- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-24
- Bylos Nr.
- e2A-602-1059/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01414-2025-7
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Rita Dambrauskaitė, Ignas Totilas
- Atsakovas
- asociacijos Ukmergės rajono Vidiškių medžiotojų, Ukmergės rajono Vidiškių medžiotojų būrelis
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Igno Totilo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės asociacijos Ukmergės rajono Vidiškių medžiotojų būrelis apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal A. Š. ieškinį atsakovei asociacijai Ukmergės rajono Vidiškių medžiotojų būreliui dėl asociacijos Ukmergės rajono Vidiškių medžiotojų būrelio visuotinio ataskaitinio susirinkimo sprendimo dalies panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
Ginčo esmė
Ieškovas A. Š. pareikštu ieškiniu prašė: 1) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės Asociacijos Ukmergės rajono Vidiškių medžiotojų būrelis (toliau – ir Asociacija, Būrelis) 2025 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria nutarta apriboti A. Š. dalyvavimą medžioklėse Asociacijos plotuose 12 mėnesių iki 2026 m. balandžio 25 d.; 2) priteisti iš atsakovės Asociacijos visas ieškovo procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad skundžiamas Sprendimas, kuris įformintas atsakovės 2025 m. balandžio 25 d. Ataskaitinio susirinkimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), yra neteisėtas ir naikintinas, nes: 1) buvo priimtas šiurkščiai pažeidžiant tokių sprendimų priėmimo procedūrą (ieškovas nebuvo informuotas iš anksto apie tai, kad bus sprendžiamas klausimas dėl ieškovo teisės medžioti apribojimo, nuobaudos ieškovui skyrimo, bus nagrinėjami kažkokie ieškovo tariamai padaryti pažeidimai); 2) priimtas be jokio teisinio pagrindo (atsakovės įstatai nenumato galimybės riboti atsakovės narių teisę medžioti; ieškovui skirta nuobauda nėra numatyta atsakovės įstatuose, Sprendimas priimtas ieškovui nepadarius jokio pažeidimo, t. y. nesant pažeidimo sudėties); 3) priimtas be jokio faktinio pagrindo – Sprendime nurodytas abstraktus ir deklaratyvus sprendimo priėmimo faktinis pagrindas. Nurodoma apie tariamą ieškovo grasinimą („grasinimus“) ir nepagarbą kitam medžiotojui, nors tokio atvejo niekada nebuvo, Sprendime nėra nurodyta nei viena aplinkybė, kuri galėtų bent kažkiek patvirtinti tariamą ieškovo grasinimą kitam medžiotojui ir (ar) nepagarbą. Sprendime nenurodytos tikrosios aplinkybės, dėl kurių ieškovui skirta nuobauda.
Pabrėžė, jog ieškovui jokia forma nebuvo pranešta apie tai, kad ketinama nagrinėti kokius nors su ieškovo atsakomybe ar sankcijomis ieškovui susijusius klausimus, numatoma spręsti dėl medžiojimo teisių ieškovui apribojimo. Ginčijamas Sprendimas buvo siurprizinis, kas laikytina esminiu sprendimo dėl sankcijos skyrimo ieškovui priėmimo procedūros pažeidimu, juo labiau kad atsakovės visuotinio narių susirinkimo darbotvarkėje taip pat nebuvo nurodyta, kad bus svarstomi kokie nors sankcijų atsakovės nariams skyrimo klausimai, o atsakovės įstatai apskritai nenumato teisės (galimybės) visuotiniam susirinkimui skirti/taikyti kokias nors sankcijas atsakovės nariams.
Taip pat pastebėjo, kad nors Sprendime nurodoma, jog sankcija skirta už vidaus taisyklių 24.4 papunkčio pažeidimą, tačiau atsakovės įstatuose jokios vidaus taisyklės apskritai neminimos ir nėra nurodytos, kas papildomai pagrindžia faktą, kad ginčijamas sprendimas priimtas be jokio teisinio pagrindo.
Atkreipė dėmesį į tai, kad iš Sprendimo ir Ž. A. paaiškinimo 2025 m. balandžio 25 d. atsakovės susirinkimui turinio galima suprasti, kad Ž. A. 2025 m. sausio 25 d. vykusios medžioklės metu neteisėtai sumedžiojo medžiojamąjį gyvūną, o aplinkos apsaugos pareigūnams dėl šio pažeidimo atlikus tyrimą Ž. A. buvo pripažintas padariusi šiurkščiausią įmanomą Medžioklės taisyklių pažeidimą ir iš jo atimta teisė medžioti. Pareigūnams nubaudus Ž. A. dėl padaryto šiurkštaus medžioklės taisyklių pažeidimo Ž. A. ėmėsi ieškoti „kaltų“ medžiotojų, kurie galimai galėjo informuoti pareigūnus apie neteisėtą gyvūno sumedžiojimą. Ž. A. įtariant, kad apie šiurkštų medžioklės taisyklių pažeidimą pareigūnus galėjo informuoti ieškovas, ieškovą buvo nutarta už tai „nubausti“. Kad būtų, ką įrašyti į protokolą, buvo įrašyta su realybe nesuderinama priežastis, t. y. už tariamą grasinimą ir nepagarbą Ž. A., nors tikrasis motyvas – siekis atkeršyti už tariamą pareigūnų informavimą apie Ž. A. padarytą šiurkštų medžioklės taisyklių pažeidimą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu ieškinį prašė atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsakovės pagrindiniai argumentai yra šie: 1) atsakovės visuotinis narių susirinkimas – aukščiausias atsakovės valdymo organas – veikė įstatų, teisėtų ir pagrįstų vidaus tvarkos taisyklių pagrindu, patvirtintų visuotinio narių susirinkimo; 2) ieškovas savo veiksmais ir nepagarbiu elgesiu sukėlė realias grėsmes atsakovės veiklai, savo veiksmais sukėlė faktiškai visų atsakovės narių neigiamą reakciją; 3) atsakovės visuotinio narių susirinkimo metu elgėsi įžūliai, provokuojančiai, žeminančiai kitus narius.
