Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos fortas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta patvirtinti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos fortas“ finansinio reikalavimo dalį likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Bg Logistics“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Bg Logistics“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Simpatija“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Ši nutartis įsiteisėjo 2025 m. vasario 20 d. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 13 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.

Bendrovės nemokumo administratorė 2025 m. liepos 1 d. pateikė prašymą: 1) netvirtinti UAB „Baltijos fortas“ 92 682,47 Eur antrosios eilės reikalavimo bendrovės bankroto byloje; 2) įpareigoti UAB „Baltijos fortas“ patikslinti prašymo pagrindą ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias 92 682,47 Eur finansinį reikalavimą; 3) išreikalauti iš UAB „Baltijos fortas“ rašytinius įrodymus: paskolos sutartyje Nr. BF20221104/1 (toliau – ir paskolos sutartis) nurodytos paskolos perdavimą patvirtinančius rašytinius įrodymus; UAB „Bg Logistics“ gautos paskolos dalies grąžinimą pagrindžiančius įrodymus; UAB „Bg Logistics“ ir UAB „Baltijos fortas“ sudarytas transporto priemonių ir patalpų nuomos sutartis; UAB „Bg Logistics“ ir UAB „Baltijos fortas“ sudarytas transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis; pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitoje faktūroje Nr. 2108012 nurodytą dokumentą, kurio pavadinimas –„Sutar.20210831 (BLGr)“; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja UAB „Baltijos fortas“ pareiškė finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir LUAB) „Bg Logistics“ bankroto byloje, kurį 2026 m. vasario 24 d. buvo padidinusi iki 116 582,47 Eur, o 2026 m. rugpjūčio 6 d. patikslino, sumažindama jį iki 92 682,47 Eur. Pareiškėja nurodė, kad 92 682,47 Eur finansinį reikalavimą sudaro: 23 100 Eur negrąžinta paskolos dalis pagal 2022 m. lapkričio 4 d. paskolos sutartį; 37 564 Eur skolos dalis pagal 2021 m. rugpjūčio 31 d. skolos perkėlimo sutartį (toliau – ir skolos perkėlimo sutartis); 31 286,47 Eur pagal PVM sąskaitas faktūras; 732 Eur pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) viršininko 2024 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. (23.21-08 E) 324-2333. Pareiškėja paaiškino, kad pagal 2022 m. lapkričio 4 d. paskolos sutartį bendrovei buvo suteikta 50 000 Eur paskola, iš kurios, įvertinus atliktus mokėjimus ir įskaitymus, liko negrąžinta 23 100 Eur, o kartu su 732 Eur pagal VMI sprendimą skola – 23 832 Eur. Taip pat nurodė, kad pagal 2021 m. rugpjūčio 31 d. skolos perkėlimo sutartį UAB „Bg Logistics“ perėmė iš UAB „Baltijos logistikos grupė“ 57 419,37 Eur prievolę UAB „Baltijos fortas“, bendrovė yra sumokėjusi 19 855,37 Eur, todėl liko 37 564 Eur skola.

Nemokumo administratorė nesutiko su pareiškėjos finansiniu reikalavimu. Nurodė, kad pateikti duomenys dėl paskolos yra prieštaringi: paskolos sutartyje nurodyta 50 000 Eur suma, pagal banko išrašus pervesta 55 000 Eur, o apskaitos registruose tie patys mokėjimai nurodyti skirtingai. Dėl pareiškėjos reikalavimo dalies, grindžiamos 2021 m. rugpjūčio 31 d. skolos perkėlimo sutartimi, pažymėjo, kad ją pagrindžiančios sąskaitos faktūros buvo išrašytos 2019–2020 metais ir jų apmokėjimo terminai buvo pasibaigę, o 2021 m. rugpjūčio 31 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. BF-2108012, kurios suma – 57 419,37 Eur, tačiau LUAB „Bg Logistics“ 2021 m. rugpjūčio mėn. gaunamų sąskaitų registre ir apskaitos dokumentuose ji neapskaityta. Nemokumo administratorės nuomone, šios aplinkybės kelia abejonių dėl skolos perkėlimo sandorio realumo ir jo apskaitinio pagrįstumo. Dėl 23 900 Eur reikalavimo nemokumo administratorė nurodė, kad jo pagrindas susijęs su Klaipėdos apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-4290-793/2026 nagrinėjamu 2024 m. gruodžio 20 d. įskaitymo teisėtumu, todėl ši reikalavimo dalis negali būti tvirtinama.

Nemokumo administratorė, pakartotinai įvertinusi šalių pateiktus apskaitos dokumentus, banko išrašus, PVM sąskaitas faktūras ir tarpusavio atsiskaitymus, iš dalies sutiko su UAB „Baltijos fortas“ reikalavimu ir prašė patvirtinti 35 263,10 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro: 23 832 Eur pagal 2022 m. lapkričio 4 d. paskolos sutartį ir 11 431,10 Eur įsipareigojimo likutis, nustatytas eliminavus ginčijamą 2021 m. rugpjūčio 31 d. skolos perkėlimo sandorį. Nemokumo administratorė nurodė, kad tokį įsipareigojimo dydį patvirtina visų byloje esančių apskaitos registrų, tarpusavio atsiskaitymų, PVM sąskaitų faktūrų ir faktiškai atliktų mokėjimų visuma, o dėl likusios reikalavimo dalies duomenų, patvirtinančių realų ir neabejotiną kreditorės reikalavimo egzistavimą, nepakanka.

Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Baltijos fortas“ pareiškimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo patenkino iš dalies: patvirtino UAB „Baltijos fortas“ 35 263,10 Eur finansinį reikalavimą, iš pareiškėjos UAB „Baltijos fortas“ priteisė LUAB „Bg Logistics“ 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad LUAB „Bg Logistics“ bankroto byloje UAB „Baltijos fortas“ pareiškė finansinį reikalavimą, kurio dalis grindžiama 2022 m. lapkričio 4 d. paskolos sutartimi, o kita dalis – 2021 m. rugpjūčio 31 d. skolos perkėlimo susitarimu. Įvertinęs paskolos sutartį, banko sąskaitų išrašus, faktiškai atliktus mokėjimus, apskaitos registrus ir tarpusavio atsiskaitymų duomenis, teismas nustatė, kad objektyviais įrodymais yra pagrįsta 35 263,10 Eur finansinio reikalavimo dalis, kurią sudaro 11 431,10 Eur apskaitos registruose ir tarpusavio atsiskaitymų duomenyse nustatytas įsipareigojimo likutis ir 23 832 Eur pagal 2022 m. lapkričio 4 d. paskolos sutartį pagrįsta suma. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nemokumo administratorė su šia finansinio reikalavimo dalimi iš esmės sutiko.

Teismas padarė išvadą, kad likusi 57 419,37 Eur finansinio reikalavimo dalis nėra pakankamai pagrįsta objektyviais įrodymais. Teismas pažymėjo, kad tinkamas ar netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nėra bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau sprendžiant dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo turi būti vertinama pateiktų įrodymų visuma. Teismas nustatė apskaitos duomenų prieštaravimų, skirtingų įsipareigojimų dydžių neatitikčių, nevienodą duomenų atvaizdavimą buhalterinės apskaitos dokumentuose ir finansinėse ataskaitose, taip pat pažymėjo, kad pareiškėja dokumentus teikė pasirinktinai, dalį jų pateikė proceso metu, o pateiktuose dokumentuose buvo įvairių taisymų ir prierašų. Šios aplinkybės, teismo įvertinimu, sukėlė abejonių dėl pateiktų dokumentų patikimumo ir likusios reikalavimo dalies pagrįstumo. Teismas taip pat pažymėjo, kad būtent pareiškėjai tenka pareiga įrodyti finansinio reikalavimo pagrindą ir dydį, o pareiškėja nepateikė įrodymų, leidžiančių nustatyti, jog 57 419,37 Eur suma yra atskira ir savarankiška LUAB „Bg Logistics“ prievolė UAB „Baltijos fortas“.

