Utenos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto TRA1 skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-3014-2026 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

TRA1 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) viršininko A. M. 2026 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR-N-3014-2026 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Nutarimas, skundžiamas nutarimas) už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 80 Eur dydžio bauda.

TRA1 nubaustas už tai, kad 2026 m. liepos 18 d. 10 val. 20 min. Utenoje, J. Basanavičiaus gatvėje, vairuodamas transporto priemonę FIAT BRAVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone - telefonu. TRA1 pripažintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - KET), 20 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas TRA1 teismo posėdyje skundą palaikė jame išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad vairuodamas turi įprotį piniginę laikyti ant kojos viršutinės šlaunies dalies, arčiau kirkšnies (parodo teismo posėdyje). Tuo metu jis su sūnumi važiavo iš parduotuvės ir pakėlęs piniginę perdėjo ją prie dėtuvės, šalia pavarų svirties. Galėjo iškelti piniginę tokiame aukštyje, kad ji būtų matoma pro vairuotojo durelių langą. Tuo metu jo telefonas buvo pas sūnų, kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Netrukus jį pasivijo policijos pareigūnai. Pareigūnas jo paklausė, ar žino, už ką yra stabdomas. Jis atsakė nežinantis. Pareigūnas paaiškino, kad už naudojimąsi telefonu. Pareiškėjas pareigūnui paaiškino, kad telefonu nesinaudojo, o perkėlė piniginę. Pareigūnas jo paklausė, kodėl taip aukštai perkėlinėjo piniginę, tačiau jis paaiškinti negalėjo. Po to pareigūnas atėjo su surašytu protokolu, tačiau pareiškėjas nurodė, kad su pažeidimu nesutinka. Kuomet pareiškėjas protokole parašė paaiškinimą, pareigūnas jo paklausė: „Tai visgi naudojaisi telefonu?“. Pareiškėjo vertinimu, jei pareigūnai buvo įsitikinę, kad pareiškėjas naudojosi telefonu, kodėl tuomet pareigūnams kilo toks klausimas. Paaiškino, kad telefono abonentas registruotas jos sutuoktinės vardu, pateikė telefono išklotinę, kuri, pasak pareiškėjo, patvirtina, kad jis tuo metu telefonu nesinaudojo.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Liudytojas LUD2 teismo posėdyje parodė, kad yra policijos pareigūnas. Nustatė pažeidimą, nes pareiškėjas naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Negali pasakyti, kokiu atstumu iš tarnybinio automobilio matė pareiškėją. Parodė, kad matė pareiškėją, iškeliantį mobiliojo ryšio priemonę virš automobilio durelių stiklo. Mobiliojo ryšio priemonės prie ausies pareiškėjas nelaikė, jis ją laikė ties vairo lygiu tol, kol pravažiavo sankryžą. Jei tai būtų buvusi piniginė, jos perdėjimas į kitą vietą turėtų trukti trumpiau.

Liudytojas LUD2 teismo posėdyje parodė, kad yra policijos pareigūnas. Jie kartu su kolega LUD2 fiksavo pažeidimą – mobiliojo ryšio priemonės naudojimąsi vairuojant automobilį. Tuo metu jie stovėjo šone J. Basanavičiaus gatvės, Utenoje ir stebėjo važiuojančius automobilius. Pravažiuojant raudonos spalvos automobiliui, matėsi, kaip vairuotojas laiko mobiliojo ryšio priemonę. Tai pamatę abu su kolega, pradėjo važiuoti paskui automobilį. Automobilį matė iš maždaug 15 metrų atstumo. Telefonas buvo laikomas vairo aukštyje, buvo laikomas stabiliai – vienoje vietoje, maždaug galvos lygyje, priešais save. Negali pasakyti, kurioje rankoje laikė. Tai buvo labai panašu į telefoną, nes piniginė būna tokia išpūsta. Piniginė, kurią rodė pareiškėjas, buvo daug storesnė. Kartu su pareiškėju, priekinėje keleivio sėdynėje važiavo apie 10 metų amžiaus vaikas. Vaiko jie neklausė, ar tėtis naudojosi telefonu. Kuomet pareiškėjas protokole parašė paaiškinimą, pareigūnas jo paklausė: „Tai visgi naudojaisi telefonu?“. Tokį klausimą jis uždavė todėl, kad žmonės dažniausiai vėliau prisipažįsta, tokia yra psichologija, norėjo, kad pareiškėjas prisipažintų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas, administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį administracinę atsakomybę, be kita ko, užtraukia draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymas.

