Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2026-10-01 · Civilinė byla Nr. e2-954-798/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-01
Bylos Nr.
e2-954-798/2026
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00810-2024-2
Bylos rūšis
Civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Išvadą teikia
.Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie LR Finansų ministerijos, Lietuvos bankas
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, Ecovis Wingrave Yeats UK Limited.
Atsakovas
"Kevin EU"
Ieškovas
AV Holding d.o.o., „Cloudvisor", Terasky Baltic
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-954-798/2026Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00810-2024-2Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.3.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 1 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kevin EU“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „IS Group“ atskirąjį skundą ir suinteresuotų asmenų likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kevin EU“ kreditorių (67 fizinių asmenų) atstovaujamų advokatės Laimos Kunčinaitės-Dargužienės prisidėjimą prie atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria atstatydinta mažoji bendrija „IS Group“ iš likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kevin EU“ nemokumo administratorės pareigų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) Kevin EU (toliau – ir atsakovė, bendrovė) iškelta nemokumo byla, nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „IS Group“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2024 m. spalio 31 d.

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Pareiškėjas Pavelas Sokolovas (Pavel Sokolov) (toliau – ir pareiškėjas, kreditorius) 2026 m. gegužės 15 d. pateikė prašymą atstatydinti MB „IS Group“ iš nemokumo administratoriaus pareigų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 18 d. nutartimi nutarė nepradėti likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Kevin EU“ nemokumo administratorės MB „IS Group“ atstatydinimo proceso.

Šalies argumentai

Pareiškėjas P. Sokolovas 2026 m. liepos 7 d. pateikė teismui pakartotinai prašymą atstatydinti MB „IS Group“ iš nemokumo administratorės pareigų. Prašymą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 18 d. nutartimi nutarė nepradėti nemokumo administratorės atstatydinimo procedūros, pagal pirminį pareiškėjo prašymą, nurodydamas, kad teismas netikrina atrinkto nemokumo administratoriaus galimų sąsajų su byloje dalyvaujančiais asmenimis, nebent tokią informaciją nurodo proceso dalyviai. Šia nutartimi teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog dabartinė nemokumo administratorės narė ir vadovė S. S. neturėtų teisės administruoti LUAB „Kevin EU“ nemokumo procesą, kas atitinkamai reiškia, jog priežiūros institucija tam pritarimą suteikė.

Pareiškėjas 2026 m. liepos 1 d. gavo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (toliau – AVNT) raštą „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“ (toliau – AVNT raštas), kuriuo priežiūros institucija oficialiai paneigė Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutarties prielaidą dėl pritarimo ir atskleidė byloje iki šiol nežinotus sutikimo–deklaracijos, priežiūros bei poveikio priemonių duomenis. AVNT rašte du kartus expressis verbis (aiškiais žodžiais) nurodyta, kad šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra numatytas AVNT išankstinis pritarimas dėl juridinių nemokumo administratorių vadovų paskyrimo. AVNIS išrašai, pridėti prie AVNT rašto, patvirtina, kad pranešimai apie nemokumo administratorės vadovo pasikeitimą (2024 m. rugsėjo 24 d. – dėl A. Ž., 2025 m. balandžio 16 d. – dėl S. S.) buvo patvirtinti žyma „Automatinis patvirtinimas“, t. y. jokio turinio vertinimo neatliko net AVNT darbuotojas. Vienintelis AVNT atliktas patvirtinimas – darbuotojo, atsakingo už nemokumo proceso administravimą, keitimo patvirtinimas pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 130 straipsnio 5 dalį. Tačiau AVNT rašte tiesiogiai nurodyta, kad šio patvirtinimo apimtis apsiriboja dviem aspektais: keitimo priežasties svarbumu (abiem atvejais – „tarp nemokumo administratoriaus juridinio asmens ir darbuotojo nutraukti darbo santykiai“) ir darbo krūvio bei darbo patirties sąlygomis pagal Nemokumo administratorių atrankos taisykles. Atitikties JANĮ 37 ir 38 straipsniams šis patvirtinimas neapima.

AVNT oficialiai patvirtino, kad naujų vadovų atitiktis JANĮ 37 ir 38 straipsniams niekada nebuvo tikrinta. Be to, AVNT papildomai patvirtino, kad nėra parengusi jokios vidaus tvarkos atvejams, kai nemokumo administratoriaus juridinio asmens valdymo struktūros pakeitimai įvyksta artimoje paskyrimo aplinkoje (per 30 dienų prieš ar po paskyrimo). Tokiu būdu, pareiškėjo vertinimu, susidarė teisinio patikrinimo vakuumas, kadangi atrankos programa 2024 m. rugsėjo 19 d. vertino tik Vaido Kašausko 2024 m. rugpjūčio 2 d. pateiktos sutikimo–deklaracijos duomenis; teismas, kaip pats nurodė Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutartyje, atrinkto nemokumo administratoriaus sąsajų netikrina; AVNT, kaip oficialiai patvirtino, netikrino ir pagal galiojantį reguliavimą netikrina. Taigi asmenų, kurie faktiškai kontroliuoja nemokumo administratorę ir administruoja bendrovės bankroto procesą – A. Ž. (nuo 2024 m. rugsėjo 20 d.) ir S. S. (vienintelės narės, naudos gavėjos ir vadovės; naudos gavėja nuo 2024 m. rugsėjo 17 d., vadovė ir atsakinga darbuotoja nuo 2025 m. balandžio 16 d.) – atitikties JANĮ 37–38 straipsnių reikalavimams nėra patikrinusi jokia institucija, jokia procedūra. Pažymėjo, kad paskyrimo dieną atrankos programos ir teismo turėta informacija apie nemokumo administratorės valdymo struktūrą jau neatitiko tikrovės, o asmenys, faktiškai perėmę nemokumo administratorės kontrolę, JANĮ 36 straipsnyje numatyto sutikimo–deklaracijos su nešališkumo bei nepriekaištingos reputacijos patvirtinimais niekada nepateikė.

JANĮ 130 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad nemokumo administratoriaus juridinio asmens darbuotojo, atsakingo už nemokumo proceso administravimą, keitimas galimas, tik jeigu tam pritaria priežiūros institucija, tokio keitimo priežastis pripažinusi svarbiomis. Šios normos paskirtis – apsaugoti atrankos rezultatą: teismas skiria nemokumo administratorių įvertinęs konkretų deklaruotą asmenį, todėl jo pakeitimas negali būti laisvas nemokumo administratoriaus apsisprendimo dalykas – tam būtinos objektyvios, nuo nemokumo administratoriaus valios nepriklausančios svarbios priežastys. AVNT rašte nurodyta, kad abiem keitimo atvejais priežastimi nurodyta ir svarbia pripažinta vien tai, jog tarp nemokumo administratoriaus juridinio asmens ir darbuotojo nutraukti darbo santykiai, tačiau darbo santykių nutraukimo faktas pats savaime nėra ir negali būti svarbi priežastis JANĮ 130 straipsnio 5 dalies 1 punkto prasme: darbo sutarties nutraukimas yra paties nemokumo administratoriaus (jo dalyvių ir vadovų) valinis aktas. Kai, kaip oficialiai patvirtino AVNT, valstybės institucijų sistemoje nėra jokio subjekto, ex ante (iš anksto) tikrinančio nemokumo administratoriaus juridinio asmens valdymo struktūros pasikeitimo atitiktį JANĮ 37–38 straipsniams, vienintelis nemokumo proceso teisėtumo garantas lieka bankroto bylą nagrinėjantis teismas.

