Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2026 m. rugsėjo 29 d. nutartimi,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2026 m. rugsėjo 29 d. nutartis, kuria prašoma spręsti klausimą dėl Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1183-560/2026 ir Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-8117-664/2026 sujungimo.

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė Vilniaus kredito unija pateikė prašymą dėl civilinių bylų sujungimo. Prašyme nurodoma, kad yra pagrindas sujungti pirmiau nurodytas civilines bylas į vieną ir nagrinėti jas kartu. Ieškovės vertinimu, abiejose civilinėse bylose proceso šalys iš esmės sutampa, o pareikšti reikalavimai yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir kyla iš tų pačių faktinių aplinkybių: Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės Vilniaus kredito unijos ieškinį atsakovei O. S. dėl kreditoriui padarytos žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.70 straipsnio 9 dalies pagrindu, o Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Vilniaus kredito unija CK 6.68 straipsnio pagrindu prašo pripažinti atsakovei nuosavybės teisę į po uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Finsida“ išregistravimo likusį nekilnojamąjį turtą. Vienoje byloje nustatytinos aplinkybės ir priimtas procesinis sprendimas turės tiesioginę reikšmę kitai bylai, o atskiras bylų nagrinėjimas lemtų procesinių veiksmų ir įrodymų tyrimo dubliavimą, taip pat sukurtų skirtingo tų pačių aplinkybių vertinimo riziką. Bylų nagrinėjimas atskirai sukurtų procesinę situaciją, kai vienos iš bylų nagrinėjimas turėtų būti sustabdytas iki kitoje byloje bus priimtas galutinis procesinis sprendimas. Be to, esama abiejų civilinių bylų procesinė stadija nesudaro jokių kliūčių jas sujungti.

Atsakovė O. S. ir trečiasis asmuo A. S. nurodė, kad nesutinka su pirmiau nurodytų civilinių bylų sujungimu, nes prašomos sujungti civilinės bylos nėra vienarūšės, t. y. jose nėra nustatinėjamos tos pačios faktinės aplinkybės, o sprendžiami skirtingi teisiniai klausimai, taip pat skiriasi šalių procesinė padėtis. Priešingai, nei nurodo Vilniaus kredito unija, sujungus bylas nebus greičiau ir teisingiau išnagrinėti ginčai. Be to, nagrinėjami reikalavimai nėra tarpusavyje susiję, bylas galima išnagrinėti atskirai, todėl vienos bylos išsprendimas nenulems kitos bylos rezultato. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje Vilniaus kredito unija padavė patikslintą ieškinį, kurį Vilniaus apygardos teismas 2026 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atsisakė priimti. Teismui atsisakius priimti patikslintą ieškinį, Vilniaus kredito unija padavė naują ieškinį, kuris nagrinėjamas prašomoje sujungti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 136 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia klausimus dėl skirtinguose apygardų teismuose ar skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose veikiančiuose apylinkių teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo, taip pat dėl apygardos teisme ir kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-98-790/2022, 3 punktas).

CPK 2 straipsnyje reglamentuota, kad civilinio proceso tikslas yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Tam, kad būtų pasiekti šie civilinio proceso tikslai, teismui ir proceso šalims yra nustatyta pareiga siekti, jog byla būtų išnagrinėta operatyviai. Ši bendrojo pobūdžio pareiga yra detalizuojama įvairiose CPK nuostatose, be kita ko, CPK 7 straipsnyje, kuriame nustatyta teismo pareiga užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalims – pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Nurodyti civilinio proceso tikslai ir principai yra aktualūs ir sprendžiant klausimą dėl civilinių bylų sujungimo.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės Vilniaus kredito unijos ieškinį atsakovei O. S. dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo A. S. (civilinė byla Nr. e2-1183-560/2026). Ieškinio reikalavimai grindžiami aplinkybėmis, kad ieškovė ir UAB „Finsida“ sudarė kredito sutartį, kurios pagrindu ieškovė suteikė 172 500 Eur paskolą UAB „Finsida“. UAB „Finsida“ netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, nereagavo į siunčiamus pranešimus ir raginimus toliau vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovė 2020 m. spalio 19 d. vienašališkai nutraukė kredito sutartį. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, kuris 2020 m. lapkričio 16 d. preliminariu sprendimu buvo patenkintas (civilinė byla Nr. e2-4264-560/2024). Teismas išdavė vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti. Vykdymo proceso metu ieškovės naudai buvo areštuotas įkeistas turtas, taip pat kitas turtas, kurį realizavus viešose varžytinėse, gautos lėšos buvo nukreiptos ieškovės reikalavimų patenkinimui. Vykdymo proceso metu ieškovė gavo antstolės patvarkymą dėl vykusių varžytynių paskelbimo neįvykusiomis dėl UAB „Finsida“ išregistravimo iš juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Liko neįvykdyta UAB „Finsida“ 253 669,25 Eur įsipareigojimų. Atsakovė O. S. buvo vienintelė UAB „Finsida“ akcininkė, kuri, žinodama apie bendrovės neįvykdytus įsipareigojimus ir faktą, kad bendrovė neturi turto, sąmoningai nesiėmė jokių veiksmų, jog būtų sustabdyta UAB „Finsida“ likvidavimo procedūra. Dėl UAB „Finsida“ likvidavimo ieškovė neteko galimybės įgyvendinti savo teisės į skolos išieškojimą.

