- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-22
- Bylos Nr.
- e2-989-866/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00236-2026-8
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Atsakovas
- AB Klaipėdos vanduo
- Ieškovas
- UAB „KRS“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „KRS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Klaipėdos vanduo“, prašydama pripažinti neteisėtomis ir panaikinti atsakovės vykdomo viešojo pirkimo „Buitinių nuotekų tinklų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ; (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), nuo(duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbai“, pirkimo Nr. 9074209 (toliau – Pirkimas), sąlygas ta apimtimi, kuria darbai turi būti atliekami pagal UAB „Projektai ir Co“ parengtą techninį darbo projektą, kuriame: 1) DN 500 savitakio nuotakyno nuolydžiai neatitinka STR 2.07.01:2003 reikalavimų ir faktinės tinklo padėties; 2) tarp šulinių Nr. 64 ir Nr. 152b numatytas 104,46 m atstumas; 3) nenustatytas buitinių ir paviršinių nuotekų tinklų atskyrimo sprendinys ties RF1-108. Ieškovė taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje sustabdyti atsakovės AB „Klaipėdos vanduo“ vykdomo Pirkimo Nr. 9074209 procedūras ir įpareigoti atsakovę nesudaryti Pirkimo sutarties. Prašymą ieškovė grindė tuo, kad jos ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Ieškovės teigimu, Pirkimo dokumentuose nurodytame techniniame darbo projekte yra esminių trūkumų: didelėje rekonstruotino vamzdyno dalyje nustatyti mažesni nei minimalūs teisės aktuose nustatyti nuolydžiai, tarp dviejų nuotakyno prieigų viršijamas didžiausias leistinas atstumas, o ties RF1-108 nėra aiškiai nustatytas buitinių ir paviršinių nuotekų tinklų atskyrimo sprendinys. Be to, techninio darbo projekto duomenys, ieškovės vertinimu, neatitinka faktinės esamo tinklo padėties.
Atsiliepimas
Atsakovė dalį ieškovės nurodytų aplinkybių iš esmės pripažįsta, tačiau laikosi pozicijos, jog konkretūs projektiniai sprendiniai ir papildomų darbų poreikis galėtų būti sprendžiami jau vykdant Pirkimo sutartį. Ieškovės vertinimu, dėl to Pirkime dalyvaujantys tiekėjai iki pasiūlymų pateikimo negali objektyviai nustatyti visos darbų apimties, pasirinkti tinkamos darbų atlikimo technologijos ir įvertinti realios pasiūlymo kainos. Ieškovė taip pat nurodo, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, Pirkimo procedūros būtų tęsiamos, atsakovė galėtų įvertinti tiekėjų pasiūlymus, nustatyti Pirkimo laimėtoją ir su juo sudaryti Pirkimo sutartį. Kadangi ieškiniu ginčijamas pačių Pirkimo sąlygų teisėtumas, sutarties sudarymas pagal ginčijamas sąlygas reikšmingai apsunkintų ieškovės galimybę veiksmingai apginti savo teises ir, ieškovės reikalavimus patenkinus, grąžinti Pirkimo procedūras į iki galimo pažeidimo buvusią stadiją.
Šalies argumentai
Ieškovės teigimu, prašomos laikinosios apsaugos priemonės neprieštarauja ir viešajam interesui. Atsakovė nėra nurodžiusi finansavimo termino ar kitų aplinkybių, dėl kurių Pirkimo sutartį būtų būtina sudaryti neatidėliotinai. Be to, visuomenė suinteresuota ne tik nuotekų tinklų rekonstrukcija, bet ir tuo, kad tokie darbai būtų perkami pagal aiškius, teisės aktų ir privalomų techninių reikalavimų atitinkančius pirkimo dokumentus, o viešosios lėšos būtų naudojamos racionaliai.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. Nutarė iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje sustabdyti atsakovės AB „Klaipėdos vanduo“ vykdomo supaprastinto viešojo pirkimo „Buitinių nuotekų tinklų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ; (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), nuo (duomenys neskelbtini). rekonstravimo darbai“, pirkimo Nr. 9074209, procedūras ir įpareigoti atsakovę AB „Klaipėdos vanduo“ nesudaryti šio viešojo pirkimo sutarties.
Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimai šioje proceso stadijoje laikytini tikėtinai pagrįstais. Ieškovė konkrečiai nurodė ginčijamus techninio darbo projekto sprendinius ir jų galimą neatitiktį privalomiems reikalavimams, pateikė argumentus dėl projektinių ir faktinių tinklo nuolydžių neatitikties, per didelio atstumo tarp nuotakyno prieigų bei neapibrėžto buitinių ir paviršinių nuotekų tinklų atskyrimo sprendinio. Teismas pažymėjo, kad šiame proceso etape nėra sprendžiama, ar ieškovės nurodomi techninio darbo projekto sprendiniai iš tiesų pažeidžia STR 2.07.01:2003 ar kitus teisės aktų reikalavimus, šie klausimai sudaro ginčo esmę ir bus sprendžiami bylą išnagrinėjus iš esmės. Vis dėlto šiuo metu nėra pagrindo ieškinio argumentų laikyti akivaizdžiai nepagrįstais.
Teismo vertinimu, egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – reali būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymo pasunkėjimo rizika. Atsakovė
2026 m. rugpjūčio 12 d. atmetė ieškovės pretenziją ir Pirkimo procedūros nėra sustabdytos. Pasiūlymų pateikimo terminas nustatytas 2026 m. rugpjūčio 24 d. 9.00 val. Todėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, Pirkimo procedūros galėtų būti tęsiamos, būtų vertinami tiekėjų pasiūlymai, nustatomas Pirkimo laimėtojas ir su juo sudaroma Pirkimo sutartis.
Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija ne atskiro tiekėjo pasiūlymo vertinimą, o pačių Pirkimo sąlygų, pagal kurias visi tiekėjai turi rengti pasiūlymus, teisėtumą. Ieškiniu iš esmės siekiama, kad, pripažinus ginčijamas sąlygas neteisėtomis, Pirkimas nebūtų tęsiamas pagal šiuo metu galiojančius techninio darbo projekto sprendinius. Dėl to Pirkimo procedūrų tęsimas ir sutarties sudarymas pagal ginčijamas sąlygas tiesiogiai apsunkintų galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo realų įgyvendinimą. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad Pirkimo objektas – buitinių nuotekų tinklų rekonstravimas – yra susijęs su visuomenei reikšmingos infrastruktūros funkcionavimu. Tačiau vien ši aplinkybė savaime nereiškia, kad Pirkimo procedūros bet kokiomis aplinkybėmis turi būti tęsiamos neatsižvelgiant į teisme kilusį ginčą dėl pačių Pirkimo sąlygų teisėtumo. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismui nepateikta duomenų apie tokį konkretų finansavimo terminą, avarinę situaciją ar kitą išskirtinę aplinkybę, dėl kurios Pirkimo sutartį būtų būtina sudaryti neatidėliotinai ir trumpalaikis Pirkimo procedūrų sustabdymas sukeltų realią bei reikšmingą žalą visuomenei.
Šalies argumentai
Ieškovės nurodomi galimi techninio darbo projekto trūkumai yra susiję ne vien su ekonominiais tiekėjų interesais ar pasiūlymų kainos apskaičiavimu. Ieškovė kelia klausimus dėl savitakio nuotekų tinklo nuolydžių, tinklo prieigų ir buitinių bei paviršinių nuotekų sistemų atskyrimo. Todėl viešasis interesas šioje byloje apima ir poreikį užtikrinti, kad visuomenei reikšmingos inžinerinės infrastruktūros rekonstravimas būtų vykdomas pagal teisės aktų reikalavimus atitinkančius ir tinkamai apibrėžtus techninius sprendinius.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 24 d. nutarties dalį, kuria yra sustabdytos Pirkimo procedūros panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dalyje sustabdyti Pirkimo procedūras atmesti, kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovė ginčija Pirkimo objekto techninius sprendinius, t. y. techninį darbo projektą, teigdama, kad dalis šių sprendinių prieštarauja teisės aktų reikalavimams, yra neteisėti, neįgyvendinami, o tiekėjai negalės pagal juos parengti konkurencingų pasiūlymų ir apskaičiuoti objektyvių kainų. Pirkime priimto teismo sprendimo įgyvendinamumui grėsmė nekyla – teismui tenkinus ieškinį, visas Pirkimas tampa neteisėtu, todėl privalo būti nutrauktas.
Dėl tos pačios priežasties yra netikslinga taikyti ir pirmąją (stabdyti Pirkimą) ir antrąją laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovei sudaryti Pirkimo sutartį.
