- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-16
- Bylos Nr.
- e2-886-1097/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00670-2026-8
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Ieškovas
- POŽEMINĖS LINIJOS
- Atsakovas
- "Nemėžio komunalininkas"
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Požeminės linijos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 22 d. papildomos nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Požeminės linijos“ ieškinius atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nemėžio komunalininkas“ dėl pirkimų sąlygos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Požeminės linijos“ kreipėsi į teismą su dviem ieškiniais atsakovei UAB „Nemėžio komunalininkas“, prašydama pripažinti neteisėtomis ir panaikinti atsakovės pirkimų „Nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Vilniaus r. sav., Kalvelių sen., Šumsko mstl.“ (pirkimo Nr. 6564135) ir „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Vilniaus r. sav., Mickūnų sen., Mickūnų mstl.“ (pirkimo Nr. 8052026) specialiųjų sąlygų 7 priedo 1.2.4 papunkčio nuostatą, įtvirtinančią vieną iš pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų – „Pajėgumų paskirstymo planas“ (T₄), kuriuo reikalaujama aiškiai ir tiksliai aprašyti darbų vykdymo etapus, darbų kiekius, darbų vykdymo komandą, mechanizmus, nurodant, kad aprašymas turėtų koreliuoti su tiekėjo pasiūlytu terminu. Dviejų ieškovės pareikštų ieškinių pagrindu iškeltos dvi civilinės bylos. Vilniaus apygardos teismo pirmininkės 2026 m. birželio 30 d. nutartimi civilinė byla Nr. eP2-2384-603/2026 prijungta prie civilinės bylos Nr. eP2-2383-432/2026. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. liepos 14 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Požeminės linijos“ ieškinius atsakovei UAB „Nemėžio komunalininkas“ dėl pirkimo sąlygų neteisėtumo nutraukė. Teismui civilinę bylą nutraukus, atsakovė kreipėsi į teismą su prašymu priimti papildomą nutartį ir išspręsti atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai klausimą, priteisti atsakovei iš ieškovės 12 644,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo prašė atsakovės prašymą atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. liepos 22 d. papildoma nutartimi, tenkindamas atsakovės UAB „Nemėžio komunalininkas“ prašymą, priteisė atsakovei UAB „Nemėžio komunalininkas“ iš ieškovės UAB „Požeminės linijos“ 12 634 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad, atsižvelgiant į civilinės bylos nagrinėjimo proceso eigą, atsakovė neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teismas nurodė, kad atsakovė pateikė duomenis, kurie patvirtina atsakovės patirtas teisinės pagalbos išlaidas ir mokėjimų atlikimą. Teismas įvertino, jog atsakovei byloje buvo objektyviai būtina parašyti du atsiliepimus į ieškinį, nes ieškovės iniciatyva buvo iškeltos dvi, vėliau sujungtos, bylos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), teismas nustatė, jog už dviejų atsiliepimų į ieškinį surašymą galimas užmokestis advokato pagalbai apmokėti yra 12 634 Eur. Teismas nurodė, kad šios išlaidos apima ir pasirengimo atsiliepimams parašyti veiksmus: bylų medžiagos studijavimą, įvairius prašymus dėl proceso eigos ir kt. Teismas įvertino, kad kitų atsakovės patirtų išlaidų pagrįstumas nėra patvirtintas, skundai dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra patenkinti, visą kitą reikiamą informaciją atsakovė galėjo sutalpinti į atsiliepimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas priteisė atsakovei iš ieškovės 12 634 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymėjo, kad priimama papildoma nutartis yra neatskiriama Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 14 d. nutarties dalis ir galioja tol, kol galioja Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 14 d. nutartis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Požeminės linijos“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 22 d. papildomą nutartį ir priimti naują papildomą nutartį – atsakovės prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti, priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas dėl šalių bylinėjimosi išlaidų pasisakė 2026 m. liepos 14 d. nutartyje, kuria byla nutraukta. Atsižvelgiant į tai, teismas neturėjo pagrindo priimti papildomos nutarties pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir turėjo atsakovės prašymą atmesti.
Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė galėjo protingai numanyti ar net žinojo teismo ketinimą nutraukti bylą. Prašymo dėl papildomos nutarties priėmimo parengimas buvo įtrauktas į 2026 m. liepos 10 d. atsakovės atstovės sąskaitą faktūrą už advokato teisines paslaugas. Dėl to atsakovė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir jas pagrindžiančius dokumentus galėjo ir turėjo pateikti iki teismo 2026 m. liepos 14 d. nutarties priėmimo.
Teismas nepagrįstai nusprendė, kad nutraukdamas bylą CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, t. y. kai byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, priėmė sprendimą atsakovės naudai. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendė vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisykle, o ne pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, 94 straipsnio 1 dalį. Netinkamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančių proceso nuostatų taikymas lėmė neteisingą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsakovės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl aplinkybių, kurių ieškovė negalėjo žinoti ir numatyti reikšdama ieškinį. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, nėra pagrindo priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės, nes nėra pagrindo ieškovės procesinį elgesį laikyti netinkamu, neapdairiu ir (ar) nerūpestingu.
