Panevėžio apygardos teismo nutartis

| Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.3.1.14; 3.3.2.3

2026 m. rugsėjo 30 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ZONA OPTIMA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ZONA OPTIMA“ dėl visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Ž. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

2025-08-05 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus: 1) UAB „ZONA OPTIMA“ 2025-08-05 visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės pirmuoju klausimu priimtus sprendimus: (1) sprendimą Nr. 1.1. padidinti UAB „ZONA OPTIMA“ įstatinį kapitalą papildomais piniginiais įnašais iki 290 000,00 Eur, papildomai išleidžiant 879 815 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 0,29 Eur; (2) sprendimą Nr. 1.3. nustatyti, kad visas naujai išleidžiamas akcijas įsigyja A. P.; (3) sprendimą Nr. 1.4. nustatyti, kad naujai išleidžiamų akcijų pasirašymo sutartis turi būti pasirašyta iki 2025-09-05; (4) sprendimą Nr. 1.5. nustatyti, kad vienos naujai išleidžiamos paprastosios vardinės 0,29 Eur nominalios vertės akcijos emisijos kaina yra lygi jos nominaliai vertei – 0,29 Eur. Visa naujai išleidžiamų akcijų vertė apmokama pinigais; (5) sprendimą Nr. 1.6., kuriuo nuspręsta, kad visa naujai išleidžiamų akcijų emisijos kaina privalo būti apmokėta iki 2025-11-05; (6) sprendimą Nr. 1.7., kuriuo nuspręsta įpareigoti UAB „ZONA OPTIMA“ generalinį direktorių Ž. P. parengti akcijų pasirašymo sutarties projektą ir pasirašyti akcijų pasirašymo sutartį UAB „ZONA OPTIMA“ vardu; 2) UAB „ZONA OPTIMA“ 2025-08-05 visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės antruoju klausimu priimtus sprendimus: (1) sprendimą Nr. 2.1. patvirtinti naują UAB „ZONA OPTIMA“ įstatų redakciją; (2) sprendimą Nr. 2.2., kuriuo nuspręsta įgalioti UAB „ZONA OPTIMA“ generalinį direktorių Ž. P. pasirašyti naujus UAB „ZONA OPTIMA“ įstatus ir atstovauti UAB „ZONA OPTIMA“ notarų biuruose, VĮ Registrų centre ir kitose institucijose registruojant naują įstatų redakciją;

2025-11-17 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus: 1) UAB „ZONA OPTIMA“ 2025-11-17 visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės pirmuoju klausimu priimtus sprendimus: (1) padidinti UAB „ZONA OPTIMA“ įstatinį kapitalą papildomais piniginiais įnašais iki 290 000,00 Eur, papildomai išleidžiant 879 815 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 0,29 Eur; (2) nustatyti, kad naujai išleidžiamas UAB „ZONA OPTIMA“ akcijas turi teisę įsigyti bendrovės akcininkai proporcingai nominaliai vertei akcijų, kurios akcininkams nuosavybės teise priklausys visuotinio akcininkų susirinkimo dieną – 2025-11-17. Akcininkai, turintys pirmumo teisę įsigyti naujai išleidžiamas akcijas, akcijų pasirašymo sutartis privalo pasirašyti iki 2025-11-27; (3) nustatyti, kad vienos naujai išleidžiamos paprastosios vardinės 0,29 Eur nominalios vertės akcijos emisijos kaina yra lygi jos nominaliai vertei - 0,29 Eur. Visa naujai išleidžiamų ir įsigytų akcijų vertė apmokama pinigais. Pradinių įnašų už įsigyjamas akcijas dydis yra 1/4 visų jo pasirašytų akcijų nominalios vertės. Pradinis įnašas už pasirašytas akcijas turi būti sumokėtas iki 2025-12-03. Visa naujai išleidžiamų ir įsigytų akcijų emisijos kaina privalo būti apmokėta iki 2026-01-15; (4) dėl įstatinio kapitalo padidinimo pakeisti UAB „ZONA OPTIMA“ įstatus, nustatant, kad bendrovės įstatinis kapitalas yra 290 000,00 Eur, kuris padalintas į 1 000 000 paprastųjų vardinių 0,29 Eur nominalios vertės akcijų; (5) tuo atveju, jei per akcijoms pasirašyti skirtą laiką bus pasirašytos ne visos akcijos, įstatinis kapitalas didinamas pasirašytų akcijų nominalių verčių suma. Suteikti bendrovės valdybai teisę atitinkamai pakeisti įstatinio kapitalo dydį bei akcijų skaičių ir pateikti pakeistus įstatus notarui bei juridinių asmenų registrų tvarkytojui; 2) UAB „ZONA OPTIMA“ 2025-11-17 visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės antruoju klausimu priimtus sprendimus: (1) patvirtinti naują UAB „ZONA OPTIMA“ įstatų redakciją; (2) įgalioti UAB „ZONA OPTIMA“ generalinį direktorių Ž. P. pasirašyti naujus UAB „ZONA OPTIMA“ įstatus ir atstovauti UAB „ZONA OPTIMA“ notarų biuruose, VĮ Registrų centre ir kitose institucijose registruojant naują įstatų redakciją, atstovauti UAB „ZONA OPTIMA“ pasirašant akcijų pasirašymo sutartis su akcininkais; (3) jei per akcijoms pasirašyti skirtą laiką bus pasirašytos ne visos akcijos, įstatinis kapitalas didinamas pasirašytų akcijų nominalių verčių suma. Suteikti bendrovės valdybai teisę atitinkamai pakeisti įstatinio kapitalo dydį bei akcijų skaičių ir pateikti pakeistus įstatus notarui bei juridinių asmenų registrų tvarkytojui; (4) įgalioti UAB „ZONA OPTIMA“ valdybos pirmininką A. P. pasirašyti akcijų pasirašymo sutartis su akcininku Ž. P.;

