- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-01
- Bylos Nr.
- 1S-482-851/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-6-00012-2019-3
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Aiva Survilienė
- Kaltinamasis
- S. K.
Bylos Nr. 1S-482-851/2026 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.14.4; 2.1.16.2.12 (S)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aiva Survilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamosios S. K. gynėjo Dainiaus Žiedo skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamosios S. K. turtui: 1) butui su rūsiu, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini) daliai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (objektui adresas nesuteiktas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) (duomenys neskelbtini) daliai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) žemės sklypui su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-sandėlio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato-sandėlio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); fermos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų inžinerinių statinių – šulinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) (duomenys neskelbtini) daliai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 6) piniginėms lėšoms, esančioms ir įplaukiančioms į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini)); 7) piniginėms lėšoms, esančioms ir įplaukiančioms į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini)); 8) piniginėms lėšoms, esančioms ir įplaukiančioms į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini)); 9) piniginėms lėšoms, esančioms ir įplaukiančioms į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor banko Lietuvos skyriuje (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini)), 6 mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2026 m. rugsėjo 7 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-9-1140/2026, kurioje S. K. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje; BK 25 straipsnio 3 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija); BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija); BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento skyriaus prokuroro 2019 m. spalio 7 d. nutarimu 6 mėnesių terminui paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. K. turtui: 1) butui su rūsiu, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini) daliai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (objektui adresas nesuteiktas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) (duomenys neskelbtini) daliai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) žemės sklypui su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-sandėlio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato-sandėlio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); fermos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų inžinerinių statinių – šulinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) (duomenys neskelbtini) daliai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) piniginėms lėšoms, esančioms ir įplaukiančioms į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini)); 7) piniginėms lėšoms, esančioms ir įplaukiančioms į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini)); 8) piniginėms lėšoms, esančioms ir įplaukiančioms į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini)); 9) piniginėms lėšoms, esančioms ir įplaukiančioms į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor banko Lietuvos skyriuje (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini)). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi šis terminas pratęstas, tačiau savalaikiai šių duomenų neperdavus, nuosavybės teisės apribojimas buvo išregistruotas ir 2020 m. balandžio 9 d. prokuroro nutarimu laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. K. turtui paskirtas iš naujo. Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo nutartimis laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas šiam turtui buvo ne kartą pratęstas. Paskutinį kartą laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 3 d. nutartimi. Šia nutartimi pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas anksčiau nurodytam turtui, 6 mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2026 m. rugsėjo 7 d.
Skundo argumentai ir prašymai
Kaltinamosios S. K. gynėjas D. Žiedas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 3 d. nutartį, kuria 6 mėnesių laikotarpiui pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. K. turtui. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nepasisakyta dėl prokuratūros pareikšto ieškinio pagrįstumo, ypač naujų įrodymų kontekste, jog Šiaulių apygardos teismo 2026 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4-569/2026 nutraukta BUAB „(M)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), bankroto byla, įmonei visiškai atsiskaičius su kreditoriais, tame tarpe VMI. Nurodytos aplinkybės reiškia, jog Šiaulių apygardos teismas sandorius tarp UAB „(M)“ ir UAB „(S)“ vertino kaip realius, iš jų UAB „(M)“ kilo prievolė deklaruoti ir mokėti PVM, kuris šiai dienai visiškai sumokėtas, įvykdant visas mokestines prievoles. Tai iš esmės keičia situaciją dėl pareikšto ieškinio, nes UAB „(M)“ sumokėjus PVM, žalos valstybės biudžetui nepadaryta. Nurodo, jog VMI, atlikusi mokestinį tyrimą, įvertino situaciją. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad civilinio ieškinio nereikš, o tyrimo metu nustatyti UAB „(S)“ deklaruotini bei mokėtini mokesčiai bus vertinami ir išieškomi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nustatyta tvarka. Taigi, neegzistuoja viešasis interesas prokurorui reikšti civilinį ieškinį. Be to, prokuratūra nėra ta institucija, kuri gali nustatyti ar apskaičiuoti mokestines prievoles ir jų dydį, kadangi tai išimtinė mokesčių administratoriaus kompetencija. Pažymi, kad byloje esantys nauji duomenys įrodo, jog UAB „(M)“ įvykdė mokestines prievoles ir sumokėjo visą priskaičiuotą PVM. Prokuroro pareikštas ieškinys trukdo VMI vykdyti savo funkcijas. Pagal MAĮ nuostatas, VMI yra vienintelė valstybės institucija, veikianti mokesčių administravimo srityje, kurią įstatymas įpareigoja atstovauti valstybei su mokesčių mokėjimu susijusiais klausimais. Toks VMI statusas lemia, kad ji turi tinkamas galimybes atlikti savo funkcijas – tiek kvalifikuotus šios srities specialistus, tiek tinkamą teisinę bazę, leidžiančią nustatyti nesumokėtus mokesčius. Pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad neįvykdytą mokestinę prievolę vertinant civilinės atsakomybės aspektu, kaip dėl negautų pajamų valstybės patirtą žalą, aktualios Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – CK) nuostatos dėl juridinio asmens, mokesčių mokėtojo teisinio savarankiškumo ir atsakomybės pagal prievoles jam priklausančiu turtu (CK 2.33, 2.50 straipsniai), iš kurių galima daryti išvadą, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms.