Faktinė nemokumo administratorės kontrolės struktūra pasikeitė 2024 m. rugsėjo 17 d. (naudos gavėja) ir 2024 m. rugsėjo 20 d. (vadovė), t. y. deklaracija neteko atitikties tikrovei dar iki paskyrimo įsiteisėjimo, o naujoji struktūra deklaracijos nepateikė ir įsipareigojimo atsiimti deklaraciją neįvykdė. Šios aplinkybės – niekada nepatikrinta ir nedeklaruota faktinė valdymo struktūra bei dirbtinai sukurta „svarbi priežastis“ deklaruotam darbuotojui pakeisti – atsirado ir galutinai paaiškėjo (AVNT raštu) jau po nemokumo administratorės paskyrimo, todėl atitinka JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkto antrąją alternatyvą.

Nemokumo administratorės nešališkumas taip pat kelia pagrįstų abejonių, nes nemokumo administratorės adresas korespondencijai – Jogailos g. 7, Vilnius. Nemokumo administratorei ir bendrovei byloje atstovauja advokatas Povilas Viščinis – be kita ko, jis nemokumo administratorės vardu parengė ir pateikė 2025 m. vasario 25 d. pareiškimą bei 2025 m. kovo 7 d. patikslintą pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriais atsakingais asmenimis prašoma pripažinti T. T. ir P. Sokolovą. Advokato Povilo Viščinio brolis – nemokumo administratorius Juozas Viščinis, kurio veiklos buveinės adresas yra tas pats: Jogailos g. 7, Vilnius, ir kuris nuo 2021 m. lapkričio 15 d. administruoja BUAB „Open Banking LT“ bankroto procesą (Vilniaus apygardos teismo byla Nr. eB2-63-643/2026). BUAB „Open Banking LT“ – su bendrove per iš dalies sutampančius akcininkus susijusi įmonė (bendrovių akcininkų sudėtis iš dalies sutampa, o jų nemokumo procesuose dalyvauja tie patys asmenys), pareiškėjas yra patvirtintas BUAB „Open Banking LT“ kreditoriumi. Taip susiklostė padėtis, kai dviejų per akcininkus tarpusavyje susijusių bankrutuojančių bendrovių administravimą vykdo ir (ar) faktiškai lemia du broliai, veikiantys iš tos pačios buveinės.

Be to, paskyrimo dieną (2024 m. rugsėjo 19 d.) pareiškėjui per artimos aplinkos asmenį buvo pasiūlyta įsigyti bendrovę už 400 000 Eur. Pareiškėjui atsisakius, per kelias dienas įvyko visiškas nemokumo administratorės valdymo perėmimas, o vėliau nemokumo administratorė inicijavo tyčinio bankroto bylą, atsakingu prašydama pripažinti ir patį pareiškėją. Ši seka rodo, kad nemokumo administratorės kontrolė buvo perimama ir naudojama kaip komercinis projektas, nukreiptas prieš bendrovės akcininkus, kas tiesiogiai nesuderinama su JANĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto draudimu turėti teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Atkreipė dėmesį į sąsajų tinklą: M. Z., S. S.-Z., A. Ž., advokatė R. Šablovskaja., M. B., taip pat į BUAB „Open Banking LT“ bylos tam tikrus epizodus. Be kita ko nurodė, kad Viščinių interesų konfliktas – ne teorinė prielaida, realiai pasireiškusi ir kreditoriams žalą kėlusi praktika abiejose susijusiose bankroto bylose: nemokumo administratoriai nevykdė pareigos ginti administruojamų įmonių kreditorių interesus, kai priešinga šalis buvo susijusi giminystės ryšiais, ir šią funkciją už juos atliko pavienis kreditorius.

AVNT rašte atskleista ir dar viena byloje iki šiol nežinota aplinkybė: atlikusi neplaninį nemokumo administratorės veiklos patikrinimą, AVNT direktoriaus įsakymu už JANĮ 3 straipsnio 5 punkto, 59 straipsnio 1 ir 6 punktų, 64 straipsnio 1 ir 4 dalių, 66 straipsnio 1 dalies 3 ir 21 punktų pažeidimus nemokumo administratorei skyrė poveikio priemonę – teisės būti paskirtai nemokumo administratore administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 9 mėnesiams. AVNT 2026 m. birželio 22 d. duomenimis, nemokumo administratorė administruoja vienintelį nemokumo procesą – bendrovės bankrotą. Vadinasi, pažeidimai, už kuriuos skirta poveikio priemonė, padaryti būtent administruojant bendrovės bankroto procesą. Ši aplinkybė patvirtina netinkamą nemokumo administratorės pareigų vykdymą šioje byloje.

Patį atrankos laimėjimą taip pat lėmė dirbtinai palankūs rodikliai: į nemokumo administratorių sąrašą 2024 m. liepos 19 d. ką tik įrašyta bendrija turėjo nulinį darbo krūvį ir „mažiausią baigtų administruoti procesų trukmės vidurkį“, kurį suformavo vienintelis 30 dienų trukmės ne teismo tvarka vykdytas procesas (UAB „Aiseto Dvaras“). Toks veikimo modelis atitinka Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) aprašytą manipuliavimo atrankos rodikliais riziką.

Bankroto bylos yra susijusios su viešuoju interesu, o teismo vaidmuo jose – aktyvus. Dėl to tolesnis nemokumo administratorės dalyvavimas procese diskredituoja patį procesą ir visų jame priimamų sprendimų legitimumą, įskaitant nemokumo administratorės iniciatyva nagrinėjamą tyčinio bankroto bylą.

Šalies argumentai

Nemokumo administratorė pateikė teismui prašymą dėl bendrovės likvidavimo procedūrų įvykdymo termino pratęsimo iki 2027 m. liepos 25 d. Nemokumo administratorė pažymėjo, kad bendrovės bankroto procedūros iki nustatyto termino, t. y. 2026 m. liepos 25 d., negali būti užbaigtos, nes iki to laiko nebus atlikti visi būtini bankroto proceso veiksmai. Nurodė, kad bendrovei priklauso turtas – programinė įranga, kuri dar nėra realizuota. Be to, bendrovė turi daug debitorių; atitinkamai, bendrovės veiksmai yra nukreipti į skolų išieškojimą. Dalis bendrovės skolų buvo išieškota; o tuo atveju, jeigu likę bendrovės skolininkai ir toliau neatsiskaitys su bendrove, bus būtina įvertinti realias išieškojimo galimybes dėl šių skolų, todėl tikėtina, kad dėl tam tikrų bendrovės debitorinių skolų bus būtina šaukti bendrovės kreditorių susirinkimą, kuriame bus sprendžiama dėl bendrovės reikalavimų teisių pardavimo tvarkos nustatymo ar skolų nurašymo. Taip pat pateikė duomenis apie bendrovės dalyvavimą civilinėse bylose, kurios, anot nemokumo administratorės, iki nustatyto termino nebus išnagrinėtos. Be to, nurodė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus ministerijos Šiaulių apygardos valdybos 2-ajame skyriuje yra vykdomas ikiteisminis tyrimas įgaliojimų netekusio bendrovės vadovo T. T. ir akcininko P. S. atžvilgiu. Bendrovė šiame ikiteisminiame tyrime yra pripažinta civiline ieškove; bendrovė bendradarbiauja su tyrėjais, teikia informaciją. Dėl to siekiant įvykdyti visus būtinus veiksmus bendrovės likvidavimo procedūroje, bendrovės likvidavimo terminas turi būti pratęstas objektyviam 1 (vienerių) metų terminui.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atstatydino MB „IS Group“ iš LUAB „Kevin EU“ nemokumo administratorės pareigų ir paskyrė UAB „Restrus“ nauja bendrovės nemokumo administratore; patenkino nemokumo administratorės prašymą ir pratęsė LUAB „Kevin EU“ likvidavimo procedūrų įvykdymo terminą iki 2027 m. liepos 25 d.

