- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-29
- Bylos Nr.
- e2KT-979-912/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19746-2026-7
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Atsakovas
- UAB Carbon capital
- Ieškovas
- UAB "Tvirtasta"
- Kategorijos
- 3.1.14.2.1Bylų sujungimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Tomas Venckus, susipažinęs su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. rugsėjo 18 d. nutartimi dėl civilinių bylų sujungimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. rugsėjo 18 d. nutartis, kuria prašoma spręsti klausimą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-10971-1103/2026 ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-21506-1107/2026 sujungimo. Teismo nutartyje nurodyta, kad ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Tvirtasta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Carbon capital“, prašydama priteisti iš atsakovės 5 000 Eur baudą (netesybas) 2025 m. gruodžio 23 d. šalių sudarytos Preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties (toliu – Preliminarioji sutartis) 4.2 papunkčio pagrindu, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė UAB „Carbon capital“ atsiliepime į ieškinį, be kita ko, prašė spręsti klausimą dėl civilinės bylos sujungimo su Kauno miesto apylinkės teisme Kauno rūmuose nagrinėjama civiline byla, nes šalis siejo du tarpusavyje susiję sandoriai, dėl kurių iškeltos dvi skirtingos civilinės bylos. Teismo vertinimu, prašomose sujungti civilinėse bylose kilę šalių ginčai yra iš to paties teisinio santykio bei susiję tais pačiais faktais bei įrodymais, bylose dalyvauja tos pačios šalys. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių tikslinga kreiptis į Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką su prašymu spręsti klausimą dėl civilinių bylų sujungimo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 136 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia klausimus dėl skirtinguose apygardų teismuose ar skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose veikiančiuose apylinkių teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo, taip pat dėl apygardos teisme ir kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-98-790/2022, 3 punktas).
CPK 2 straipsnyje reglamentuota, kad civilinio proceso tikslas yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Tam, kad būtų pasiekti šie civilinio proceso tikslai, teismui ir proceso šalims yra nustatyta pareiga siekti, jog byla būtų išnagrinėta operatyviai. Ši bendrojo pobūdžio pareiga yra detalizuojama įvairiose CPK nuostatose, be kita ko, CPK 7 straipsnyje, kuriame nustatyta teismo pareiga užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalims – pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Nurodyti civilinio proceso tikslai ir principai yra aktualūs ir sprendžiant klausimą dėl civilinių bylų sujungimo.
Žemesnės instancijos teismas
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės MB „Tvirtasta“ ieškinį atsakovei UAB „Carbon capital“ dėl Preliminariosios sutarties nevykdymo, sutartinių netesybų ir palūkanų priteisimo (civilinė byla Nr. e2-10971-1103/2026). Ieškinio reikalavimai grindžiami aplinkybėmis, kad šalys sudarė Preliminariąją sutartį, pagal kurią įsipareigojo ateityje sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto perleidimo. Preliminariosios sutarties 2.3 papunktyje šalys susitarė dėl ieškovės teisės dalį turto kainos sumokėti savo atliekamais statybos darbais. Šalys taip pat susitarė, kad pasirašius Preliminariąją sutartį pardavėjas į kainą įskaičiuoja būsimas sąskaitas faktūras už daugiabučio namo stogo montavimo bei kitus ieškovės, kaip rangovės, atliktus statybos darbus. Nurodytos lėšos bus įskaitytos į parduodamo turto kainą kaip avansinis apmokėjimas. Ieškovės teigimu, atsakovė pažeidė Preliminariosios sutarties reikalavimus, nes ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, tačiau atsakovė į pranešimą sudaryti pagrindinę sutartį nereagavo ir pagrindinės sutarties iki nustatyto termino nesudarė, taip pat tyčia pažeidė teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, apie kurių pritaikymą apskritai neinformavo ieškovės. Atsakovė atsiliepime į ieškinį teigia, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės, todėl Preliminariosios sutarties 4.2 papunkčio sąlyga dėl atsakovės kaltės neįvykdyta ir bauda netaikytina.
