- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-09
- Bylos Nr.
- e2-995-934/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00072-2026-8
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Kreditorius
- individualios įmonės „G. V. automobilių remonto dirbtuvė“, Individuali įmonė G. Vadopalo automobilių remonto dirbtuvė
- Atsakovas
- MB "Kirdonių statyba"
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditorės individualios įmonės „G. V. automobilių remonto dirbtuvė“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalies, kuria tenkintas bankrutuojančios mažosios bendrijos „Kirdonių statyba“ nemokumo administratorės prašymas vykdyti bankroto procesą supaprastinta tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Panevėžio apygardos teismo 2026 m. liepos 9 d. nutartimi mažajai bendrijai (toliau – MB) „Kirdonių statyba“ (toliau – ir bendrovė) iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta Miroslava Vrublevskaja (toliau – nemokumo administratorė). 2026 m. rugpjūčio 17 d. nemokumo administratorė pateikė teismui prašymą patvirtinti bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bei priimti nutartį vykdyti bendrovės bankrotą supaprastinta tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi patvirtino bendrovės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą bei nutarė vykdyti bankrotą supaprastinta tvarka. Teismas nurodė, kad nemokumo administratorės pateiktas tvirtinti bendrovės kreditorių sąrašas pagrįstas konkretaus kreditoriaus pateiktu prašymu, buhalterinės apskaitos duomenimis, kurių nemokumo administratorė neginčijo. Dėl šios priežasties teismas patvirtino bendrovės kreditorių ir jo reikalavimą. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo (toliau – JANĮ) 67 straipsnis numato, jog teismas gali priimti nutartį vykdyti bankroto procesą supaprastinta tvarka tik iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos ir tik tuo atveju, jeigu tenkinamos abi sąlygos: juridinis asmuo nevykdo ūkinės komercinės veiklos; juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju bendrovės veikla sustabdyta, bendrovė atleista nuo mokesčių deklaracijų ir kitų teisės aktuose nurodytu dokumentų pateikimo, bendrovės išlikusio turto vertė 712,71 Eur, kurio nepakaks bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, nutartis likviduoti bendrovę nėra nepriimta. Atsižvelgus į šias aplinkybes teismas konstatavo, kad nemokumo administratorės prašymas vykdyti bendrovės bankroto procesą supaprastinta tvarka yra pagrįstas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Kreditorė individuali įmonė „G. V. automobilių remonto dirbtuvė“ (toliau – kreditorė ar apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalį, kuria nutarta bendrovės bankrotą vykdyti supaprastinta tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad bendrovės vadovas perdavė nemokumo administratorei bendrovės turtą ir dokumentus, tačiau nėra duomenų, jog nemokumo administratorė atliko pirminę dokumentų patikrą, įvertino finansinius duomenis. Priešingai, nemokumo administratorė, įvertinusi, kad nėra realaus turto ir siekdama greičiau baigti bankroto procesą, pateikė prašymą dėl bankroto procedūros supaprastinta tvarka. Viešai prieinami bendrovės finansiniai duomenys kelia pagrįstų abejonių dėl bendrovės veiklos sąžiningumo jos kreditorių atžvilgiu. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad bendrovė 2024 m. turėjo trumpalaikio turto – 59 272 Eur, o 2025 m. tik 4 605 Eur. 2024 m. bendrovės nuosavo kapitalo vertė – 41 513 Eur. Kadangi bendrovės veikla sustabdyta nuo 2025 m. spalio 1 d., todėl per 10 mėn. bendrovės trumpalaikio turto vertė buvo sumažinta 54 667 Eur. Tarp kreditorės ir bendrovės 2025 m. rugsėjo 30 d. sudaryta taikos sutartis, kurios pagrindu bendrovė įsipareigojo atlikti defektų ištaisymo darbus, mokėti baudas. Vis dėlto, vertinant tai, kad bendrovės veikla sustabdyta nuo 2025 m. spalio 1 d., akivaizdu, jog bendrovės vadovas, 2025 m. rugsėjo 30 d. sudarydamas taikos sutartį su kreditore, jau neketino vykdyti taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Kreditorė už darbų vykdymą pervedė daugiau nei 11 000 Eur bendrovei, tačiau realiai darbus vykdė MB „Kirdonių subranga“, todėl piniginės sumos, kurias kreditorė pervedė bendrovei, buvo pasisavintos. Bendrovės bankrotas supaprastinta tvarka nėra galimas, nes nemokumo administratorė privalo patikrinti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, sudarytus sandorius dėl turto perleidimo, piniginių lėšų pervedimus tiesiogiai susijusiai bendrovei MB „Kirdonių subranga“, o esant poreikiui – ginčyti sandorius, reikšti reikalavimus vadovui dėl žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria tenkintas nemokumo administratorės prašymas vykdyti bendrovės bankrotą supaprastinta tvarka. Taigi, apeliacijos nagrinėjimo dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria bendrovei taikytas supaprastintas bankroto procesas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: išrašus iš internetinio puslapio www.rekvizitai.lt apie bendrovės finansinę padėtį ir 2025 m. rugsėjo 30 d. kreditorės ir bendrovės sudarytą taikos sutartį. Remiantis CPK 314 straipsnio nuostatomis apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pateikta 2025 m. rugsėjo 30 d. taikos sutartimi, nustatė, kad ji jau yra pateikta pirmosios instancijos teismui kartu su nemokumo administratorės prašymu patvirtinti kreditorės finansinį reikalavimą (2026 m. rugpjūčio 17 d. prašymo Nr. DOK-80666 priedas Nr. 2). Atsižvelgiant į tai, pakartotinai šis įrodymas neprijungtinas prie nagrinėjamos bylos, kadangi jis nėra naujas CPK 314 straipsnio prasme. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kreditorės pateiktus bendrovės finansinius duomenis iš internetinio puslapio www.rekvizitai.lt, pažymi, kad šiais duomenimis kreditorė siekia įrodyti atskirojo skundo argumentus, jog nemokumo administratorė, teikdama prašymą dėl bendrovės bankroto proceso vykdymo supaprastinta tvarka, neįvertino, jog bendrovė elgėsi nesąžiningai, nes prieš bankroto bylos iškėlimą, per 10 mėnesių laikotarpį, iš savo trumpalaikio turto eliminavo daugiau nei 50 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė šių duomenų neturėjo galimybės pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nes skundžiama nutarties dalis dėl bankroto proceso vykdymo supaprastinta tvarka buvo priimta kartu su nutartimi patvirtinti kreditorės finansinį reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad apeliantės pateikti įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, priima šį įrodymą ir esant poreikiui jį vertins kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 314 straipsnis).
