Utenos apylinkės teismo nutartis

2026-09-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eA-465-1050/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-18
Bylos Nr.
eA-465-1050/2026
Teisminio proceso Nr.
4-14-3-15456-2026-3
Bylos rūšis
Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Lina Greičiūtė
Pareiškėjas
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Byla Nr. eA-465-1050/2026
Teisminio proceso Nr. 4-14-3-15456-2026-3Procesinio sprendimo kategorija 21.15
UTENOS APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 18 d.Molėtai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Lina Greičiūtė,sekretoriaujant Agnei Jūronienei,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdybos atstovei Linai Verivovskienei,

užsieniečiui TRA1 , jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,vertėjai Danutei Šabanovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdybos teikimą dėl sulaikymo taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui TRA1 .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Teikimu prašoma sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį TRA1 , gim. (duomenys neskelbtini) , (toliau – ir Užsienietis) Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Pareiškėjas ar VSAT prie LR VRM) iki 2026 m. gruodžio 18 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

2026 m. rugsėjo 18 d. 10.00 val. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK Širvintų r. PK) pareigūnai Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriui perdavė (duomenys neskelbtini) pilietį TRA1 , gim. (duomenys neskelbtini) , kuris nuo 2023 m. birželio 28 d. yra Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai, nes 2023 m. birželio 27 d. jam išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje baigėsi galiojimo laikas. Tą pačią dieną 10.15 val. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 113 straipsnio 2 dalimi ir 114 straipsnio 1 dalimi, sprendimu Nr. 26S189137 dėl užsieniečio sulaikymo ne ilgiau nei iki 48 val. Užsienietis buvo sulaikytas ir tą pačią dieną perduotas VSAT prie LR VRM Migracijos valdybos Užsieniečių registracijos centrui. Užsienietis nuo 2023 m. birželio 28 d. neturi teisėtą buvimą patvirtinančio dokumento nei Lietuvos Respublikoje, nei kitoje Šengeno valstybėje. Užsienietis kviečiamas į Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio skyrių, kur būtų sprendžiamas klausimas dėl savanoriško grįžimo į kilmės šalį, neatvyko, telefonu susisiekus paaiškino, kad gali būti iki 2027 m. kovo 4 d. tik su (duomenys neskelbtini) pasu (daugiau telefonu neatsiliepia). Pagal Lietuvos migracijos informacinės sistemos duomenis (toliau – MIGRIS) nenustatyta, jog Užsienietis turėtų kitą dokumentą, suteikiantį jam teisę būti ar gyventi šalyje, todėl jo buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu. Šiuo metu sprendžiama dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje (Užsienietis nėra pateikęs kompetentingai institucijai jokių tai patvirtinančių dokumentų, susijusių su gyvenamosios patalpos savininko ar įgalioto atstovo sutikimo apsigyventi savininkui priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, nuomos sutarties ar kt.). Užsienietis socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenų nėra) neturi, taip pat neturi teisinio pagrindo, kad galėtų dirbti Lietuvoje ir save išlaikyti bei neturi deklaruotų lėšų pragyventi, sprendžiama, kad yra pagrindas, jog Užsienietis gali pasislėpti, tuo sukeldamas neteisėtos migracijos grėsmę ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir Šengeno erdvėje. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre yra duomenų apie asmens atžvilgiu taikomą kardomąją priemonę. Administracinių nusižengimų registre yra duomenų apie Užsieniečio atliktus administracinius nusižengimus. Užsienietis pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus, neturėdamas teisėto buvimo patvirtinančių dokumentų ilgą laiką buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsienietis nesikreipė į institucijas dėl savo teisinės padėties įteisinimo. Atvirkščiai, vengė bendradarbiauti su jomis, gyveno neteisėtai. Užsienietis pakartotinai gali vengti kompetentingų institucijų priimamų sprendimų bei jų vykdymo, todėl kol bus nustatoma jo teisinė padėtis yra proporcinga ir būtina Užsienietį sulaikyti, priešingu atveju nebus galimybės priimti ir įvykdyti jo atžvilgiu sprendimo.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovė teikimą palaikė pareiškime nurodytais argumentais bei prašė jį tenkinti.

Užsienietis teismo posėdžio metu prašė taikyti švelnesnę, alternatyvią sulaikymui, priemonę. Paaiškino, kad turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ((duomenys neskelbtini)), nuomojasi kambarį. Lietuvoje gyvena daugiau nei penkerius metus, turi čia ir pažįstamų, taip pat yra dirbęs Lietuvoje. Pinigų neturi, tačiau ieško darbo, pragyvenimo šaltinio. Paaiškino, kad nesiėmė priemonių įteisinti savo teisinės padėties, nes nežinojo kaip tai padaryti, trūksta kompetencijos. Nurodė, kad stengsis įteisinti savo padėtį Lietuvos Respublikoje. Nurodė, kad negavo iš Migracijos departamento elektroninio laiško dėl pokalbio dėl jo teisinės padėties, nes šio el. pašto nebenaudoja, todėl apie tokį laišką nežinojo.