Pažymėjo, kad tenkinus ieškovės ieškinį Pirkimo procedūros būtų nutrauktos, dėl ko atsakovė ir (ar) tiekėjai patirtų sąnaudas pasiūlymų rengimui ar pirkimo organizavimui, atsakovės vertinimu, nėra pakankama priežastis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi tiek tiekėjai, tiek ir atsakovė yra profesionalūs rinkos dalyviai, kurie nuolat dalyvauja / vykdo viešuosius pirkimus, kurie (pirkimai) gali būti nutraukti dėl kitų priežasčių ar dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių ar pasibaigti negavus pasiūlymų, kaip ir (tiekėjo atveju) pirkimas gali būti nelaimėtas. Kitaip tariant šiuo atveju neigiamų pasekmių dėl to, kad ginčijamos laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos, nekiltų nei ieškovei, nei atsakovei, nei visuomenei, o teismo sprendimo įvykdymas nebūtų apsunkintas.
Šiame ginče atsakovė neginčija pirmosios teismo instancijos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimo sudaryti Pirkimo sutartį. Akivaizdu, kad nebus jokios neracionalaus lėšų panaudojimo grėsmės jei Pirkimo procedūros nebus sustabdytos.
Praeitame pirkime, dėl to paties objekto, sudaryta sutartis su ieškove buvo nutraukta dėl to, kad viena vertus ji atsisakė sutartį vykdyti, antra vertus, nereagavo į atsakovės reikalavimus vykdyti sutartį, nešalino jos trūkumų (civilinė byla Nr. e2-636-889/2026). Atsakovei paskelbus pakartotinį Pirkimą, šioje byloje ieškovė ginčija Pirkimo sąlygas, kurioms anksčiau pritarė, pagal kurias anksčiau dalyvavo ir buvo pripažinta pirkimo laimėtoja.
Atsiliepimas
Atsakovė mano, kad pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – Pirkimo procedūros sustabdymas – neatitinka vieno iš laikinosios apsaugos priemonės skyrimo pagrindimui būtino kriterijaus – rizikos, kad būsimasis teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo vykdymas bus apsunkintas, nes šią apsaugą suteikia kita pirmosios instancijos teismo paskirta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas sudaryti Pirkimo sutartį.
Ieškovė UAB „KRS“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Atsakovė nepagrįstai Pirkimo procedūrų tęsimą iki sutarties sudarymo vertina kaip neutralų veiksmą. Leidus tęsti Pirkimą būtų pateikti ir atplėšti pasiūlymai, atsakovė susipažintų su tiekėjų kainomis ir pasiūlymų turiniu, pasiūlymai būtų įvertinti, nustatyta jų eilė ir Pirkimo laimėtojas. Jeigu teismas pripažintų ginčijamas Pirkimo sąlygas neteisėtomis ir Pirkimą reikėtų vykdyti iš naujo, iki pasiūlymų pateikimo buvusi situacija objektyviai nebegalėtų būti atkurta.
Kita vertus, atsakovės deklaruojamas laiko sutaupymas yra minimalus. Vykdomas supaprastintas viešasis pirkimas, vertinimo kriterijus – tik pasiūlymo kaina. Todėl, gavus pasiūlymus, nereikia atlikti sudėtingo kokybinių kriterijų vertinimo – reikalavimus atitinkančių pasiūlymų eilė ir Pirkimo laimėtojas gali būti nustatyti per itin trumpą laiką.
Atsakovė statistiniais 2024-2025 m. duomenimis grindžia prielaidą, kad sustabdžius Pirkimą darbai ateityje gali brangti. Vien istorinė kainų dinamika neįrodo nei to, kad kainos didės šios bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei konkrečios žalos, kuri dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kils atsakovei.
Ieškovė neteigia, kad ekspertizė nustatė, jog konkretų fontano užliejimą sukėlė būtent nepakankamas nuotekų tinklo nuolydis. Tačiau šis įvykis objektyviai patvirtina, kad rekonstruojamo tinklo užsikimšimo ir persipildymo rizika nėra teorinė – ji jau yra materializavusi ir sukėlė reikšmingų neigiamų pasekmių. Todėl viešąjį interesą šioje byloje atitinka ne skubus Pirkimo užbaigimas bet kokiomis sąlygomis, o užtikrinimas, kad reikšminga miesto infrastruktūra būtų rekonstruojama pagal privalomus techninius reikalavimus atitinkančius ir faktiškai įgyvendinamus sprendinius.
