Panevėžio apygardos teismo nutartis, 1A-116-1083/2026

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-10-12
Bylos Nr.: 1A-116-1083/2026
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-16273-2025-1
Bylos rūšis: Baudžiamoji byla

Teisėjai: Daina Vaidachavičienė, Marius Jankauskas, Kristina Latožienė
Nukentėjusysis: NKA1, NKA3, NKA4, NKA2
Civilinis atsakovas: AAS
Nuteistasis: NUT1
Prokuroras: Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūra (Utena)

Kategorijos

2.4.6.3.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)

Byla Nr. 1A-116-1083/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16273-2025-1 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. spalio 12 d. Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Mariaus Jankausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Latožienės ir Dainos Vaidachavičienės,

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,dalyvaujant: prokurorui Gintarui Čekuoliui,nukentėjusiųjų NKA1, NKA3, NKA4, NKA2 įgaliotajai atstovei advokatei Oksanai Leontjevai,

civilinio atsakovo AAS (duomenys neskelbtini) filialo Lietuvoje įgaliotajam atstovui ATS1,

nuteistajai NUT1, jos gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,

Rezoliucinė dalis

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų įgaliotosios atstovės advokatės Oksanos Leontjevos apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo, be kita ko, nuspręsta:

- NUT1 pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jai bausmę – laisvės atėmimą 3 metams; šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės atėmimo 2 metams; šios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams;

- Skirti NUT1 baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- Įpareigoti NUT1 per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baigti papildomą vairuotojų mokymą;

- Iš AAS (duomenys neskelbtini) filialo Lietuvoje priteisti NKA4 2223,33 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (nuo 2223,33 Eur), jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo;

- Netenkinti NKA1, NKA3, NKA2 ir NKA4 civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Bylos esmė

NUT1 nuteista už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 154 punktų ir 1 priedo II skyriaus pirmumo kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ reikalavimus, t. y. 2025 m. gegužės 10 d. apie 10.34 val. (duomenys neskelbtini), nelygiareikšmių kelių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairuodama automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, nesivadovavo kelio ženklų reikalavimais ir iš šalutinio kelio (duomenys neskelbtini) sukdama į kairę nepraleido pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini) motociklu „Iz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavusio NTA1 bei su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas ir nuo patirtų sužalojimų įvykio vietoje mirė motociklo vairuotojas NTA1 (jam nustatyti odos nubrozdinimai ir kraujosruvos kairio momens srityje, abiejuose pečiuose, abiejose rankose, kairiame liemens šone ir pilvo kairėje pusėje, gaktos, lytinų organų ir šlaunų srityje, abiejuose keliuose, abiejose blauzdose ir čiurnose; muštinė (kastinė) žaizda liežuvyje; krūtinkaulio lūžis; abipusiai viengubi ir dvigubi šonkaulių lūžiai; stuburo krūtininės dalies Th8 slankstelio lūžis; dubens žiedo vientisumo suardymas; širdiplėvės plyšimas; plaučių raiščių įplyšimai; kairio plaučio intraparenchiminė kraujosruva; aortos pilvinės dalies intimos skersiniai įplyšimai; kairio inksto kraujagyslių ir kepenų plyšimai; ūminė subarachnoidinė hemoragija galvos smegenų sferiniame paviršiuje; trauminis šokas).

Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų įgaliotoji atstovė advokatė Oksana Leontjeva (toliau – ir Atstovė) prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį – vadovaujantis BK 68 straipsniu uždrausti nuteistajai NUT1 vairuoti kelių transporto priemones 1 metų laikotarpiui; tenkinti nukentėjusiųjų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti NKA3 , NKA2 ir NKA4 kiekvienai po 42000 Eur neturtinei žalai atlyginti, NKA1 35000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir kiekvienai po 5 procentų dydžio metines palūkanas, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Atstovė cituoja skundžiamą nuosprendį ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, kvalifikavo nusikalstamą veiką, tačiau neteisingai išsprendė baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosioms klausimus.

