Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Byla Nr. 1A-188-1083/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30297-2025-3 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. spalio 13 d. Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Mariaus Jankausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Petro Meidaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo NUT1 ( NUT1 ) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2026 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo, be kita ko, nuspręsta NUT1 pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Bylos esmė

2025 m. rugpjūčio 22 d. apie 22 val. viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) padalinio (esančio (duomenys neskelbtini)) – vykusios šventės metu priėjęs prie NKA1 (stovėjusio prie prekybininkų palapinės) sakė „aš tave papjausiu, tuoj matysi savo vidurius“; po to iš bato išsitraukė peilį ir laikydamas peilį rankoje ėjo link NKA1 sakydamas „aš tave papjausiu“; NKA1 pradėjus bėgti, vijosi pastarąjį laikydamas peilį rankoje;

tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną apie 23 val. toje pačioje viešoje vietoje, tos pačios šventės metu, veikdamas kartu su BDE1 ( NUT1 vienoje rankoje laikant peilį, kitoje – plaktuką, o BDE1 rankoje laikant peilį), ėjo į palapinę, kurioje buvo NKA1 su kitais asmenimis ir sudarė realų pagrindą NKA1 bijoti bei akivaizdžiai leido NKA1 suprasti, kad anksčiau išsakyti grasinimai gali būti realiai įvykdyti;

taip NUT1 tyčia, įžūliais veiksmais (pasireiškusiais akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu bei aplinkinius šokiruojančiu elgesiu), sutrikdė aplinkinių poilsį ir rimtį, dėl ko aplinkiniams buvo sukeltos neigiamos emocijos ir sutrikdytas jų laisvalaikis.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Kitų dokumentų per Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 325¹ straipsnio 2 dalyje numatytą terminą teisme nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliantas skundu neginčija jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įrodytumo ir jos kvalifikavimo. Taip pat jis sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl jam paskirtos bausmės rūšies ir mano, kad jie yra nepriekaištingi. Tačiau nuteistasis NUT1 nesutinka su jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu ir jos vykdymo tvarka. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.

BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

Susipažinus su apeliaciniu skundu, skundžiamu nuosprendžiu ir visais byloje esančiais duomenimis matyti, jog individualizuodamas nuteistojo NUT1 atsakomybę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir stadiją (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas viešajai tvarkai; ši nusikalstama veika baigta), į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę (apeliantas teistas; jo teistumai neišnykę; praeityje jis buvo nuteistas už smurtinius nusikaltimus; nebaustas administracine tvarka; jis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis NUT1 Lietuvos Respublikoje buvo nuteistas 15 kartą. Taip pat jis vieną kartą buvo nuteistas užsienyje – Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Anksčiau nuteistajam NUT1 buvo paskirtos švelnesnės bausmės – laisvės apribojimas ir areštas, o taip pat tokios pačios bausmės – realios laisvės atėmimo bausmės. Praeityje nuteistasis NUT1 ne kartą nusikalto realiai atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (tuo metu būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje), kas rodo, jog net realios laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės tuo metu nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Naują nusikalstamą veiką apeliantas padarė po realios laisvės atėmimo bausmės nepraėjus nė 3 mėnesiams. Visos šios aplinkybės nuteistąjį NUT1 iš esmės charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo asmenybė yra pavojinga visuomenei, kad anksčiau jam paskirtos bausmės nepadarė tinkamo poveikio ir nepasiekė savo tikslų, nesulaikė apelianto nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo ir nauja nusikalstama veika yra ne atsitiktinio pobūdžio, o nulemta susiformavusių neigiamų vertybinių jo nuostatų.

Be to, apeliaciniame skunde nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, jog skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas paskyrė jam griežtesnę bausmę, nei prašė prokuroras. Šioje vietoje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad bausmę nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nuosprendžiu skiria teismas (BK 41 straipsnio 1 dalis) ir kitų proceso dalyvių nuomonė dėl bausmės nesaisto teismo. Todėl šiuo konkrečiu atveju paskyręs nuteistajam NUT1 griežtesnę už prokuroro pasiūlytą laisvės atėmimo bausmę pirmosios instancijos teismas nepažeidė bausmės skyrimą reglamentuojančių teisės normų.

Visos pirmiau paminėtos aplinkybės rodo, kad šiuo konkrečiu atveju švelnesnėmis bausmėmis nebus pasiekti bausmių tikslai – tik pirmosios instancijos teismo apeliantui paskirta laisvės atėmimo bausmė padės sulaikyti nuteistąjį NUT1 nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam NUT1 už nusikalstamą veiką parinko griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kuri savo trukme yra švelnesnė už numatytą tokios bausmės vidurkį, bet artima jam (bausmės vidurkis – 1 metai ir 1,5 mėnesio). Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo nuteistajam NUT1 paskirtą laisvės atėmimo bausmę laikyti per griežta ir ją švelninti.