Argumentai apie ankstesnę ieškovės ir atsakovės sutartį nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalis, kuria nuspręsta iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje sustabdyti atsakovės AB „Klaipėdos vanduo“ vykdomo supaprastinto viešojo pirkimo „Buitinių nuotekų tinklų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ; (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), nuo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo darbai“, pirkimo Nr. 9074209, procedūras, teisėtumo ir pagrįstumo patikra. Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis skundžiama nebuvo.
Nurodytą klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui
Atskirajame skunde apeliantė taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumą grindžia ir ieškovės neįrodyta grėsme būsimo galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui ar jo vykdymo apsunkinimui. Nurodo, kad dviejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra perteklinis ir šiuo atveju pakanka tik neleisti atsakovei sudaryti Pirkimo sutartį. Taip pat, kad pirkimo procedūros gali brangti, bei kad ieškovė ankstesnio pirkimo vykdymo metu pirkimo sąlygoms visiškai pritarė.
Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, taip pat ir sprendimo neįvykdymo grėsmės buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti.
Be to, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas visais atvejais turi atidžiai tirti ir vertinti to prašančio asmens nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia tokių priemonių taikymo būtinumą, bei spręsti, ar prašymas atitinka jų taikymo tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė arba priemonė pasiekti kitų prašančiam asmeniui naudingų tikslų, be kita ko, ir finansinių. Priešingas aiškinimas (t. y. pripažinimas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus iškils pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui) neabejotinai iškreiptų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinio procesinio instituto, esmę bei jų taikymo prevencinį tikslą, pažeistų proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus, kadangi tokių priemonių turėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti konkretaus ieškinio reikalavimų, kurie tikėtina gali būti patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Todėl tiek sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo klausimą, tiek ir parenkant konkrečią taikytinos laikinosios apsaugos priemonės rūšį bei jos taikymo mastą, turi būti įvertintas byloje pareikštų ieškinio reikalavimų pobūdis ir materialusis santykis, kurio įvykdymą prašoma užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-542-302/2017; 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1537-516/2018).
Pagal taikymo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, t. y. status quo (faktinės ar teisinės padėties, kurią norima išlaikyti arba atkurti) išsaugojimą; 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas; 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju taikyta laikinoji apsaugos priemonė – Pirkimo procedūrų sustabdymas – yra būtina būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, o vien laikinosios apsaugos priemonės taikymas – draudimas sudaryti Pirkimo sutartį – neleis pasiekti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro dėl to, kad nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo jau pradinėje Pirkimo stadijoje – ieškovė ginčija atsakovės vykdomo Pirkimo sąlygų teisėtumą, nurodydama, jog tokios sąlygos užkerta kelią tiekėjams, įskaitant ir pačią ieškovę, pateikti pasiūlymus Pirkime ir konkuruoti dėl sutarties sudarymo. Taigi, byloje yra keliamas klausimas, ar atsakovės vykdomo Pirkimo sąlygos yra teisėtos, ar jų pagrindu gali būti vykdomos Pirkimo procedūros ir išrenkamas Pirkimo laimėtojas, ar pagal ginčijamas sąlygas vykdomas Pirkimas neturėtų būti nutrauktas. Pirmosios instancijos teismui patenkinus atsakovės prašymą ir panaikinus Pirkimo procedūrų sustabdymą, bylos nagrinėjimo metu Pirkimas būtų vykdomas pagal ginčijamas, galbūt neteisėtas Pirkimo sąlygas. Tačiau tokiu atveju, jeigu išnagrinėjus bylą teisme Pirkimo sąlygos būtų pripažintos neteisėtomis, kiltų abejonės dėl bylos nagrinėjimo metu atsakovės vykdytų Pirkimo procedūrų, atliktų veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumo, Pirkimo dalyviai atsakovės veiksmus ir sprendimus turėtų teisę ginčyti, todėl tai sukurtų teisinio neapibrėžtumo, nestabilumo situaciją. Be to, Pirkimo dalyviai galėtų patirti išlaidų, darbo ir laiko sąnaudų dėl dalyvavimo Pirkime, o tokia situacija, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, neatitiktų ekonomiškumo principo. Be to, Pirkimo procedūrų vykdymas pagal galbūt neteisėtas sąlygas, kurios yra ginčijamos teisme, gali daryti įtaką tiekėjų apsisprendimui dalyvauti Pirkime, nulemti konkurencijos sumažėjimą ar iškraipymą.