Pažymėjo, kad ieškovui apribota teisė medžioti, t. y. stovėti vienoje medžioklės linijoje su kitais nariais, nes atitinkamai buvo įvertintas pastarojo elgesys ir už tai pasisakė absoliuti narių dauguma – net 52 iš visų 60 narių ir 52 iš 55 dalyvavusiųjų, tačiau pastarasis iš narių sąrašo pašalintas nėra, gali dalyvauti visuose kolektyviniuose atsakovės renginiuose, prisidėti prie medžioklės kultūros puoselėjimo, atlikti darbus gyvūnų šėryklose, lupyklose ir t. t. ir tokiu būdu, neatsitraukiant nuo atsakovės veiklos, pakoreguoti savo elgesį iki lygio, priimtino didžiajai daugumai atsakovės bendruomenės narių.
Be to, ieškovas sąmoningai nutyli, kad net ir būdamas atsakovės nariu nesilaiko nustatytų vidaus taisyklių, jas pažeidinėja, be to, kartu su kitu asmeniu – broliu (pastarasis skirtos nuobaudos neskundė, su ja sutiko) ne tik kad šiurkščiai pažeidinėja medžioklės taisykles, bet ir medžioklės dokumentuose nurodo tikrovės neatitinkančius faktus, apie ką dar 2025 m. balandžio 2 d. atsakovės valdyba gavo Vidiškių medžiotojų grupės pranešimą (Priedas Nr. 1), kuriuo buvo prašoma apriboti ieškovo teisę dalyvauti medžioklėse nuo 12 iki 36 mėnesių. Ieškovo elgesys valdyboje svarstytas nebuvo, kadangi artėjo atsakovės visuotinis narių susirinkimas, kuris yra aukščiausias būrelio valdymo organas, o 2025 m. balandžio 2 d. pranešime išdėstyti faktai yra svarbūs visiems atsakovės nariams, todėl šio klausimo svarstymas buvo įtrauktas į šio susirinkimo darbotvarkę paskutiniu – devintu numeriu, ką patvirtina ieškovo pateikto ieškinio priedas Nr. 4, tikėtina, dėl rašymo apsirikimo klaidos pavadintas „Priedas Nr. 4, Būrelio vidaus taisyklės (1).pdf“.
Atsiliepimas
Atsakovė paaiškino, kad Asociacijoje yra nusistovėjusi tvarka, jog apie atsakovės visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę narius informuoja trijų grupių – Ukmergės, Taujėnų ir Vidiškių, į kurias yra padalinta atsakovė, vadovai. Konkrečiu atveju, ieškovas buvo informuotas Vidiškių grupės, kuriai ir priklauso, vadovo Ž. A.. Ieškovas buvo tinkamai informuotas apie darbotvarkę, o, susipažinęs su ja, ėmėsi aktyvių veiksmų – susitikimų metu ragino kitus atsakovės narius balsuoti jam palankiai darbotvarkės 9 klausimu. Atsakovei yra žinomi mažiausiai du nariai, į kuriuos iki susirinkimo kreipėsi ieškovas – V. Ž. bei M. Ž..
Susirinkimo metu vertinant ieškovo pažeidimą į viešumą iškilo ir kiti ieškovo veiksmai atsakovės narių atžvilgiu, o konkrečiai ieškovo ir brolio G. Š. 2025 m. sausio 25 d. darytas psichologinis spaudimas grupės vadovui Ž. A. pastarąjį priverčiant parašyti pareiškimą apie pasitraukimą iš būrelio ir pareiškimo originalą pasiliekant tikslu perduoti atsakovės vadovui, ką ieškovas ir padarė 2025 m. sausio 26 d. Tačiau Ž. A., įvertinęs savo priverstinai atlikto veiksmo padarinius, 2025 m. sausio 28 d. pateikė atsakovės vadovui pareiškimą, kad ieškovui ir jo broliui rašyto pareiškimo atsisako, be to, supažindino vadovą su jo atžvilgiu darytu spaudimu.
Pabrėžė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau – Asociacijų įstatymas) nuostatomis, asociacijos veiklos pagrindas – jos narių sutarimas ir vidaus dokumentai. Įstatai nustato pagrindinius tikslus ir organus, o konkretų drausminių priemonių reglamentavimą gali nustatyti visuotinis susirinkimas – aukščiausias valdymo organas, patvirtindamas vidaus tvarkos taisykles.
Paaiškino, jog ieškovo atvejis, atsakovės susirinkime vienbalsiu vertinimu, atitiko atsakovės vidaus tvarkos taisyklių 24.4 papunktį, todėl atsakovės aukščiausiojo valdymo organo sprendimas buvo teisėtas ir priimtas kompetentingo atsakovės valdymo organo. Be to, 2025 m. balandžio 25 d. visuotiniame narių susirinkime, kuriame dalyvavo ir ieškovas, patvirtinta paskutinė atsakovės vidaus tvarkos taisyklių redakcija, kuri aiškiai nustatė, kad atsakovės valdyba turi teisę pašalinti narį ar laikinai apriboti jo veiklą būrelio veikloje, jei nesilaikoma medžioklės taisyklių ar ignoruojami susirinkimų sprendimai; demonstruojama nepagarba kitiems nariams.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinys tenkintas visiškai, pripažinta negaliojančia nuo priėmimo momento atsakovės asociacijos Ukmergės rajono Vidiškių medžiotojų būrelio 2025 m. balandžio 25 d. visuotinio ataskaitinio susirinkimo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuria nutarta apriboti A. Š. dalyvavimą medžioklėse asociacijos Ukmergės rajono Vidiškių medžiotojų būrelis plotuose 12 mėnesių iki 2026 m. balandžio 25 d. Taip pat priteista iš atsakovės asociacijos Ukmergės rajono Vidiškių medžiotojų būrelis ieškovo A. Š. naudai 4 039,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas buvo žodžiu informuotas Ž. A., kad visuotiniame dalyvių susirinkime bus nagrinėjamas klausimas dėl 2023 m. spalio 28 d. įvykio aplinkybių ir svarstomos poveikio priemonės, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis buvo iš anksto informuotas apie tai, kad šiame posėdyje bus svarstomas 2025 m. sausio mėn. įvykis ir dėl šios priežasties jis nebuvo pasiruošęs gintis nuo jam reiškiamų 2025 m. sausio mėn. pažeidimų bei gresiančios visuomeninio poveikio priemonės. Ieškovo teisė į informaciją ir gynybą medžiotojų būrelio susirinkime sprendžiant jo veiklos ribojimo klausimą dėl 2025 m. sausio mėn. įvykio buvo pažeista, t. y. atsakovė apribodama ieškovui teisę medžioti padarė procedūrinį pažeidimą, kuris sudaro pagrindą pripažinti jo veiklos ribojimą šioje dalyje neteisėtu.