Dėl bankroto proceso supaprastinta tvarka
Bankroto proceso supaprastinta tvarka sąlygos reglamentuojamos JANĮ 67 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nutartį vykdyti bankroto procesą supaprastinta tvarka gali priimti: 1) savo iniciatyva bankroto bylos iškėlimo metu; 2) nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu, gavęs kreditorių susirinkimo pritarimą, kai bankroto byla jau yra iškelta. Taigi, įstatymas nustato, kad po bankroto bylos iškėlimo teismas gali priimti nutartį vykdyti bankroto procesą supaprastinta tvarka esant dviem sąlygoms – motyvuotam nemokumo administratorės prašymui ir kreditorių valiai. Šios dvi sąlygos yra kumuliatyvios – nenustačius bent vienos iš jų, nemokumo administratorės prašymas taikyti bendrovei supaprastintą bankroto procesą negali būti tenkinamas. Nagrinėjamu atveju bendrovei iškėlus bankroto bylą, pirmosios instancijos teismas galėjo priimti nutartį vykdyti bankroto procesą supaprastinta tvarka esant dviejų kumuliatyvų sąlygų visetui: motyvuotam nemokumo administratorės prašymui ir kreditorių pritarimui. Nemokumo administratorė 2026 m. rugpjūčio 17 d. prašymą priimti nutartį vykdyti bankroto procesą supaprastinta tvarka grindė tuo, kad bendrovė turi tik vieną kreditorių, perduoto bendrovės turto vertė maža (712,71 Eur), bendrovės veikla sustabdyta nuo 2025 m. spalio 1 d., bendrovė atleista nuo mokesčių deklaracijų ir kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo, todėl siekiant sumažinti bankroto administravimo išlaidas, taip pat siekiant kuo operatyviau užbaigti bankroto procesą, yra pagrindas vykdyti bendrovės bankrotą supaprastinta tvarka. Viena vertus, nemokumo administratorės nurodyti argumentai iš esmės atitinka JANĮ 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas, numatančias, kad teismas iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos gali priimti nutartį vykdyti bankroto procesą supaprastinta tvarka, kai: 1) juridinis asmuo nevykdo ūkinės komercinės veiklos; 2) juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti. Tačiau tai savaime neleidžia daryti išvados, kad toks nemokumo administratorės prašymas yra motyvuotas (JANĮ 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas), neįvertinus kreditoriaus nurodytų aplinkybių, susijusių su trumpalaikio turto sumažėjimu, taikos sutarties vykdymu ir pan. Kita vertus, net ir nevertinant nemokumo administratorės pareigos motyvuoti prašymą, šiuo atveju nėra tenkinama antroji būtina sąlyga – kreditorių (šiuo atveju kreditorės) pritarimas bankroto procesą vykdyti supaprastinta tvarka (JANĮ 67 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taigi, pirmosios instancijos teismas, priėmęs nutartį vykdyti bankroto procesą supaprastinta tvarka, neatsižvelgė į tai, jog tokios nutarties priėmimas galimas tik esant dviejų kumuliatyvių sąlygų visumai – kreditorių pritarimui ir motyvuotam nemokumo administratoriaus prašymui. Kadangi nemokumo administratorės prašymas buvo formalus, o duomenų apie bendrovės kreditorių valią nepateikta, nemokumo administratorės prašymas taikyti bendrovei supaprastintą bankroto procesą negalėjo būti tenkinamas (JANĮ 67 straipsnio 2 dalies 1–2 punktai).
Dėl procesinės bylos baigties
Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė supaprastintą bankroto procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nutarta vykdyti supaprastintą bankroto procesą, panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, atmetant nemokumo administratorės prašymą. Kita pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista, nes ši dalis nėra apeliacijos objektas. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos apskųstos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalį, kuria nutarta vykdyti bendrovės bankrotą supaprastinta tvarka ir klausimą išspręsti esmės – bankrutuojančios mažosios bendrijos „Kirdonių statyba“ nemokumo administratorės prašymą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo netenkinti. Kitą Panevėžio apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.