Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2026 m. liepos 9 d. nutartimi iškėlė UAB „Egmila“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Kitoks sprendimas“.

Pirmosios instancijos teismas atmetė UAB „Egmila“ prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Bendrovė prašė atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi Šiaulių apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-377-569/2026 pagal pareiškėjos R. Endriukaičio individualios įmonės (toliau – IĮ) ,,RIM“ pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB ,,Egmila“ iškėlimo. Teismas pažymėjo, kad iš nurodytos civilinės bylos matyti, jog pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo Šiaulių apygardos teismo 2026 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakyta priimti. Todėl vien aplinkybė dėl restruktūrizavimo bylos nagrinėjimo nesudaro pagrindo atidėti šios bylos nagrinėjimą. Nors nutartis dėl atsisakymo priimti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo apskųsta, iki jos panaikinimo nėra priimtas nagrinėti pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, todėl šiuo metu nėra ir prielaidų bankroto ir restruktūrizavimo bylų iškėlimo klausimus nagrinėti kartu. Be to, juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimas turi būti išnagrinėtas per įstatyme nustatytus terminus, todėl bylos nagrinėjimo atidėjimas neatitiktų operatyvumo ir proceso koncentracijos principų.

Teismas, išanalizavęs Juridinių asmenų registrui pateiktą bendrovės balansą už 2024 metus, nustatė, kad bendrovės turto vertė –1 225 489 Eur, iš kurio 882 132 Eur sudaro trumpalaikis turtas (iš jo – 597 688 Eur per vienerius metus gautinos sumos), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 1 178 005 Eur. Iš bendrovės 2026 m. vasario 19 d. sudaryto balanso už 2025 metus ir pelno (nuostolių) ataskaitos, teismas nustatė, kad bendrovės turto vertė – 1 156 992 Eur, iš kurio 815 779 Eur – trumpalaikis turtas (iš jo – 516 238 Eur per vienerius metus gautinos sumos), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 1 193 856 Eur. Bendrovė pateikė kreditorių sąrašą, kuriame nurodyta, kad bendrovės turi įsipareigojimų už 1 237 312,19 Eur. Vadovaujantis 2025 metų pelno (nuostolių) ataskaita, bendrovė patyrė 84 348 Eur nuostolių. Bendrovė pateikė 2026 m. gegužės 7 d. debitorinių skolų suvestinę, pagal kurią debitorinės skolos sudaro 524 995,45 Eur, iš kurių 76 756,83 Eur beviltiškos skolos. Pagal bendrovės 2026 m. gegužės 7 d. balansą, bendrovės turto vertė – 1 180 341 Eur.

Teismas pažymėjo, kad pagal naujausius duomenis bendrovės per vienerius metus gautinos sumos sudaro 524 995,45 Eur. Tačiau byloje nesant įrodymų, kad egzistuoja realios galimybės atgauti debitorinių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto realią vertę. Teismas akcentavo, kad reikšmingą bendrovės debitorių dalį sudaro Baltarusijos Respublikoje registruotos bendrovės, todėl skolų išieškojimas iš šių subjektų praktiškai neįmanomas arba itin apsunkintas. Be to, bendrovė tokius įsiskolinimus yra įvardijusi kaip beviltiškas skolas, taip iš esmės pripažindama, kad jų susigrąžinimas nėra realiai tikėtinas. Dėl nurodyto, teismas padarė išvadą, kad bendrovės turtas neįskaitant į jį debitorinių skolų, yra apie 655 346 Eur, todėl UAB „Egmila“ būsena atitinka vieną iš nemokumo sąlygų – juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Teismas taip pat nustatė, kad Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi bendrovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Teismo patvirtintame restruktūrizavimo plane VMI įtraukta į kreditorių sąrašą su 117 968,77 Eur finansiniu reikalavimu, o 2023 m. spalio 27 d. patikslintas 140 942,45 Eur finansinis reikalavimas. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartimi restruktūrizavimo byla buvo nutraukta nustačius ilgalaikį einamųjų mokesčių nemokėjimo faktą, aplinkybes, kad bendrovė generuoja daugiau nei tris kartus mažesnes pajamas nei buvo numatyta restruktūrizavimo plane, taip pat bendrovei nepateikus objektyvių įrodymų, jog ji pajėgi toliau efektyviai tęsti restruktūrizavimo procesą, tačiau nenustatyta pagrindų iškelti bankroto bylą.