Dėl pareiškėjos argumentų, kad 57 419,37 Eur prievolė atsirado 2021 m. rugpjūčio 31 d. skolos perkėlimo susitarimo pagrindu, teismas nurodė, kad, pareiškėjos teigimu, iki šio susitarimo LUAB „Bg Logistics“ buvo skolinga tokią pačią sumą UAB „Baltijos logistikos grupė“, o pastaroji buvo skolinga UAB „Baltijos fortas“, todėl skolos perkėlimo susitarimu pasikeitė tik LUAB „Bg Logistics“ kreditorė, o jos įsipareigojimų dydis nepadidėjo. Teismas, įvertinęs byloje esančius apskaitos duomenis, VMI nustatytą 68 850,47 Eur kreditorinį likutį ir UAB „Baltijos fortas“ apskaitoje užfiksuotas 2022 metų finansines operacijas, nustatė, kad šių duomenų visuma nepatvirtina papildomos ir savarankiškos 57 419,37 Eur prievolės egzistavimo. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjos įvardyta prievolė apskaitoje nebuvo atskirai ir nuosekliai identifikuota, todėl kilo pagrįstų abejonių dėl galimo tų pačių ekonominių operacijų ar prievolių dubliavimo. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė 57 419,37 Eur finansinio reikalavimo dalies, todėl šią prašymo dalį atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėja (kreditorė) UAB „Baltijos fortas“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo: 1) pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir patvirtinti LUAB „Bg Logistics“ bankroto byloje kreditorės UAB „Baltijos fortas“ 92 682,47 Eur finansinį reikalavimą; 2) pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai sumažino apeliantės finansinį reikalavimą, iš esmės remdamasis nemokumo administratorės apskaičiuota 35 263,10 Eur suma, tačiau nepatikrino, kaip ši suma apskaičiuota. Vien galutinis aritmetinis rezultatas neatskleidžia, kokios konkrečios prievolės ir mokėjimai sudaro 11 431,10 Eur likutį, kokiu pagrindu konkretūs mokėjimai priskirti atskiroms prievolėms ir kodėl iš bendro tarpusavio atsiskaitymų skaičiavimo apskritai pašalinta 2021 m. rugpjūčio 31 d. skolos perkėlimo sutartimi pagrįsta prievolė. Nagrinėjamu atveju skirtingais pagrindais atsiradusios prievolės ir jų vykdymas negali būti vertinami kaip viena bendra aritmetinė suma, todėl pirmiausia turėjo būti individualizuotos kiekvienos prievolės atsiradimo aplinkybės, jos dydis, atlikti mokėjimai ir jų paskirtis, o tik tada nustatytas konkrečios prievolės likutis. Nemokumo administratorės apskaičiuota 35 263,10 Eur suma negali būti laikoma įrodymu, paneigiančiu likusios finansinio reikalavimo dalies pagrįstumą.

Teismas neturėjo pagrindo atmesti apeliantės 57 419,37 Eur finansinio reikalavimo dalį, neįvertinęs 2021 m. rugpjūčio 31 d. skolos perkėlimo sutarties turinio ir jos faktinio vykdymo. Skolos perkėlimo sutartyje aiškiai įvardytos pradinė skolininkė UAB „Baltijos logistikos grupė“, naujoji skolininkė LUAB „Bg Logistics“ ir kreditorė UAB „Baltijos fortas“, taip pat konkreti 57 419,37 Eur skolos suma. Skolos perkėlimo sutarties 3.3 papunktyje nurodyta, kad kreditorė apie skolos perkėlimą informuota ir jos sutikimas gautas, o byloje pateiktas tuo metu UAB „Baltijos fortas“ vadovu buvusio V. M. patvirtinimas dėl sutikimo, kad LUAB „Bg Logistics“ taptų naująja skolininke. Skolos perkėlimo sutartis nėra nuginčyta ir nepripažinta negaliojančia. Vien tai, kad skolos perkėlimo sutarties pabaigoje nėra UAB „Baltijos fortas“ atstovo parašo, negali paneigti sutartyje aiškiai nurodyto kreditorės sutikimo, jos turinio ir vėlesnio sutarties vykdymo. Skolos perkėlimo sutartimi nebuvo sukurta nauja 57 419,37 Eur prievolė – LUAB „Bg Logistics“ iki sutarties sudarymo jau buvo skolinga tokią sumą UAB „Baltijos logistikos grupė“, o sutartimi pasikeitė tik šios prievolės kreditorė. Teismas nepagrįstai suteikė lemiamą reikšmę techniniam sąskaitos faktūros ir apskaitos įrašų pobūdžiui, nors prievolės teisinis pagrindas buvo pati skolos perkėlimo sutartis.

Teismas neteisingai įvertino ir faktinį skolos perkėlimo sutarties vykdymą bei buhalterinės apskaitos duomenis. LUAB „Bg Logistics“, kaip naujoji skolininkė, po skolos perkėlimo sutarties sudarymo UAB „Baltijos fortas“ faktiškai sumokėjo 19 855,37 Eur. Ši aplinkybė patvirtina ne tik sandorio realumą, bet ir jo vykdymą. PVM sąskaita faktūra Nr. BF-2108012 buvo sukurta ne naujai prekių ar paslaugų tiekimo operacijai įforminti, o apskaitos programoje techniniu būdu atvaizduoti skolininko pasikeitimą ir perimtos skolos mažėjimą. Dėl to aplinkybė, kad ši sąskaita nebuvo įtraukta į gaunamų PVM sąskaitų registrą ar i.SAF, nepaneigia prievolės, kylančios iš galiojančios skolos perkėlimo sutarties. LUAB „Bg Logistics“ apskaitoje yra 57 419,37 Eur sumos operacijų seka, pagal kurią ji buvo koreguota iš sąskaitos Nr. 443 „Skolos tiekėjams“ į sąskaitą Nr. 4013 „Kitos finansinės skolos“. Šie įrašai turėjo būti įvertinti kartu su skolos perkėlimo sutartimi, jos priedais, kreditorės sutikimą patvirtinančiais duomenimis ir faktiniais mokėjimais.

Teismas neteisingai įvertino įrodymų visumą, nes pagrindinį dėmesį skyrė LUAB „Bg Logistics“ apskaitos techniniams trūkumams, nepakankamai įvertino UAB „Baltijos fortas“ apskaitos duomenis, skolos perkėlimo sutartį, jos priedą, vėlesnius mokėjimus ir kitus šalių faktinį elgesį patvirtinančius duomenis. Nemokumo administratorei buvo perduotas platus LUAB „Bg Logistics“ 2021–2025 metų buhalterinės apskaitos dokumentų rinkinys, todėl nemokumo administratorė turėjo galimybę ginčijamus įrašus patikrinti pagal bendrovės apskaitos duomenų visumą.

Teismas pareiškėjos procesinį elgesį nepagrįstai įvertino kaip bylos vilkinimą. Priešingai, pareiškėja, kaip kreditorė, buvo suinteresuota kuo greitesniu finansinio reikalavimo patvirtinimu. Papildomi paaiškinimai ir dokumentai buvo teikiami reaguojant į teismo ir nemokumo administratorės klausimus dėl buvusios LUAB „Bg Logistics“ apskaitos. Toks dokumentų ir paaiškinimų pateikimas savaime negali būti laikomas nesąžiningu procesiniu elgesiu ar sąmoningu proceso vilkinimu.

Teismas neturėjo teisinio pagrindo iš pareiškėjos priteisti visas LUAB „Bg Logistics“ patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 452 Eur). Pareiškėjos finansinis reikalavimas buvo patenkintas iš dalies, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Nukrypti nuo šios taisyklės galima tik nustačius konkrečius nesąžiningus procesinius veiksmus ir jų tiesioginį ryšį su papildomų, neprotingų kitos šalies išlaidų atsiradimu. Teismas tokio priežastinio ryšio nenustatė, neindividualizavo, kokie konkretūs jos veiksmai nulėmė 1 452 Eur išlaidų atsiradimą. Be to, nemokumo administratorė proceso metu pakeitė savo poziciją ir neprieštaravo 35 263,10 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimui. Dėl to visų LUAB „Bg Logistics“ bylinėjimosi išlaidų perkėlimas apeliantei neatitinka proporcingumo principo, atsižvelgiant į tai, kad apeliantės reikalavimas buvo iš dalies pripažintas pagrįstu.