Atstovė cituoja BK 67 ir 68 straipsnius, dėsto apie baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, jų taikymą, apie teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir nurodo, kad dėl nuteistosios NUT1 neatsargių veiksmų kilo nepataisomos pasekmės – eismo įvykio metu žuvo žmogus. Nuteistosios vairavimo stažas yra nedidelis (jai ką tik buvo pasibaigęs pradedančiosios vairuotojos terminas) ir nusikalstama veika buvo padaryta vairuojant transporto priemonę. Todėl šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – paskyrimas minimaliam terminui padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrintų prevencinę funkciją, tokia priemonė būtų pakankama įstatyme įtvirtintiems tikslams pasiekti. Kartu Atstovė neprieštarauja, kad paskyrus nuteistajai baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – nuteistajai NUT1 būtų panaikinta jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Taip pat Atstovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad draudimo bendrovės žuvusiojo sutuoktinei sumokėta 15000 Eur suma ir kiekvienai iš dukrų sumokėtos po 8000 Eur sumos yra pakankamos kiekvienos iš jų neturtinei žalai atlyginti. Ji dėsto apie teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir teigia, kad nukentėjusiąsias su žuvusiuoju siejo glaudūs ryšiai, dėl jo mirties dukros ir sutuoktinė patyrė itin neigiamas emocijas, stiprius dvasinius išgyvenimus.

Nukentėjusioji NKA1 gyveno ilgametėje santuokoje (46 metus) su žuvusiuoju, juos siejo itin artimas ryšys, jų santykiai buvo intensyvūs ir pasižymėjo stipriu emociniu prieraišumu, nes didelę dalį laiko jie leisdavo kartu, vienas kitam buvo artimiausi žmonės. Jie susilaukė trijų dukrų, gyveno draugiškai, dalindavosi bendromis emocijomis, vienas kitą palaikydavo. Dėl sutuoktinio žūties nukentėjusioji NKA1 patyrė stiprų sukrėtimą, iki šiol jaučia sunkiai pakeliamą dvasinį skausmą, tuštumą, neviltį, o šie išgyvenimai neigiamai veikia tiek psichinę, tiek fizinę jos sveikatą. Atstovė neabejoja, kad nukentėjusioji NKA1 patyrė itin stiprius dvasinius išgyvenimus ir niekada negalės pilnavertiškai atsigauti, namuose jaus tuštumą, kurios užpildyti nebus įmanoma.

Dukros taip pat palaikė itin artimus santykius su žuvusiu tėčiu. Nukentėjusioji NKA3 paskutinį kartą su žuvusiuoju bendravo likus dienai iki eismo įvykio. Ji su žuvusiuoju palaikė itin artimus santykius, daug bendraudavo, matydavosi beveik kasdien, tarėsi ir dėl bendrų darbų tėviškėje. Dėl tėčio netekties nukentėjusioji NKA3 buvo labai sukrėsta, dėl to jai teko kreiptis į gydytojus ir vartoti vaistus. Patirtas stresas ir nerimas sukėlė jai sveikatos būklės pablogėjimą, dėl kurio teko reabilituotis. Nukentėjusioji NKA2 taip pat palaikė itin artimus santykius su tėčiu, jiedu palaikydavo vienas kitą, dalindavosi įvairiomis emocijomis. Įvykio dieną ji dar bendravo su žuvusiuoju prieš jam išvykstant, jis buvo gerai nusiteikęs, linksmas. Atstovė atkreipia dėmesį į tai, kad sužinojusi apie eismo įvykį nukentėjusioji NKA4 nuvyko į eismo įvykio vietą ir matė gulintį tėčio kūną, kas ją itin sukrėtė. Ji patyrė didelį šoką ir sukrėtimą dėl tokios situacijos. Ši nukentėjusioji dėl tėčio žūties taip pat labai stipriai išgyveno, nes juos siejo artimi santykiai, jie labai gerai sutardavo, daug bendraudavo, su tėčiu matydavosi kasdien, kadangi ji gyveno kartu su tėvais. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą apie tai, kad dukrų ir žuvusiojo NTA1 tarpusavio ryšys buvo itin artimas, nuoširdus, pastovus ir šis ryšys niekada nebus atstatytas.

Atstovės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi teismų praktika 2009–2023 metų laikotarpiu ir nukrypo nuo reikalavimo sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą atsižvelgti į infliaciją, į bendrą ekonominę situaciją valstybėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo pasikeitusia teismų praktika dėl nukentėjusiesiems (dėl eismo įvykio metu žuvusio šeimos nario) priteisiamų sumų neturtinei žalai atlyginti, neatsižvelgė į valstybės ekonominius rodiklius, infliacijos lygį, todėl nepagrįstai konstatavo, kad draudimo bendrovės išmokėtos sumos žuvusiojo sutuoktinei ir dukroms yra pakankamos bei atitinkančios teismų praktikos dydžius. Šioje byloje žuvusiojo sutuoktinei išmokėta 15000 Eur suma, o dukroms po 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per mažos, neatitinkančios teismų praktikos ir patirtų itin sukrečiančių išgyvenimų.