Nors ieškovo brolis G. Š. atsinešė į susirinkimą Ž. A. prašymo atleisti jį iš būrelio kopijas, tačiau tai padarė ne ieškovas, o jo brolis (vien giminyste ir jų bendrais veiksmais grindžiamos prielaidos nepakanka neabejotinai teigti, kad ieškovas tokiu būdu pasiruošė 2025 m. sausio mėn. įvykio nagrinėjimui), be to, pati idėja papildomai svarstyti ir šį ieškovo elgesį iškilo tik visuotinio narių susirinkimo metu, todėl iki posėdžio ieškovas nebuvo informuotas, jog posėdyje bus svarstomas 2025 m. sausio mėn. įvykis.
Dėl asociacijos teisės riboti veiklą savo nariui tuo atveju, kai asociacijos įstatuose nėra nustatytos narių veiklos ribojimo sąlygos ir tvarka, teismas pažymėjo, kad ginčijama visuomeninio poveikio priemonė ieškovui buvo paskirta neteisėtai, kadangi atsakovės įstatuose nėra detalizuoti tokios poveikio priemonės paskyrimo pagrindai, rūšys, sąlygos ir tvarka, be to, atsakovės vidaus tvarkos taisyklėse nurodyta priemonė „kitaip apriboti jo dalyvavimą Būrelio veikloje“ yra pernelyg abstrakti, neaiški. Taigi atsakovės įstatai neužtikrina asociacijos esamų ir būsimų narių lūkesčio žinoti, koks asociacijos narių elgesys sudaro pagrindą taikyti jiems visuomenines poveikio priemones, pačių sankcijų rūšys nėra aiškiai apibrėžtos, nenustatyta jų skyrimo tvarka, dėl ko nėra aišku, kokios aplinkybės gali nulemti jos narių veiklos ribojimą, kokia apimtimi ir kokia tvarka tai turi būti atliekama. Dėl šios priežasties nuobauda ieškovui paskirta neteisėtai.
Dėl 2023 m. spalio 28 d. įvykio teismas nurodė, kad civilinėje byloje nėra įrodymų, jog būtų patikimai nustatytas dokumento klastojimo faktas, kuriuo ieškovas buvo kaltintas. Vien būrelio narių nuomonė ir pateikta į bylą foto nuotrauka nėra pakankami konstatuoti tokį pažeidimą, todėl nesant tokių duomenų vertinta, jog ši aplinkybė sudaro materialųjį šios visuotinio narių susirinkimo sprendimo dalies negaliojimo pagrindą.
Dėl 2025 m. sausio mėnesio įvykio skundžiamame sprendime nurodyta, kad šio įvykio aplinkybės sudarytų materialųjį šios visuotinio narių susirinkimo sprendimo dalies galiojimo pagrindą, jeigu ši sprendimo dalis nebūtų negaliojanti dėl kitų teismo nurodytų priežasčių.
Dėl ieškovo elgesio visuotiniame narių susirinkime teismas nurodė, jog ieškovui nebuvo paskirta poveikio priemonė už jo elgesį visuotiniame narių susirinkime, todėl ši aplinkybė nėra aktuali ginčijamo visuotinio narių susirinkimo sprendimo nagrinėjimui.
Dėl visuotinio narių susirinkimo turinio skundžiamame sprendime nurodoma, jog 2025 m. balandžio 25 d. visuotinio ataskaitinio susirinkimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nėra tinkamai (aiškiai, išsamiai) aprašytos nustatytos pažeidimo aplinkybes bei teisinė pažeidimo kvalifikacija. Iš šio protokolo turinio yra matyti, kad jame pateikti Ž. A. paaiškinimai („Ž. A. papasakojo apie įvykį 2025 m. sausio 25 d. vykusios medžioklės su varovais metu. <…>”) ir nurodyta, kad pažeidimas pasireiškė grasinimais ir nepagarba būrelio nariui. Taigi iš protokolo turinio neaišku, ar pasitvirtino Ž. A. paaiškinimai, kokias pažeidimo aplinkybes nustatė visuotinis narių susirinkimas, kuo konkrečiai pasireiškė ieškovo grasinimai ir nepagarba būrelio nariui. Pabrėžiama, kad protokole yra aprašytos 2 įvykių aplinkybės, tačiau galiausiai nurodoma, kad ieškovas drausminamas tik už grasinimus ir nepagarbą būrelio nariui (galima daryti prielaidą, kad už antrąjį pažeidimą), todėl neaišku, už kokį pažeidimą konkrečiai ieškovui yra skiriama nuobauda, kokios yra nustatytos pažeidimo aplinkybės. Nepaisant to, kad teismas nustatė 2025 m. sausio mėn. įvykio aplinkybes, tačiau jos nebuvo nustatytos protokole, dėl to ieškovui buvo sudėtingiau gintis. Atsižvelgdamas į tai teismas darė išvadą, kad ginčijamas sprendimas turi ir formos (procedūrinių) trūkumų.