Dalis pirmosios instancijos teismo nutartimi priteistų bylinėjimosi išlaidų (6 292 Eur) nėra pagrįstos, negali būti priežastiniu ryšiu susietos su ieškovės veiksmais, t. y. ieškinių pareiškimu. Teismas netinkamai pritaikė CPK 98 straipsnio 2 dalį ir Rekomendacijas. Pagrįstomis pripažindamas tik su atsiliepimų parengimu susijusias išlaidas; teismas nepagrįstai priteisė atsakovei ne faktinį atsakovės šių išlaidų dydį (7 199,50 Eur), o Rekomendacijose nurodomą maksimalų dydį už atsiliepimų parengimą (12 634 Eur).
Teismas neįvertino ieškovės argumentų į atsakovės prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo, kurie patvirtina, kad, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo principus, Rekomendacijose nustatytus kriterijus ir dydžius, atsakovės prašomos priteisti išlaidos yra mažintinos, nes, be kita ko, iki bylų sujungimo atskirose bylose šalių teikti identiški procesiniai dokumentai negali būti vertinami kaip du atskiri procesiniai dokumentai, o išlaidos tokiems dokumentams parengti negali būti vertinamos kaip skirtingų dokumentų rengimo išlaidos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Nemėžio komunalininkas“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 22 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Priešingai nei teigia apeliantė, nutartimi dėl bylos nutraukimo atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas. Atsakovė iš anksto nežinojo ir negalėjo žinoti apie nutarties nutraukti bylą priėmimą ir neturėjo procesinės pareigos ir (ar) protingos faktinės galimybės iš anksto teismui pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovės teiktos sąskaitos faktūros, kurioje yra eilutė dėl prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo, data yra ankstesnė už teismo 2026 m. liepos 14 d. nutarties priėmimą dėl to, kad sąskaita pradėta ruošti 2026 m. liepos 10 d., ši konkreti sąskaita buvo išrašoma už itin didelį kiekį dviejose civilinėse bylose (iki jų sujungimo) suteiktų teisinių paslaugų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo 2026 m. liepos 14 d. nutartis, kuria byla nutraukta konstatavus, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo, laikytina nutartimi, bylą užbaigiančia atsakovės naudai. Procesinis rezultatas yra palankus atsakovei, nes visi ieškovės reikalavimai liko nenagrinėti, o jos inicijuotas procesas nutrauktas dėl aplinkybių, susijusių su ieškovės teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu. Esant tokiai situacijai, nepagrįstas apeliantės argumentas, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turėjo būti išspręstas pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį. Be to, papildomos nutarties galutinis rezultatas atitinka priežasties teoriją. Aplinkybes, dėl kurių pripažinta, jog ieškovė neturi teisinio materialinio suinteresuotumo, ieškovė turėjo ir galėjo žinoti dar prieš pareikšdama ieškinius.
Atsakovės bylinėjimosi išlaidos yra būtinos ir priežastiniu ryšiu susijusios su bylos nagrinėjimu, todėl pagrįstai priteistos atsakovei iš ieškovės. Aplinkybė, kad tam tikras procesinis dokumentas buvo pateiktas atsakovės iniciatyva, savaime nereiškia, jog jo rengimo išlaidos negali ar neturi būti atlyginamos, kad neegzistuoja priežastinis ryšys su ieškovės veiksmais. Nepagrįsta ieškovės pozicija, kad atlygintinomis gali būti laikomos tik tų procesinių dokumentų rengimo išlaidos, kurių pagrindu teismas patenkino šalies atskirus procesinius prašymus.
Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas netinkamai pritaikė Rekomendacijas ir nepagrįstai priteisė atsakovei maksimalų atlygintinų išlaidų dydį. Atsakovė pateikė išlaidų faktą ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Papildoma nutartimi priteista suma faktinių išlaidų neviršija ir yra už jas mažesnė. Nėra pagrindo teigti, kad priteistos išlaidos būtų akivaizdžiai per didelės ar neproporcingos bylos pobūdžiui, byloje kelti klausimai yra sudėtingi tiek fakto, tiek teisės prasme. Ieškovė negali savo pasirinkimo pareikšti du atskirus ieškinius naudoti dvejopai: pirmiausia pateikus du ieškinius sukurti atsakovei pareigą gintis dviejose bylose, o vėliau teigti, kad antrajam procesiniam dokumentui parengti patirtos išlaidos nekompensuotinos, nes ieškovės reikalavimai buvo panašūs ar tapatūs. Teismas nustatė realiai patirtas išlaidas, jų ryšį su byla, būtinumą ir protingumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 22 d. papildomos nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 14 d. nutartimi nutrauktoje civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pagrindo panaikinti papildomą nutartį
Papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019). Vienas iš papildomo sprendimo priėmimo pagrindų yra aplinkybė, kad teismas, galutiniu procesiniu sprendimu išsprendęs bylą iš esmės, neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad papildomas sprendimas yra procesinė priemonė teismo priimto sprendimo trūkumams ištaisyti ir atlieka tik pagrindinio sprendimo spragų užpildymo funkciją įstatyme nustatytais atvejais, jo (ne)galiojimas yra priklausomas nuo pagrindinio teismo sprendimo (ne)galiojimo. Ši aplinkybė nurodyta ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 22 d. papildomoje nutartyje, pažymint, kad papildoma nutartis yra neatskiriama Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 14 d. nutarties dalis ir galioja tol, kol galioja Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 14 d. nutartis.
Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2026 m. liepos 14 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą, o 2026 m. liepos 22 d. papildoma nutartimi paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Dėl abiejų šių nutarčių paduoti atskirieji skundai. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 14 d. nutarties, 2026 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-829-1097/2026 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 14 d. nutartį nutraukti bylą ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus bylą užbaigiančią pirmosios instancijos teismo nutartį, su pastarąja susijusi ir jos neatskiriama dalimi esanti papildoma teismo nutartis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo netenka teisinio ir faktinio pagrindo, todėl taip pat turi būti panaikinama.
Dėl pagrindo nutraukti apeliacinį procesą dėl papildomos nutarties
CPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacine tvarka gali būti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys, išskyrus šiame kodekse nustatytus atvejus. Apeliacinio proceso prielaidos įtvirtintos CPK 315 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas, viena iš būtinųjų sąlygų pradėti apeliacinį procesą yra tai, kad turi egzistuoti tinkamas apeliacinio apskundimo objektas (nutartis ar sprendimas, kuris pagal įstatymus gali būti skundžiamas apeliacine tvarka). Nesant šios (ir kitų) prielaidos apeliacinį (atskirąjį) skundą turi būti atsisakyta priimti, o nurodytiems trūkumams paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas turi būti nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82-313/2022, 15 punktas).
Teismų procesinių sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo tikslas ir paskirtis yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, apeliacinės instancijos teismui siekiant įsitikinti, ar skundžiamu teismo sprendimu arba nutartimi yra užtikrinami įstatymų saugomi asmens teisės ir (ar) teisėti interesai. Kitų tikslų įgyvendinimo apeliacijos procesu nėra siekiama. Kitaip tariant, civilinės bylos iškėlimas, jos nagrinėjimas, teismo procesinio sprendimo byloje priėmimas ir jo peržiūra instancine tvarka, taip pat įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo vykdymas bei jo užtikrinimas nėra savitikslis procesas, tokio proceso paskirtis – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų apgynimas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad teisinių padarinių nesukeliantis prašymas arba skundas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nereikštų teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo.
Nagrinėjamu atveju šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje apeliacinio apskundimo objektas yra Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 22 d. papildoma nutartis. Po atskirojo skundo dėl šios nutarties priėmimo, Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 14 d. nutartį, kuri buvo pagrindas ir kurios sudedamąjį dalimi buvo teismo 2026 m. liepos 22 d. papildoma nutartis. Panaikinus nutartį nutraukti civilinę bylą, naikintina ir jos sudedamąja dalimi esanti papildoma nutartis bylinėjimosi išlaidų klausimu. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Panaikinus pagrindinį teismo sprendimą (Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 14 d. nutartį nutraukti bylą), bylos baigtis lieka neišspręsta, todėl papildoma 2026 m. liepos 22 d. nutartimi atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tampa nebeaktualus ir teisiškai nepagrįstas. Atitinkamai, atskiruoju skundu apskųstos papildomos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas apeliacine tvarka netenka prasmės, nes nebėra apeliacinio apskundimo objekto ir atskirojo skundo išnagrinėjimo rezultatas nesukels bylos šalims teisinių padarinių. Nesant apeliacijos dalyko, apeliacinis procesas (apeliacinė byla) pagal atsakovės atskirąjį skundą nutrauktinas (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 302 straipsnis).
Šalys šioje byloje pagal atskirąjį skundą dėl papildomos nutarties pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskirstyti bylinėjimosi išlaidas pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį yra įpareigotas procesinį sprendimą dėl ginčo esmės priimantis, o ne tarpinį procesinį klausimą sprendžiantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, 17 punktas). Be to, bylinėjimosi išlaidos skirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į nurodytą bei tai, kad, kaip minėta, byla perduota nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui, dėl šalių bylinėjimosi išlaidų (ne)atlyginimo šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nesprendžiama. Dėl jų, kaip ir visų byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų, atlyginimo turės būti pasisakyta galutiniame teismo procesiniame sprendime dėl bylos esmės, atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 277 straipsniu, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 22 d. papildomą nutartį. Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Požeminės linijos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 22 d. papildomos nutarties.