Teismo posėdyje Atstovė prašė tenkinti apeliacinį skundą. Civilinio atsakovo AAS (duomenys neskelbtini) filialo Lietuvoje įgaliotasis atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė skundą tenkinti iš dalies – uždrausti nuteistajai naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), o kitoje dalyje apeliacinį skundą atmesti. Nuteistoji ir jos gynėjas prašė atmesti apeliacinį skundą dalyje dėl uždraudimo nuteistajai naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Atstovė apeliaciniu skundu ginčija tik pirmosios instancijos teismo sprendimą netaikyti nuteistajai NUT1 baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) ir teismo nustatytą nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydį, todėl neišeidamas už apeliacinio skundo ribų apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės netaikymo

Uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonių. BK 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaroma BK 281 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) skyrimo klausimą. Suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET arba BK 281 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-261-489/2018 ir kt.). Baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą, reiškiantį, jog tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Svarbu tai, jog įstatymų leidėjas nenumato teismo pareigos skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę visais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta naudojantis specialia teise – tokį sprendimą teismas turi priimti įvertinęs konkrečios bylos aplinkybių visumą.

Aptariamą nusikalstamą veiką nuteistoji NUT1 padarė naudodamasi specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Taigi, šiuo konkrečiu atveju iš tiesų yra formalus pagrindas skirti jai BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Tačiau atsižvelgdama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančius bylos duomenis bei įvertindama nuteistosios asmenybę apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog teisinga viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyra šiuo konkrečiu atveju gali būti pasiekta be uždraudimo naudotis specialia teise. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgdamas į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teismas privalo svarstyti kiekvieną kartą individualiai, įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, kitas nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančius duomenis, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad aptariamą eismo įvykį lėmė ne piktybiškas KET ignoravimas, o nuteistosios NUT1 neatidumas kelyje. Pagal šioje byloje esančius duomenis matyti, kad nuteistoji NUT1 padarė vieną neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, kuriuo buvo sukeltos sunkios ir negrįžtamos pasekmės – eismo įvykio metu žuvo žmogus. Ji nuo pat eismo įvykio savo kaltę pripažino visiškai, dėl nusikalstamos veikos padarymo nuoširdžiai gailisi ir tai pripažinta nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Itin svarbu įvertinti tai, kad nuteistoji NUT1 nusikalstamą veiką padarė pirmąkart, iki aptariamo įvykio ji nebuvo teista. Taip pat eismo įvykio metu ji buvo blaivi, vairavo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apdraustą automobilį ir turėjo teisę vairuoti kelių transporto priemones, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Iškart po eismo įvykio nuteistoji NUT1 apie įvykį pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Ikiteisminio tyrimo metu ji bandė susisiekti su nukentėjusiosiomis ir jų atsiprašyti (nukentėjusiosios atsisakė su ja bendrauti), pirmosios instancijos teisme nuteistoji nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiųjų. Eismo įvykio metu ji dirbo. Taip pat aptariamo eismo įvykio metu ji nebuvo bausta administracine tvarka, o po eismo įvykio nuteistoji vieną kartą pažeidė KET reikalavimus – padarė smulkų KET reikalavimų pažeidimą, už kurį jai paskirtą 15 Eur baudą sumokėjo nedelsdama. Per didesnį kaip 3 metų vairavimo stažą nuteistoji NUT1 padarė tik vieną administracinį nusižengimą, susijusį su KET pažeidimu, tad iš esmės ji yra drausminga vairuotoja, kuri atsakingai naudojasi jai suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones. Byloje esantys duomenys nuteistosios NUT1 asmenybę apibūdina teigiamai ir byloje nėra jokių jos asmenybės didelį pavojingumą visuomenei rodančių duomenų (tokių duomenų apeliacinės instancijos teismui Atstovė kartu su apeliaciniu skundu taip pat nepateikė). Ne mažiau svarbu tai, kad šio proceso metu nuteistajai NUT1 nebuvo paskirta kardomoji priemonė specialios teisės sustabdymas ir nebuvo apribota jos galimybė naudotis jai suteikta specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, o taip pat skundžiamu nuosprendžiu jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė (įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą) ir ji įpareigota per 6 mėnesius nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baigti papildomą vairuotojų mokymą.