Įvertinęs teisinį reglamentavimą, teismas pažymėjo, kad priežiūros institucijai (AVNT) nėra nustatyta pareiga tikrinti, ar naujieji nemokumo administratoriaus vadovai atitinka JANĮ 37–38 straipsnių reikalavimus, todėl AVNT pagrįstai tikrino tik atsakingų asmenų keitimo svarbą bei jų patirtį ir darbo krūvį pagal JANĮ 130 straipsnio 5 dalį.

Analizuodamas faktines aplinkybes, teismas išreiškė abejonių dėl vienos iš buvusių atsakingų asmenų (A. Ž.) paskyrimo teisėtumo, kadangi ji nebuvo MB „IS Group“ darbuotoja ar dalyvė (JANĮ 129 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o AVNT darbo santykius įvertino tik formaliai. Visgi teismas konstatavo, kad dėl dabartinio atsakingo asmens (S. S.), kuri yra bendrijos dalyvė, įgaliojimų abejonių nekyla. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad nemokumo administratorė abu kartus nežymiai (1–2 dienomis) vėlavo pranešti AVNT apie atsakingų asmenų pasikeitimą, tačiau toks termino praleidimas pats savaime nėra pakankamas pagrindas atstatydinti nemokumo administratorę.

Iš byloje pateikto AVNT direktoriaus 2025 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V4-68 „Dėl poveikio priemonių nemokumo administratoriams UAB „Nemokumo sprendimai“, MB „IS Group“, Roberto Dumbliausko ir Vaido Kašausko skyrimo“, teismas nustatė, kad AVNT atliko neplaninį patikrinimą, kurio metu nustatė, jog MB „IS Group“, administruodama kitos įmonės (BUAB „Aiseto Dvaras“) bankroto procesą, padarė esminių pažeidimų – tik formaliai imitavo bankroto procedūras, o šį procesą užbaigė itin greitai (per vieną mėnesį). Teismas nurodė, kad būtent ši dirbtinai sumodeliuota situacija ir formaliai užbaigtas procesas leido administratorei pasiekti mažiausią baigtų procesų trukmės vidurkį (0,214) ir, manipuliuojant atrankos rodikliais bei pažeidžiant Nemokumo administratorių etikos kodekso reikalavimus, nesąžiningai įgyti pranašumą bei laimėti atranką šioje byloje.

Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė atstatydinti nemokumo administratorę MB „IS Group“, konstatuodamas jos nesąžiningumą, suinteresuotumą ir nešališkumo stoką, kas diskredituotų tolesnį bankroto procesą.

Teismas pažymėjo, kad abejones dėl nemokumo administratorės nešališkumo, nepriklausomumo ir skaidrumo dar labiau sustiprino pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog ji į administravimo procesą nuo pat pradžių įtraukė giminystės ryšiais susijusius asmenis – praktiškai tuo pačiu adresu veikiančius advokatą Povilą Viščinį ir buhalterines paslaugas teikiančios bendrovės vadovę R. V., susijusius su kitos įmonės (BUAB „Open Banking LT“) nemokumo administratoriumi, kurių konkrečių ryšių nemokumo administratorė pati neatskleidė.

Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl neva netinkamai atrinktos bendrovės dydžio kategorijos ar nepritaikytos tarptautinės jurisdikcijos, išaiškindamas, kad atrankos metu teismas remiasi tuo metu turimais objektyviais duomenimis (kurie bankroto iškėlimo momentu negalėjo atspindėti galutinės turto vertės ar tikslaus kreditorių skaičiaus), o bendrovės pagrindinių interesų vieta yra Lietuvoje.

Teismas, naudodamasis nemokumo administratorių atrankos kompiuterine programa atrinko UAB „Restrus“ nemokumo administratorės kandidatūrą. Kadangi duomenų, kurie keltų abejonių dėl šio administratoriaus paskyrimo byloje nėra, UAB „Restrus“ paskyrė administruoti LUAB „Kevin EU“.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įmonės likvidavimo veiksmai dar nebaigti, ir siekdamas užtikrinti bankroto proceso tikslus, nepaisant sprendimo dėl nemokumo administratorės atstatydinimo, patenkino prašymą ir pratęsė atsakovės likvidavimo terminą.

Atskirojo skundo, prisidėjimo prie atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovės LUAB „Kevin EU“ nemokumo administratorė MB „IS Group“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutartį dalyje dėl MB „IS Group“ atstatydinimo iš LUAB „Kevin EU“ nemokumo administratorės pareigų ir naujo administratoriaus UAB „Restrus“ paskyrimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Bankroto bylą nagrinėjantis teismas viršijo savo kompetencijos ribas, nes išimtinė teisė vertinti ir tvirtinti atsakingo darbuotojo keitimą priklauso priežiūros institucijai (AVNT). Kadangi AVNT sprendimas leisti A. Ž. tapti atsakingu asmeniu yra galiojantis ir galėjo būti ginčijamas tik Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka, teismas neturėjo teisinio pagrindo civilinėje byloje kvestionuoti šio viešojo administravimo sprendimo teisėtumo ar juo nesivadovauti, ypač po to, kai pati AVNT byloje pateiktoje išvadoje dar kartą patvirtino šio pakeitimo teisėtumą.

Pagal galiojantį reglamentavimą MB vadovas dirba civilinės paslaugų sutarties pagrindu, todėl JANĮ vartojama „darbuotojo“ sąvoka apima ir tokius asmenis, priešingu atveju mažosios bendrijos būtų nepagrįstai diskriminuojamos ir eliminuojamos iš nemokumo administravimo veiklos. Šią poziciją bei A. Ž. paskyrimo teisėtumą patvirtina ir pati AVNT bei jos nusistovėjusi praktika. Teismas neteisingai konstatavo terminų praleidimą pranešant AVNT apie asmenų pasikeitimus, nes pranešti AVNIS sistemoje objektyviai įmanoma tik įregistravus vadovų pasikeitimus Juridinių asmenų registre, ką nemokumo administratorė atliko nedelsdama. Bet kuriuo atveju, JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punktas skirtas ne ankstesniems procedūriniams trūkumams sankcionuoti, o esminėms kliūtims vertinti, todėl dabartinės atsakingos asmens (S. S.) įgaliojimams nekylant abejonių, teisėto pagrindo atstatydinti administratorei nebuvo.