Atsakovė LUAB „Bg Logistics“, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepimu į pareiškėjos UAB „Baltijos fortas“ atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantė atskirajame skunde iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teisme išdėstytus argumentus ir nepateikia naujų objektyvių įrodymų, kurie paneigtų teismo nustatytus prieštaravimus ar jo padarytas išvadas. Teismas finansinio reikalavimo pagrįstumą įvertino ne pagal atskirus dokumentus, o pagal jų visumą, tarpusavio ryšį ir atitiktį kitiems byloje esantiems duomenims. Ypač tai aktualu vertinant papildomą 57 419,37 Eur reikalavimo dalį, kurios pagrindas siejamas su 2021 m. rugpjūčio 31 d. skolos perkėlimo sandoriu, kurio realumas, kreditoriaus valios išraiška, atvaizdavimas buhalterinėje apskaitoje ir vėlesnis vykdymas, atsakovės vertinimu, nėra patvirtinti nuosekliu ir tarpusavyje suderinamu įrodymų visetu.

Teismas pagrįstai nusprendė, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. skolos perkėlimo sutartis nepatvirtina UAB „Baltijos fortas“ reikalavimo teisės į 57 419,37 Eur. Skolos perkėlimo sutartį pasirašė UAB „Baltijos logistikos grupė“ ir LUAB „Bg Logistics“, o UAB „Baltijos fortas“ joje nebuvo nurodyta kaip sutarties šalis. Byloje nėra dokumento, patvirtinančio UAB „Baltijos fortas“ sutikimą pakeisti pradinę skolininkę. Apeliantės vėliau pateikti paaiškinimai apie jos informavimą ir sutikimą, kad pasikeistų skolininkas, negali būti prilyginti objektyviam rašytiniam apeliantės, kaip kreditorės, valios išreiškimui skolos perkėlimo sandorio sudarymo metu.

Apeliantės reikalavimo nepagrindžia PVM sąskaita faktūra Nr. BF-2108012, nes ši sąskaita nebuvo atvaizduota LUAB „Bg Logistics“ gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre i.SAF ir nebuvo atitinkamai deklaruota UAB „Baltijos fortas“ PVM deklaracijoje. Pati apeliantė pripažino, kad sąskaita buvo sukurta apskaitos programoje siekiant joje atvaizduoti skolininko pasikeitimą. Vien tokio apskaitos įrašo sukūrimas ar vėlesnis sumos perkėlimas tarp apskaitos sąskaitų nepatvirtina realios civilinės prievolės. Apeliantė turėjo įrodyti, kokia konkreti ūkinė operacija sukūrė 57 419,37 Eur prievolę, kokiu teisiniu pagrindu ji atsirado ir kaip reikalavimo teisė į šią prievolę atiteko būtent UAB „Baltijos fortas“.

Teismas pagrįstai atsižvelgė į LUAB „Bg Logistics“ apskaitos ir finansinės atskaitomybės duomenų neatitiktis. 57 419,37 Eur suma skirtinguose apskaitos dokumentuose nėra atvaizduota nuosekliai. Jeigu, kaip teigia apeliantė, šios prievolės įvykdymo terminas buvo nustatytas jau 2021 m. rugpjūčio 31 d., ji pagal savo pobūdį negalėtų būti laikoma ilgalaikiu įsipareigojimu, todėl jos atsiradimas, dydis, kreditorius ir mokėjimo terminas turėtų būti aiškiai atsekami apskaitos registruose ir finansinėje atskaitomybėje. Byloje esantys duomenys tokio nuoseklaus atvaizdavimo nepatvirtina. Be to, VMI duomenimis, LUAB „Bg Logistics“ skola UAB „Baltijos fortas“ 2024 m. kovo 31 d. buvo 68 850,47 Eur, nors apeliantė pareiškė 92 682,47 Eur finansinį reikalavimą. Būtent apeliantė turėjo pateikti aiškius ir tarpusavyje suderinamus duomenis, paaiškinančius papildomo 57 419,37 Eur įsipareigojimo egzistavimą.

Apeliantės argumentas, kad 19 855,37 Eur mokėjimai patvirtina skolos perkėlimo sutarties vykdymą, yra nepagrįstas. Vien mokėjimo faktas nepatvirtina jo teisinio pagrindo. Byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių vienareikšmiškai nustatyti, kad visi nurodyti mokėjimai buvo atlikti vykdant būtent 2021 m. rugpjūčio 31 d. skolos perkėlimo sutartį ir dengiant 57 419,37 Eur prievolę. Mokėjimo dokumentuose nėra aiškios nuorodos į šią sutartį, o tarp šalių buvo ir kitokių sutartinių bei finansinių santykių. Dėl to mokėjimai pagrįstai buvo įvertinti kartu su kitais byloje esančiais duomenimis ir nelaikyti savarankišku papildomo reikalavimo pagrindimo įrodymu.

Teismas įvertino įrodymų visumą: skolos perkėlimo sutartį ir jos šalių sudėtį, kreditoriaus sutikimo aplinkybes, PVM sąskaitą faktūrą, i.SAF ir PVM deklaracijų duomenis, LUAB „Bg Logistics“ apskaitos registrus, finansinės atskaitomybės duomenis, VMI pateiktą informaciją, mokėjimus ir šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus. Šių duomenų visuma teismui nesudarė pagrindo konstatuoti, kad papildoma 57 419,37 Eur suma yra aiškiai ir neabejotinai įrodyta. Atskirajame skunde apeliantė šios įrodymų visumos nepaneigia, o tik pateikia kitokį tų pačių įrodymų vertinimą. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti apskųstos nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo. Priešingai, teismas pagrįstai patvirtino 35 263,10 Eur finansinio reikalavimo dalį, kurią pagrindžia paskolos sutartis, banko išrašai, faktiškai atlikti mokėjimai, apskaitos registrai ir tarpusavio atsiskaitymų duomenys, ir atmetė tik tą reikalavimo dalį, kurios pagrįstumas nebuvo pakankamai įrodytas.

Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas atsižvelgė ne tik į bylos rezultatą, bet ir į apeliantės procesinį elgesį – dokumentų ir paaiškinimų teikimą etapais, pasirinktinį ir reikšmingos medžiagos pateikimą ne laiku bei dėl to ne kartą atidėtą bylos nagrinėjimą. Atsakovės teigimu, tokie veiksmai nulėmė papildomas jos atstovavimo ir pasirengimo bylai išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Kadangi apeliantė nepateikė naujų objektyvių duomenų, paneigiančių teismo nustatytas aplinkybes dėl jos procesinio elgesio ir dėl to patirtų išlaidų, nėra pagrindo pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria LUAB „Bg Logistics“ bankroto byloje atsisakyta patvirtinti apeliantės (kreditorės) UAB „Baltijos fortas“ finansinio reikalavimo dalį, taip pat dėl nutarties dalies, kuria iš apeliantės priteistos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas netvirtinti ginčijamos finansinio reikalavimo dalies, tinkamai nustatė faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas finansinio reikalavimo atsiradimo pagrindas, ar nustatytoms aplinkybėms tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčijamos prievolės pagrindą, proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Taip pat patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, tinkamai vadovavosi civilinio proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Dėl reikšmingų faktinių aplinkybių

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartimi UAB „Bg Logistics“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Simpatija“. Ši nutartis įsiteisėjo 2025 m. vasario 20 d.

Pareiškėja UAB „Baltijos fortas“ prašė patvirtinti jos 92 682,47 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro: 23 100 Eur negrąžinta paskolos dalis pagal 2022 m. lapkričio 4 d. paskolos sutartį (procesinio dokumento Nr. DOK-9308 priedai Nr. 2 ir Nr. 3); 37 564 Eur nesumokėta skola pagal 2021 m. rugpjūčio 31 d. skolos perkėlimo sutartį, kurios pagrindu LUAB „Bg Logistics“ perėmė 57 419,37 Eur skolos prievolę iš pradinės skolininkės UAB „Baltijos logistikos grupė“ (procesinio dokumento Nr. DOK-9308 priedai Nr. 1 ir Nr. 4); 31 286,47 Eur skola pagal PVM sąskaitas faktūras, išrašytas byloje pateiktų sutarčių pagrindu (procesinio dokumento Nr. DOK-8308 priedas Nr. 1(3); procesinio dokumento Nr. DOK-9308 priedas Nr. 1); 732 Eur pagal VMI viršininko 2024 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. (23.21-08 E) 324-2333, kuriuo nuspręsta patenkinti UAB „Bg Logistics“ prašymą ir leisti UAB „Baltijos fortas“ perimti 732 Eur LUAB „Bg Logistics“ mokestinę nepriemoką bei su ja susijusias sumas (procesinio dokumento Nr. DOK-8308 priedas Nr. 1 (4)).