Pirmosios instancijos teismas taip pat pabrėžė, jog ieškovui buvo paskirta poveikio priemonė ne už kreipimąsi į teisėsaugos institucijas, o už tai, kad jis pareikalavo, jog Ž. A. parašytų prašymą apie išėjimą iš būrelio, kitu atveju bus pranešta aplinkos apsaugos pareigūnams apie įvykį. Tačiau teismui nustačius kitus ginčijamo sprendimo dalies materialiuosius ir procedūrinius negaliojimo pagrindus, dėl kurių ši sprendimo dalis (nuobauda) panaikinama, teismas nesprendė dėl paskirtos nuobaudos proporcingumo, pakeitimo ir pan.
Apibendrindamas teismas sprendė, kad tiek materialieji, tiek procedūriniai priimto sprendimo dalies pažeidimai sudaro pagrindą tenkinti ieškinio reikalavimą pripažinti neteisėta ir negaliojančia atsakovės asociacijos Ukmergės rajono Vidiškių medžiotojų būrelio 2025 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria nutarta apriboti A. Š. dalyvavimą medžioklėse asociacijos Ukmergės rajono Vidiškių medžiotojų būrelio plotuose 12 mėnesių iki 2026 m. balandžio 25 d. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalis).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atsakovė asociacija Ukmergės rajono Vidiškių medžiotojų būrelis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei asociacijai Ukmergės rajono Vidiškių medžiotojų būreliui dėl 2025 m. balandžio 25 d. visuotinio ataskaitinio susirinkimo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, kuria nutarta apriboti A. Š. dalyvavimą medžioklėse asociacijos plotuose 12 mėnesių iki 2026 m. balandžio 25 d. pripažinimo negaliojančiu, atmesti; taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, peržengė savo kompetencijos ribas, paneigė asociacijų savivaldos esmę, kurios apsauga įtvirtinta tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktika, perkėlė vidaus drausmę į teismų reguliavimo sritį, nes faktiškai perėmė atsakovės valdymo organų funkcijas, pats vertino visuomeninio poveikio priemonės – nuobaudos tikslingumą bei proporcingumą ir tokiu vertinimu pakeitė kolegialų aukščiausio asociacijos valdymo organo – visuotinio narių susirinkimo – sprendimą, kas akivaizdžiai prieštarauja teismų praktikoje įtvirtintoms nuostatoms, kad asociacijos turi autonomiją vidaus klausimais, o valstybės kišimasis yra minimalus.
Pabrėžia, jog atsakovės visuotinis narių susirinkimas yra aukščiausias asociacijos valdymo organas, turintis teisę priimti ir tuos sprendimus, kurie vidaus tvarkos taisyklių pagrindu yra deleguoti kitiems valdymo organams, o ieškovas savo veiksmais ir nepagarbiu elgesiu sukėlė itin didelį rezonansą asociacijos narių tarpe, dėl ko visuotiniame narių susirinkime dėl visuomeninio poveikio priemonės taikymo ieškovui „už“ balsavo net 52 iš 55 susirinkime dalyvavusių narių. Tačiau skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas įtvirtino tokį ieškovo elgesio standartą asociacijos narių atžvilgiu, kuris yra nepriimtinas didžiajai daliai asociacijos narių, o, be to, ieškovas visuotinio narių susirinkimo metu elgėsi įžūliai bei provokuojančiai.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad asociacijos nario elgesys, pasireiškiantis kitų narių šantažavimu, yra nesuderinamas su asociacijos tikslais ir etika, todėl ieškovui skirta sankcija yra pagrįsta būtent šiuo netinkamu elgesiu. Be to, ieškovui paskirta priemonė yra minimali ir proporcinga, jis nebuvo pašalintas iš būrelio, išlaikė narystę ir visas kitas teises.
Kartu atsakovė pažymi, jog ieškovas buvo tinkamai informuotas apie klausimo svarstymą pagal nusistovėjusią tvarką (praneša Vidiškių grupės vadovas Ž. A.), o tą patvirtina ir paties ieškovo veiksmai, kai jis susitikimų su liudytojais metu ragino kitus narius balsuoti jam palankiai darbotvarkės 9 klausimu, t. y. klausimu būtent dėl ieškovo teisės dalyvauti medžioklėse apribojimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu ieškovas A. Š. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad atsakovės visuotinio narių susirinkimo sprendimas dėl įstatuose nenumatytos sankcijos taikymo ieškovui įstatuose nenumatytais pagrindais pagrįstai ir teisėtai pripažintas negaliojančiu.
Pagal aktualią kasacinio teismo praktiką, asociacijos teisė pačiai nustatyti savo narių pašalinimo iš asociacijos sąlygas ir tvarką nereiškia, kad asociacijos nariai gali būti pašalinami asociacijai iš anksto nenustačius tokių taisyklių, bet asociacijos narių daugumai nutarus, kad konkretus asmens veiksmas galėtų sudaryti pagrindą taikyti jam tokią sankciją.
Šiuo atveju atsakovės įstatai neužtikrina asociacijos esamų ir būsimų narių lūkesčio žinoti, koks asociacijos narių elgesys sudaro pagrindą taikyti jiems visuomenines poveikio priemones, pačių sankcijų rūšys nėra aiškiai apibrėžtos, nenustatyta jų skyrimo tvarka, taigi neaišku, kokios aplinkybės gali nulemti jos narių veiklos ribojimą, kokia apimtimi ir kokia tvarka tai turi būti atliekama.
Atsiliepimas
Atsiliepime taip pat pažymima, jog atsakovės sprendimas buvo priimtas šiurkščiai pažeidžiant procedūrines nuostatas, t. y. iš anksto nepranešus ir neinformavus ieškovo, kadangi atsakovės visuotinio narių susirinkimo darbotvarkėje apskritai nebuvo nurodyta, kad bus svarstomi kokie nors sankcijų nariams skyrimo klausimai, t. y. nebuvo nurodoma, kad bus svarstoma kam nors skirti sankcijas, sprendžiami klausimai dėl teisės medžioti ribojimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo konstatuoti materialieji ir procedūriniai pažeidimai priimant atsakovės asociacijos Ukmergės rajono Vidiškių medžiotojų būrelio 2025 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria nutarta apriboti A. Š. dalyvavimą medžioklėse asociacijos plotuose 12 mėnesių iki 2026 m. balandžio 25 d., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas paneigė asociacijos autonomijos principą, suteikė nepagrįstą viršenybę formalumams, o taip pat nevertino netinkamo ieškovo elgesio bei jo atliktų veiksmų pasiruošiant atsakovės visuotiniam narių susirinkimui.
Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
Medžioklėje dalyvavusių Vidiškių grupės narių ir prašymą palaikančių grupės narių 2025 m. balandžio 2 d. Informaciniame pranešime / prašyme, adresuotame atsakovės valdybai ir Vidiškių grupės nariams, nurodoma, kad prašoma būrelio valdybą, vadovaujantis Būrelio vidaus tvarkos taisyklėmis, apsvarstyti ir taikyti A. Š. ir G. Š. medžioklės (medžiojimo) ribojimą nuo 12 iki 36 mėnesių už sutartinai atliktus klastojimo veiksmus grupės narių ir vadovybės atžvilgiu, grupės narių įtraukimą į aplinkosauginį pažeidimą jiems nežinant, už kurį numatytos reikšmingos sankcijos ir nuobaudos, prarastą grupės narių pasitikėjimą.
Iš atsakovės 2025 m. balandžio 25 d. visuotinio ataskaitinio susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, jog 9 klausimu buvo svarstytas Vidiškių grupės narių pranešimas/ prašymas; taip pat Ž. A. papasakojo apie 2025 m. sausio 25 d. įvykį, kai A. Š. pareikalavo Ž. A. parašyti prašymą apie išėjimą iš būrelio, kitu atveju bus pranešta Gamtos apsaugai dėl sumedžioto briedžio patino. Nurodomi A. Š. ir G. Š. paaiškinimai; nurodoma, jog vyko Būrelio narių diskusija, kurios metu G. Š. pradėjo visiems dalinti Ž. A. prašymo apie išėjimą iš Būrelio pareiškimo kopijas; pasiūlyta A. Š. ir G. Š. už Vidiškių medžiotojų būrelio vidaus tvarkos taisyklių 24.4 papunkčio pažeidimą, kuris pasireiškė grasinimais ir nepagarba būrelio nariui, apriboti dalyvavimą medžioklėse Vidiškių medžiotojų būrelio plotuose 12 mėnesių, iki 2026 m. balandžio 25 d.; nutarta apriboti A. Š. ir G. Š. dalyvavimą medžioklėse Vidiškių medžiotojų būrelio plotuose 12 mėnesių iki 2026 m. balandžio 25 d. Balsavo „už“ – 52 balsai, „prieš“ – 3 balsai.
Atsakovės vidaus tvarkos taisyklių 3 punkte yra nurodyta, kad medžioklės plotų vienetas suskirstytas į tris grupes: Ukmergės, Taujėnų ir Vidiškių. Joms vadovauja grupių vadovai, kuriuos grupės susirinkimuose renka kas 3 metai, susirinkimo protokolą pateikia Būrelio valdybai.
Atsakovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu bei pateiktuose procesiniuose dokumentuose paaiškino, kad Ukmergės rajono Vidiškių medžiotojų būrelyje yra nusistovėjusi tvarka, kad apie atsakovės visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę narius informuoja trijų grupių – Ukmergės, Taujėnų ir Vidiškių, į kurias yra padalinta atsakovė, vadovai. Konkrečiu atveju, ieškovas buvo informuotas Vidiškių grupės, kuriai ir priklauso, vadovo Ž. A..
Atsakovės įstatų 4.2 – 4.2.6 papunkčiuose išdėstyta visuotinio būrelio narių, o 4.4 – 4.4.4 papunkčiuose – Valdybos kompetencija. 4.4.1 papunktyje numatyta, jog valdyba priima ir šalina būrelio narius, tvarko narių sąrašą, nario mokesčio mokėjimo apskaitą.
Atsakovės vidaus tvarkos taisyklių 24 punkte numatyta, jog Būrelio valdyba Būrelio narį gali pašalinti iš būrelio arba kitaip apriboti jo dalyvavimą Būrelio veikloje už: Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo, medžioklės taisyklių, Būrelio įstatų, Būrelio vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymą (24.1 papunktis); įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, necenzūrinius žodžius ar veiksmus, kuriais demonstravo nepagarbą Būrelio nariams ar medžioklėje dalyvaujantiems svečiams (24.4 papunktis).
Teisėjų kolegija, nagrinėdama byloje kilusį ginčą, pirmiausia pažymi, jog, kaip pagrįstai pabrėžia apeliantė, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams, o to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog politinių partijų, kitų politinių ir visuomeninių organizacijų steigimą ir veiklą reglamentuoja įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad esminis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytų susivienijimų konstitucinio teisinio statuso elementas yra jų autonomiškumas valstybės valdžios, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, kitaip tariant, viešosios valdžios, atžvilgiu. Tik būdami autonomiški valstybės valdžios, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų atžvilgiu susivienijimai gali veiksmingai veikti kaip svarbus pilietinės visuomenės elementas, būti demokratinės valstybės piliečių saviraiškos forma ir visuomeninio aktyvumo garantas.
Tačiau, susivienijimų autonomiškumas viešosios valdžios atžvilgiu suponuoja, be kita ko, jų konstitucinę teisę laikantis įstatymų savarankiškai, savo aktais (įstatais, statutais ir pan.) reglamentuoti savo vidaus tvarką (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, bylos Nr. 04/04; 2005 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 10/02). Be to, EŽTT jurisprudencijoje taip pat yra nurodoma, kad asociacijų laisvė, taigi, ir asociacijų organizacinė autonomija, nėra absoliuti, o tai reiškia, kad valstybės kišimasis į asociacijų vidaus reikalus negali būti visiškai atmetamas.