Teismas nepagrindė nemokumo administratorės suinteresuotumo bendrovės bankroto bylos baigtimi JANĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme. Kompetentingos institucijos nėra patvirtinta, kad nemokumo administratorė manipuliavo sistema ir kad ta tariama manipuliacija buvo siekta būti paskirtu būtent bendrovės nemokumo administratore ir turėjo/turi interesą bendrovės bankroto bylos baigtimi. Visgi, nemokumo administratorių siekis būti paskirtam konkrečios bankrutuojančios įmonės nemokumo administratoriumi, siekis gauti darbo, gauti atlygį, vystyti verslą yra normali verslo praktika.

Nemokumo administratorė yra laisva pasirinkti paslaugų teikėjus bendrovės bankroto procese. Tiek teismui, tiek kreditoriams nuo pat pradžių buvo žinoma apie paslaugų teikėjus, veikiančius tame pačiame pastate, o pati nemokumo administratorė su R. V., Povilu Viščiniu ir Juozu Viščiniu nėra susijusi jokiais giminystės ryšiais – juos sieja tik teisinių bei buhalterinių paslaugų sutartys. Be to, nemokumo administratorė neturi jokių ryšių su nemokumo administratoriumi Juozu Viščiniu, o pačios bankrutuojančios įmonės tarpusavyje susijusios tik per pareiškėją. JANĮ nedraudžia pirkti paslaugų iš susijusių asmenų, tam neprieštaravo ir bendrovės kreditoriai, o teisinės paslaugos bendrovei buvo perkamos ir iš kitų advokatų, todėl prielaidos dėl šališkumo yra visiškai nepagrįstos.

Teismas nevertino, kokią įtaką bendrovės bankroto procesui ir kitiems kreditoriams turės nemokumo administratorės atstatydinimas, kaip tai pažeis viešąjį interesą, sutrikdys jau beveik 2 metus aktyviai vykstantį bankroto procesą, civilines bylas, teismas nevertino aplinkybių dėl paties pareiškėjo suinteresuotumo bylos baigtimi ir pareiškėjo suinteresuotumo atstatydinti nemokumo administratorę. Esminė priežastis, kodėl pareiškėjas siekia atstatydinti nemokumo administratorę, tai jo siekis išimtinai apsaugoti tik savo paties interesus, nes aktyvūs nemokumo administratorės veiksmai, siekiant apginti bendrovės ir kreditorių interesus, yra itin nepalankūs pareiškėjui.

Šalies argumentai

Pareiškėjas tiek AVNT teikė skundus, tiek ne kartą teikė teismui prašymus dėl nemokumo administratorės atstatydinimo, tačiau AVNT nei karto nenustatė jokių pažeidimų ir teismas neįžvelgė pagrindų atstatydinti nemokumo administratorę. Tai rodo, kad pareiškėjo nuosekliai reiškiami kaltinimai iki šiol nebuvo patvirtinti teismo ir AVNT. Be to, nei vienas kitas bendrovės kreditorius nėra prisidėjęs prie pareiškėjo prašymo ar išreiškęs nepasitikėjimo nemokumo administratore.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas dar 2026 m. gegužės 18 d. nutartimi nepradėjo nemokumo administratorės atstatydinimo procedūros pagal to paties pareiškėjo prašymą. nuo 2026 m. gegužės 18 d. iki 2026 m. rugpjūčio 20 d., t. y. per tris mėnesius aplinkybės nepasikeitė ir jokių naujų aplinkybių neatsirado.

Teismas, priimdamas nutartį, rėmėsi pareiškėjo prašyme dirbtinio intelekto sumodeliuotais faktais, teisės aiškinimu, kritiškai nevertindamas galiojančio teisinio reguliavimo ir aktualios teismų praktikos. Teismas tokia nutartimi sukūrė precedentą, kai pareiškėjas dirbtinio intelekto pagalba sukuria procesinį dokumentą, argumentus, neteisingą teisės aiškinimą, o teismas toleruoja tokią situaciją ir kritiškai nevertina argumentų ir procesiniame dokumente pateiktų faktų, nevertina jų galiojančio teisinio reguliavimo kontekste, o pradeda atstatydinimo procedūrą dėl dirbtinio intelekto sumodeliuotų argumentų ir faktų gausos, nesant jokio pagrindo, dėl kurio teismas turėtų pradėti nemokumo administratorės atstatydinimą ex officio (savo iniciatyva). Taip pat netoleruotina situacija, kad ir pats pareiškėjas procesiniame dokumente neatskleidė ir nuslėpė faktą, kad procesinis dokumentas yra sukurtas dirbtinio intelekto.

Šalies argumentai

Suinteresuoti asmenys LUAB „Kevin EU“ kreditoriai (67 fiziniai asmenys) atstovaujami advokatės Laimos Kunčinaitės-Dargužienės pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad prisideda prie atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutarties dalies ir prašo tenkinti atsakovės LUAB „Kevin EU“ nemokumo administratorės MB „IS Group“ atskirąjį skundą jame nurodytais pagrindais bei panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutarties dalį dėl nemokumo administratorės MB „IS Group“ atstatydinimo ir naujos administratorės UAB „Restrus“ paskyrimo. Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais:

Teismai neįvertino bankroto proceso stadijos, kreditorių pozicijos ir nemokumo administratorės pakeitimo poveikio pradėtų veiksmų bei teisminių procesų tęstinumui. Sprendžiant dėl nemokumo administratorės atstatydinimo turi būti įvertintas ir tokios priemonės proporcingumas kreditorių interesų apsaugos požiūriu. Šiuo metu nemokumo administratorė vykdo reikšmingus veiksmus, susijusius su LUAB „Kevin EU“ turto ir lėšų susigrąžinimu bei kreditorių interesų gynimu. Dėl to nemokumo administratorės pakeitimas šioje bankroto proceso stadijoje gali lemti proceso užsitęsimą, papildomas administravimo išlaidas bei neigiamai paveikti pradėtų veiksmų tęstinumą.

Abejonės dėl nemokumo administratorės suinteresuotumo ar šališkumo yra nepagrįstos, nes informacija apie paslaugų teikėjus, jų veiklos vietą ir minėtus asmenų ryšius jiems buvo žinoma nuo pat pradžių, o bankrutuojančios įmonės tarpusavyje susijusios tik per patį pareiškėją. Kreditoriai pasitiki nemokumo administratore, yra patenkinti jos darbu ir bendradarbiavimu, o nepasitenkinimą reiškia tik pats pareiškėjas, prieš kurį yra inicijuoti teisminiai procesai dėl lėšų grąžinimo. Nors teismas privalo vertinti nemokumo administratorės nešališkumą, reali kreditorių pozicija ir teigiami veiklos rezultatai patvirtina, kad jo atstatydinimas šioje situacijoje būtų neproporcinga priemonė.

Atsiliepimas

Pareiškėjas Pavelas Sokolovas atsiliepime į atsakovės LUAB „Kevin EU“ nemokumo administratorės MB „IS Group“ atskirąjį skundą bei suinteresuotų asmenų prisidėjimą į atskirąjį skundą prašo palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti, taip pat priimti naujus įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

Nutartyje akcentuojamas ne pats siekis būti paskirtam, o būdas, kuriuo buvo suformuoti atrankos rezultatus lėmę rodikliai. Apeliantė nepaneigė esminio skirtumo tarp teisėto intereso gauti darbą ir rodiklių formavimo per imitacinį procesą, kuris vyko paraleliai su jau paskelbta įmonės atranka.