Užsieniečio atstovė teismo posėdžio metu prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę –elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą. Užsienietis iki šiol gyveno Lietuvos Respublikoje, save išlaikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad 2026 m. rugsėjo 18 d. 10.00 val. Vilniaus AVPK Širvintų r. PK pareigūnai Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriui perdavė (duomenys neskelbtini) pilietį TRA1 , gim. (duomenys neskelbtini) .

2026 m. rugsėjo 18 d. 10.15 val. VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius vadovaujantis UTPĮ 113 straipsnio 2 dalimi ir 114 straipsnio 1 dalimi, sprendimu Nr. 26S189137 dėl užsieniečio sulaikymo ne ilgiau nei iki 48 val. Užsienietis buvo sulaikytas ir tą pačią dieną perduotas VSAT prie LR VRM Migracijos valdybos Užsieniečių registracijos centrui.

Užsieniečiui Lietuvos Respublika išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo nuo 2022 m. birželio 27 d. iki 2023 m. birželio 27 d.. Pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui Užsienietis nesikreipė dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir neišvyko iš Šengeno erdvės. Iki bevizio režimo galiojimo pabaigos Užsienietis savo buvimo Lietuvoje bei Šengeno erdvėje neįteisino ir iš jos neišvyko. Taigi Užsienietis nuo 2023 m. birželio 28 d. Lietuvoje ir Šengeno erdvėje yra neteisėtai.

2026 m. rugsėjo 3 d. ir 2026 m. rugsėjo 9 d. Migracijos departamentas kvietė Užsienietį atvykti į Migracijos departamentą teisinės padėties nustatymui, tačiau Užsienietis nereagavo. Į bylą pateiktas el. laiškas surašytas lietuvių kalba.

Užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti (UTPĮ 112 straipsnis).

Užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai (UTPĮ 113 straipsnio 1 dalies 1-7 punktai). Kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo) (UTPĮ 113 straipsnio 2 dalis). UTPĮ 113 straipsnio 5 dalyje yra išvardintos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti.

MIGRIS duomenimis nustatyta, kad Užsienietis neturi kito dokumento, suteikiančio jam teisę būti ar gyventi šalyje. Užsienietis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, neturi piniginių lėšų pragyvenimui (šią faktinę aplinkybę patvirtino teismo posėdžio metu). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre yra duomenų apie asmens atžvilgiu taikomą kardomąją priemonę. Administracinių nusižengimų registre yra duomenų apie užsieniečio atliktus administracinius nusižengimus. Esant šioms aplinkybėms, teisinis ir faktinis pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti (UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 3, 4 punktai).

Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas Užsienietį sulaikyti remiantis UTPĮ 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi.

Tačiau sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021, 26 punktas; 2024 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1315-662/2024, 20 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

Nagrinėjamu atveju Užsieniečio tapatybė nustatyta ((duomenys neskelbtini) pilietis į Šengeno teritoriją atvyko teisėtai). Nors formaliai į bylą nėra pateikta įrodymų, susijusių su gyvenamosios patalpos savininko ar įgalioto atstovo sutikimo apsigyventi savininkui priklausančioje patalpoje, tačiau teismo posėdžio metu Užsienietis paaiškino, kad turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ((duomenys neskelbtini)), nuomojasi kambarį. Lietuvoje gyvena daugiau nei penkerius metus, turi čia ir pažįstamų, taip pat yra dirbęs Lietuvoje. Pinigų neturi, tačiau ieško darbo, pragyvenimo šaltinio. Proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimai priskiriami prie įrodymų (ABTĮ 56 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjas teismo posėdžio metu pateikė nuoseklius paaiškinimus, iš kurių yra pagrindo manyti, kad per daugiau nei penkerių metų gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį Užsienietis yra suformavęs socialinę aplinką, iki šiol save išlaikė. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre ir Administracinių nusižengimų registre fiksuoti duomenys apie Užsieniečiui registruotus nusižengimus, taip pat kardomąją priemonę (dokumentų paėmimas) kurie yra susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais.

Esant nurodytam, daroma išvada, kad Įstatymo tikslų galima pasiekti taikant UTPĮ numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą užsieniečio laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teismo vertinimu, švelnesnė, alternatyvi sulaikymui priemonė, šiuo atveju būtų proporcinga siekiant Įstatyme numatytų teisėtų tikslų.

Esant nurodytam, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdybos teikimas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 117 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Patenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą iš dalies.

Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui TRA1 , gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2026 m. gruodžio 18 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas bei įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Teisėja Lina Greičiūtė