Nagrinėjamo ginčo atveju Pirkimo procedūrų sustabdymas yra pritaikytas siekiant bylos nagrinėjimo metu esančios padėties (status quo) išsaugojimo bei dėl jos pasikeitimo galinčiomis kilti atitinkamomis grėsmėmis ieškovei ir apeliantei, kas, teismo nuomone, neatitiktų viešųjų pirkimų principų. Todėl apeliantės atskirojo skundo argumentas, kad grėsmė teismo sprendimo įvykdymui ar vykdymo apsunkinimui iš viso nebuvo įrodyta ir ši privalomoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga nenustatyta, stokoja teisinio pagrįstumo.
Viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – tai yra visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1759-790/2018). Vadinasi, kiekvienu atveju teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – kuo skubesnis konkrečių prekių ar (ir) paslaugų, reikalingų visuomenei, įsigijimas ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1885-790/2018). Tai reiškia, kad jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą, jų taikymas neatitiktų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija nėra išskirtinė ir nesudaro pagrindo suteikti prioritetą visuomenės interesui, susijusiam su pirkimo objektu. Iš bylos duomenų matyti, kad neegzistuoja neatidėliotinas visuomenės poreikis, kuris galėtų būti užtikrintas tik skubiai įsigijus pirkimo objektą.
Atsakovės argumentai, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, konkrečiai Pirkimo sustabdymo gali pakilti Pirkimo kaina yra hipotetinė. Atsakovės nurodomi paskaičiavimai savaime neįrodo, kad sustabdžius Pirkimą darbai ateityje gali brangti, o kainos didės būtent šios bylos nagrinėjimo laikotarpiu.
Apeliantės argumentai, kad praeitame pirkime, dėl to paties objekto, sudaryta sutartis su ieškove buvo nutraukta dėl to, kad viena vertus ji atsisakė sutartį vykdyti, antra vertus, nereagavo į atsakovės reikalavimus vykdyti sutartį, nešalino jos trūkumų, neturi įtakos šioje byloje sprendžiant dėl sąlygų būtinųjų laikinosioms apsaugos priemonėms egzistavimo.
Nors apeliantė su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutiko, tačiau jos skundo argumentai nesudaro prielaidų situacijos vertinti priešingai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus bei viešąjį interesą ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės viešajam interesui viršija jų teikiamą naudą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalėtų lemti neadekvačiai ilgo pirkimo procedūrų sustabdymo, nes CPK yra nustatyti konkretūs ir pakankamai trumpi viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai (CPK 423⁶ straipsnio 1 dalis, 423⁸ straipsnio 4 dalis, 423⁹ straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio tenkinimas turėtų esminės įtakos realiai ieškovės galbūt pažeistų teisių gynybai, spręstina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra teisėtas bei pagrįstas.
Apibendrinant išdėstytus motyvus, padaroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašė priteisti iš ieškovės UAB „KRS“ 1 112,61 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą rengiant atskirąjį skundą.
CPK 93 straipsnyje reglamentuojamos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju apeliacine tvarka buvo sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 22 punktas). Atsižvelgdamas į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje apeliacine tvarka pagal atskirąjį skundą nagrinėjamoje byloje nesprendžia. Šis klausimas spręstinas byloje priėmus baigiamąjį teismo procesinį sprendimą, atsižvelgiant į galutinę procesinę bylos baigtį.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ už atskirąjį skundą žyminį mokestį sumokėjo du kartus, t. y. mokėjimo pavedimais atliktais
2026 m. rugsėjo 4 d. ir 2026 m. spalio 16 d.
Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė sumokėjo daugiau žyminio mokesčio nei tai numato įstatymas, yra pagrindas atsakovei grąžinti 60 Eur žyminio mokesčio, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi šiuo teismo procesiniu sprendimu (CPK 87 straipsnio 3, 5 dalys).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Grąžinti atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ) 60 Eur (šešiasdešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. spalio 16 d., mokėjimo pavedimu Nr. 54997, akcinė bendrovė SEB bankas.