Apeliantė pripažįsta, kad su vadove A. Ž. buvo sudaryta civilinė sutartis, o ne darbo santykiai, todėl AVNT deklaruota keitimo priežastis („nutraukti darbo santykiai“) neatitiko tikrovės ir objektyviai negalėjo egzistuoti. Kadangi AVNT priežiūros sistemoje duomenų tvirtinimas vyksta remiantis pačios administratorės deklaruojama informacija ir AVNT netikrina pateiktų duomenų atitikties tikrovei, pareiga nurodyti tikrovę atitinkančią bei pagrįstą keitimo priežastį tenka pačiai administratorei. Vadinasi, formalus pranešimo patvirtinimas priežiūros institucijoje nepanaikina deklaracijos duomenų klastojimo/faktinės netiesos fakto, o vienintelio nario valinis sprendimas atšaukti asmenį iškart po paskyrimo neatitinka teisės aktuose įtvirtintų svarbios keitimo priežasties kriterijų.

Jeigu darbuotoju savaime laikomas bet kuris vienintelės narės paskirtas vadovas, o vadovo keitimas yra laisvas narės apsisprendimo dalykas, įformintas automatiškai tvirtinamu pranešimu, tai atranką laimėjusi bendrija jau kitą dieną po paskyrimo gali perduoti procesą administruoti asmeniui, kurio nevertino nei atrankos programa, nei teismas, nei priežiūros institucija. Būtent taip ir įvyko šioje byloje.

Ankstesnė teismo nutartis neturi res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios ir netrukdo vėliau atstatydinti nemokumo administratorės, nes teismas vykdo tęstinę priežiūrą, o esminiai įrodymai bei aplinkybės paaiškėjo tik 2026 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais. Būtent per šį laikotarpį AVNT oficialiai atskleidė, kad netikrino naujų vadovų atitikties nešališkumo reikalavimams, pateikė neplaninio patikrinimo medžiagą apie kitos įmonės bankroto procedūrų imitavimą, atskleidė detalius atrankos duomenis bei paaiškėjo buhalterines paslaugas teikiančios įmonės vadovės giminystės ryšiai, ką savo skunde netiesiogiai pripažįsta ir pati apeliantė.

Nemokumo administratorė atstatydinta ex officio pagal JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punktą, todėl kreditorių balsų skaičius ar pareiškėjo motyvai teisiškai nedaro įtakos nustatytiems nešališkumo pažeidimams. Apeliantės pozicijos ikiteisminiame tyrime ir bankroto byloje nesutampa dėl ieškinių dydžių, o prisidėję kreditoriai atstovauja tik nedidelei daliai (apie 23 proc.) reikalavimų ir patys pripažįsta, kad teismas sprendimą priėmė ex officio, gavęs naujus AVNT duomenis, bei kad kreditorių palaikymas negali pateisinti ar panaikinti administratorės nešališkumo pažeidimų. Be to, suinteresuotų asmenų pateiktas pareiškimas dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, nes nenurodyta kurie kreditoriai teikia šį prisidėjimą.

Teisės aktai nenumato pareigos procesiniame dokumente nurodyti jo rengimo įrankių (įskaitant dirbtinį intelektą), nes už pateikto dokumento turinį atsako jį pasirašęs, o apeliantės minimos rekomendacijos yra tik patariamojo pobūdžio. Be to, apeliantė neįrodė nė vieno neteisingo fakto pareiškėjo dokumentuose, o teismo nutartis yra pagrįsta ne pareiškėjo teiginiais ar dirbtinio intelekto prielaidomis, o savarankiškai išreikalautais rašytiniais įrodymais (AVNT išvadomis, sutartimis, protokolais). Teismas atliko kritišką vertinimą ir dalį pareiškėjo argumentų net atmetė, todėl apeliantės priekaištai dėl dirbtinio intelekto naudojimo tėra siekis nukreipti dėmesį nuo esminių bylos įrodymų.

Argumentai dėl proceso užvilkinimo yra nepagrįsti, nes likvidavimo terminas apeliantės prašymu pratęstas vieneriems metams iki 2027 m. liepos 25 d., o tęsiant procesą dabartine forma kreditoriai gauna ne lėšas, o tik augančią administravimo skolą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320straipsni 1dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (išsamiau dėl to apeliacinės instancijos teismas pasisakys toliau šioje nutartyje), taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutarties dalis, kuria išspręstas MB „IS Group“ atstatydinimo iš LUAB „Kevin EU“ nemokumo administratorės pareigų klausimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

Pareiškėjas Pavelas Sokolovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – AVNT 2026 m. rugpjūčio 10 d. raštą su atrankos protokolu, nemokumo administratorės 2026 m. rugpjūčio 31 d. patikslintą prašymą dėl bazinio atlygio, nemokumo administratorės 2026 m. rugpjūčio 27 d. pranešimą civilinėje byloje Nr. eB2-2550-863/2026 su pajamų–išlaidų suvestine, nemokumo administratorės 2026 m. rugpjūčio 19 d. pranešimą civilinėje byloje Nr. eB2-2550-863/2026, 2024 m. lapkričio 4 d. buhalterinių paslaugų teikimo sutartį su UAB „Finvita“, nemokumo administratorės 2026 m. rugsėjo 3 d. prašymą dėl civilinės bylos Nr. e2-1881-967/2026 sustabdymo, Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1881- 967/2026.

Pareiškėjas nurodo, kad visi šie įrodymai patvirtina nemokumo administratorės finansinį suinteresuotumą tęsti ir kuo ilgiau vilkinti bendrovės bankroto procesą.

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnio nuostatas, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai (ar joje kilusiam atskiram procesiniam klausimui) aplinkybes.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjo pateiktais dokumentais, pažymi, kad nėra pagrindo juos laikyti naujais įrodymais, nes visi šie dokumentai yra bendrovės bankroto byloje arba su bendrovės bankroto procesu susijusiose bylose. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudotis duomenimis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO), kitų informacinių sistemų bei registrų. Pažymėtina ir tai, kad teismų procesiniai dokumentai įstatymų leidėjo iš viso nėra priskiriami prie įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnis), todėl jų, kaip naujų įrodymų, priėmimo klausimas pagal CPK 314 straipsnio nuostatas nespręstinas.

Dėl nemokumo administratorės atstatydinimo (ne)pagrįstumo

JANĮ 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bankroto procesui administruoti yra skiriamas nemokumo administratorius. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuota, kad nemokumo administratorius atlieka svarbų vaidmenį veiksmingai ir efektyviai vykdant nemokumo procesą, turėdamas tam tikrus įgaliojimus skolininkams ir jų turtui bei pareigą apsaugoti tą turtą ir jo vertę, taip pat kreditorių ir darbuotojų interesus bei užtikrinti, kad įstatymai būtų taikomi efektyviai ir nešališkai. Nemokumo administratorius neturi būti suinteresuotas konkretaus kreditoriaus ar skolininko interesų apsauga, o turi veikti visų suinteresuotų asmenų nemokumo procese naudai (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-414-933/2023, 52 punktas).

