdo įpareigojimo draudžiančio vartoti psichiką veikiančias medžiagas – vartoja alkoholį bei nevykdo teismo paskirto įpareigojimo dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje, dėl ko didėja probuojamosios nusikalstamo elgesio rizika.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad Probacijos įstatymas numato dvi būtinąsias sąlygas, kurioms esant, teismas gali, tačiau neprivalo, panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, o būtent: 1) probacijos tarnyba turi būti nustačiusi, kad padidėjo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba žalos kitiems asmenims rizika; ir 2) yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas. Pažymėtina, kad šiuo metu įstatymų leidėjas imperatyviai nenustatė, jog viena iš būtinųjų sąlygų, norint panaikinti taikomą bausmės vykdymo atidėjimą, būtų probacijos sąlygų, teismo paskirtų įpareigojimų, draudimų, baudžiamojo poveikio priemonių ir pan. nevykdymas. Kita vertus, aptartų sąlygų nevykdymas įeina į šiuo metu Probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje numatytą pakankamą pagrindą manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas kategoriją, o tokie atvejai (nustatytų sąlygų nevykdymas) privalo būti vertinami ne pavieniui (atskirai), o visumoje (su visomis nagrinėjimo klausimo metu nustatytomis esminės reikšmės turinčiomis aplinkybėmis) (Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-334-953/2026).

Kaip minėta, viena iš sąlygų bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimui ir nuteistojo pasiuntimui atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra probacijos priežiūros metu nustatyta nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio rizika arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimas. Pagal OASys metodiką žema nusikalstamo elgesio rizika vertinama nuo 0 iki 40 balų, vidutinė – nuo 41 iki 99 balų, aukšta – nuo 100 iki 168 balų. Probacijos priežiūros pradžioje (2026 m. vasario 3 d.) M. K. nusikalstamo elgesio rizika pagal metodiką OASys buvo žema (35 balai), 2026 m. gegužės 21 d. atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, jos nusikalstamo elgesio rizika padidėjo – nustatyta vidutinė naujos nusikalstamos veikos padarymo rizika (65 balai), 2026 m. rugsėjo 21 d. – nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 67 balais, kas atitinka vidutinę nusikalstamos veikos padarymo rizikos grupę. Taigi probuojamosios M. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika padidėjo, nuo žemos (35 balai) iki vidutinės (65 balai), todėl yra pagrindas išvadai, kad ši bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo sąlyga yra nustatyta.

Sprendžiant ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas, nagrinėjamu atveju yra svarbūs keli aspektai. Bylos medžiaga, Probacijos tarnybos atstovo, nuteistosios M. K. paaiškinimais nustatyta, kad M. K. dėjo pastangas vykdyti probacijos sąlygas numatytas bausmės priežiūros plane t. y. išklausė elgesio pataisos programą skirtą asmenims, piktnaudžiaujantiems psichoaktyviomis medžiagomis (VSP-8610), sutiko dalyvauti kitoje elgesio pataisos programoje „Pykčio valdymas“ (VSP-1108), lankėsi Švenčionių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro priklausomybių specialistės konsultacijoje. Probuojamoji bendradarbiavo su ją prižiūrinčiais pareigūnais, atvykdavo individualiems pokalbiams į Probacijos tarnybą, net ir būdama neblaivi, kas leidžia manyti, kad probuojamoji nėra visiškai abejinga numatytų pareigų vykdymui. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal OASys vertinimo metodiką M. K. nustatyta probleminė sritis „Piktnaudžiavimas alkoholiu“.

Probacijos metu nustatytas M. K. alkoholio vartojimo dažnumas, leidžia manyti M. K. turint priklausomybę alkoholio vartojimui, ji įvykdė probuojamojo asmens priežiūros plane numatytą priemonę – lankėsi priklausomybių specialistės konsultacijoje, tačiau minėta konsultacija akivaizdžiai nėra pakankama jos galimo piktnaudžiavimo alkoholio vartojimu problemai spręsti. Teismo posėdyje M. K. sutiko kreiptis į gydytoją dėl priklausomybės. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindo manyti, kad vien kontrolės mechanizmo įgyvendinimas neblaivumo patikrinimų metu konstatuojant probuojamosios neblaivumą, esant nustatytai probleminei sričiai, susijusiai su probuojamosios piktnaudžiavimu alkoholio vartojimu, nėra pakankamas veiksmingai probacijai užtikrinti (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).

Probacijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad probacijos tarnyba gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo ar papildomų sąlygų nustatymo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. Probacijos sąlygų pakeitimo ar papildomų sąlygų nustatymo probacijos priežiūros metu galimybė probuojamosios M. K. priežiūros metu nėra išnaudota, ir, kaip minėta, kontrolės mechanizmo įgyvendinimas tik konstatuojant probuojamosios M. K. neblaivumą, nagrinėjamu atveju, nėra pakankamas, todėl savaime nesudaro pagrindo bausmės vykdymo atidėjimo naikinti.

Probuojamoji M. K. nevykdo teismo skirto įpareigojimo dirbti arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje. M. K. yra asmuo be pilietybės ir asmens dokumento – leidimo (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvos Respublikoje, neturi. Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (asmens bylos l. 28) matyti, kad M. K. turėjo leidimą nuolat gyventi Lietuvoje nuo 2018 m. vasario 14 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikoje gyvena be galiojančio leidimo nuolat gyventi, dėl ko Migracijos departamento pareigūnas 2026 m. vasario 25 d. jai paskyrė įspėjimą pagal ANK 538 straipsnio 1 dalį (Užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje, vykimo per Lietuvos Respubliką tranzitu ar išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos pažeidimas).

Probacijos įstatymo 20 straipsnyje reglamentuota probuotojų socialinė pagalba probuojamiesiems. Šiame straipsnyje nustatyta, kad probuotojai padeda probuojamiesiems spręsti asmenines ir socialines problemas: 1) konsultuoja ir tarpininkauja asmens ar kitų dokumentų tvarkymo, būsto paieškos klausimais; 2) nukreipia į socialinių paslaugų įstaigas, taip pat įstaigas, teikiančias paslaugas asmenims, sergantiems priklausomybės ligomis, informuoja apie socialines lengvatas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos paleistiems asmenims; 3) padeda įsidarbinti, inicijuoja susitikimus su galimais darbdaviais, informuoja apie Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas; 4) motyvuoja ir skatina įgyti išsilavinimą; 5) motyvuoja ir skatina dalyvauti elgesio pataisos programose; 6) teikia informaciją ir konsultuoja kitais probuojamųjų socialinės integracijos klausimais ir teikia kitą reikalingą asmeninę ar socialinę pagalbą.

Teismo posėdyje M. K. nurodė, kad kreipėsi dėl asmens dokumento jai išdavimo, sumokėjo 46 Eur, tačiau Migracijos departamentui netenkinus jos prašymo, nežinojo kur kreiptis, kreipėsi į seniūniją, vėliau į Raudonojo kryžiaus organizaciją, nurodė, kad ketina vykti į Vilnių kur Raudonojo kryžiaus organizacijos darbuotojai jai padės užpildyti reikiamus dokumentus, nes neturi interneto. Taip pat paaiškino, kad gimė ir augo Lietuvoje, yra įgijusi 9 klasių išsilavinimą, nėra dirbusi, nes prižiūrėjo ir slaugė sergančius tėvus iki jų mirties., gyvena su sugyventiniu, pragyvena iš kitiems asmenims atliekamų ūkio darbų.

Pateiktoje probuojamosios M. K. asmens byloje Nr. 2026-01118-P yra duomenys (asmens bylos l. 27), kad M. K. buvo registruota Migracijos departamente 2026 m. vasario 25 d. dėl prašymo leidimui nuolat gyventi pateikimo. Iš Migracijos departamento rašto (asmens bylos l. 32-33), kuris Probacijos tarnyboje gautas 2026 m. balandžio 8 d., matyti, kad Migracijos departamento sprendimu M. K. panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Minėtame rašte nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad M. K. yra asmuo be pilietybės, ir, kad leidimas nuolat gyventi Lietuvoje jai yra panaikintas, M. K., kaip asmuo, kuris negali būti grąžintas į užsienio valstybę ar išsiųstas iš Lietuvos, gali teikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. M. K. 2026 m. vasario 25 d. atvykus į Migracijos departamentą pagal registruotą vizitą dėl leidimo gyventi išdavimo, jai pagal ANK 538 straipsnį buvo paskirtas įspėjimas, kadangi ji neturėjo galiojančio leidimo nuolat gyventi ir tuo ji pažeidė buvimo Lietuvos Respublikoje tvarką.

