Utenos apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam M. L. (L.), jo gynėjai advokatei Egidijai Belevičienei

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. L., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, slėpdamas savo veidą po medžiagine kauke, užsimovęs ant rankų pirštines, 2025 m. rugsėjo 26 d. apie 17 val. 25 min., atvykęs prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir paskambinęs į buto duris, iš atidariusios buto duris J. B., laikydamas rankoje šaunamąjį ginklą – C kategorijos dujinį pistoletą „ME 8 Police“, reikalavo pinigų, sakydamas: „Duok pinigus“, „ant žemės“, ir sugriebęs jai už dešinės rankos žemiau alkūnės, bandė įstumti į buto vidų, o nukentėjusiajai pasipriešinus, susistumdžius su juo ir įsitvėrus ranka, ištempė besipriešinančią nukentėjusiąją, besilaikančią į durų užrakto tarpą įkišta ranka, į laiptinę, bandydamas nustumti ją nuo laiptų, ranka stumdamas ir trenkdamas jos galvą į sieną, pridėjęs prie jos dešiniojo smilkinio šaunamąjį ginklą – C kategorijos dujinį pistoletą „ME 8 Police“, tokiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais, siekė atimti galimybę nukentėjusiajai priešintis, sukeldamas jai fizinį skausmą, o dėl poodinių kraujosruvų kairiame petyje ir kairėje šlaunyje padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusiajai J. B. pasipriešinus, pradėjus garsiai rėkti bei šauktis pagalbos, jis iš įvykio vietos pabėgo. Be to, M. L. tiksliai nenustatytu laiku namo, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje, neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinį pistoletą „ME 8 Police“ Nr. 027145, skirtą šaudyti 8 mm kalibro dujiniais bei imitaciniais šoviniais, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, ir neteisėtai nešiojo bei panaudojo 2025 m. rugsėjo 26 d. apie 17 val. 25 min., pasikėsindamas apiplėšti J. B., ir toliau neteisėtai laikė namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje iki kol dujinis pistoletas „ME 8 Police“, priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, 2025 m. rugsėjo 26 d. 22 val. 20 min. kratos metu buvo rastas ir paimtas policijos pareigūnų.

Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu M. L. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2025 m. rugsėjo 26 d. apie 17 val. 30 min. paskambino į buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris. Tame bute gyvena jo draugas D. B.. Prisižiūrėjęs filmų, norėjo draugą pagąsdinti, todėl ant veido buvo užsidėjęs juodą medžiaginę kaukę, todėl matėsi tik jo akys, ant rankų buvo užsimovęs tamsiai mėlynas pirštines, o rankoje laikė šaunamąjį ginklą – dujinį pistoletą. Buto duris atidarė D. mama. Jis jai liepė gultis ant žemės, reikalavo pinigų, ginklą laikė įrėmęs jai į galvą, su ja susistumdė, ji griebė už rankoje jo laikyto pistoleto. Jam pastūmus D. mamą, ji trenkėsi į sieną, gali būti, kad galva. D. mama rėkė. Išsigandęs jos riksmų, pabėgo. Visko, kas buvo, gerai neatsimena, nesupranta, kodėl taip pasielgė. Ginklas, kurį panaudojo, priklausė jo prieš keturis metus mirusiam seneliui ir buvo laikomas senelio namuose adresu: (duomenys neskelbtini). Po senelio mirties, jis tuose namuose lankosi, turi savo kambarį su atskiru įėjimu ir ten kartais būna. Dėl to, ką padarė, labai gailisi, atsiprašo nukentėjusiosios. Pripažįsta, kad savo veiksmais padarė žalą nukentėjusiajai, tačiau jos prašoma atlyginti 15 000 Eur suma yra per didelė. Kadangi po šio įvykio su nukentėjusiąja nepavyko užmegzti kontakto, į teismo sąskaitą įmokėjo 1 500 Eur nukentėjusiosios patirtai žalai atlyginti. Yra dirbantis, todėl yra pasirengęs atlyginti ir didesnę žalą, jeigu būtų priteista.