Pagal Asociacijų įstatymą asociacija veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, CK, Asociacijų įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų, savo veiklą grindžia savo įstatais. Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje. Šio straipsnio 2 dalis nurodo reikalavimus įstatų turiniui ir įtvirtina, kad juose, be kita ko, greta kitų asociacijos veiklos teisinio reguliavimo pagrindų turi būti nustatyta organo (konferencijos, suvažiavimo, kongreso, asamblėjos ar kt.), turinčio visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių, kompetencija, jo sušaukimo atvejai ir tvarka, sprendimų priėmimo tvarka (9 punktas). Taigi, Asociacijų įstatymo nuostatos tiesiogiai neįtvirtina asociacijos valdymo organų kompetencijos ar jo sušaukimo tvarkos bei sprendimų priėmimo tvarkos. Tai perduodama reglamentuoti būtent asociacijos įstatais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-403/2020). Taigi asociacija, būdama savarankiškas civilinės teisės subjektas, tiek, kiek nėra imperatyviai reglamentuota įstatymuose, turi teisę savo nuožiūra įstatuose nusistatyti savo veiklos taisykles ir apibrėžti leistinas savo elgesio ribas.
Asociacijų įstatymo nuostatos taip pat tiesiogiai nereglamentuoja asociacijos narių pašalinimo iš asociacijos tvarkos ir sąlygų. Šie klausimai turi būti reglamentuoti asociacijos įstatuose, t. y. teisę nusistatyti asociacijai privalomas jos narių pašalinimo, nuobaudų taikymo taisykles įstatymų leidėjas suteikė pačiai asociacijai. Toks teisinis reglamentavimas nustatytas dėl to, kad narystė asociacijoje yra grindžiama laisvos valios ir savanoriškumo principais, asociacija yra įsteigiama ir veikia savo narių interesais, todėl asociacijos steigėjai ir dalyviai turi teisę laisvai ir savarankiškai, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, nusistatyti jiems priimtinas veiklos taisykles ir atitinkamai reglamentuoti vidaus reikalų tvarkymą, narystės asociacijoje santykius, įskaitant ir teisę laisvai pasirinkti savo narius steigimo dokumente nurodytiems tikslams įgyvendinti. Asociacijos nariai, laisvos valios ir savarankiškumo principų pagrindu susibūrę į asociaciją, tiek, kiek tai neprieštarauja įstatymų nuostatoms, yra laisvi patys nustatyti, ar apskritai jie gali būti šalinami iš asociacijos (jiems taikoma tokia sankcija), o jei šalinami, tai koks narių elgesys kitiems nariams nėra priimtinas, taip pat įtvirtinti aiškias taisykles, kokiomis sąlygomis, dėl kokių pažeidimų ir kokia tvarka nariai gali būti pašalinti iš asociacijos.
Tai, kad Asociacijų įstatyme nustatytas reikalavimas asociacijos įstatuose reglamentuoti jos narių pašalinimo sąlygas ir tvarką, sudaro pagrindą išvadai, kad asociacija, nutarusi laikytis atitinkamos tvarkos ar sąlygų, jas turi aiškiai reglamentuoti tam, jog kiekvienas narys turėtų realią galimybę įvertinti, kokį elgesį asociacija vertina kaip nepriimtiną.
Pagal šiuo metu formuojamą teismų praktiką yra vertinama, jog tuo atveju, jei asociacijos įstatuose nėra nustatytos jos narių pašalinimo sąlygos ir tvarka, turėtų būti laikoma, kad asociacija atsisakė teisės pašalinti savo narius. Pagal aptartą teisinį reguliavimą įstatymų leidėjo suteikta asociacijai diskrecija pačiai nusistatyti savo narių pašalinimo iš asociacijos taisykles įgyvendinama būtent asociacijai iš anksto savo įstatuose nustatant, kokios aplinkybės gali nulemti jos narių pašalinimą ir kokia tvarka tai turi būti atliekama. Asociacijos teisė pačiai nustatyti savo narių pašalinimo iš asociacijos sąlygas ir tvarką nereiškia, kad asociacijos nariai gali būti pašalinami asociacijai iš anksto nenustačius tokių taisyklių, bet asociacijos narių daugumai nutarus, kad konkretus asmens veiksmas galėtų sudaryti pagrindą taikyti jam tokią sankciją. Priešingas aiškinimas neužtikrintų asociacijos esamų ir būsimų narių lūkesčio žinoti, koks asociacijos narių elgesys sudaro pagrindą taikyti jiems minėtą griežčiausią sankciją.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pirmiau aptartos Asociacijos įstatymo nuostatos neįtvirtina, jog ir kitų rūšių nuobaudų skyrimo aplinkybės bei tvarka turėtų būti reglamentuotos įstatuose, tačiau šios nuostatos sudaro pakankamą pagrindą spręsi, jog asociacija taip pat yra laisva ir savarankiška spręsti dėl kitų rūšių nuobaudų taikymo asociacijos nariams įtvirtinimo bei sąlygų nustatymo, o tokį savo sprendimą asociacija privalo aiškiai ir konkrečiai išdėstyti vidiniuose teisės aktuose, nes tokiu būdu yra užtikrinami teisinio apibrėžtumo bei lygiateisiškumo principai, nariai yra informuoti apie galimas taikyti sankcijų rūšis, jų terminus bei taikymo procedūrą. Tai užtikrina ne tik teisę būti informuotam, tačiau ir yra teisės į gynybą sąlyga.
Teisėjų kolegijos vertinimu, asociacijoje taip pat ir dėl visuomeninio poveikio priemonių taikymo turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokių svarbių klausimų nagrinėjimui, užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Nors šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovės įstatų 4.2 – 4.2.6 papunkčiuose išdėstyta visuotinio būrelio narių, o 4.4 – 4.4.4 papunkčiuose – Valdybos kompetencija. 4.4.1 papunktyje numatyta, jog valdyba priima ir šalina būrelio narius, tvarko narių sąrašą, nario mokesčio mokėjimo apskaitą. Atsakovės vidaus tvarkos taisyklių 24 punkto nuostatos įtvirtina atvejus, kai būrelio valdyba narį gali pašalinti iš būrelio ar kitaip apriboti jo dalyvavimą būrelio veikloje. Aptariamo punkto 4 papunktyje numatyta, jog būrelio valdyba būrelio narį gali pašalinti iš būrelio arba kitaip apriboti jo dalyvavimą būrelio veikloje už įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, necenzūrinius žodžius ar veiksmus, kuriais demonstravo nepagarbą būrelio nariams ar medžioklėje dalyvaujantiems svečiams.