LITEKO duomenimis, Kauno apylinkės teisme Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės MB „Tvirtasta“ ieškinį atsakovei UAB „Carbon capital“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo (civilinė byla Nr. e2-21506-1107/2026). Ieškinio reikalavimai grindžiami aplinkybėmis, kad šalys 2025 m. rugsėjo 6 d. sudarė darbų rangos sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti stogo įrengimo bei karkasinių skliautų konstravimo darbus. Ieškovė pradiniame Sutarties vykdymo etape tinkamai, laiku ir be jokių trūkumų vykdė sutartinius įsipareigojimus. Atliktų darbų rezultatai perduoti atsakovei, kuri nepareiškė jokių pretenzijų. Ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė jų iki šiol neapmokėjo. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė sustabdė tolesnį darbų vykdymą objekte. Atsiliepime į ieškinį teigiama, kad ieškinyje nenurodomos visos ginčui aktualios aplinkybės, t. y. nutylėta, kad pagal Preliminariąją sutartį šalis siejo mišrus tarpusavio atsiskaitymo modelis, todėl atitinkamos lėšos pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. TVIR0013 ir Nr. TVIR0016 buvo įskaitytos kaip ieškovės įmoka ar kaip pradinis įnašas už turtą. Ieškovė objekte nedirbo nuo 2025 m. gruodžio 22 d., todėl neturi teisės reikalauti 11 946 Eur skolos remdamasi PVM sąskaita faktūra Nr. TVIR0017. Atsakovės vertinimu, Preliminariosios sutarties 2.3 papunktyje šalys susitarė, kad ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros pagal Sutartį tampa pirkėjo įmoka už turtą. Be to, ieškovės atlikti stogo įrengimo darbai turi esminių kokybės trūkumų.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, matyti, kad prašomose sujungti civilinėse bylose dalyvauja tos pačios šalys, o reiškiami materialieji reikalavimai kildinami iš to paties teisinio santykio bei susiję tais pačiais faktais bei įrodymais. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamas ginčas dėl sutartinių netesybų, vadovaujantis Preliminariosios sutarties 4.2 papunkčiu, priteisimo iš UAB „Carbon capital“. Šiame teismo procese atsakovė įrodinėja, kad sutartinė atsakomybė jai netaikytina, nes ieškovė nuo 2025 m. gruodžio 22 d. nebedirbo objekte, todėl Preliminariosios sutarties 2.3 papunktyje sutarta kainos sumokėjimo struktūra negalėjo būti taikoma ir dėl to pagrindinė sutartis negalėjo būti sudaryta. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamose civilinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl skolos pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. TVIR0013, Nr. TVIR0016 ir Nr. TVIR0017 bei delspinigių priteisimo. Šioje civilinėje byloje šalys kelia ginčą dėl ieškovės atliktų statybos rangos darbų pagal Sutartį masto ir atsakovės pareigos šiuos darbus apmokėti, taip pat dėl PVM sąskaitos faktūrose Nr. TVIR0013 ir Nr. TVIR0016 įrašytų sumų įskaitymo, remiantis Preliminariosios sutarties 2.3 papunktyje nustatyta kainos sumokėjimo struktūra. Be to, atsakovė nurodytoje byloje taip pat įrodinėja, kad ieškovė nepagrįstai prašo priteisti skolą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. TVIR0017, nes ji objekte nuo 2025 m. gruodžio 22 d. nedirbo.
Nors prašomose sujungti civilinėse bylose ieškiniais reiškiami materialieji teisiniai reikalavimai nėra tapatūs, jų išsprendimas yra tiesiogiai susijęs su tų pačių faktinių aplinkybių nustatymu ir Preliminariosios sutarties 2.3 papunkčio aiškinimu bei vertinimu. Abiejose bylose būtina įvertinti ieškovės atliktų statybos rangos darbų apimtį, jų atlikimo laikotarpį, šalių susitarimą dėl dalies turto kainos sumokėjimo statybos darbais, taip pat ieškovės teisę į atitinkamų sumų įskaitymą ir šalių sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Pažymėtina, kad Preliminariosios sutarties 2.3papunktyje šalys susitarė dėl ieškovės teisės dalį turto kainos sumokėti jos atliekamais statybos darbais. Todėl šios nuostatos turinys, jos taikymo sąlygos ir faktinis šalių susitarimo vykdymas yra reikšmingi ne tik sprendžiant dėl atsakovės pareigos apmokėti išrašytas PVM sąskaitas faktūras, bet ir vertinant pagrindinės sutarties sudarymo galimybes bei sutartinės atsakomybės taikymo prielaidas.
Taigi, prašomose sujungti civilinėse bylose sprendžiami ginčai yra susiję, o vienos bylos rezultatas gali nulemti kitos civilinės bylos baigtį. Dėl nurodytų priežasčių, yra pagrindas sujungti nurodytas civilines bylas į vieną bylą ir nagrinėti jas kartu. Nagrinėjant ginčo klausimus viename teismo procese byla bus išnagrinėta teisingiau, užtikrintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimas (CPK 7 straipsnis), išvengta skirtingo tų pačių teisinių bei faktinių aplinkybių vertinimo.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-10971-1103/2026 ieškinys gautas anksčiau negu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-21506-1107/2026, todėl sujungiant šias bylas civilinė byla Nr. e2-21506-1107/2026 prijungiama prie civilinės bylos Nr. e2-10971-1103/2026.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-10971-1103/2026 sujungti su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjama civiline byla Nr. e2-21506-1107/2026, prijungiant civilinę bylą Nr. e2-21506-1107/2026 prie civilinės bylos Nr. e2-10971-1103/2026. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-21506-1107/2026 perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.