Teismas nesutiko su bendrove, teigiančia, kad aplinkybė, jog nutraukdamas restruktūrizavimo bylą, teismas atsisakė iškelti bankroto bylą, reiškia, kad teismai pripažino, jog bendrovė yra veikianti, gyvybinga. Teismas pažymėjo, kad bankroto bylos iškėlimo klausimas kiekvienu atveju sprendžiamas pagal konkrečios bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus. Be to, ankstesnėje nemokumo byloje jau tuo metu (2025 m. birželio mėnesį) buvo nustatyti reikšmingi bendrovės finansinės būklės sunkumai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad po restruktūrizavimo bylos nutraukimo bendrovės finansinė būklė ne pagerėjo, o toliau blogėjo – įsipareigojimų dydis padidėjo, o dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi kreditorė.

Nors bendrovė pateikė duomenis, kad jos ilgalaikio turto balansinė vertė – 340 340,54 Eur, vien ši aplinkybė, teismo vertinimu, nepatvirtina jos mokumo. Iš pateiktų duomenų matyti, kad didžiosios dalies ilgalaikio turto likutinė vertė tesudaro 0,29 Eur, o bendras bendrovės įsipareigojimų dydis – 1 237 312,19 Eur. Taigi, net ir pagal bendrovės pateiktus duomenis turimo turto vertė yra mažesnė už jos prisiimtus įsipareigojimus. Nors bendrovė valdo žemės sklypus, statinius ir transporto priemones, byloje nepateikta objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad šio turto pakaks įsipareigojimams padengti ar kad turto realizavimas iš esmės pakeis bendrovės mokumo vertinimą.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų teismas nustatė, kad bendrovei nuosavybes teise priklauso turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 97 900 Eur. Šiam turtui taikomi apribojimai – sutartinė hipoteka, priverstinė hipoteka bei turto areštai. Bendrovės turimos transporto priemonės taip pat yra areštuotos.

Teismo vertinimu, nors bendrovė generuoja pajamas, tačiau jos finansiniai įsipareigojimai nemažėja ir išlieka panašaus dydžio, t. y. viršija 1 mln. Eur, įsipareigojimus sudaro ne tik skolos tiekėjams, tačiau įsipareigojimai valstybės biudžetui (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV), VMI).

Nors bendrovė teigia, kad po pirmosios restruktūrizavimo bylos nutraukimo tęsė klientų paiešką ir derybas su Vakarų valstybių partneriais, pasirašė naujas paslaugų teikimo sutartis, tačiau teismo nuomone, vien naujų sutarčių sudarymo faktas nepatvirtina bendrovės mokumo ar galimybių įvykdyti pradelstus įsipareigojimus kreditoriams. Bendrovės argumentai dėl būsimų pajamų, pelningumo ir galimybės ateityje padengti įsipareigojimus iš esmės grindžiami prognozėmis ir lūkesčiais. Tuo tarpu byloje esantys duomenys rodo priešingą situaciją – po restruktūrizavimo bylos nutraukimo bendrovės finansinė padėtis nepagerėjo: įsipareigojimų dydis toliau augo, o į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi kreditorė VMI. Taigi, anot teismo, sudarytos sutartys iki šiol nesukūrė tokio pajamų srauto, kuris leistų bendrovei stabilizuoti finansinę padėtį ir atsiskaityti su kreditoriais. Todėl vien deklaruojamos ateities pajamų prognozės ir lūkesčiai dėl naujų komercinių santykių negali paneigti byloje nustatytų faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad bendrovės finansinė padėtis išlieka sudėtinga, o jos įsipareigojimai toliau didėja.