Panašius parodymus kaltinamasis davė ir ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 182; 3 t., b. l. 117-118).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina byloje surinkti įrodymai.

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

BK 180 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta plėšimo sudėtis. Plėšimo objektą sudaro ne tik visų rūšių ir formų nuosavybė, bet ir žmogaus sveikata bei žmogaus veiksmų laisvė. Nusikalstama veika pagal BK 180 straipsnio 3 dalį kvalifikuojama tuomet, kai svetimas turtas pagrobiamas panaudojant šaunamąjį ginklą ar sprogmenį. Plėšimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnį ir tuo atveju, jei asmens sumanymas pagrobti turtą kyla smurto panaudojimo metu.

Byloje esanti specialisto išvada (1 t., b. l. 146-149) patvirtina, kad 2025 m. rugsėjo 26 d. kratos metu (duomenys neskelbtini) rastas pistoletas yra priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams.

Kaltinamasis M. L., neturėdamas leidimo, disponavo šaunamuoju ginklu – pistoletu, taigi kaltinamojo M. L. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, patikslinant pateiktame kaltinime šaunamojo ginklo laikymo vietą pagal ikiteisminio tyrimo metu kratos protokole užfiksuotus duomenis (1 t., b. l. 110-113, 116-119) iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini).

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis M. L. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pirmą kartą (2 t., b. l. 152-153), baustas administracine tvarka, administracinę nuobaudą yra įvykdęs (2 t., b. l. 157), dirbantis (2 t., b. l. 155; 4 t., b. l. 44-45), charakterizuojamas teigiamai (4 t., b. l. 41, 42, 43, 46, 47), turi psichinės sveikatos problemų (4 t., b. l. 48, 49).

BK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs, nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai yra šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos, teismas gali: 1) paskirti mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmė, arba 2) paskirti mažesnę bausmę, negu nustatyta šio kodekso 47 straipsnio 3, 4, 41 ir 6 dalyse, 56 straipsnyje ir 90 straipsnio 3 dalyje, arba 3) paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamajam M. L. pranešimas apie įtarimą įteiktas 2025 m. rugsėjo 27 d. (2 t., b. l. 180), apklaustas įtariamuoju jis buvo taip pat tą pačią dieną – 2025 m. rugsėjo 27 d. (2 t., b. l. 182), pirmosios apklausos metu savo kaltę visiškai pripažino, davė išsamius parodymus, taip pat matyti, kad ir vėliau (2026 m. vasario 24 d.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 117-118), teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl abiejų inkriminuojamų nusikalstamų veikų visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamojo M. L. parodymai baudžiamojo proceso metu padėjo tiek ikiteisminio tyrimo subjektams, tiek teismui išaiškinti nusikalstamas veikas, iš kurių viena nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nukentėjusioji pareiškė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurios dalį kaltinamasis atlygino teisminio bylos nagrinėjimo metu, ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji nereiškė. Teismo vertinimu, šioje byloje egzistuoja formalios BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatos, sprendžiant dėl galimybės M. L. už jo įvykdytas nusikalstamas veikas skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kadangi M. L. tuoj po veikų padarymo prisipažino jas padaręs, nuoširdžiai gailisi ir padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamas veikas, savo veiksmais turtinės žalos nepadarė.

Pažymėtina, kad už veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą įstatymas numato daug alternatyvių bausmių, todėl teismas nesvarsto dėl švelnesnės nei įstatyme numatytos bausmės skyrimo įvykdžius minėtą nusikalstamą veiką.