UAB „Baltijos logistikos grupė“ ir LUAB „Bg Logistics“ 2021 m. rugpjūčio 31 d. sudarė skolos perkėlimo sutartį, pagal kurią pradinė skolininkė UAB „Baltijos logistikos grupė“ perdavė, o naujoji skolininkė LUAB „Bg Logistics“ perėmė 57 419,37 Eur prievolę UAB „Baltijos fortas“, taip pat kitas su šios prievolės įvykdymu susijusias pradinės skolininkės teises ir pareigas. Skolos perkėlimo sutarties 3.3 papunktyje nurodyta, kad pradinė skolininkė ir naujoji skolininkė patvirtina, jog kreditorė yra informuota apie skolos perkėlimą ir yra gautas jos sutikimas (procesinio dokumento Nr. DOK-8308 priedas Nr. 1 (2)).

UAB „Baltijos fortas“ ir LUAB „Bg Logistics“ 2022 m. lapkričio 4 d. sudarė paskolos sutartį Nr. BF20221104/01, kurios pagrindu UAB „Baltijos fortas“ suteikė LUAB „Bg Logistics“ 50 000 Eur paskolą. Paskolos grąžinimo terminas – 2025 m. lapkričio 3 d. (procesinio dokumento Nr. DOK-8308 priedas Nr. 1 (2)).

VMI viršininko 2024 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. (23.21-08 E) 324-2333 nuspręsta patenkinti LUAB „Bg Logistics“ prašymą ir leisti UAB „Baltijos fortas“ perimti 732 Eur LUAB „Bg Logistics“ mokestinę nepriemoką bei su ja susijusias sumas (procesinio dokumento Nr. DOK-8308 priedas Nr. 1 (4)).

Pareiškėja (apeliantė) UAB „Baltijos fortas“, siekdama pagrįsti 31 286,47 Eur finansinį reikalavimą, teismui pateikė šiuos duomenis (procesinio dokumento Nr. DOK-9308, priedas Nr. 1):

UAB „Baltijos fortas“ ir UAB „Bg Logistics“ 2023 m. sausio 3 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. BF-2023/01-03/1, pagal kurią UAB „Baltijos fortas“ pardavė UAB „Bg Logistics“ transporto priemonę „Golf Sportsvan“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) už 4 000 Eur;

UAB „Baltijos fortas“ ir UAB „Bg Logistics“ 2023 m. sausio 3 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. BF-2023/01-03/2, kurios pagrindu UAB „Baltijos fortas“ pardavė UAB „Bg Logistics“ transporto priemonę „Nissan Leaf“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), už 2 200 Eur;

UAB „Baltijos fortas“ ir UAB „Bg Logistics“ 2023 m. sausio 3 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. BF-2023/01-03/3, kurios pagrindu UAB „Baltijos fortas“ pardavė UAB „Bg Logistics“ transporto priemonę „Škoda Superb“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) už 18 000 Eur;

UAB „Baltijos fortas“ ir UAB „Bg Logistics“ 2022 m. spalio 12 d. sudarytą automobilio nuomos sutartį Nr. BF/BGL-221012-01, kurios pagrindu UAB „Baltijos fortas“ išnuomojo UAB „Bg Logistics“ transporto priemonę „Škoda Superb“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) už 400 Eur plius PVM per mėnesį;

UAB „Baltijos fortas“ ir UAB „Bg Logistics“ 2021 m. rugpjūčio 31 d. sudarytą automobilio nuomos sutartį Nr. BF/BGL-210831-02, kurios pagrindu UAB „Baltijos fortas“ išnuomojo UAB „Bg Logistics“ transporto priemonę „Nissan“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), už 250 Eur plius PVM per mėnesį;

UAB „Baltijos fortas“ ir UAB „Bg Logistics“ 2021 m. rugpjūčio 31 d. sudarytą automobilio nuomos sutartį Nr. BF/BGL-210831-03, kurios pagrindu UAB „Baltijos fortas“ išnuomojo UAB „Bg Logistics“ transporto priemonę „Nissan“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), už 250 Eur plius PVM per mėnesį;

UAB „Baltijos fortas“ ir UAB „Bg Logistics“ 2015 m. sausio 2 d. sudarytą patalpų nuomos sutartį Nr. F-150102-02, kurios pagrindu UAB „Baltijos fortas“ išnuomojo UAB „Bg Logistics“ administracinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 400 Eur be PVM per mėnesį (nuo 2017 m. sausio 1 d. patalpų nuomos kaina – 400 Eur plius PVM per mėnesį, nuo 2017 m. gruodžio 1 d. – 660,60 Eur plius PVM per mėnesį, nuo 2019 m. liepos 1 d. – 511,55 Eur plius PVM per mėnesį, nuo 2019 m. gruodžio 1 d. – 500 Eur plius PVM per mėnesį).

Pareiškėja prašomam patvirtinti 31 286,47 Eur finansiniam reikalavimui pagrįsti taip pat pateikė PVM sąskaitas faktūras, išrašytas UAB „Bg Logistics“ (procesinio dokumento Nr. DOK-8308, priedas Nr. 1(3):

2021 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BF-2112001 dėl 605 Eur už transporto priemonių Nissan, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomą;

2021 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BF-2112002 dėl 11,62 Eur už suvartotą elektros energiją;

2021 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūra Nr. BF-2112003 dėl 605 Eur už patalpų nuomą;

2021 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BF-2112006 dėl 75,84 Eur už transporto priemonių Nissan, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), Nissan, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimą;

2022 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BF-2201001 dėl 605 Eur už transporto priemonių Nissan, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), Nissan, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomą;

2022 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BF-2201002 dėl 21,24 Eur už suvartotą elektros energiją;

2022 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BF-2201003 dėl 76,17 Eur už transporto priemonių Nissan, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), Nissan, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimą;

2022 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BF-2202001 dėl 302,50 Eur už transporto priemonės Nissan, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomą;

2022 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BF-2202002 dėl 34,51 Eur už transporto priemonės Nissan, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimą;

2022 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BF-2203002 dėl 302,50 Eur už transporto priemonės Nissan, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomą;

2022 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BF-2203003 dėl 37,92 Eur už transporto priemonės Nissan, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimą;

2022 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BF-2204001 dėl 302,50 Eur už transporto priemonės Nissan, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomą;

2022 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BF-2204002 dėl 36,70 Eur už transporto priemonės Nissan, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimą;

2022 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BF-2205001 dėl 302,50 Eur už transporto priemonės Nissan, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomą;

2022 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BF-2205002 dėl 37,92 Eur už transporto priemonės Nissan, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimą;

2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BF-2206001 dėl 302,50 Eur už transporto priemonės Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomą;

2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BF-2206002 dėl 36,70 Eur už transporto priemonės Nissan, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimą;

2022 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BF-2207001 dėl 302,50 Eur už transporto priemonės Nissan, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomą;

2022 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BF-2207002 dėl 37,92 Eur už transporto priemonės Nissan, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimą;

2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BF-2208001 dėl 302,50 Eur už transporto priemonės Nissan, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomą;

2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BF-2208002 dėl 37,92 Eur už transporto priemonės Nissan, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimą;

2022 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BF-2209001 dėl 302,50 Eur už transporto priemonės Nissan, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomą;

2022 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BF-2209002 dėl 36,10 Eur už transporto priemonės Nissan, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimą;

2022 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BF-2210001 dėl 614,75 Eur už transporto priemonių Nissan, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), Škoda Superb, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomą;

2022 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BF-221002 dėl 51,53 Eur už transporto priemonių Nissan, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), Škoda, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimą;

2022 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BF-2211001 dėl 786,50 Eur už transporto priemonių Nissan, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), Škoda Superb, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomą;

2022 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BF-2211002 dėl 39,70 Eur už transporto priemonės Nissan, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimą;

2022 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BF-2212001 dėl 786,50 Eur už transporto priemonių Nissan, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), Škoda Superb, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomą;

2022 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BF-2212002 dėl 91,93 Eur už transporto priemonių Nissan, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), Škoda, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimą.