2025-12-01 valdybos nutarimą, kuriuo nuspręsta: (1) nustatyti, kad UAB „ZONA OPTIMA“ įstatinis kapitalas didinamas pasirašytų akcijų nominalių verčių suma – 236 891,14 Eur suma; (2) nustatyti, kad UAB „ZONA OPTIMA“ įstatinio kapitalo dydis yra 271 744,79 Eur, kuris yra padalintas į 937 051 paprastąją vardinę 0,29 Eur nominalios vertės akciją, padarant atitinkamus pakeitimus 2025-11-17 visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintuose įstatuose; (3) įgalioti UAB „ZONA OPTIMA“ generalinį direktorių Ž. P. pasirašyti naujus UAB „ZONA OPTIMA“ įstatus ir atstovauti UAB „ZONA OPTIMA“ notarų biuruose, VĮ Registrų centre ir kitose institucijose registruojant naują įstatų redakciją bei iš to kylančias pasekmes: 1) pripažinti negaliojančia UAB „ZONA OPTIMA“ ir Ž. P. 2025-11-25 sudarytą akcijų pasirašymo sutartį; 2) pripažinti neišleistomis ir anuliuoti 816 866 vienetų atsakovės UAB „ZONA OPTIMA“ akcijų, priklausančių Ž. P.; 3) panaikinti UAB „ZONA OPTIMA“ 2025-12-05 įstatų redakciją.

Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti privalomą atsakovės UAB „ZONA OPTIMA“ akcijų išpirkimo procedūrą iš ieškovės, uždrausti Ž. P. atlikti mokėjimą į ieškovės depozitinę sąskaitą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.56 straipsnyje nustatyta tvarka ar kitu būdu, vykdant privalomą atsakovės akcijų iš ieškovės išpirkimo procedūrą ir atlikti bet kokius kitus su priverstiniu atsakovės akcijų išpirkimu susijusius veiksmus iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Teismas tinkamai neįvertino ieškovės pateikto ieškinio ir jo priedų turinio bei netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 46¹ straipsnio, kuris reglamentuoja bendrovės akcijų išpirkimą, nuostatas.

Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ji iki 2025 m. gruodžio 9 d. būtų buvusi UAB „ZONA OPTIMA“ akcininke. Kadangi ieškovė iki 2025 m. gruodžio 9 d. nebuvo bendrovės akcininke, tai iki šios datos priimti visuotinio akcininkų susirinkimo ir valdybos sprendimai negalėjo pažeisti ieškovės, kaip bendrovės akcininkės, teisių.

Nors trečiasis asmuo Ž. P. nuo 2026-04-24 įgytų teisę ne vėliau kaip per 30 dienų kreiptis į teismą ir atlikti mokėjimą į ieškovės depozitinę sąskaitą, tačiau tai nereiškia, kad jis po šių veiksmų atlikimo iš karto įgytų nuosavybės teisę į ieškovei priklausančias akcijas. Bet kuriuo atveju ieškovei priklausančių akcijų perleidimo akcijas superkančiam akcininkui faktą dar turės patvirtinti teismas kitoje civilinėje byloje.

Atsakovė atskirajame skunde nepateikė argumentų, kurie patvirtintų, jog nagrinėjamu atveju: (1) nėra pagrindo išsaugoti šiuo metu susiklosčiusios situacijos; (2) nėra rizikos ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovės vertinimu, atsakovės atskirajame skunde pateikti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.

Atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma, jog ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad iki 2025-12-09 buvo bendrovės akcininke, nes ja buvo nuo pat 1992-07-15. Ieškovė su J. P. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). UAB „ZONA OPTIMA“ (tuometinis pavadinimas UAB „Bazaltas“) buvo įsteigta 1992-07-15. Ieškovei ir J. P. nuo pat UAB „ZONA OPTIMA“ įsteigimo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė 2134 vienetai paprastųjų vardinių bendrovės akcijų.