Sprendžiant dėl galimybės taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas M. L. parenkant bausmę už BK 180 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo įvykdymą, teismas įvertina tai, kad padaryta veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), už šios veikos padarymą įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki dešimties metų, veika nebuvo baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Teismas įvertina ir tai, jog M. L. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pirmą kartą, yra jauno amžiaus, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jį palaikančią šeimą ir artimuosius. Teismo vertinimu visos šios nurodytos kaltinamąjį ir jo padarytą veiką charakterizuojančios aplinkybės rodo, jog jo padaryta veika yra daugiau nulemta atsitiktinio neapgalvoto elgesio, buvo spontaniška, o ne iš anksto ir ilgai planuota. Papildomai teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis viso proceso metu pripažino savo kaltę, išreiškė nuoširdų gailestį dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, itin kritiškai vertina savo poelgį, atsiprašė nukentėjusiosios.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra visos BK 62 straipsnio 1 dalies sąlygos kaltinamajam M. L. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę už BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymą. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 3 punktu sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti pirmą kartą teisiamam M. L. skiriant už BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą laisvės apribojimo bausmę. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. L. už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymą taip pat paskiriant laisvės apribojimą.

Parenkant ir nustatant bausmių dydžius kaltinamajam M. L. už BK 180 straipsnio 3 dalyje ir BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų įvykdymą, atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad kaltinamasis neteistas, veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, bet viena iš jų nebuvo baigta, viena veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis, 180 straipsnio 3 dalis), o kita – apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis, 253 straipsnio 1 dalis), yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertinus nurodytas aplinkybes, M. L. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 3 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, skiriamos laisvės apribojimo bausmės be intensyvios priežiūros, tačiau su įpareigojimais, nustatant bausmės dydį, numatytą BK 48 straipsnio 2 dalyje, didesnį nei šios bausmės minimalus dydis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, M. L. skirtinos bausmės bendrinamos bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės už BK 180 straipsnį 3 dalį pridedant švelnesnės bausmės, skirtinos už BK 253 straipsnio 1 dalį, minimalią dalį, atsižvelgiant į tai, kad M. L. teisiamas pirmą kartą. Skiriama bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinama vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam pripažįstant kaltę.

Kaltinamojo M. L. laikiname sulaikyme nuo 2025 m. rugsėjo 26 d. 21 val. 15 min. iki 2025 m. rugsėjo 28 d. 13 val. 30 min. išbūtas laikas (dvi dienos) įskaitytinas į bausmę (2 t., b. l. 163-165; 3 t., b. l. 4-5) (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 13 dalis).

Pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinis pistoletas „ME 8 Police“ Nr. 027145 su dėtuve konfiskuotinas ir perduotinas Išteklių agentūrai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis).

Nukentėjusioji J. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 15 000 Eur neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad ji patyrė smurtinį užpuolimą su ginklu. Kaltinamasis, dėvėdamas kaukę, ją užpuolė, reikalavo pinigų, panaudojo fizinę jėgą, bandė nustumti nuo laiptų ir grasino ginklu, įremdamas jai į galvą. Tuo metu buvo įsitikinusi, kad gali žūti. Šie veiksmai sudarė realią ir tiesioginę grėsmę jos gyvybei. Dėl grumtynių patyrė fizinius sužalojimus – mėlynes ir nubrozdinimus. Didžiausia žala buvo padaryta jos psichinei būklei. Po šio nusikaltimo patyrė ir tebepatiria nuolatinę baimę, nerimą, įtampą, sutriko miegas, sumažėjo saugumo jausmas tiek gyvenamojoje, tiek kasdienėje aplinkoje, apribotas jos judėjimas, suprastėjo gyvenimo kokybė, patiria emocinį bei psichologinį diskomfortą. Po užpuolimo pradėjo lankytis pas psichologą. Patirtas sukrėtimas turėjo ilgalaikes pasekmes, kurios reikšmingai paveikė jos emocinę būklę ir gyvenimo kokybę. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo būdą, patirtų pasekmių intensyvumą ir tęstinumą, taip pat į proporcingumo ir teisingumo principus, prašo priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (1 t., b. l. 95-98).

Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012), todėl neturtinę žalą nukentėjusiajam privalo atlyginti už jį atsakingas asmuo pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį, remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusiojo turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-586-576/2019). Be to, itin didelis neturtinės žalos priteisimas iš kaltininko neleidžia pasiekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad kaltinamasis būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad svarbu užtikrinti, jog žalą padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros.

Nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama nuo 150 Eur iki 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.).

Nekyla abejonių, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajai sukėlė neigiamus psichologinius išgyvenimus (išgąstį, nerimą, baimę ir pan.). Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgiama į tai, kad neturtinė žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, nukentėjusioji buvo užpulta kaltinamojo, kuris jos teigimu buvo laikomas beveik šeimos nariu, savo namuose, kuriuose pagrįstai galėjo tikėtis didesnio saugumo, nukentėjusiajai įvykio metu sukeltus fizinius ir psichologinius išgyvenimus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiosios J. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiosios prašoma priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma mažintina iki 3 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. L. nukentėjusiajai J. B. į teismo sąskaitą sumokėjo 1 500 Eur neturtinės žalos, iš M. L. priteistinas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Alvydo Valiukevičiaus 2026 m. vasario 18 d. nutarimu, siekiant užtikrinti nukentėjusiosios J. B. pareikštą civilinį ieškinį, buvo paskirtas laikinasis nuosavybės teisės apribojimas M. L. turtui – automobiliams „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), ir „Mercedes-Benz GL 320 CDI 4 Matic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), uždraudžiant valdyti bei disponuoti ir leidžiant jais naudotis, kurio terminas 2026 m. gegužės 12 d. nutartimi pratęstas iki 2026 m. rugpjūčio 18 d. (turto arešto akto identifikavimo kodas 2026003980). Šios priemonės taikymo pagrindai neišnyko, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. L. minėtam turtui pratęstinas iki visiško teismo priteistos žalos atlyginimo (3 t., b. l. 105-106; 4 t., b. l. 27-28).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas (3 t., b. l. 9-10) panaikintinos pradėjus vykdyti bausmę (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – juodos spalvos medžiaginė kaukė (vokas Nr. 1), dvi mėlynos spalvos guminės pirštinės su sidabrinės lipnios juostos likučiais (vokas Nr. 2), dvi daktiloskopinės kortelės ir seilių lyginamieji pavyzdžiai (vokas Nr. 3, 4), sunaikintini kaip menkaverčiai daiktai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas), CD-R laikmena su vaizdo ir garso įrašais paliktina baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-307 straipsniais

nusprendžia:

M. L. (L.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 3 punktu paskirti bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros devyniems mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, M. L. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros vieneriems metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. L. skirti laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros aštuoniems mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnį į bausmės laiką įskaityti dvi dienas, M. L. išbūtas laikiname sulaikyme, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinį pistoletą „ME 8 Police“ Nr. 027145 su dėtuve konfiskuoti ir perduoti Išteklių agentūrai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Iš Utenos apylinkės teismo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti J. B. į jos nurodytą sąskaitą 1 500 Eur, sumokėtus neturtinės žalos atlyginimui 2026 m. gegužės 18 d.

Nukentėjusiosios (civilinės ieškovės) J. B. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš M. L. 2 000 Eur nukentėjusiosios (civilinės ieškovės) J. B. naudai.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. L. turtui – automobiliams „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), ir „Mercedes-Benz GL 320 CDI 4 Matic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), uždraudžiant valdyti bei disponuoti ir leidžiant jais naudotis, pratęsti iki visiško J. B. priteistos žalos atlyginimo (turto arešto akto identifikavimo kodas 2026003980).

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – juodos spalvos medžiaginę kaukę (vokas Nr. 1), dvi mėlynos spalvos gumines pirštines su sidabrinės lipnios juostos likučiais (vokas Nr. 2), dvi daktiloskopines korteles ir seilių lyginamuosius pavyzdžius (vokas Nr. 3, 4), sunaikintini, CD-R laikmeną su vaizdo ir garso įrašais palikti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.