Motyvuojamoji dalis
Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados
Kaltinamosios S. K. gynėjo D. Žiedo skundas atmetamas.
Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamosios S. K. gynėjo D. Žiedo skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 3 d. nutarties, konstatuoja, kad teismo sprendimas 6 mėnesiams pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą minėtoje nutartyje nurodytam S. K. turtui yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – pratęsimo klausimą tinkamai įvertino teisingam šio klausimo išsprendimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnio reikalavimų, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo nepažeidė.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK įtvirtintų procesinių prievartos priemonių rūšių. BPK 151 straipsnyje nustatyti laikino nuosavybės teisės apribojimo kaip procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos. Vadovaujantis minėto straipsnio 1 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, jo terminas pratęstas, esant bent vienam iš pagrindų: kai reikalinga užtikrinti civilinį ieškinį, kai reikalinga užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą arba kai reikalinga užtikrinti nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimą savininkui ar teisėtam valdytojui. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.
Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje S. K. kaltinama padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija); BK 25 straipsnio 3 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Pažymėtina, kad tiek skirdamas ar pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymą, tiek nagrinėdamas skundą dėl šios procesinės prievartos priemonės paskyrimo ar jos termino pratęsimo, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, užfiksuotų daiktų apžiūrų, kratų protokoluose, 2021 m. lapkričio 12 d. specialisto išvadoje, liudytojų parodymuose bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje, suteikiančių pagrindą manyti, jog kaltinamoji S. K. galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Skundžiama nutartimi procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas pratęstas siekiant užtikrinti civilinį ieškinį. Nagrinėjamoje byloje prokuratūra yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš S. K. ir kitų kaltinamųjų S. R., A. P., UAB „(S)“ solidariai 1 191 513 Eur Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Taigi, siekis užtikrinti pareikštą didelės vertės civilinio ieškinio reikalavimą, kaip laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindas, šioje situacijoje yra akivaizdus. Nors kaltinamosios S. K. gynėjas pateiktame skunde akcentuoja, kad Šiaulių apygardos teismui 2026 m. liepos 2 d. nutartimi nutraukus BUAB „(M)“ bankroto bylą bei UAB „(M)“ sumokėjus PVM, žalos valstybės biudžetui nepadaryta ir neegzistuoja viešasis interesas prokurorui reikšti civilinį ieškinį, tačiau pažymėtina, kad faktą, ar žala išties buvo padaryta, nagrinėjamu atveju nustatys bylą iš esmės nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas. Įvertinus tiek kaltinamajai S. K. pareikštų kaltinimų pobūdį, tiek prašomą priteisti žalos dydį, aukštesnysis teismas sutinka, jog laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindas – siekis užtikrinti civilinį ieškinį, šioje baudžiamojoje byloje buvo nustatytas pagrįstai.