Bendrovės nemokumo administratorė 2025 m. liepos 2 d. teismui pateiktuose patikslintuose prieštaravimuose (procesinio dokumento Nr. DOK-8448), be kita ko, nurodė, kad UAB „Baltijos fortas“ nepateikė pakankamai duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių prašomą patvirtinti 92 682,47 Eur finansinį reikalavimą. Nemokumo administratorės teigimu, 23 832 Eur reikalavimo dalis grindžiama 2022 m. lapkričio 4 d. paskolos sutartimi Nr. BF20221104/01, o 68 850,47 Eur dalis – kreditorės išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis. Dėl 23 832 Eur dalies nemokumo administratorė nurodė, kad kreditorė nepateikė pakankamai įrodymų, jog pagal 2022 m. lapkričio 4 d. paskolos sutartį bendrovei faktiškai buvo suteikta 50 000 Eur paskola, pateiktų mokėjimų paskirtyse nenurodyta, kad jie atlikti būtent pagal šią sutartį. Dėl 57 419,37 Eur finansinio reikalavimo dalies nemokumo administratorė pažymėjo, kad kreditorė pateikė 2021 m. rugpjūčio 31 d. skolos perkėlimo sutartį, tačiau prašyme nenurodytos faktinės aplinkybės, siejančios šią sutartį su prašomu patvirtinti finansiniu reikalavimu. Dėl reikalavimo pagal PVM sąskaitas faktūras administratorė nurodė, kad iš pateiktų dokumentų negalima nustatyti prekių ar paslaugų, kurių pagrindu bendrovei kilo prievolės, taip pat nebuvo pateiktos atitinkamos sutartys ir dokumentai, patvirtinantys prievolių dalinį įvykdymą.

Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstu ir patvirtino pareiškėjos (kreditorės) UAB „Baltijos fortas“ 35 263,10 Eur finansinį reikalavimą, kuris susideda iš: 23 100 Eur skolos pagal 2022 m. lapkričio 4 d. paskolos sutartį, 732 Eur, sumokėtų už bankrutuojančią bendrovę pagal VMI sprendimą, taip pat 11 431,10 Eur skolos likučio, nustatyto pagal byloje esančių apskaitos registrų, tarpusavio atsiskaitymų, PVM sąskaitų faktūrų ir faktiškai atliktų mokėjimų visumą. Dėl likusios finansinio reikalavimo dalies (57 419,37 Eur) teismas padarė išvadą, kad nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių realų ir neabejotiną šio kreditorės reikalavimo egzistavimą. Teismas pažymėjo, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. skolos perkėlimo sutartis pasirašyta tik pradinės ir naujosios skolininkių (UAB Baltijos logistikos grupė“ ir LUAB „Bg Logistics“), joje nėra kreditorės UAB „Baltijos fortas“ parašo, todėl, teismo įvertinimu, ši sutartis savaime nepatvirtina UAB „Baltijos fortas“ reikalavimo teisės į 57 419,37 Eur.

Dėl UAB „Baltijos fortas“ finansinio reikalavimo dalies, grindžiamos skolos perkėlimo sutartimi

Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė patvirtinti UAB „Baltijos fortas“ finansinio reikalavimo dalį, grindžiamą 2021 m. rugpjūčio 31 d. skolos perkėlimo sutartimi, kuri nėra nuginčyta ir nepripažinta negaliojančia įstatymų nustatyta tvarka. Apeliantės teigimu, teismas be pagrindo lemiamą reikšmę suteikė UAB „Baltijos fortas“, kaip kreditorės, parašo nebuvimui pradinės ir naujosios skolininkės sudarytoje skolos perkėlimo sutartyje, taip pat šios sutarties pagrindu atsiradusios prievolės apskaitymo LUAB „Bg Logistics“ buhalterinėje apskaitoje trūkumams. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

Byloje yra pateikta UAB „Baltijos logistikos grupė“ ir LUAB „Bg Logistics“ 2021 m. rugpjūčio 31 d. sudaryta skolos perkėlimo sutartis, kuria LUAB „Bg Logistics“ perėmė iš UAB „Baltijos logistikos grupė“ 57 419,37 Eur dydžio prievolę UAB „Baltijos fortas“. Sutartis pasirašyta tik pradinės ir naujosios skolininkių, tačiau sutartyje kaip kreditorė įvardyta UAB „Baltijos fortas“, o sutarties 3.3 papunktyje pareikšta, kad kreditorė apie skolos perkėlimą informuota ir gautas jos sutikimas dėl skolos perkėlimo. Byloje taip pat yra pateiktas tuomečio UAB „Baltijos fortas“ vadovo V. M. patvirtinimas apie sutikimą, kad LUAB „Bg Logistics“ taptų naująja UAB „Baltijos fortas“ skolininke.

Dėl 2021 m. rugpjūčio 31 d. skolos perkėlimo sutarties sudarymo aplinkybių pareiškėja teismo proceso metu paaiškino, kad iki šios sutarties sudarymo LUAB „Bg Logistics“ turėjo 57 419,37 Eur skolą UAB „Baltijos logistikos grupė“, o UAB „Baltijos logistikos grupė“ turėjo 173 945,98 Eur skolą pareiškėjai UAB „Baltijos fortas“; šalims susitarus, LUAB „Bg Logistics“ turėta 57 419,37 Eur skola UAB „Baltijos logistikos grupė“ buvo panaudota UAB „Baltijos logistikos grupė“ skolos pareiškėjai UAB „Baltijos fortas“ daliai padengti; šiam tikslui 2021 m. rugpjūčio 31 d. sudarytas skolos perkėlimo susitarimas. Pareiškėja akcentavo, kad dėl šio susitarimo LUAB „Bg Logistics“ neatsirado nauja papildoma 57 419,37 Eur prievolė, tik pasikeitė bendrovės turimos 57 419,37 Eur prievolės kreditorius: iki skolos perkėlimo LUAB „Bg Logistics“ 57 419,37 Eur prievolę turėjo įvykdyti kreditorei UAB „Baltijos logistikos grupė“, po skolos perkėlimo – kreditorei UAB „Baltijos fortas“. LUAB „Bg Logistics“ nemokumo administratorė nekvestionavo pareiškėjos nurodytų susitarimo dėl skolos perkėlimo aplinkybių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK numato skolos perkėlimo galimybę pagal dviejų rūšių sutartis: kreditoriaus ir naujojo skolininko sutartį (CK 6.115 straipsnis) bei skolininko ir skolos perėmėjo sutartį (CK 6.116 straipsnis). Nagrinėjamu atveju buvo sudaryta CK 6.116 straipsnyje reglamentuojama sutartis, kuria pradinė skolininkė UAB „Baltijos logistikos grupė“ perkėlė savo skolą naujajai skolininkei LUAB „Bg Logistics“. Įstatymas nereikalauja, kad tokia sutartis būtų pasirašyta ir kreditoriaus. Tačiau skola kitam asmeniui gali būti perkelta tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka (CK 6.116 straipsnio 1 dalis). Kreditorius sutikimą perkelti skolą gali duoti iš anksto (CK 6.116 straipsnio 2 dalis). Jeigu kreditorius neduoda sutikimo perkelti skolą, laikoma, kad skola neperkelta (CK 6.116 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad esminė skolos perkėlimo sąlyga yra kreditoriaus sutikimas, tačiau įstatymas nenustato, jog toks sutikimas turi būti išreikštas kreditoriui pasirašant pačią skolininko ir skolos perėmėjo sudarytą sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2012; 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2013).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi skolos perkėlimo teisiniu reglamentavimu, aptarta kasacinio teismo praktika, įvertinusi byloje esančius duomenis, nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad dėl to, jog skolos perkėlimo sutartis nepasirašyta kreditorės UAB „Baltijos fortas“, o buvusio kreditorės vadovo pareiškimas dėl sutikimo perkelti skolą pateiktas vėliau, nėra pagrindo pripažinti, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. skolos perkėlimo sutarties sudarymo metu buvo kreditorės UAB „Baltijos fortas“ sutikimas dėl skolos perkėlimo, todėl ši sutartis nepagrindžia UAB „Baltijos fortas“ reikalavimo teisės į 57 419, 37 Eur. Vien tai, kad UAB „Baltijos fortas“ nepasirašė 2021 m. rugpjūčio 31 d. skolos perkėlimo sutarties ir prie šios sutarties nėra pridėto atskiro kreditorės sutikimo dėl skolos perkėlimo, savaime nereiškia, kad kreditorės sutikimo nebuvo ir 57 419, 37 Eur skola neperkelta LUAB „Bg Logistics“. Sprendžiant šį klausimą svarbu nustatyti tikrąją kreditorės valią dėl skolos perkėlimo naujajai skolininkei. Tokią valią gali patvirtinti ne tik parašas sutartyje, prie sutarties pridėtas rašytinis dokumentas, bet ir kitokie faktiniai duomenys, iš kurių galima nustatyti, ar kreditorė sutiko, kad pradinė skolininkė perkeltų skolą naujajai. Nagrinėjamu atveju kreditorės UAB „Baltijos fortas“ sutikimas, kad prievolę jai perimtų naujoji skolininkė LUAB „Bg Logistics“, pagrįstas ne vien sutarties šalių 3.3 papunktyje įtvirtintu pareiškimu, bet ir kreditorės tuomečio vadovo vėlesniu patvirtinimu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad įstatymų leidėjo nustatytas reikalavimas, jog skolos perkėlimas galimas esant kreditoriaus sutikimui, įtvirtintas siekiant būtent kreditoriaus interesų apsaugos, nes kreditoriui skolininko asmuo turi didelę reikšmę. Dėl to nagrinėjamu atveju, kai kreditorė UAB „Baltijos fortas“ nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. skolos perkėlimo sutarties sudarymo nereiškė prieštaravimų dėl skolos naujajai skolininkei LUAB „Bg Logistics“ perkėlimo, priešingai, tvirtino, kad skolos perkėlimui pritarė, be to, priėmė prievolės vykdymą iš naujosios skolininkės, pirmosios instancijos teismo išvada, jog nebuvo kreditorės sutikimo dėl skolos perkėlimo, todėl 2021 m. rugpjūčio 31 d. skolos perkėlimo sutartis nepatvirtina UAB „Baltijos fortas“ reikalavimo, grindžiamo šia sutartimi, yra teisiškai nepagrįsta.