KET 20 punkte įtvirtinta, kad transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą.

Iš TRA1 skundo turinio, bylos medžiagos bei teismo posėdyje jo paties duotų paaiškinimų matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas TRA1 nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Viso proceso metu pareiškėjas teigė, jog mobiliuoju telefonu jis nesinaudojo, o tuo metu perkėlinėjo piniginę iš vienos vietos į kitą. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad byloje nėra objektyvių duomenų, paneigiančių šią pareiškėjo versiją, taip pat nėra objektyvių duomenų, išskyrus liudytojų (policijos pareigūnų) parodymus, neabejotinai patvirtinančių mobilaus telefono naudojimosi faktą.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 1-ojo skyriaus specialisto LUD1 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2026 m. liepos 18 d., apie 10.20 val., vykdant patruliavimą su vyresniuoju specialistu LUD2, būdami Utenoje, J. Basanavičiaus gatvėje, šalia prekybos centro „Maxima“ esančioje teritorijoje, stebėdami transporto priemones, pastebėjo, kaip raudonos spalvos automobilio Fiat vairuotojas, vairuodamas automobilį, ranka naudojasi mobiliojo ryšio priemone. Mobiliojo ryšio priemone naudojosi automobilio vairo aukštyje, todėl aiškiai matėsi jiems būnant iš šono mobiliojo ryšio įrenginys.

Iš policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašo matyti, kad pareigūnams sustabdžius TRA1 ir nurodžius, jog jis, vairuodamas automobilį, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, šis su pažeidimu nesutiko, teigė, jog nesinaudojo, kad naudojosi sūnus, o jis ant kelių buvo pasidėjęs piniginę, kurią perkėlė.

Iš byloje esančių, policijos pareigūnų pateiktų fotonuotraukų nėra galimybės konstatuoti, kad pareiškėjas naudojosi telefonu, nes fotonuotraukos yra nekokybiškos, negalima identifikuoti net automobilio markės. Beje, iš fotonuotraukų matyti, kad atstumas nuo policijos pareigūnų tarnybinio automobili iki pareigūnų stebėtos sankryžos yra pakankamai nemažas. Nors liudytojas LUD1 šį atstumą įvertino apie 15 metų, tačiau, teismo vertinimu (peržiūrėjus fotonuotraukas), atstumas buvo ženkliai didesnis, todėl teismui kyla abejonių, ar policijos pareigūnai galėjo aiškiai ir neabejotinai identifikuoti, kad pareiškėjas naudojosi būtent telefonu, o ne laikė rankoje piniginę.

Teismui abejonių kelią ir liudytojo LUD1 parodymai, t. y. jo įsitikinimas, kad pareiškėjas naudojosi neabejotinai telefonu. Liudytojas parodė, kad tai buvo labai panašu į telefoną, nes piniginė būna tokia išpūsta; piniginė, kurią rodė pareiškėjas, buvo daug storesnė. Teismo vertinimu, tokie liudytojo parodymai yra daugiau prielaida, kad pareiškėjas naudojosi telefonu, ir kategoriškai nepaneigiantys pareiškėjo versijos, kad tai buvo piniginė.

Pareiškėjas pateikė į bylą telefono išklotinę, iš kurios matyti, kad 2026 m. liepos 18 d., nuo 10:02:20 val. iki 10:44:14 val. (nusižengimo laikas skundžiamame nutarime nurodomas 10 val. 20 min.) mobilieji duomenys nebuvo naudojami. Nors mobiliojo ryšio duomenų nenaudojimas pats savaime nepatvirtina, kad nebuvo naudojamasi telefonu, tačiau šalia visų kitų abejonių dėl naudojimosi telefonu šias abejones tik sustiprina.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltumas gali būti konstatuotas, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-36-788/2019, 2AT-35-648/2021 ir kt.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo ir negalima jam perkelti įrodinėjimo naštos, bet kokios abejonės turi būti vertinamos jo naudai. Nutarimas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu, negali būti grindžiamas prielaidomis – institucijos ar teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

TRA1 kaltei pagal ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymius pagrįsti kyla per daug abejonių, kurios vertintinos pareiškėjo naudai, todėl skundas tenkintinas, skundžiamas nutarimas naikintinas bei administracinio nusižengimo teisena nutrauktina neįrodžius, kad TRA1 veikoje yra administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Tenkinti TRA1 skundą.

Panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-3014-2026 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir administracinio nusižengimo teiseną TRA1 atžvilgiu nutraukti.

Ši nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo iš Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus ar bet kuriuos kitus šio teismo rūmus.