Nemokumo administratorius bendrovės bankroto procese turi plačius įgalinimus ir nuo jo veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas, skaidrumas, ekonomiškumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-846-381/2015). Nemokumo administravimo paslaugas teikiančiam asmeniui įstatymas nustato aukštus reikalavimus, turinčius užtikrinti jo profesionalumą, nepriklausomumą, nešališkumą ir teisinį nesuinteresuotumą konkrečios bankroto bylos baigtimi. Nemokumo administratorių saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to jis turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai bendrovei (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-450/2020, 24 punktas; 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1007-798/2021, 16 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išskiriamas ir siekis užtikrinti bankroto bylose vyraujančio viešojo intereso apsaugą, todėl vykdomas nemokumo procesas turi būti veiksmingas. Šio tikslo pasiekimas užtikrintas JANI įtvirtintu reglamentavimu, kurio vienas iš principų – nemokumo proceso efektyvumas, reiškiantis, kad nemokumo procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp finansinių sunkumų turinčio juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį (JANĮ 3 straipsnio 1 punktas). Todėl tiek teismas, tiek nemokumo administratorius, vykdydami jiems įstatymo priskirtas funkcijas, turi užtikrinti operatyvų ir veiksmingą nemokumo procesą. Nemokumo administratorius turi veikti taip, kad nemokumo procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai bendrovei, vyktų sklandžiai, skaidriai ir kuo ekonomiškiau. Bankroto byloje neturi likti jokių abejonių dėl nemokumo administratoriaus nešališkumo, profesionalumo bei nepriklausomumo, kadangi nuo to priklauso visos juridinio asmens nemokumo (bankroto) procedūros sėkmė, pagrindinių nemokumo proceso tikslų bei viešojo intereso tinkamas įgyvendinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-450/2020, 29 punktas; 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-625-934/2024, 29 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad nemokumo administratorius, atsižvelgiant į jam priskirtą vaidmenį nemokumo procese ir suteiktus įgalinimus, turi specifinę padėtį, nes būtent nuo jo (ne)veikimo didele dalimi priklauso ir paties nemokumo proceso operatyvumas bei efektyvumas, bendrovės ir jos kreditorių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimas, bankroto procese siekiamų tikslų, viešojo intereso tinkamas įgyvendinimas. Nemokumo administratorius visu bendrovės administravimo laikotarpiu (t. y. nuo jo paskyrimo administratoriumi iki bendrovės išregistravimo) turi būti nešališkas, veikti itin atidžiai ir rūpestingai, pagal jo profesijai keliamus veiklos standartus, imtis priemonių, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai bendrovei. Kai nemokumo administratoriaus veikla neatitinka įvardytų standartų, gali atsirasti tokių teisinių padarinių, kaip jo atstatydinimas iš konkrečios bendrovės nemokumo administratoriaus pareigų.

Kaip jau minėta pirmiau, JANĮ 39 straipsnyje įtvirtinta nemokumo bylą nagrinėjančio teismo teisė atstatydinti nemokumo byloje paskirtą nemokumo administratorių. Nurodyto straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atstatydina nemokumo byloje paskirtą nemokumo administratorių: 1) kai jis netenka teisės administruoti nemokumo procesus; 2) kai jis negalėjo būti paskirtas konkretaus juridinio asmens nemokumo administratoriumi dėl šio įstatymo 37 ir (ar) 38 straipsniuose nurodytų aplinkybių arba šios aplinkybės atsirado arba paaiškėjo jau jį paskyrus nemokumo administratoriumi; 3) kai jis pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo; 4) kai teismas panaikino nutartį naudojantis atrankos programa atrinkto asmens neskirti nemokumo administratoriumi; 5) kai gautas kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotas prašymas atstatydinti nemokumo administratorių ir patenkinus šį prašymą nebus pažeistas viešasis interesas.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad JANĮ 39 straipsnyje nemokumo administratoriaus atstatydinimo pagrindai gali būti skirstomi pagal jų taikymo procedūras į materialiuosius atstatydinimo teisinius pagrindus, kurie įtvirtinti JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, bei procesinius atstatydinimo teisinius pagrindus, kurie įtvirtinti JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Materialusis nemokumo administratoriaus atstatydinimo pagrindas siejamas su konkrečių faktinių aplinkybių buvimu (nustatymu) ir kyla iš poreikio ginti suinteresuotų asmenų teises. Procesinis nemokumo administratoriaus atstatydinimo pagrindas siejamas su įstatymų leidėjo suteikta procesine iniciatyvos teise konkrečiam subjektui – bankroto byloje dalyvaujančių asmenų grupei – motyvuotu prašymu bet kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu kreiptis dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-95-407/2023 18–19 punktai).

Informaciją apie materialinių teisinių pagrindų, įtvirtintų JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 1– 4 punktuose, buvimą teismas gali gauti įvairiais įstatymams neprieštaraujančiais būdais ir iš bet kokių subjektų, netgi ir tų, kurie nėra bankroto proceso dalyviai (pavyzdžiui, iš AVNT, kad nemokumo administratoriui panaikinta teisė administruoti nemokumo procesus). Pažymėtina, kad tokios informacijos gavimas teismų praktikoje nėra laikomas procesiniu kreipimusi dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo. Tokioje situacijoje klausimas sprendžiamas vadovaujantis bendraisiais civilinio proceso principais, o teismas, įvertinęs turimą informaciją, priima sprendimą, ar turi būti pradedama nemokumo administratoriaus atstatydinimo procedūra. Teismas, gavęs tam tikrą faktinę informaciją apie nemokumo administratorę, turi teisę ex officio išnagrinėti aplinkybes, susijusias su pagrindu atstatydinti nemokumo administratorę remiantis JANI 39 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nepaisant to, jog dauguma kreditorių nepateikė tokio prašymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1183-781/2021, 14 punktas; 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-95-407/2023 23, 25 punktai; 2023 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-414-933/2023, 69 punktas; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1090-467/2023, 28 punktas; 2024 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-830-934/2024, 24 punktas).

Nagrinėjamu atveju kreditorius Pavelas Sokolovas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą atstatydinti MB „IS Group“ iš bendrovės nemokumo administratorės pareigų, tvirtindamas, kad ji negalėjo būti paskirta. Gavęs šią informaciją apie galimą nemokumo administratorės atstatydinimo pagrindo, numatyto JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte (teismas atstatydina nemokumo administratorių, jei jis negalėjo būti paskirtas konkretaus juridinio asmens nemokumo administratoriumi dėl šio įstatymo 37 ir (ar) 38 straipsniuose nurodytų aplinkybių arba šios aplinkybės atsirado arba paaiškėjo jau jį paskyrus nemokumo administratoriumi), buvimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ratio legis (pagal įstatymo prasmę) inicijavo nemokumo administratorės atstatydinimo procedūrą.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, ex officio spręsdamas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, turi atsižvelgti į tai, jog nemokumo administratoriui keliami nešališkumo ir nepriklausomumo reikalavimai, įtvirtinti JANĮ 38 straipsnyje, numatančiame, kad paskirtas nemokumo administratorius negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (JANĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pirkti juridinio asmens turto, atstovauti pirkėjui jį perkant (JANĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nemokumo administratorius jam priskirtas funkcijas gali tinkamai įgyvendinti tik būdamas nešališkas, neturėdamas suinteresuotumo šio proceso eiga, jame priimamais sprendimais. Jeigu nustatomas nemokumo administratoriaus šališkumas, taip gali būti pažeidžiamas jo nepriklausomumo principas. JANĮ 38 straipsnyje įtvirtintų nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimų pažeidimas yra pagrindas atstatydinti nemokumo administratorių pagal JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-95-407/2023 28–29 punktai). Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, vertintina, ar pagal pranešime nurodytas aplinkybes apeliantė gali būti laikoma pažeidusia nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus. Siekiant padaryti pagrįstą išvadą apie apeliantės nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimų (ne)pažeidimą, atsižvelgtina į apeliantės, kaip bendrovės nemokumo administratorės, veiksmus tiek bendrovės nemokumo, tiek ir kitose bylose, kuriose ji pagal pareigas atstovavo bendrovei.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju netinkamą nemokumo administratorės MB „IS Group“ veikimą LUAB „Kevin EU“ bankroto procese patvirtina byloje nustatytų aplinkybių visuma.