Taigi, atsakovės vidaus teisės aktai konkrečiai įtvirtina, jog Būrelio narį šalina ar kitaip apriboja jo dalyvavimą būrelio veikloje būtent Būrelio valdyba, tačiau kitokio dalyvavimo apribojimo rūšys, būdai bei terminai nėra įvardinti, taip pat nenustatyta tvarka, kokiu būdu Būrelio valdyba jos kompetencijai priskirtą klausimą gali perduoti spręsti Būrelio visuotiniam narių susirinkimui. Toks neapibrėžtumas nesudaro pagrindo pripažinti, jog Būrelio vidaus teisės aktai užtikrino narių galimybę žinoti aiškias galimų taikyti sankcijų rūšis ir terminus, taip pat sąlygas, kurioms esant, tokio pobūdžio klausimai gali būti perleisti visuotinio narių susirinkimo kompetencijai, dėl ko asmens lūkestis žinoti šias aplinkybes nėra užtikrinamas. Kartu šios aplinkybės sudaro pagrindą atmesti apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė viršenybę procedūriniams formalumams.
Nepaisant pirmiau nurodytos išvados, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, susijusiais su asociacijos visuotinio narių susirinkimo, kaip aukščiausio valdymo organo, kompetencija ir teise spręsti įvairius Būrelio veiklos klausimus bei priimti vidinius teisės aktus, įskaitant ir vykdyti funkcijas, priskirtas Būrelio valdybos kompetencijai, tačiau šiuo konkrečiu atveju vien atsakovės visuotinio narių susirinkimo statusas pats savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovo atžvilgiu priimtas sprendimas buvo teisėtas.
Kaip jau minėta pirmiau, atsakovės vidaus teisės aktai konkrečiai įvardijo, jog būtent Būrelio valdyba šalina narį ar kitaip apriboja jo dalyvavimą būrelio veikloje. Taigi, Būrelio nariai turėjo pagrindą vertinti, kad būtent tokia kompetencija yra suteikta Būrelio valdybai, nors galimų taikyti kitų sankcijų rūšys, terminai ir tvarka išvis aptarti nebuvo.
Kita vertus, nepaneigiant Būrelio visuotinio narių susirinkimo, kaip aukščiausiojo valdymo organo statuso, yra pagrįsta vertinti, jog šis valdymo organas gali priimti ir valdybos kompetencijai priskirtus sprendimus ar spręsti tokius klausimus. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu Būrelio vidaus teisės aktuose turėjo būti aiškiai nustatyta už kokius būtent pažeidimus galima taikyti kitas sankcijas, kaip nagrinėjamu atveju – apribojimas dalyvavimo medžioklėse atsakovės plotuose, kokie yra šios sankcijos taikymo terminai, kokia yra sankcijos skyrimo tvarka, kas teisėjų kolegijos vertinimu nėra padaryta ir išanalizavus Būrelio vidaus teisės aktus nustatyta, jog juose nėra aiški ieškovui pritaikytos sankcijos – dalyvavimo apribojimo medžioklėse atsakovės plotuose, skyrimo tvarka, šios sankcijos taikymo terminai ir sąlygos, kas leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir tuo pačiu su ieškovo pozicija byloje.
Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Būrelio vidaus teisės aktuose turėjo būti aiškiai nustatyta Būrelio narių informavimo apie jiems galimą taikyti sankciją tvarka bei jie privalo būti tinkamai ir aiškiai informuoti apie tokio klausimo svarstymą ir jiems turi būti suteikta teisė pasiruošti atitinkamo klausimo svarstymui.
Šiuo atveju atsakovės 2025 m. balandžio 25 d. visuotinio ataskaitinio susirinkimo protokolo išrašas patvirtina, jog 9 klausimu nutarta apriboti A. Š. ir G. Š. dalyvavimą medžioklėse atsakovės plotuose 12 mėnesių iki 2026 m. balandžio 25 d. Kartu iš šio protokolo išrašo matyti ir tai, jog A. Š. ir G. Š. būtent už atsakovės vidaus tvarkos taisyklių 24.4 papunkčio pažeidimą, kuris pasireiškė grasinimais ir nepagarba būrelio nariui, buvo pasiūlyta apriboti dalyvavimą medžioklėse.
Taigi, ieškovo dalyvavimas Būrelio veikloje buvo apribotas būtent dėl grasinimo ir nepagarbos kitam nariui, o ne dėl Būrelio grupės narių 2025 m. balandžio 2 d. Informacinio pranešimo/Prašymo, kuriame buvo išdėstytos aplinkybės dėl 2023 m. spalio 28 d. ieškovo veiksmų galimai klastojant medžioklės rezultatus bei kartu prašant ieškovui skirti medžioklės (medžiojimo) ribojimą nuo 12 iki 36 mėnesių, kas iš esmės atitiktų atsakovės vidaus tvarkos taisyklių 24 punkto 1 papunktį.
Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas raštu bei iš anksto buvo informuotas apie tai, jog 2025 m. balandžio 25 d. visuotinio ataskaitinio susirinkimo metu šis susirinkimas, o ne Būrelio valdyba, priims sprendimą dėl ieškovo elgesio su kitu būrelio nariu, taip pat kokios sankcijos ir kuriam laikui ieškovui gali būti skiriamos.
Vien tai, kad pagal nusistovėjusią atsakovės vidaus tvarką informaciją apie svarstytinus klausimus ir darbotvarkę pateikdavo atitinkamai Būrelio grupės vadovas, šiuo konkrečiu atveju neleidžia pripažinti, jog visa informacija, susijusi su galimos sankcijos skyrimu dėl elgesio su Ž. A., ieškovui buvo pateikta dar iki 2025 m. balandžio 25 d. susirinkimo, juo labiau, kad ieškovo grupės vadovas buvo būtent Ž. A., t. y. asmuo, kuriam ieškovas kėlė reikalavimą rašyti prašymą dėl išėjimo iš Būrelio, o tokie veiksmai sudarė pagrindą skirti ieškovui sankciją 2025 m. balandžio 25 d. visuotinio ataskaitinio susirinkimo metu.
Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog ieškovas faktiškai žinojo apie klausimo būtent dėl jo elgesio su Ž. A. svarstymą, nes buvo iš anksto atsispausdinęs Ž. A. prašymo kopijas, jas dalino kitiems nariams, taip pat prieš susirinkimą kreipėsi į kitus narius dėl jo palaikymo visuotinio narių susirinkimo metu.
Pastebėtina, jog tiek iš byloje esančio 2025 m. balandžio 25 d. visuotinio ataskaitinio susirinkimo protokolo išrašo, tiek iš šio susirinkimo garso įrašo, tiek iš apklaustų liudytojų paaiškinimų, išties galima spręsti, jog ieškovas žinojo, kad šio susirinkimo metu bus aptariami jo veiksmai. Tačiau pirmiau išdėstyti įrodymai leidžia spręsti, jog ieškovas žinojo apie klausimo dėl 2023 m. spalio 28 d. medžioklės metu jo sumedžioto ir galimai netinkamai į medžioklės lapą įrašyto gyvūno (briedžio) svarstymą.
Liudytojai A. Č., M. Ž., R. G. nurodė, jog suprato, kad ieškovas dar iki susirinkimo ieškojo užtarimo iš kitų narių dėl 2023 metais sumedžioto briedžio. Aplinkybė, kad ieškovas žinojo, jog sankcija bei kokia konkrečiai gali būti skiriama ne už 2023 m. sumedžiotą ir netinkamai į medžioklės lapą įrašytą gyvūną, o už elgesį su Ž. A. reikalaujant rašyti prašymą išeiti iš Būrelio, šioje konkrečioje byloje nėra įrodyta, juo labiau kad vienas iš liudytojų įvardijo, jog nuobauda ieškovui buvo skiriama už „nepagarbą kitiems medžiotojams, kurie dalyvavo susirinkime“.
Taigi, įvertinus pirmiau aptartus įrodymus, taip pat atsižvelgiant į byloje esantį ieškovo pateiktą 2025 m. balandžio 25 d. atsakovės susirinkimo garso įrašą, iš kurio girdėti, jog kiti Būrelio nariai, ieškovo veiksmus prieš Ž. A. įvardijo šantažu bei reiškė pasipiktinimą, leidžia vertinti, jog jokia konkreti informacija apie šį įvykį (ieškovui reikalaujant pareiškimo iš Ž. A.), kuris bus svarstomas kaip ieškovo atsakomybės pagrindas, taip pat galimų nuobaudų rūšys ir terminai, nebuvo pateikta ne tik ieškovui, tačiau to konkrečiai nežinojo ir kiti Būrelio nariai.
Apibendrindamas pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nors ieškovo veiksmai tiek dėl 2023 m. spalio 28 d., tiek dėl 2025 m. sausio 25 d. įvykių ar elgesio 2025 m. balandžio 25 d. Būrelio visuotinio ataskaitinio susirinkimo metu galėtų būti vertinami atsakovės vidaus taisyklių nuostatų atžvilgiu, o atsakovės visuotinis narių susirinkimas, kaip aukščiausias valdymo organas, iš esmės galėtų spręsti klausimą dėl sankcijų taikymo būrelio nariui, tačiau šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusių aplinkybių visuma, t. y. kad ieškovas nebuvo aiškiai ir tiesiogiai informuotas, jog 2025 m. balandžio 25 d. Būrelio visuotinio ataskaitinio susirinkimo metu bus sprendžiamas klausimas dėl jo veiksmų, atliktų būtent 2025 m. sausio 25 d., taip pat nebuvo konkrečiai iš anksto žinoma, kokia bei kokio dydžio sankcija gali būti taikoma, o ieškovui buvo skirta sankcija apribojimas dalyvavimo medžioklėse 12 mėnesių laikotarpiui, būtent dėl vidaus tvarkos taisyklių 24.4 papunkčio pažeidimo, kuris pasireiškė grasinimais ir nepagarba būrelio nariui, sudaro pagrindą išvadai, jog tokia situacija neužtikrino asmens teisės žinoti, kokio pažeidimo padarymu jis yra kaltinamas, kokios rūšies bei trukmės sankcija jam gresia, tai neužtikrino ir ieškovo galimybės tinkamai įgyvendinti teisės į gynybą, dėl ko, paskiriant ieškovui sankciją 2025 m. balandžio 25 d. buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai.
Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. Š. atsakovės Asociacijos Ukmergės rajono Vidiškių medžiotojų būrelio 2025 m. balandžio 25 d. sprendimu sankcija buvo paskirta neteisėtai, yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais.
Nustačius, jog 2025 m. balandžio 25 d. Būrelio visuotinio ataskaitinio susirinkimo metu priimant sprendimą dėl sankcijos taikymo ieškovui A. Š. buvo padaryti procedūriniai sprendimo priėmimo reikalavimų pažeidimai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti ir analizuoti aplinkybių, ar egzistavo materialusis sankcijos taikymo pagrindas bei tai, ar taikyta sankcija yra proporcinga bei užtikrina šalių interesų pusiausvyros principą.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi ir galutiniam bylos rezultatui reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, nenustatė pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus atsakovės apeliacinį skundą jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Ieškovas į bylą pateikė įrodymus, jog patyrė 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą (2026 m. gegužės 21 d. PVM sąskaita faktūra Serija PG Nr. (duomenys neskelbtini); 2026 m. gegužės 22 d. mokėjimo nurodymo duomenys). Šios išlaidos advokato pagalbai yra pagrįstos, įrodytos, taip pat neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl iš atsakovės priteisiamos ieškovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovės Asociacijos Ukmergės rajono Vidiškių medžiotojų būrelio (juridinio asmens kodas 191723916, registruotos buveinės adresas gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) ieškovo A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)) naudai 968,00 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.