BK 75 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse įtvirtinta galimybė asmeniui, nuteistam arešto bausme, atidėti arešto bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų, o asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nepateikiamas sąrašas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais. Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe. Visi byloje esantys duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį poveikį. Ypatingai svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai esmingai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.

Nuteistasis NUT1 atitinka formalius BK 75 straipsnyje įtvirtintus kriterijus – jis nuteistas už vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų. Taip pat jis teigia pakeitęs savo gyvenimo būdą ir pasitaisęs. Tačiau tam, kad būtų galima atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, būtinas dar vienas kriterijus – pagrįstas manymas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Šioje vietoje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog anksčiau nuteistajam NUT1 jau buvo taikytos jo teisinę padėtį švelninančios teisės normos – jam buvo taikytas 1993 m. birželio 15 d. įstatymas „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimą“ ir paskirta laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartimi jis buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikęs Vilniaus apygardos teismo 1997 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės; Alytaus rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 30 d. nutartimi jis buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikęs Visagino miesto apylinkės teismo 2003 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Jo teistumas neišnykęs nuo 1989 m. gruodžio 4 d. (daugiau kaip 36 metus). Taip pat, kaip jau buvo paminėta pirmiau, anksčiau nuteistajam NUT1 buvo paskirtos švelnesnės bausmės, o taip pat ir realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau jam taikytos priemonės (bausmės ir teisinę padėtį lengvinančios teisės normos) nepadarė tinkamo poveikio ir nepasiekė savo tikslų. Įvertinusi visas byloje esančias apelianto atsakomybei individualizuoti svarbias aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad atidėjus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bausmių tikslai nebus pasiekti, nes tokia laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarka nedarytų teigiamo poveikio nuteistajam NUT1. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu visiškai pagrįstai neatidėjo nuteistajam NUT1 paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog skundžiamas nuosprendis neatitinka apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų, nes: 1) nuosprendžio įžanginėje dalyje nenurodytas nukentėjusysis, nors jis dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (nesilaikyta BPK 304 straipsnio 3 punkto reikalavimo); 2) nuosprendžio aprašomojoje (nustatomojoje) dalyje išdėstytos ne įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybės, o prokuroro kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybės, kurių padarymu buvo kaltinamas nuteistasis NUT1 (nesilaikyta BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo). Tačiau šie pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumai nėra esminiai ir nesuteikia pagrindo pripažinti skundžiamą nuosprendį neteisėtu bei jį pakeisti ar panaikinti.

Apibendrinama visas pirmiau paminėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam NUT1 už nusikalstamą veiką paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta ir nėra pagrindo atidėti šios laisvės atėmimo bausmės vykdymo, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti kitaip. Todėl keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį nuteistojo apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Tačiau skundžiamas nuosprendis keičiamas kitu pagrindu, neturinčiu esminės įtakos nuteistojo NUT1 teisinei padėčiai.

Pirmosios instancijos teismas pripažino nuteistojo NUT1 atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Pagal šiuo metu formuojamą teismų praktiką seka, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. pasikeitus BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir teismui dėl asmens pripažinimo recidyvistu turint priimti atskirą sprendimą, asmuo laikomas recidyvistu tik po nuosprendžio, kuriuo asmuo pripažįstamas recidyvistu, įsiteisėjimo; iki tol asmuo recidyvisto statuso neturi; sistemiškai aiškinant BK nuostatas, susijusias su naujos redakcijos BK 27 straipsnio 1 dalies įsigaliojimu, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė (jog asmuo veiką padarė būdamas recidyvistu) turi būti taikoma tik tada, kai esant BK 27 straipsnio 1 dalyje išdėstytoms sąlygoms asmenys, jau būdami pripažinti recidyvistais, padaro naują nusikaltimą ir už jį teisiami (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-62-511/2026, Nr. 2K-86-511/2026).

Nuteistasis NUT1 nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė nustatyta tvarka įsiteisėjusiais ankstesniais procesiniais sprendimais nepripažintas recidyvistu, t. y. neturėdamas recidyvisto statuso (2 t., 27–31 b. l.). Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai pripažino, kad aptariamą nusikalstamą veiką apeliantas padarė būdamas recidyvistu ir kad tai sunkina jo atsakomybę. Todėl ši nuteistojo NUT1 atsakomybę sunkinanti aplinkybė (numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte) šalinama iš skundžiamo nuosprendžio, o nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu (dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo) (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis byloje Nr. 1A-228-627/2026).

Įvertinus šio nuosprendžio 7.1.–7.5. ir 8.1.–8.2. punktuose paminėtas aplinkybes, pašalinus nuteistojo NUT1 atsakomybę sunkinančią aplinkybę, sušvelninti jam paskirtą bausmę ar pakeisti bausmės vykdymo tvarką nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu teisėjų kolegija

nusprendžia:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2026 m. liepos 9 d. nuosprendį pakeisti.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti nuteistojo NUT1 atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.