Iš antstolių informacinės sistemos teismas nustatė, kad bendrovės atžvilgiu yra vykdoma 16 vykdomųjų bylų. Priverstinis išieškojimas vykdomas VMI naudai (250 064,46 Eur skola) ir kitų išieškotojų naudai (109 372,19 Eur skola). Seniausia vykdomoji byla pradėta dar 2019 m. balandžio 5 d. Kitiems kreditoriams priverstinai išieškomos ir nedideles pinigų sumos (830,01 Eur ir 716,19 Eur). Tai patvirtina, kad bendrovė nevykdo ne tik didelės apimties, bet ir nedidelių piniginių prievolių.

Apibendrinęs tai, kas nurodyta, teismas konstatavo, kad UAB „Egmila“ yra nemoki, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių, jos įsipareigojimai viršija turto vertę, todėl iškėlė bendrovei bankroto bylą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Žemesnės instancijos teismas

Teismas ignoravo faktą, kad yra pateiktas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo. Tokie teismo veiksmai užkirto kelią taikyti restruktūrizavimo proceso prioritetą prieš bankrotą, pažeidė apeliantės teisę į teisingą procesą. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 15 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu teismas gauna kelis pareiškimus dėl bankroto ir (arba) dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tam pačiam juridiniam asmeniui, jie privalo būti nagrinėjami kartu.

Teismo motyvai dėl bendrovės ilgalaikio turto vertinimo yra neteisingi tiek teisiniu, tiek ekonominiu požiūriu. Teismas nepagrįstai sutapatino formalų buhalterinį turto nusidėvėjimą (balansinę likutinę vertę) su realiu turto naudingumu, jo rinkos verte bei gebėjimu generuoti pajamas. Teismo išvada, kad didžiosios dalies ilgalaikio turto vertė yra 0,29 Eur, remiasi tik finansinėje atskaitomybėje atsispindinčiais duomenimis, kurie suformuoti pritaikius maksimalius nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus mokestinėje apskaitoje. Balanse nurodomas turto vertės įkainojimas dažnai neatspindi realios ekonominės situacijos, kadangi nudėvėtas turtas, kurio likutinė vertė apskaitoje yra simboliniai 0,29 Eur, gali būti geros techninės būklės, sėkmingai naudojamas gamybiniame procese ir turėti didelę komercinę vertę antrinėje rinkoje. Šiuo atveju ilgalaikį turtą sudaro specializuota, profesionaliam naudojimui skirta gamybinė įranga: sunkvežimių rėmų tiesinimo įranga, gamybinių patalpų oro šildymo įranga bei profesionali dažymo kamera. Šis turtas sudaro nedalomą technologinį kompleksą, skirtą sunkiojo transporto remontui po autoįvykių bei specializuotų kėbulų remontui. Analogiškos naujos įrangos įsigijimo ir sumontavimo kaštai rinkoje viršija 400 000 Eur. Šios įrangos išmontavimas ir pardavimas antrinėje rinkoje sugeneruotų reikšmingas lėšas. Įrodymas, kad teismo nurodyta 0,29 Eur įrangos vertė neturi būti vertinama kaip bendrovės gyvybingumo rodiklis, yra šio turto nešama ekonominė nauda bendrovės veikloje – naudodama šį turtą per 2025 finansinius metus bendrovė sugeneravo 231 000 Eur pardavimo pajamas.