Gynėjas daug dėmesio skunde skiria argumentams, jog klausimai, susiję su deklaruotinais mokesčiais ir jų išieškojimu, vertinami MAĮ nustatyta tvarka, kad VMI yra vienintelė valstybės institucija, veikianti mokesčių administravimo srityje, o prokuroro pareikštas ieškinys trukdo VMI vykdyti savo funkcijas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, kaltininko galimo pasipelnymo iš nusikalstamos veikos ar valstybės biudžetui padarytos žalos faktas ir jos dydis yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, nes jos susijusios su baudžiamojo įstatymo taikymu. Kokiu būdu ir ar iš tiesų buvo padaryta kaltinime paminėta žala valstybės biudžetui, bus patvirtinta arba paneigta tik ištyrus ir įvertinus su tuo susijusius įrodymus, t. y. bylą išnagrinėjus iš esmės. Be to, atsakant į kaltinamosios gynėjo teiginius, jog už neįvykdytą savo prievolę pirmiausia atsako juridinis asmuo, pažymėtina, kad visų kaltinamųjų, tarp jų ir S. K. kaltės, be to ir civilinio ieškinio pagrįstumo klausimai bus išspręsti pirmosios instancijos teismui priėmus galutinį procesinį sprendimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad taikant kaltinamajai S. K. procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą – yra siekiama svarbaus BPK įtvirtinto tikslo – užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmoguas teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais ir yra galimi. Nuosavybės teisių suvaržymai yra laikino pobūdžio, jų taikymas dažnai galimas ir iki baudžiamosios bylos išsprendimo iš esmės. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. K. turtui yra taikomas nuo 2019 m. spalio 7 d. Baudžiamoji byla yra nagrinėjama, be kita ko, ir dėl sunkių nusikaltimų (BK 220 straipsnio 2 dalis, 182 straipsnio 3 dalis) bei apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, kurių padarymu yra kaltinama S. K., todėl, pratęsus procesinės prievartos priemonės taikymo terminą, BPK nuostatos nebus pažeistos. Teismas pažymi, kad baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba baudžiamosiose bylose, kuriose pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, arba kai įtariamasis yra pasislėpęs, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas. Be to, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas ir dėl apysunkių nusikaltimų, išvardytų BPK 151 straipsnio 7 dalyje, tarp kurių paminėta BK 222 straipsnio 1 dalis (BPK 151 straipsnio 7 dalis). Matyti, kad šioje byloje taikomas nuosavybės teisės apribojimas trunka jau beveik 7 metus, tačiau įvertinus nusikalstamų veikų, kurios inkriminuojamos S. K. ir kitiems kaltinamiesiems, pobūdį, jų sunkumą ir pavojingumą bei baudžiamosios bylos apimtį (4 kaltinamieji, 24 bylos tomai, byloje įvyko 6 posėdžiai, baudžiamojoje byloje paskirta apskaitos ir finansų ekspertizė, ją pavedant atlikti skubos tvarka, baudžiamoji byla pripažinta sudėtinga), baudžiamojo proceso trukmę (baudžiamoji byla Šiaulių apygardos teisme gauta 2024 m. rugpjūčio 14 d.), konstatuoti, kad S. K. atžvilgiu taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra neproporcinga ar per griežta priemonė, teisinio pagrindo nėra.
Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuosavybės teisės ribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis, ši procesinės prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, jeigu ji taps nebereikalinga (BPK 151 straipsnio 8 dalis). Kita vertus, kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – laikinumas nereiškia, jog ji negali būti taikoma iki pat bylos nagrinėjimo teisme pabaigos ar bylą jau išnagrinėjus, nes galimybę ją taikyti iki teismui byloje priėmus galutinį sprendimą ar po tokio sprendimo priėmimo nulemia šios procesinės prievartos priemonės esmė, t. y. būtinybė užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius, turto konfiskavimą arba priteistų civilinių ieškinių įvykdymą, konfiskuoto turto išieškojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-303/2020, 84 punktas). Vadovaujantis nurodytais motyvais, yra pagrindas konstatuoti, kad taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiuo atveju atitinka proporcingumo principą.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad Šiaulių apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamosios S. K. turtui taikomos procesinės prievartos priemonės terminą, nepažeidė jos taikymo reikalavimų. Skundžiamoje nutartyje nurodyti nuosavybės teisės apribojimo pagrindai šiuo metu nėra pasikeitę ar išnykę, todėl kaltinamosios gynėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti S. K. gynėjo Dainiaus Žiedo skundą ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 3 d. nutartį. Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.