Pažymėtina, kad asmuo neturėdamas asmens dokumento (nagrinėjamu atveju leidimo (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvos Respublikoje) faktiškai neturi jokių galimybių dirbti ar būti registruotas Užimtumo tarnyboje. Aplinkybė, kad probuojamoji M. K., būdama asmeniu be pilietybės ir neturėdama asmens dokumento – leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, yra tiesiogiai susijusi su teismo jai skirto įpareigojimo nevykdymu. Duomenų, kad M. K. probacijos priežiūros metu, po 2026 m. balandžio 8 d., buvo imtasi priemonių konsultuojant probuojamąją M. K. ir tarpininkaujant dėl jos asmens dokumento tvarkymo, kaip tai nustatyta Probacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punkte, byloje nėra.

Nepaneigiama pareiga probuojamajai M. K. tinkamai vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus ir probacijos sąlygas. Tačiau yra pagrindo manyti, kad probuojamoji stokoja socialinių įgūdžių – yra įgijusi pagrindinį išsilavinimą (9 klasės), nemoka (nepakankamai gerai moka) valstybinę kalbą, praeityje nėra dirbusi, pragyvena iš, tikėtina atsitiktinio pobūdžio, ūkio darbų kitiems asmenims atlikimo; neturi asmens dokumento, nežino kur kreiptis dėl asmens dokumento jai išdavimo ir, akivaizdu, patiria socialinę atskirtį, kas visumoje sąlygoja, kad probuojamoji realių galimybių vykdyti teismo jai paskirtą įpareigojimą dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje neturi. Nustatytų aplinkybių visuma sąlygoja būtinybę probacijos priežiūrą M. K. organizuoti neapsiribojant tik probuojamosios kontrolės priemonių griežtinimu, tačiau įpareigoja probuojamajai teikti ir Probacijos įstatymo 20 straipsnyje nustatytą socialinę pagalbą.

Už probacijos sąlygų nevykdymą arba netinkamą vykdymą Probacijos įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir paskirtos arešto ar laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Kartu pažymėtina, jog bausmės vykdymo atidėjimo metu, siekiant, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, būtinos paties nuteistojo (probuojamojo) maksimalios pastangos, aktyvus prisidėjimas ir bendradarbiavimas su probacijos tarnyba siekiant tinkamai įvykdyti probacijos sąlygas (2026-02-09 Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S- 38- 1036/2026).

Kaip minėta, probuojamoji M. K. turi pareigą tinkamai vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus ir probacijos sąlygas, ir už teismo nustatytų bei bendrųjų probuojamojo pareigų nevykdymą, jai paskirtos bausmės – terminuoto laisvės atėmimo vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir probuojamoji gali būti pasiųsta realiai atlikti jai paskirtą bausmę. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad probuojamoji M. K. dėjo pastangas keisti savo elgesį, įvykdė teismo paskirtą įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, jos nusikalstamo elgesio rizika nors ir padidėjo, tačiau išlieka vidutinė (pagal OASys metodiką 67 balai). M. K. neteista, probacijos priežiūros laikotarpiu naujų nusikalstamų veikų nepadarė, administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka bausta vieną kartą už tai, kad būdama asmeniu be pilietybės gyveno Lietuvos Respublikoje neturėdama tokio leidimo, jos padarytas administracinis nusižengimas nepriskiriamas šiukščių nusižengimų kategorijai, teismo paskirto įpareigojimo – dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje neįvykdė, dėl objektyvios priežasties – asmens dokumento neturėjimo, tačiau pagal savo išgales dėjo pastangas asmens dokumentui įsisgyti. Todėl įvertinus probuojamosios M. K. elgesį jos probacijos priežiūros metu, jos asmenybę ir visumą kitų byloje nustatytų aplinkybių, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju, pakankamo pagrindo išvadai, kad probuojamosios M. K. elgesys bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pasiekė tokį pavojingumo lygį, jog būtų reikalinga ją izoliuoti nuo visuomenės, nėra. Nustatytų aplinkybių visuma taip pat nesudaro ir pakankamo pagrindo manyti, kad neizoliavus probuojamosios probacijos tikslas nebus pasiektas, todėl Probacijos tarnybos teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo M. K. panaikinimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsnio 3, 5-8 dalimis, 364 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Netenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo M. K. panaikinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.