Nagrinėjamu atveju svarbu akcentuoti tai, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. skolos perkėlimo sutartis nėra nuginčyta ir nepripažinta negaliojančia įstatymo nustatyta tvarka, taip pat nėra duomenų, jog ši sutartis būtų netekusi teisinės galios kitu pagrindu. Būtent ši sutartis, o ne pagal ją išrašyta PVM sąskaita faktūra, šios prievolės apskaitymo bankrutuojančios skolininkės buhalterinės apskaitos dokumentuose aplinkybės, yra pagrindinis UAB „Baltijos fortas“ įrodinėjamos LUAB „Bg Logistics“ piniginės prievolės buvimą ir galiojimą patvirtinantis dokumentas. Nesant duomenų, paneigiančių šio sandorio galiojimą ar jo pagrindu atsiradusią prievolę, sprendžiant dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo pirmiausia turi būti vertinamas prievolės atsiradimo pagrindas, o ne tai, kaip ši prievolė buvo atvaizduota bendrovės LUAB „Bg Logistics“ buhalterinėje apskaitoje.

Teisėjų kolegija pritaria atskirojo skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg didelę reikšmę suteikė 2021 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitai faktūrai Nr. BF-2108012 ir jos atvaizdavimui LUAB „Bg Logistics“ buhalterinėje apskaitoje. Jau pabrėžta, kad PVM sąskaita faktūra nėra UAB „Baltijos fortas“ įrodinėjamos 57 419, 37 Eur prievolės atsiradimo teisinis pagrindas – prievolė kilo iš 2021 m. rugpjūčio 31 d. skolos perkėlimo sutarties, kuria LUAB „Bg Logistics“ perėmė iš UAB „Baltijos logistikos grupės“ 57 419,37 Eur skolą UAB „Baltijos fortas“. Tai, kaip perimta prievolė buvo įforminta buhalterinėje apskaitoje, kokia paskirtis buvo suteikta PVM sąskaitai faktūrai, savaime nepakeičia prievolės teisinio pagrindo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčijama 57 419,37 Eur prievolė LUAB „Bg Logistics“ apskaitoje buvo iš sąskaitos 443 „Skolos tiekėjams“ perkelta į sąskaitą 4013 „Kitos finansinės skolos“. Ši aplinkybė vertintina kartu su 2021 m. rugpjūčio 31 d. skolos perkėlimo sutarties turiniu. Prievolės netikslus apskaitymas ir vėlesnis apskaitos pakeitimas negali paneigti ginčo skolos perkėlimo galiojančia sutartimi fakto ir teisėtumo.

Bendrovės nemokumo administratorės ir pirmosios instancijos teismo akcentuotos aplinkybės, kad PVM sąskaita faktūra Nr. BF-2108012 nebuvo įtraukta į atitinkamus i.SAF registrus, deklaruota PVM deklaracijoje, taip pat jog ši prievolė, atsižvelgiant į skolos perkėlimo sutartyje nurodytą jos įvykdymo terminą (2021 m. rugpjūčio 31 d.), bendrovės balanse nepagrįstai priskirta ilgalaikiams, o ne trumpalaikiams įsipareigojimams, nepaneigia skolos perkėlimo sutarties pagrindu atsiradusios prievolės. Net ir nustačius tam tikras buhalterinės apskaitos neatitiktis, esant galiojančiai, įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytai ir neginčijamai 2021 m. rugpjūčio 31 d. skolos perkėlimo sutarčiai, nėra pagrindo daryti išvados, kad ši sutartis nepatvirtina LUAB „Bg Logistics“ 57 419,37 Eur prievolės kreditorei UAB „Baltijos fortas“ egzistavimo.

VMI operatyvaus patikrinimo metu nustatyti duomenys, kad 2024 m. kovo 31 d. LUAB „BG Logistics“ skola UAB „Baltijos fortas“ buvo 68 850,47 Eur, iš jos 57 419,37 Eur buvo apskaityti kaip ilgalaikiai įsipareigojimai, nepaneigia kreditorės UAB „Baltijos fortas“ prievolės, kildinamos iš 2021 m. rugpjūčio 31 d. skolos perkėlimo sutarties, buvimo. Jau nurodyta, kad ginčo prievolės atsiradimo pagrindas – 2021 m. rugpjūčio 31 d. skolos perkėlimo sutartis – yra galiojanti, byloje nėra duomenų apie jos nuginčijimą iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo, reikalavimo dėl jos pripažinimo negaliojančia nepareikšta bendrovės bankroto proceso metu. Be to, byloje nėra duomenų, kad VMI nurodyta 68 850,47 Eur skola yra galutinė LUAB „Bg Logistics“ prievolių UAB „Baltijos fortas“ suma, nustatyta įvertinus skolos perkėlimo sutartį, jos pagrindu atliktus mokėjimus ir šalių tarpusavio atsiskaitymus kitais juos siejusių sutartinių santykių pagrindais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, vertinant ginčijamos prievolės egzistavimą ir jos likutį, nagrinėjamu atveju yra reikšminga, jog po 2021 m. rugpjūčio 31 d. skolos perkėlimo sutarties sudarymo LUAB „Bg Logistics“ atliko mokėjimus UAB „Baltijos fortas“. Apeliantė nurodė, kad, vykdant šią sutartį, jai buvo sumokėta iš viso 19 855,37 Eur. Atsižvelgus į tai, kad apeliantė yra tiesioginė teisinių santykių, siejusių ją su LUAB „Bg Logistics“, dalyvė ir kaip kreditorė geriausiai žino, kokiu pagrindu gavo mokėjimus iš skolininkės LUAB „Bg Logistics“, taip pat į tai, jog bendrovės nemokumo administratorė nepateikė konkrečių duomenų, leidžiančių nurodytus mokėjimus pagrįstai priskirti kitoms, su skolos perkėlimo sutartimi nesusijusioms, prievolėms, yra pagrindas pripažinti įrodyta apeliantės poziciją, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. skolos perkėlimo sutartį LUAB „Bg Logistics“ vykdė ir yra sumokėjusi UAB „Baltijos fortas“ perimtos skolos dalį – 19 855,37 Eur (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Vien aplinkybė, kad mokėjimo dokumentuose neįrašytas skolos perkėlimo sutarties numeris, savaime nepaneigia mokėjimus gavusios kreditorės nurodytos mokėjimų paskirties. Mokėjimų paskirtis nustatyta, be kita ko, atsižvelgiant į skolos perkėlimo sutarties sudarymo datą, mokėjimų atlikimo laiką, duomenų, jog įvardyti mokėjimai atlikti vykdant kitas konkrečias prievoles, nesusijusias su skolos perkėlimo sutartimi, nepateikimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė finansinį reikalavimą, kildinamą iš skolos perkėlimo sutarties, grindžia ne tik savo paaiškinimais, bet galiojančia skolos perkėlimo sutartimi, jos, kaip kreditorės sutikimą dėl skolos perkėlimo patvirtinančiu dokumentu, buhalterinės apskaitos duomenimis, skolininkės atliktų mokėjimų dokumentais. Byloje esančių duomenų visuma suteikia pagrindą daryti išvadą, kad apeliantė (pareiškėja) įrodė, jog turi į skolininkę LUAB „Bg Logistics“ reikalavimo teisę, kilusią iš 2021 m. rugpjūčio 31 d. skolos perkėlimo sutarties (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Bendrovės nemokumo administratorės nesutikimo su pareiškėjos (apeliantės) reikalavimu argumentai, kad pareiškėjos reikalavimo apskaičiavime gali būti sudubliuotos skirtingos prievolės, stokoja pagrįstumo. Reikalavimo sudubliavimui įrodyti turi būti pateikti konkretūs duomenys. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad apeliantės pagal skolos perkėlimo sutartį reikalaujama 37 564 Eur suma į UAB „Baltijos fortas“ finansinį reikalavimą būtų įskaičiuota du kartus (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino fragmentiškai, atskiroms apskaitos dokumentų neatitiktims suteikė didesnę reikšmę, nei šios gali turėti, atsižvelgiant į prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo atsiradimo teisinį pagrindą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tyrė PVM sąskaitos faktūros, išrašytos dėl 57 419, 37 Eur pagal skolos perkėlimo sutartį, apskaitymo, deklaravimo aplinkybes, VMI atlikto operatyvaus patikrinimo duomenis, tačiau šiuos duomenis be pagrindo prioretizavo, nepagrįstai paneigė įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytos skolos perkėlimo sutarties įrodomąją reikšmę, neįvertino kreditorės nurodytų prievolės pagal šią sutartį vykdymo aplinkybių, neatsižvelgė į kreditorės pripažinimą, kad pagal skolos perkėlimo sutartį skolininkė yra sumokėjusi 19 855,37 Eur. Tai nulėmė, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog pareiškėja (apeliantė) neįrodė finansinio reikalavimo dalies, grindžiamos 2021 m. rugpjūčio 31 d. skolos perkėlimo sutartimi, pagrįstumo.