Be to, nuteistoji NUT1 gyvena kaimiškoje vietovėje ((duomenys neskelbtini)) ir susisiekimas viešuoju transportu jai yra apsunkintas. Šiuo metu ji yra studentė, studijuoja (duomenys neskelbtini)(2 t., 70 b. l.), tad turi dažnai vykti į (duomenys neskelbtini). Tokiu atveju teisė vairuoti kelių transporto priemones nuteistajai NUT1 yra itin svarbi. Vien tik asmens poreikis nuvažiuoti iš vienos vietos į kitą savaime nesudaro pagrindo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), tačiau būtina įvertinti tai, jog, kaip ir skiriant bausmę, taip pat ir skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, asmens teisės ir teisėti interesai neturi būti varžomi labiau, negu to reikia baudžiamosios atsakomybės tikslams pasiekti.

Įvertinusi bylos duomenų visumą, apibūdinančią tiek nuteistąją NUT1, tiek jos padarytą nusikalstamą veiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju byloje nėra nuteistosios didelį pavojingumą eismui ar visuomenei rodančių aplinkybių, dėl ko jai būtų būtina taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – specialios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimą. Šios priemonės taikymas neturėtų ir prevencinės reikšmės, kadangi pagal bylos duomenis nuteistoji nėra sistemingai KET pažeidinėjanti vairuotoja ir aptariamas KET pažeidimas nėra jos ankstesnio, teisės normoms priešingo elgesio pasekmė. Aptariamas eismo įvykis nuteistajai NUT1 taps pamoka ir ateityje ji padarys reikiamas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nuteistajai skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) ir mano, kad baudžiamosios atsakomybės tikslus galima pasiekti jai neskiriant šios baudžiamojo poveikio priemonės. Šiuo konkrečiu atveju skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai taikytos poveikio priemonės – laisvės atėmimo bausmė (šios bausmės vykdymą atidedant maksimaliam terminui), baudžiamojo poveikio priemonė (įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą) ir įpareigojimas baigti papildomą vairuotojų mokymą – yra optimalios, tikslingos bei teisingos ir tokiomis priemonėmis bus galima pasiekti baudžiamosios atsakomybės tikslus. Todėl šioje dalyje nėra pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį taip, kaip to apeliaciniame skunde prašo Atstovė (paskiriant nuteistajai NUT1 baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones)).

Dėl neturtinės žalos dydžio

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl aptariamo įvykio nukentėjusiajai NKA1 buvo padaryta 15000 Eur dydžio neturtinė žala, o nukentėjusiosioms NKA3, NKA2 bei NKA4 – kiekvienai po 8000 Eur dydžio neturtinė žala ir įvertinęs, kad civilinis atsakovas AAS (duomenys neskelbtini) filialas Lietuvoje atlygino tokio dydžio neturtinę žalą nukentėjusiosioms, jų civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkino. Apeliaciniu skundu Atstovė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir iš esmės prašo nustatyti, kad nukentėjusiosios kiekviena patyrė po 50000 Eur dydžio neturtinę žalą ir priteisti atitinkamai nukentėjusiosioms NKA3, NKA2 ir NKA4 kiekvienai po 42000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiajai NKA1 – 35000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir kiekvienai po 5 procentų dydžio metines palūkanas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalis, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo <...>. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal pirmiau paminėtą teisinį reglamentavimą neturtinės žalos dydžio nustatymas yra būtent teismo teisė ir pareiga. Pirmiau paminėtas neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos dydį, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2017 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos dydis, yra teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio, suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose. Todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas. Tačiau teismų nustatyti neturtinės žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos. Svarbu tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgta ir į valstybės ekonominius rodiklius, į bendrus ekonominius bei pragyvenimo lygio pokyčius, kurie daro įtaką pinigų vertei (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. e3K-3-181-611/2020, Nr. 2K-80-697/2025 ir kt.).