LITEKO duomenimis nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės Vilniaus kredito unijos ieškinį atsakovei O. S. dėl nuosavybės teisės skolininkei pripažinimo (civilinė byla Nr. e2-8117-664/2026). Ieškinio reikalavimai grindžiami aplinkybėmis, kad ieškovė pareiškė atsakovei 253 613,25 Eur dydžio reikalavimą CK 2.70 straipsnio 9 dalies pagrindu dėl Vilniaus kredito unijai, kaip kreditorei, padarytos žalos atlyginimo. Pastarasis ieškovės reikalavimas yra nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-1183-560/2026. Ieškovės turimais duomenimis, atsakovės turto nepakanka ieškovės reikalavimui patenkinti. Ieškovė pažymėjo, kad yra turtas, kuris iki UAB „Finsida“ išregistravimo nuosavybės teise priklausė šiai bendrovei. Atsakovė buvo vienintelė UAB „Finsida“ akcininkė, todėl ji turi turtinį interesą ir teisę teismo tvarka siekti nuosavybės teisės į po UAB „Finsida“ išregistravimo likusį turtą pripažinimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė šios turtinės teisės neįgyvendina, ieškovė, vadovaudamasi CK 6.68 straipsnio pagrindu, prašo teismo pripažinti atsakovei nuosavybės teises į po UAB „Finsida“ išregistravimo likusį nekilnojamąjį turtą.

Susipažinus su prašomų sujungti civilinių bylų duomenimis, nenustatyta pagrindo daryti išvadą, kad tarp prašomų sujungti civilinių bylų yra toks ryšys, kuris trukdytų šias bylas išnagrinėti jų nesujungus ir ginčus išspręsti greitai bei teisingai. Nors prašomose sujungti bylose dalyvauja tos pačios šalys (civilinėje byloje Nr. e2-1183-560/2026 trečiojo asmens statusu papildomai dalyvauja A. S.), o ieškovės keliami reikalavimai yra grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis dėl UAB „Finsida“ ieškovei neįvykdytu įsiskolinimu, ieškovės reikalavimai kildinami iš skirtingų teisinių pagrindų – Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamas likviduoto juridinio asmens buvusios akcininkės civilinės atsakomybės klausimas, kurioje įrodinėjimo dalyku yra atsakovės nesąžiningi veiksmai, ieškovės patirta žala ir priežastinis ryšys tarp jų (CK 2.70 straipsnio 9 dalis), tuo tarpu Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovės paduotu netiesioginiu ieškiniu siekiama pripažinti atsakovei nuosavybės teises į UAB „Finsida“, po išregistravimo, likusį turtą. Taigi, prašomose sujungti civilinėse bylose pareikšti skirtingo pobūdžio reikalavimai, kurie nėra priešpriešiniai, ir gali būti sprendžiami atskirai vienas nuo kito. Nors abiejose bylose ieškovė pareikštus reikalavimus sieja su UAB „Finsida“ reikalavimu, vien tik faktinių aplinkybių sutapimas ir jų vertinimas prašomose sujungti civilinėse bylose nėra pakankamas pagrindui sujungti civilines bylas.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad, sujungus aptariamas bylas ir nagrinėjant jas kartu, gali būti nepasiekti civilinių bylų sujungimo instituto tikslai (greitesnis ir efektyvesnis bylos nagrinėjimas), būtų apsunkintas civilinės bylos nagrinėjimo procesas, o bendra bylos nagrinėjimo trukmė galėtų nepagrįstai pailgėti. Nenustačius CPK 136 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąlygų aptariamoms civilinėms byloms sujungti, prašymas sujungti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-1183-560/2026 ir Utenos apylinkės teisme Ignalinos rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-8117-664/2026 netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nesujungti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1183-560/2026 ir Utenos apylinkės teisme Ignalinos rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-8117-664/2026.