Nustačius, kad pagal 2021 m. rugpjūčio 31 d. skolos perkėlimo sutartį LUAB „Bg Logistics“ perėmė 57 419,37 Eur dydžio UAB „Baltijos logistikos grupės“ prievolę UAB „Baltijos fortas“, taip pat apeliantei patvirtinus, jog po šios sutarties sudarymo naujoji skolininkė LUAB „Bg Logistics“ sumokėjo perimtos skolos dalį – 19 855,37 Eur, daroma išvada, jog apeliantė UAB „Baltijos fortas“ įrodė turinti 37 564 Eur reikalavimą, kilusį iš skolos perkėlimo sutarties. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria aptariama finansinio reikalavimo dalis nepatvirtinta, pakeičiama ir papildomai patvirtinama UAB „Baltijos fortas“ 37 564 Eur finansinio reikalavimo dalis.

Dėl kitos UAB „Baltijos fortas“ finansinio reikalavimo dalies

Apeliantė, nekvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria patvirtinta jos finansinio reikalavimo dalis – 35 263,10 Eur, nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka tiek, kiek nepatvirtinta likusi 57 419,37 Eur jos finansinio reikalavimo dalis, ir prašo patvirtinti iš viso 92 682,47 Eur dydžio reikalavimą LUAB „Bg Logistics“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirajame skunde išdėstyti tik argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nepatvirtintos finansinio reikalavimo dalies, grindžiamos 2021 m. rugpjūčio 31 d. skolos perkėlimo sutartimi. Apeliantė (pareiškėja) nuo pat ginčo dėl LUAB „Bg Logistics“ bankroto byloje jos prašomo patvirtinti bendro 92 682,47 Eur finansinio reikalavimo pradžios nuosekliai įrodinėjo, kad pagal 2021 m. rugpjūčio 31 d. skolos perkėlimo sutartį LUAB „Bg Logistics“ iš 57 419,37 Eur perimtos skolos yra sumokėjusi jai skolos dalį – 19 855,37 Eur, todėl šiuo pagrindu prašė patvirtinti 37 564 Eur finansinį reikalavimą, t. y. nesumokėtą skolos likutį. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus, pripažino, kad apeliantė turi pagrindą reikalauti patvirtinti jos finansinį reikalavimą, grindžiamą 2021 m. rugpjūčio 31 d. skolos perkėlimo sutartimi, ir, remdamasis pačios apeliantės patvirtinimu, jog ji, kaip kreditorė, iš naujosios skolininkės pagal šią sutartį yra gavusi 19 855,37 Eur, pripažino pagrįstu ir patvirtino finansinį reikalavimą dėl aptariamos sutarties pagrindu likusios nesumokėtos 37 564 Eur skolos. Nors apeliantė nurodo, kad ji prašo patvirtinti pirmosios instancijos teismo nepatvirtintą 57 419,37 Eur finansinio reikalavimo dalį, tačiau atskirajame skunde nėra išdėstyta argumentų, kuriais būtų ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl jos finansinio reikalavimo, kuris buvo grindžiamas PVM sąskaitomis faktūromis, išrašytomis kitų šalis siejusių teisinių santykių pagrindu. Atskirajame skunde neįvardyta, kokias konkrečias pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ar atliktą bylos duomenų vertinimą apeliantė laiko netinkamais, be to, kokiais įrodymais remiantis teismo išvados turėtų būti pakeistos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi kasacinio teismo išaiškinimais, pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina ir vertina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neturi tikrinti ir vertinti, ar teisėtos ir pagrįstos yra tos sprendimo dalys, kurios neapskųstos apeliacine tvarka, taip pat apeliacinės instancijos teismas neturi savo iniciatyva išplėsti apeliacinio (atskirojo) skundo argumentų sąrašo ir imtis analizuoti tokių argumentų, kurie apeliaciniame (atskirajame) skunde nėra nurodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-611/2023, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Nagrinėjamu atveju jau pasisakyta, kad nenustatyta pagrindo peržengti apeliantės paduoto atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

Apeliantei atskirajame skunde pateikus tik argumentus dėl vieno iš keturių pagrindų, kuriais ji grindė prašomą patvirtinti bendrą 92 682,47 Eur finansinį reikalavimą (t. y. dėl 2021 m. rugpjūčio 31 d. skolos perkėlimo sutartimi grindžiamo finansinio reikalavimo, apskaičiuoto pagal šios skolos likutį – 37 564 Eur), ir neišdėsčius konkrečių argumentų, kokiais pagrindais turėtų būti patvirtinta papildoma 19 855,37 Eur finansinio reikalavimo dalis, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo savo iniciatyva tirti ir vertinti bylos duomenis, kuriais apeliantė nesiremia ir kurių vertinimo, pirmosios instancijos teismui pripažinus 11 431,10 Eur skolos likutį, nekvestionuoja, nepateikia kitų bylos duomenų, nesusijusių su 2021 m. rugpjūčio 31 d. skolos perkėlimo sutartimi, analizės. Vien apeliantės pareiškimas, kad ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi tiek, kiek nepatvirtinta likusi 57 419,37 Eur finansinio reikalavimo dalis, nesuteikia pagrindo apeliacinės instancijos teismui savo iniciatyva iš naujo vertinti finansinio reikalavimo dalis, kurių pagrįstumas atskirajame skunde konkrečiai nekvestionuojamas.