Šioje byloje nustatydamas nukentėjusiųjų neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad dėl eismo įvykio buvo sukeltos neatitaisomos pasekmės – jo metu žuvo žmogus, kad dėl staigios netekties nukentėjusiosios patyrė itin gilų, nepamatuojamą dvasinį skausmą, pablogėjo jų psichinė sveikata, sutriko miegas, jų gyvenimas pasikeitė iš esmės. Teismas įvertino nukentėjusiųjų ir žuvusiojo artimus santykius, jų tarpusavio ryšio stiprumą. Kartu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog dėl patirtų dvasinių išgyvenimų visoms nukentėjusiosioms būtų reikėję specifinės (gydytojų ar psichologų) pagalbos, kad nukentėjusiosios – žuvusiojo dukros – yra suaugusios, brandžios asmenybės, turi savarankiškus gyvenimus. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistosios NUT1 asmenybę, jos padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, elgesį po eismo įvykio, jos požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką.

Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į teismų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio bylose, pagal kurią seka, jog KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu žuvusiojo artimiesiems priteisiamos neturtinės žalos dydžiai paprastai nustatomi žuvusiojo sutuoktiniui nuo 5000 Eur iki 32000 Eur, o žuvusiojo vaikui – nuo 3000 Eur iki 30000 Eur. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog panašaus pobūdžio bylose procesiniai sprendimai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, buvo priimti iki 2023 metų. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino, kad nuo to laiko praėjo atitinkamas laiko tarpas, per kurį valstybės ekonominiai rodikliai pasikeitė. Todėl iškyla būtinybė keisti nukentėjusiosioms nustatytos neturtinės žalos dydį.

Vadovaujantis viešai prieinamais duomenimis, laikotarpiu nuo 2023 m. sausio mėnesio iki 2026 m. kovo mėnesio Lietuvos Respublikoje prekių kainos padidėjo 10,4 %. Be to, kiti Lietuvos Respublikos finansiniai rodikliai, sutinkamai su Lietuvos Respublikoje kintančia finansine situacija, taip pat didėjo (pavyzdžiui, vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis (atlyginimas pinigais, mokamas išskaičiavus mokesčius) didėjo nuo 1218,3 Eur (2023 metų I ketvirtį) iki 1540,9 Eur (2025 m. IV ketvirtį)). Lietuvos Respublikos finansinę padėtį atspindintys rodikliai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydis negali būti laikomas teisinga satisfakcija dėl patirtų ir šiuo metu vis dar patiriamų jų neigiamų išgyvenimų.

Kartu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog šioje byloje nebuvo nustatytas žuvusiojo didelis neatsargumas kelyje, t. y. nebuvo nustatyta, kad vairuodamas motociklą jis būtų nedėvėjęs apsauginio šalmo, kad jis būtų viršijęs leistiną maksimalų greitį, kad jis būtų kaip nors pažeidęs KET reikalavimus ir kad jo elgesys kelyje būtų turėjęs kokios nors įtakos aptariamos nusikalstamos veikos pasekmėms (žmogaus žūčiai) atsirasti. Taigi, nebuvo nustatyta CK 6.282 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo žymiai sumažinti visų nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą.

Atsižvelgdama į pirmiau paminėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas didinti pirmosios instancijos nustatytą neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai NKA1 iki 25000 Eur, o nukentėjusiosioms NKA3, NKA2 ir NKA4 kiekvienai iki 15000 Eur (bendra nukentėjusiųjų neturtinė žala dėl aptariamo eismo įvykio – 70000 Eur). Įvertinus atlygintą neturtinę žalą iš civilinio atsakovo AAS (duomenys neskelbtini) filialo Lietuvoje nukentėjusiajai NKA1 priteisiama 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiosioms NKA3, NKA2 ir NKA4 kiekvienai po 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tokio dydžio pinigų sumos šiuo konkrečiu atveju labiausiai atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus ir užtikrins nukentėjusiosioms teisingą kompensaciją dėl jų patirtų ir vis dar patiriamų neigiamų išgyvenimų. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu.

Atstovė prašo priteisti nukentėjusiosioms kiekvienai 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos. Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo momentas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 ir kt.). Atsižvelgdama į suformuotą teismų praktiką, į Atstovės reikalavimą bei vadovaudamasi CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priteisia iš civilinio atsakovo AAS (duomenys neskelbtini) filialo Lietuvoje kiekvienai nukentėjusiajai 5 % dydžio metines palūkanas, jas skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos žalos atlyginimo.