Visų pirma, akcentuotina tai, kad nemokumo administratorė bendrovės vardu sudarė atlygintines paslaugų sutartis su asmenimis (advokatu Povilu Viščiniu ir UAB „Finvita“, kurios vadovė R. V.), kuriuos sieja ne tik neatskleisti tarpusavio giminystės ryšiai ir bendra veiklos vieta, bet ir sąsajos su akcininkų pagrindu susijusios BUAB „Open Banking LT“ nemokumo administratoriumi Juozu Viščiniu. Toks uždaras, susijusių asmenų tinkle organizuojamas paslaugų pirkimas demonstruoja galimą interesų konfliktą ir pažeidžia JANĮ 38 straipsnyje įtvirtintus nemokumo administratoriaus nešališkumo, skaidrumo bei nepriklausomumo reikalavimus. Nors, kaip pagrįstai teigia apeliantė, JANĮ 38 straipsnyje nėra tiesiogiai įtvirtinto draudimo pirkti bankroto procese būtinas (reikalingas) paslaugas iš susijusių subjektų ir su jais sudaryti tokias paslaugų teikimo sutartis, tačiau ši teisė nėra neribota ir negali būti aiškinama izoliuotai nuo sisteminių įstatymo reikalavimų. Nemokumo administratorė visais atvejais privalo užtikrinti absoliutų paslaugų pirkimo skaidrumą, objektyvumą ir nešališkumą. Susijusių asmenų pasitelkimas, ypač nenurodant tarpusavio giminystės ar verslo ryšius, sukelia pagrįstų abejonių dėl kainos rinkos atitikties, paslaugų būtinumo bei pačios nemokumo administratorės objektyvumo, o tai iš esmės prieštarauja imperatyviai JANĮ 38 straipsnio pareigai vengti bet kokio interesų konflikto.

Antra, pagal JANĮ 130 straipsnio 1 dalies 4 punktą nemokumo administratorius privalo laikytis Nemokumo administratorių etikos kodekso. Nemokumo administratorių etikos kodekso, patvirtinto Nemokumo administratorių rūmų steigiamojo susirinkimo 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimu (suvestinė redakcija nuo 2020 m. rugsėjo 4 d.), 13.3.1 papunktyje nustatyta, kad laikydamasis sąžiningumo principo, nemokumo administratorius turi nesiimti veiksmų, kuriais būtų siekiama manipuliuoti nemokumo administratorių atrankos programoje naudojamu atrankos koeficientu, siekti sudaryti nelygias galimybes kitiems nemokumo administratoriams dalyvauti nemokumo administratorių atrankoje ir būti paskirtiems administruoti įmonę, nesiimti veiksmų, kurie gali būti teisėti ir nesusiję su nemokumo procedūrų vykdymu, tačiau dėl kurių administratorius įgyja arba gali įgyti pranašumą nemokumo administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis nemokumo administratorių atrankos programa.

Pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliantė to neginčija, kad MB „IS Group“ vienintelė baigta nemokumo procedūra yra UAB „Aiseto Dvaras“ procesas (administravimo pradžia 2024 m. rugpjūčio 7 d., pabaiga 2024 m. rugsėjo 6 d.). Iš byloje esančio AVNT direktoriaus 2025 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V4-68 „Dėl poveikio priemonių nemokumo administratoriams UAB „Nemokumo sprendimai“, MB „IS Group“, Robertui Dumbliauskui ir Vaidui Kašauskui skyrimo“ nustatyta, kad nemokumo administratorei MB „IS Group“ ir jos vardu BUAB „Aiseto Dvaras“ bankroto procese ne teismo tvarka veikusiam darbuotojui nemokumo administratoriui Vaidui Kašauskui už administravimo laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 8 d. iki 2024 m. rugsėjo 6 d. nustatytus patikrinimo metu JANĮ 3 straipsnio 5 punkto ir 59 straipsnio 1, 6 punktų, 64 straipsnio 1, 4 dalių, 66 straipsnio 1 dalies 3, 21 punktų pažeidimus buvo paskirta po poveikio priemonę – teisės būti paskirtiems nemokumo administratoriais administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 9 mėnesių laikotarpiu. Toks sprendimas buvo priimtas, įvertinus AVNT 2025 m. kovo 20 d. išvadoje dėl minėtų nemokumo administratorių neplaninio veiklos patikrinimo nustatytas aplinkybes, be kita ko, tai, kad nemokumo administratoriai UAB „Nemokumo sprendimai“, MB „IS Group“, administruodami BUAB „Aiseto Dvaras“ bankroto procesą ne teismo tvarka, pažeidė JANĮ 3 straipsnio 5 punktą, 41 straipsnio 2 dalį, 59 straipsnio 1, 6 punktus, 60 straipsnio 3 dalies 2, 5, 15, 16 punktus, 8 punkto b) papunktį, 64 straipsnio 1, 4 dalis, 66 straipsnio 1 dalies 3, 21 punktus, 86 straipsnio 3 dalį, o pažeidimai, susiję su įvairių bankroto procedūrų vykdymo pažeidimu, pasireiškusiu neteisėtu neveikimu, kai teisės aktuose buvo nustatyta pareiga atitinkamai veikti.

Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pagrįstai įvertino aplinkybes, susijusias su bendrovės nemokumo administratoriaus atrankos procesu. Kaip patvirtina byloje esantis 2026 m. rugpjūčio 10 d. AVNT raštas bei pridedama detali atrankos ataskaita, iš 66 atrankoje dalyvavusių kandidatų aukščiausią koeficientą (40) turėjo 5 subjektai. Vadovaujantis Atrankos taisyklių 27 punktu, lemiamu kriterijumi, lėmusiu MB „IS Group“ laimėjimą, tapo mažiausias baigtų procesų trukmės vidurkis (0,214), apskaičiuotas pagal deklaruotus duomenis apie sutikime–deklaracijoje nurodytą darbuotoją (nemokumo administratorių). Teismas teisingai konstatavo, kad būtent šis rodiklis buvo esminis atrankos parametras, sudaręs prielaidas apeliantei laimėti atranką.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atrankos procese buvo dirbtinai sumodeliuota situacija siekiant užsitikrinti sėkmingą būtent šios atrankos rezultatą. Nors apeliantė teigia, kad siekis būti paskirtam nemokumo administratore, gauti užsakymų, atlygį ir vystyti verslą tėra įprasta verslo praktika, tačiau ši teisėta verslo logika negali pateisinti dirbtinai sukurtų veiksmų, deklaravimo ar JANĮ 38 straipsnyje įtvirtintų nešališkumo standartų nepaisymo. Nemokumo administratoriaus veikla nėra paprastas verslas – tai valstybės patikėta viešojo intereso funkcija, reikalaujanti nepriekaištingos reputacijos ir absoliutaus skaidrumo.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai dėl A. Ž., kaip atsakingos už proceso administravimą, paskyrimo, atitikimo. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi bendrovės nemokumo administratore paskyrus MB „IS Group“, AVNIS įgaliotu asmeniu buvo nurodytas Vaidas Kašauskas, su kuriuo buvo sudaryta 2024 m. balandžio 25 d. civilinė (paslaugų) sutartis. Tačiau, praėjus vienai dienai nuo bendrovei iškelto bankroto ir nemokumo administratorės paskyrimo, 2024 m. rugsėjo 20 d., vienintelė MB narė S. S. priėmė sprendimą atšaukti Vaidą Kašauską iš bendrovės vadovo pareigų ir vadove paskirti A. Ž.. Tą pačią dieną su A. Ž. buvo sudaryta vadovavimo mažajai bendrijai paslaugų teikimo sutartis. Vėliau, 2025 m. balandžio 14 d. vienintelio nario sprendimu nuspręsta nuo 2025 m. balandžio 14 d. atšaukti iš MB „IS Group“ vadovės pareigų A. Ž. bei nuo 2025 m. balandžio 14 d. MB „IS Group“ vadove išrinkti S. S., su kuria tą pačią dieną buvo sudaryta vadovavimo mažajai bendrijai paslaugų teikimo sutartis.

Nors iš AVNT pateiktų duomenų matyti, kad AVNT įvertino ir patvirtino pranešimus dėl atsakingų už nemokumo proceso administravimą asmenų pakeitimo, tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, jai nenustatyta pareiga tikrinti, ar naujieji juridinių nemokumo administratorių vadovai atitinka JANĮ 37 straipsnio numatytus reikalavimus dėl nemokumo administratoriaus skyrimo apribojimų ar JANĮ 38 straipsnio numatytus reikalavimus dėl paskirto nemokumo administratoriaus nešališkumo.

Pagal JANĮ 130 straipsnio 5 dalies 1 punktą, nemokumo administratoriaus juridinio asmens darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą, keitimas galimas, jeigu tam pritaria priežiūros institucija, tokio keitimo priežastis pripažinusi svarbiomis. Tuo tarpu pagal JANĮ 130 straipsnio 5 dalies 2 punktą, nemokumo administratoriaus juridinio asmens darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą, keitimas galimas, jeigu nurodomas darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą, atitinka nemokumo administratorių atrankos taisyklėse nustatytas nemokumo administratoriaus juridinio asmens darbuotojui keliamas darbo krūvio ir darbo patirties sąlygas. Nagrinėjamu atveju AVNT nenustačiusi jokių priežasčių dėl kurių keitimas nebūtų galimas, patvirtino įgaliotu asmeniu tiek A. Ž., tiek S. S..

Tačiau JANĮ 129 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad nemokumo administratorius turi teisę dirbti juridiniame asmenyje, kuris turi teisę administruoti nemokumo procesus, arba, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti darbuotojų, būti juridinio asmens dalyviu. Kaip jau minėta, su A. Ž. buvo sudaryta tik paslaugų teikimo sutartis. Šią aplinkybę pripažįsta ir pati apeliantė. Tai reiškia, kad A. Ž. nebuvo nei MB „IS Group“ dalyvė, nei darbuotoja pagal darbo sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė pagrįstai sukėlė pirmosios instancijos teismui abejonių.

Nesutiktina su apeliantės argumentu, esą pirmosios instancijos teismas viršijo savo kompetencijos ribas ar neteisėtai kvestionavo AVNT sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepanaikino AVNT administracinio akto teisėtumo ABTĮ prasme, o, įgyvendindamas JANĮ suteiktą ex officio kompetenciją bei vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, tik įvertino civilinėje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir nemokumo administratorės veiksmų atitiktį JANĮ įtvirtintiems nešališkumo, sąžiningumo bei skaidrumo standartams. Tai, kad AVNT automatizuotoje sistemoje užregistravo atsakingo asmens pasikeitimą, neatima iš bankroto bylą nagrinėjančio teismo teisės ir pareigos vertinti, ar paties administratoriaus veiksmai neatitinka JANĮ 38 straipsnio reikalavimų ir nesudaro pagrindo atstatydinti administratorių.

Apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjo prašymas dėl nemokumo administratorės atstatydinimo yra sugeneruotas dirbtinio intelekto (DI), atmetami kaip neįrodyti. Nors apeliantė remiasi pareiškėjo „LinkedIn“ paskyroje paskelbta informacija apie sukurtą teisinio dirbtinio intelekto sistemą, vien pati bendro pobūdžio informacija apie technologinių įrankių vystymą neįrodo, kad konkretus šioje byloje pateiktas procesinis dokumentas neatitinka savarankiško teisinio vertinimo ar jį parengusių asmenų valios. CPK 111 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimus, tačiau nenumato pareigos nurodyti, kokiomis techninėmis ar programinėmis priemonėmis dokumentas buvo rengiamas. Be to, procesinį dokumentą pasirašo jį paduodantis asmuo, kuris ir atsako už jo turinį. Apeliantei nepateikus tiesioginių įrodymų, nėra pagrindo daryti priešingos išvados, ypač įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė savarankiškai įvertinęs byloje surinktų rašytinių įrodymų visumą.

Apeliantės subjektyvus vertinimas, kad paskyrus naują nemokumo administratorių padidės administravimo kaštai, užsitęs bankroto bylos nagrinėjimas bei bus sudarytos prielaidos pažeisti viešąjį interesą ar kreditorių interesus, neturi objektyvaus pagrindimo, todėl jo pagrindu apeliacinės instancijos teismas negali daryti patikimų išvadų.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad byloje pateiktų duomenų visuma sudarė pirmosios instancijos teismas teismui pakankamą pagrindą abejoti nemokumo administratorės nešališkumu (JANĮ 38 straipsnis, 39 straipsnio 1 dalies 2 punktas), veiklos efektyvumu (JANĮ 3 straipsnio 1 dalis) ir tinkamumu toliau eiti bendrovės nemokumo administratorės pareigas, todėl apygardos teismas pagrįstai nutarė ją atstatydinti iš LUAB ,,Kevin EU“ nemokumo administratorės pareigų. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nepateikė objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu, apeliantės atskirasis skundas bei suinteresuotų asmenų prisidėjimas prie atskirojo skundo atmetami, o apskųsta Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutarties dalį, kuria atstatydinta mažoji bendrija „IS Group“ iš likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kevin EU“ nemokumo administratorės pareigų, palikti nepakeistą.

Teisėjas Antanas Rudzinskas