Teisėjų kolegijai pripažinus pagrįsta 37 564 Eur finansinio reikalavimo dalį, kildinamą iš 2021 m. rugpjūčio 31 d. skolos perkėlimo sutarties, yra pagrindas LUAB „Bg Logistics“ bankroto byloje patvirtinti kreditorės UAB „Baltijos fortas“ finansinį reikalavimą, kurio bendra suma – 72 827,10 Eur (35 263,10 Eur + 37 564 Eur).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl UAB „Baltijos fortas“ finansinio reikalavimo dalies, grindžiamos 2021 m. rugpjūčio 31 d. skolos perkėlimo sutartimi, netinkamai pritaikė skolos perkėlimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepakankamai išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, dėl to nepagrįstai atsisakė patvirtinti pareiškėjos UAB „Baltijos fortas“ 37 564 Eur finansinio reikalavimo dalį. Tai yra pagrindas pakeisti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį ir papildomai patvirtinti 37 564 Eur UAB „Baltijos fortas“ finansinį reikalavimą bei nustatyti, kad LUAB „Bg Logistics“ bankroto byloje patvirtinamas kreditorės UAB „Baltijos fortas“ finansinis reikalavimas, kurio bendra suma – 72 827,10 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Atsižvelgiant į pasikeitusią bylos procesinę baigtį, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai priteisiamos išlaidos už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus, o spręsdamas dėl jų dydžio teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatomis. Šios taisyklės taikomos ir sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju atsakovė LUAB „Bg Logistics“ pirmosios instancijos teismui 2026 m. sausio 6 d. pateikė bendrovės nemokumo administratorės UAB „Simpatija“ ir advokato K. U. 2025 m. spalio 23 d. sudarytą susitarimą dėl atsiskaitymo, taip pat PVM sąskaitą faktūrą Nr. KU25028. Iš šių dokumentų matyti, kad atsakovės skola advokatui už suteiktas teisines paslaugas – 1 452 Eur, atsakovė šią sumą įsipareigojo sumokėti iki 2025 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad išlaidos yra už 2025 m. gegužės 27 d. prieštaravimų dėl UAB „Baltijos fortas“ pareikšto finansinio reikalavimo ir 2025 m. rugpjūčio 12 d. atsiliepimo parengimą, pasirengimą bylai ir atstovavimą teisme.

Teisėjų kolegijos įvertinimu, pateikti dokumentai yra pakankami faktui, kad atsakovei buvo suteiktos 1 452 Eur vertės teisinės paslaugos, sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą. Nors atsakovė nepateikė šių išlaidų faktinio apmokėjimo dokumentų, vien ši aplinkybė nėra pagrindas nepripažinti nurodytų išlaidų pagrįstomis. Atsakovė 2025 m. spalio 23 d. susitarimu įsipareigojo sumokėti advokatui PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą 1 452 Eur sumą, šis sutartinis įsipareigojimas saisto atsakovę ir turi būti įvykdytas.

Atsižvelgiant į byloje atsakovės atstovo atliktų procesinių veiksmų pobūdį, bylos apimtį ir sudėtingumą, taip pat į tai, kad prašoma priteisti 1 452 Eur suma neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotų maksimalių užmokesčio dydžių, yra pagrindas pripažinti ją pagrįsta visa apimtimi (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 2 punktas).

Pirmosios instancijos teismas iš UAB „Baltijos fortas“ prašyto patvirtinti 92 682,47 Eur finansinio reikalavimo pripažino pagrįsta ir patvirtino 35 263,10 Eur reikalavimo dalį, tačiau atsakovei LUAB „Bg Logistics“ bylinėjimosi išlaidas priteisė visa apimtimi, remdamasis tuo, kad pareiškėja, įpareigota pateikti konkrečius įrodymus, juos teikė ne laiku ir pasirinktinai, dėl to bylos nagrinėjimas ne kartą atidėtas, tokiais veiksmais nesiekė proceso operatyvumo, ekonomiškumo, didino bylinėjimosi išlaidas. Taigi, pirmosios instancijos teismas vadovavosi CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išimtimi.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad ji vilkino procesą ir kad jos veiksmai nulėmė atsakovės bylinėjimosi išlaidų atsiradimą bei jų dydį. Apeliantės teigimu, ji, kaip kreditorė, neturėjo intereso vilkinti bylos nagrinėjimo, priešingai – ji suinteresuota kuo greitesniu finansinio reikalavimo patvirtinimu. Pasak apeliantės, atsakovė didžiąją bylinėjimosi išlaidų dalį patyrė rengdama pirminius procesinius dokumentus (2025 m. gegužės 27 d. prieštaravimus dėl UAB „Baltijos fortas“ prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo ir 2025 m. rugpjūčio 12 d. atsiliepimą), o apeliantės papildomai teikti įrodymai neturėjo įtakos bylinėjimosi išlaidų padidėjimui. Apeliantės įsitikinimu, ji kaip kreditorė, siekianti įrodyti turimo finansinio reikalavimo pagrįstumą, negali būti baudžiama per bylinėjimosi išlaidų institutą dėl to, kad atsakovės (skolininkės) tam tikri buhalteriniai dokumentai nebuvo tvarkomi nepriekaištingai.

CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Šios teisės normos tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 17 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatos yra bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimtis, todėl jos negali būti aiškinamos per plačiai – nukrypimas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių yra galimas tik šių nuostatų expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) reglamentuotais pagrindais (netinkamas šalies procesinis elgesys ir kt.). Be to, išskirtinas ir dar vienas šių procesinių nuostatų taikymo aspektas – teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pvz., aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 16 punktas). Atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos išimtinį pobūdį, jos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas). Taigi, spręsdamas dėl CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo, teismas turi įvertinti ne tik procesinio elgesio pobūdį, bet ir jo reikšmę bylinėjimosi išlaidų susidarymui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi proceso pirmosios instancijos teisme eigą, neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių dėl pareiškėjos netinkamo procesinio elgesio. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatytos išimties taikymas turi būti pagrįstas ne abstraktaus pobūdžio argumentais, bet konkrečiais bylos duomenimis. Be to, ne kiekvienas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas yra pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįvardijo konkrečių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos kaip pareiškėjos nesąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis, patvirtintų pareiškėjos siekį nepagrįstai vilkinti teismo procesą, klaidinti kitą proceso šalį ar teismą. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė, kokią konkrečią įtaką įvardyti pareiškėjos (apeliantės) veiksmai turėjo LUAB „Bg Logistics“ patirtų išlaidų atsiradimui ir jų dydžiui. Teismo nurodyta aplinkybė, kad dėl pareiškėjos teikiamų papildomų įrodymų buvo atidėti teismo posėdžiai ir pailgėjo bylos nagrinėjimas, savaime nepatvirtina, jog atsakovės patirtos bylinėjimo išlaidos atsirado būtent dėl tokio pareiškėjos elgesio. Į 1 452 Eur sumą įtrauktos ne tik pasirengimo teismo posėdžiams ir atstovavimo juose, bet ir procesinių dokumentų parengimo, kitų teisinių paslaugų išlaidos. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kokia atsakovės prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dalis buvo susijusi su konkrečiais nurodytais pareiškėjos netinkamo procesinio elgesio trūkumais, nepagrindė, kodėl šios aplinkybės pateisina visų atsakovės patirtų išlaidų atlyginimą.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant pareiškėjos prašymą patvirtinti jos finansinį reikalavimą, paskirstymo klausimą. Dėl to bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal bendrąją CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą taisyklę – proporcingai patvirtintai ir atmestai UAB „Baltijos fortas“ finansinio reikalavimo dalims.

Apeliacinės instancijos teismui papildomai pripažinus pagrįsta 37 564 Eur finansinio reikalavimo dalį, patvirtintas bendras 72 827,10 Eur UAB „Baltijos fortas“ finansinis reikalavimas LUAB „Bg Logistics“, kuris sudaro 78,57 proc. prašyto patvirtinti 92 682,47 Eur finansinio reikalavimo. Taigi, atmesta 19 855,37 Eur reikalavimo dalis, sudaranti 21,43 proc. prašyto patvirtinti reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareikštas finansinis reikalavimas patenkintas 78,57 proc., atsakovė turi teisę reikalauti atlyginti jai 21,43 proc. pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Dėl to iš UAB „Baltijos fortas“ atsakovei priteisiama 311,16 Eur (1 452 Eur × 21,43 proc.) jos pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėja nepateikė duomenų apie pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Išdėstytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pakeičiama ir iš pareiškėjos UAB „Baltijos fortas“ atsakovei LUAB „Bg Logistics“ priteisiama 311,16 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Šalys nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Patvirtinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Bg Logistics“, juridinio asmens kodas 302095530, bankroto byloje kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos fortas“, juridinio asmens kodas 303312061, 72 827,10 Eur finansinį reikalavimą.

Priteisti iš UAB „Baltijos fortas“, juridinio asmens kodas 303312061, likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Bg Logistics“, juridinio asmens kodas 302095530, 311,16 Eur (tris šimtus vienuolika eurų ir 16 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.“