- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-09
- Bylos Nr.
- A-440-758/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-54-3-15331-2026-9
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Gintautas Būga
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos migracijos valdyba
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – VSAT) Migracijos valdybos atstovui Natalijai Ivanovskai,
užsieniečiui P. S. Respublikos piliečiui J. C. J., jo atstovui advokatui Laurynui Biekšai,
teismo posėdyje išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) Migracijos valdybos teikimą dėl P. S. Respublikos piliečio J. C. J., gim. (duomenys neskelbtini), ILTU kodas (duomenys neskelbtini), sulaikymo persvarstymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
VSAT prie LR VRM Migracijos valdyba prašo persvarstyti ir pakeisti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2026-06-12 sprendimu P. S. Respublikos piliečiui J. C. J. taikomą sulaikymą į alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026-12-12, bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
Užsienietis J. C. J. teikimui neprieštaravo.
Užsieniečio atstovas advokatas L B. teikime nurodytam prašymui neprieštaravo.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad aiškinantis P. S. Respublikos piliečio J. C. J. teisinę padėtį nustatyta, kad 2026-06-11 užsienietis pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės readmisijos sutartį buvo perduotas iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvą. 2026-06-11 19.05 val. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VSAT prie LR VRM, Migracijos Valdybos Tyrimų skyriaus pareigūno sprendimu užsienietis sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. Išnagrinėjus turimą medžiagą nustatyta, kad 2022-04-15 Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikti asmeniui pabėgėlio statuso; suteikti asmeniui papildomą apsaugą; išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojo iki 2023-05-12, vėliau buvo pratęstas iki 2025-07-11. Užsienietis nepateikė jokių asmens dokumentų, taip pat neturi dokumento (vizos ar leidimo gyventi) suteikiančio teisę būti Lietuvos Respublikoje. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2026-06-12 sprendimu užsieniečiui skirtas sulaikymas VSAT prie LR VRM iki 2026-09-12, bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
J. C. J. neturi Lietuvos Respublikoje šeimyninių, socialinių ir ekonominių ryšių bei nuolatinio gyvenamojo ploto, nesilaikė įstatymų, nebendradarbiavo su valdžios institucijomis, sprendžiančiomis jos teisinės padėties Lietuvoje klausimus ir pats nepakankamai įdėjo pastangų sprendžiant minėtus klausimus. Jis nesirūpino savo teisiniu statusu, neturėdamas dokumentų neteisėtai keliavo po Europos valstybes iki kol buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką. J. C. J. kad užsienietis pažeidė Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos įstatymus, neturėdamas teisėto buvimo patvirtinančių dokumentų neteisėtai buvo Europos valstybėje, slapstėsi nuo kompetentingų institucijų. Užsienietis nesikreipė į institucijas dėl savo teisinės padėties įteisinimo, nesikreipė dėl leidimo laikinai gyventi pratęsimo, bet elgėsi neatsakingai, nesirūpindamas tuo, kad neteisėtai gyvena Europos Sąjungoje.
Sprendimas prieglobsčio byloje dar nėra priimtas. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 straipsnio 20 dalies prasme, todėl yra teisinis pagrindas peržiūrėti teismo sprendimą dėl sulaikymo taikymo, nes pasikeitė užsieniečio teisinis statusas.
Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir, įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 punktas). Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 5 dalyje yra išvardintos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti.
Užsienietis Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos ir pragyvenimo šaltinio, su Lietuva jo nesieja jokie ryšiai.
Nagrinėjamu atveju egzistuoja (neišnyko) užsieniečio sulaikymo taikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktuose, 5 dalies 2, 3, 4 punktuose.
Pažymėtina, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021, 26 punktas; 2024 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1315-662/2024, 20 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.
J. C. J. teikė prioritetą savo asmeniniams interesams, o ne migracinių įstatymų laikymuisi, tačiau jis laikosi apgyvendinimo vietos nustatytos tvarkos, byloje nėra duomenų apie tai, jog užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, todėl manytina, kad kol sprendžiamas jo teisinės padėties klausimas yra proporcinga pakeisti užsieniečio sulaikymą ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, bet ne ilgiau nei bus priimtas bei įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktais, 5 dalies 2-4 punktais, 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 116 straipsnio 3, 4 dalimis, 117 straipsnio 1 dalimi, 118 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Teikimą patenkinti.
Pakeisti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2026-06-12 sprendimą dėl P. S. Respublikos piliečio J.C. J., gim. (duomenys neskelbtini), ILTU kodas (duomenys neskelbtini), sulaikymo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026-12-12, bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
Sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos, bet per vieną mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.