Teismas nepagrįstai suabejojo trumpalaikio turto (debitorinių skolų) realumu, akcentuodamas debitorių suvestinėje išskirtą 76 756,83 Eur beviltiškų skolų sumą. Pirma, beviltiškos skolos, sudarančios 76 756,83 Eur, atsirado iki 2018 metų ir yra tiesiogiai susijusios su geopolitine situacija. Šios skolos susidarė iš gamybinių ir remonto paslaugų sandorių su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos subjektais. Prasidėjus 2014 metų geopolitinei krizei ir po to sekusioms sankcijoms bei teisiniams suvaržymams, Lietuvos Respublikos bendrovėms tapo de facto (faktiškai; iš tikrųjų) neįmanoma ginti teisėtų interesų bei išieškoti skolų Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teismuose ar per šių valstybių antstolius. 2022 metais atsinaujinus karui Ukrainos Respublikoje, kreiptis teisminės gynybos Rusijos Federacijoje ir Baltarusijos Respublikoje bei pervesti išieškotas pinigines lėšas į Lietuvos finansų įstaigas tapo neįmanoma. Bendrovės veiklos perorientavimą sutrukdė ir 2020 metais prasidėjusi koronaviruso (COVID-19) pandemija. Šie praradimai buvo nulemti išorinių, nenugalimos jėgos (force majeure) pobūdžio aplinkybių, nepriklausančių nuo bendrovės valios ar valdymo organų veiksmų. Antra, šis iki 2018 metų susidaręs skolos likutis nedaro įtakos dabartiniam bendrovės gyvybingumui. Bendrovė, veikdama atsakingai ir skaidriai, savo iniciatyva debitorių suvestinėje identifikavo ir atribojo šias skolas kaip beviltiškas. Trečia, net ir eliminavus 76 756,83 Eur skolą iš bendro trumpalaikio turto, kitų bendrovės realių debitorinių reikalavimų dalis išlieka didelė – daugiau nei 448 000 Eur. Kitos gautinos sumos yra realios ir gali būti susigrąžintos, jei bendrovė tęs veiklą.

Nors UAB „Korporacija matininkai“ 2026 m. gegužės 22 d. parengtoje turto vertės nustatymo pažymoje gamybinio komplekso rinkos vertė nurodyta 982 000 Eur (dirbtuvių pastatas su įranga (sunkvežimių rėmų atstatymo, šildymo įranga, dažymo kamera) – 869 000 Eur, o žemės sklypas – 113 000 Eur), teismas konstatavo, kad byloje nepateikta objektyvių duomenų, jog šio turto pakaktų bendrovės įsipareigojimams padengti. Tačiau iš 524 995,45 Eur atėmus beviltiškas skolas (76 756,83 Eur), lieka 448 238,62 Eur likvidūs debitoriniai reikalavimai, kurie gali būti išieškoti bendrovei tęsiant veiklą. Vien per 2025 metus bendrovės gamybinis turtas sugeneravo 231 000 Eur apyvartą. Sudėjus tik nekilnojamojo turto vertę ir gautinas sumas, gaunama bendra likvidaus turto vertė – 1 430 238,62 Eur. Ši suma iš esmės viršija teismo nurodytus įsipareigojimus kreditoriams (1 237 312,19 Eur).

Didžiąją dalį įsipareigojimų kreditoriams sudaro su bendrove susijusios UAB ,,EGM Trading Group“ finansinis reikalavimas. Tai reiškia, kad realus išorinių kreditorių (VMI, VSDFV, tiekėjų) spaudimas bendrovei yra mažesnis. Todėl net jei bendrovei nepavyktų įgyvendinti restruktūrizavimo plano ir bendrovės turtas būtų priverstinai realizuojamas, bendrovės turimo materialiojo turto bei debitorinių teisių pakanka patenkinti visų kreditorių finansinius reikalavimus. Tokiomis aplinkybėmis konstatuoti bendrovės nemokumą ir kelti bankroto bylą nėra teisinio ar ekonominio pagrindo.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad turto areštai bei sutartinės ir priverstinės hipotekos apriboja galimybes laisvai disponuoti bendrovės turtu. Pirma, areštai ir hipotekos yra dėsningas bendrovės patiriamų laikinų finansinių sunkumų padarinys, o ne priežastis iškelti bankroto bylą. Antra, pagal JANĮ nuostatas hipotekos kreditoriai yra pilnaverčiai restruktūrizavimo proceso dalyviai. Jų reikalavimai yra užtikrinami įkeistu didelės vertės nekilnojamuoju turtu, todėl restruktūrizavimo plano vykdymas jiems nekelia rizikos. Priešingai – leidimas bendrovei veikti ir iš pagrindinės transporto remonto veiklos gauti stabilias pajamas užtikrina, kad skolos bus padengiamos sistemingai ir be turto nuvertinimo, kuris neišvengiamai įvyktų priverstinio pardavimo (varžytynių) metu.

Teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad bendrovė yra specializuotas sunkiasvorio transporto servisas, atliekantis didelės kvalifikacijos ir brangios įrangos reikalaujančius darbus (pavyzdžiui, sunkvežimių rėmų tiesinimą, specialiųjų kėbulų gamybą ir dažymą), kurių negali atlikti kiti autoservisai. Šiuo metu bendrovėje dirba 10 darbuotojų, kurie yra profesionalai (sertifikuoti suvirintojai, cisternų remontininkai, hidraulinės įrangos remontininkai, automobilių rėmų geometrijos atstatymo meistrai, paruošimo dažymo meistrai). Lietuvos darbo rinkoje yra šių specialistų trūkumas. Jeigu bendrovė, kilus laikinai sektoriaus krizei, būtų atleidusi darbuotojus tam, kad formaliai sumažintų einamuosius VSDFV ir gyventojų pajamų mokesčio įsipareigojimus, bendrovės gamybinis– technologinis potencialas būtų negrįžtamai sunaikintas. Išlaikiusi darbuotojus, bendrovė išsaugojo gebėjimą teikti aukštos kokybės paslaugas ir generuoti pajamas, o tai yra esminė prielaida atsiskaitymui su kreditoriais ateityje. Patyrę darbuotojai leidžia bendrovei per trumpą laiką išplėsti veiklą, kadangi didžiausią patirtį turintys bendrovės darbuotojai gali atlikti ir naujų darbuotojų apmokymo funkciją, tokiu būdu išlaikant patirties ir technologijos žinių šaltinį bendrovėje. Iki 2014 metais prasidėjusių sunkumų bendrovėje dirbo 43 specialistai. Laikinas skolinis įsipareigojimas valstybės biudžetui yra būtina šio bendrovės potencialo išsaugojimo kaina, prievolės biudžetui bus padengtos bendrovei pertvarkius veiklą ir vykdant naujas sutartis.

Teismo motyvas, kad po restruktūrizavimo bylos nutraukimo bendrovės finansinė būklė tik blogėjo, yra paneigiamas realiais bendrovės pasiekimais persiorientuojant į Vakarų Europos rinkas. Bendrovė per šį laikotarpį sudarė tiesiogines bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis su daug tarptautiniu ir Europos lygmeniu pripažintų sunkiasvorių transporto priemonių gamintojų, naudotojų, draudikų: pavyzdžiui, su ,,Rohr Spezialfahrzeuge“ GmbH (nuo 2026 metų), ,,Kässbohrer Fahrzeugwerke“ GmbH (nuo 2024 metų) (Vokietijos specializuoto transporto, cisternų, gamybos milžinės) bei tarptautinėmis draudimo kompanijomis, tokiomis kaip ,,BALCIA Insurance“ SE (nuo 2024 metų), kurioms atlieka sudėtingus draudiminius sunkiasvorės technikos atkūrimo ir remonto darbus. Vien nurodytų sutarčių sąlygų derinimas iki sutarties pasirašymo, būsimų užsakovų išankstinių reikalavimų įvykdymas truko 6 mėnesius. Šių sutarčių egzistavimas ir vykdymas įrodo, kad bendrovės teikiamos paslaugos yra paklausios Europos Sąjungos rinkoje; bendrovė sėkmingai įvykdė sudėtingą veiklos perorientavimo iš Rytų į Vakarų rinkas procesą; bendrovė turi augantį, garantuotą užsakymų srautą, kurio vykdymui būtinas laikas finansinių srautų subalansavimui restruktūrizavimo procese. Vykdomi tarptautiniai kontraktai patvirtina, kad bendrovės finansiniai sunkumai laikini, o bendrovė yra gyvybinga ir turi realias perspektyvas padengti įsipareigojimus kreditoriams.