Atstovė pateikė apeliacinės instancijos teismui 2026 m. rugsėjo 29 d. prašymą, 2026 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2026 m. balandžio 15 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos seka, jog dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiosioms NKA1, NKA3, NKA4 ir NKA2 buvo suteikta teisinė pagalba ir dėl šios teisinės pagalbos nukentėjusioji NKA3 patyrė 2000 Eur dydžio išlaidas. Atstovė prašo šias išlaidas išieškoti (priteisti) nukentėjusiajai NKA3 iš nuteistosios NUT1.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, priimdamas procesinį sprendimą, turi teisę nuspręsti iš nuteisto asmens išieškoti nukentėjusio asmens turėtas išlaidas advokato (ar jo padėjėjo), dalyvavusio byloje kaip įgaliotasis atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiosios NKA3 patirtų proceso išlaidų priežastis yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme dėl nuteistosios NUT1 padarytos nusikalstamos veikos. Jeigu ne nuteistosios nusikalstama veika ir dėl jos vykęs procesas apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusioji NKA3 nebūtų patyrusi su procesu apeliacinės instancijos teisme susijusių išlaidų, jos turtas šia dalimi nebūtų sumažėjęs. Nukentėjusioji galėjo pasirinkti, kokiu būdu ji gins savo teises apeliacinės instancijos teisme. Ji galėjo tai daryti per įgaliotąją atstovę (advokatę), o atstovę ji galėjo pasirinkti tokią, kokia pasitiki, kokia jai yra tinkama. Bendras nukentėjusiosios patirtų išlaidų atlyginimo principas turi būti pilnas jų atlyginimas, su BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtimi, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistosios turtinę padėtį, gali šių išlaidų nuteistajai nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nebūtų teisinga, jeigu šiuo konkrečiu atveju nuteistoji NUT1 visiškai išvengtų proceso išlaidų atlyginimo, o jas prisiimtų nukentėjusioji.

Iš Atstovės pateiktų dokumentų matyti, jog nukentėjusioji NKA3 už Atstovės teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme patyrė 2000 Eur dydžio išlaidas. Atstovės darbų apimtis šio proceso metu leidžia manyti, jog Atstovė atsakingai ruošėsi bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgusi į pirmiau paminėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti aptartų proceso išlaidų pagrįstumu.

Tačiau byloje nėra duomenų apie nuteistosios NUT1 finansinę padėtį, savo nekilnojamojo turto ji neturi (2 t., 68–69 b. l.). Be to, skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta iš nuteistosios NUT1 išieškoti nukentėjusiajai NKA3 2600 Eur dydžio proceso išlaidas už Atstovės suteiktą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme. Kartu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsižvelgia ir į Atstovės apeliacinio skundo patenkintų reikalavimų dalį – tenkinamas ne visas Atstovės apeliacinis skundas, o tik jo dalis.

Įvertinusi pirmiau paminėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nukentėjusiajai NKA3 iš nuteistosios NUT1 išieško dalį jos patirtų proceso išlaidų už Atstovės suteiktą teisinę pagalbą (bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme) – 1200 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. balandžio 13 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria netenkinti NKA1, NKA3, NKA2 ir NKA4 civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš AAS (duomenys neskelbtini) filialo Lietuvoje:

- NKA1 10000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (už 10000 Eur (už dešimt tūkstančių eurų)) nuo šios nutarties įsiteisėjimo iki visiško šios žalos atlyginimo;

- NKA2 7000 Eur (septynis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (už 7000 Eur (už septynis tūkstančius eurų)) nuo šios nutarties įsiteisėjimo iki visiško šios žalos atlyginimo;

- NKA3 7000 Eur (septynis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (už 7000 Eur (už septynis tūkstančius eurų)) nuo šios nutarties įsiteisėjimo iki visiško šios žalos atlyginimo;

- NKA4 7000 Eur (septynis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (už 7000 Eur (už septynis tūkstančius eurų)) nuo šios nutarties įsiteisėjimo iki visiško šios žalos atlyginimo.

Kitą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. balandžio 13 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistosios NUT1 nukentėjusiajai NKA3 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio išlaidas įgaliotosios atstovės advokatės paslaugoms (bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu) apmokėti.

Teisėjai Marius JankauskasKristina LatožienėDaina Vaidachavičienė