Bendrovė atitinka visus gyvybingos bendrovės kriterijus: jos turto pakanka kreditorių reikalavimams padengti; bendrovė nuo 2024 metų plėtė veiklą, persiorientavo į naujas rinkas ir sudarė naujas paslaugų teikimo sutartis su užsakovais (užsienio bei Lietuvos partneriais); paslaugos yra realiai ir nepertraukiamai teikiamos, generuojant stabilius pinigų srautus. Teismas neįvertino bendrovės veiklos specifikos, kuri nulemia jos gyvybingumą. Lietuvos ekonomika pasižymi išvystytu transporto sektoriumi: 2024 metais transporto ir logistikos sektorius sudarė apie 10 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto, jame dirbo per 171 000 specialistų. Šis sektorius turi nuolatinį poreikį eismo įvykiuose apgadintų transporto priemonių ir dėl kitų priežasčių (neteisingos eksploatacijos, perkrovimo) būtiniems atstatymo darbams. Deformuotų sunkvežimių rėmų tiesinimo metu naudojamos didelės jėgos, kuriomis veikiami sunkvežimių rėmai, todėl turi būti galinga ne tik pati rėmų tiesinimo įranga, bet ir sustiprintos pastato konstrukcijos, prie kurių ši įranga yra pritvirtinta. Tas pat pasakytina apie sunkvežimių dažymo kamerą, kurios ventiliacijos tuneliai įrengti pastato konstrukcijose. Abiem atvejais įranga yra integruota į pastatą, pritaikant pastatą įrangos montavimui dar projektavimo ir statybos metu. Pastato pritaikymo įrangos montavimui kaina yra artima pačios įrangos kainai, todėl faktiškai tai yra nekilnojamieji daiktai, tai atsispindi ir UAB „Korporacija matininkai“ vertės nustatymo pažymoje, kur rėmų geometrijos atstatymo įranga ir dažymo kamera įvertinta kartu su pastatu. Atitinkamai, ūkio subjekto, užsiimančio tokia veikla, įsteigimas reikalauja didelių investicijų ir laiko. Dėl šios priežasties konkurentų poveikis bendrovei yra ribotas, kadangi augant transporto paslaugų, teikiančių sunkvežimių remonto po eismo įvykio paslaugas, rinkai subjektų skaičius yra ribotas bei sunkvežimių remonto pajėgumai konkurentų negali būti greitai išplėsti. Dėl paminėtų priežasčių bendrovės turimi remonto pajėgumai yra reikšmingi ir krašto gynybai, kadangi su bendrovės turima įranga gali būti remontuojama ir karinė technika. Lietuvos kariuomenės atstovų prašymu bendrovė 2025 metais pateikė duomenis apie turimus karinės technikos remonto pajėgumus ir galimybes.

Bendrovės veiklos specifika ir perspektyvos geriausiai žinomos su ja bendradarbiaujantiems kreditoriams. Jei kreditoriai mato bendrovės restruktūrizavimo galimybę ir galimą vertės didėjimą, tęsiant veiklą, būtent kreditoriai, o ne teismas turi spręsti dėl galimybės tęsti bendrovės veiklą restruktūrizavimo proceso metu.