Aplinkybės, ar ieškovės teisės buvo pažeistos, ar ginčijami visuotiniai akcininkų susirinkimų bei valdybos sprendimai buvo priimti teisėtai ir kitos bylai reikšmingos aplinkybės bus nustatytos tik išnagrinėjus šią bylą iš esmės. Aplinkybė, ar ieškovės teisės (ne)buvo pažeistos, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Atsakovės argumentai dėl tariamo nežinojimo apie ieškovę, kaip apie bendrovės akcininkę, yra nepagrįsti, kadangi trečiasis asmuo dalyvavo J. P. laidotuvėse ir buvo ne kartą atvykęs pas ieškovę, norėdamas iš jos įsigyti jai priklausančias UAB „ZONA OPTIMA“ akcijas.

Aplinkybė, jog ieškovei priklausančių akcijų perleidimo akcijas superkančiam akcininkui faktą dar kartą turės patvirtinti teismas kitoje civilinėje byloje, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiama nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus - santuokos liudijimą, sutuoktinio mirties liudijimą, teigdama, jog šie dokumentai papildomai patvirtina jos, kaip akcininkės, statusą. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė aplinkybių, dėl kurių šių dokumentų nebūtų galėjusi pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ne)pagrįstumo, o ne iš esmės sprendžia ieškovės, kaip akcininkės, teisinio statuso ir jos teisių į ginčijamas akcijas klausimą. Todėl santuokos ir mirties liudijimai nėra reikšmingi sprendžiant šioje proceso stadijoje nagrinėjamą klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Esant šioms aplinkybėms, teismas nepriima ieškovės pateiktų naujų įrodymų.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ne)pagrįstumo

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas. Atsakovė atskirajame skunde ieškinio pagrįstumo, kaip vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, taip pat nekvestionuoja. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, neturi pagrindo daryti kitokios išvados, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškinys prima facie (iš pirmo žvilgsnio) yra pagrįstas.

Konstatavus, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti, jog ieškovės reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti, toliau vertintina antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja tikėtina rizika, jog ieškovė netektų nuosavybės teisių į turimas akcijas, kadangi susidarytų prielaidos inicijuoti nuosavybės teisės perėjimo procedūrą. Toks procesas sukeltų sunkiai pašalinamus padarinius, nes galėtų lemti ieškovės akcininkės statuso praradimą. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nurodydama, kad: ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog ji iki 2025-12-09 būtų buvusi UAB „ZONA OPTIMA“akcininke; ieškovei priklausančių akcijų perleidimo akcijas superkančiam akcininkui faktą dar turės patvirtinti teismas kitoje civilinėje byloje. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ieškovės pateikto ieškinio ir jo priedų turinio bei netinkamai aiškino ir taikė ABĮ 46¹ straipsnio nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja reali rizika, jog ieškovė netektų galimybės įgyvendinti savo teises į ginčo akcijas, kadangi būtų sudarytos prielaidos tęsti ir užbaigti jų perleidimo akcijas superkančiam akcininkui procedūrą. Tokiu atveju būtų pakeista esama faktinė ir teisinė padėtis, o ieškovė galėtų netekti akcininkės statuso, dėl to, net ir ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas. Šią riziką patvirtina ir sisteminis ABĮ 46¹ straipsnio nuostatų vertinimas. Priešingai nei teigia apeliantė, aplinkybė, kad pagal ABĮ 46¹ straipsnio 16 dalį akcijas superkantis akcininkas, akcijų savininkui jų savanoriškai nepardavus, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti išduoti materialiąsias akcijas arba įpareigoti sąskaitų tvarkytojus padaryti įrašus apie akcijų nuosavybės teisės perėjimą, nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo. Ši nuostata patvirtina, kad akcijų priverstinio išpirkimo procedūra apima atskirus teisinius veiksmus, kurių atlikimas gali lemti nuosavybės teisės į ginčo akcijas perėjimą. Taigi, apeliantės argumentas, kad akcijų perleidimo klausimas dar turės būti sprendžiamas teisme kitoje civilinėje byloje, savaime nepaneigia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Priešingai, būtent galimybė pradėti ar tęsti tokią procedūrą ir lemia būtinybę iki ginčo galutinio išsprendimo išsaugoti esamą padėtį.

Nepagrįstas ir apeliantės teiginys, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog iki 2025 m. gruodžio 9 d. buvo UAB „ZONA OPTIMA“ akcininkė. Ieškovė nuosekliai nurodo, kad kartu su sutuoktiniu bendrovės akcininkais buvo nuo 1992 metų ir kad nuo pat bendrovės įsteigimo jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė 2 134 vienetai paprastųjų vardinių bendrovės akcijų. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė byloje yra pateikusi atitinkamus įrodymus. Todėl apeliantės teiginys, kad ieškovės akcininko statusas grindžiamas vien deklaratyviais teiginiais, neatitinka bylos duomenų. Tai, kad apeliantė ginčija ieškovės pateiktų įrodymų pakankamumą ar jų pagrindu nustatytinas aplinkybes, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Šioje proceso stadijoje nėra pagrindo galutinai spręsti nei dėl ieškovės nuosavybės teisių į ginčo akcijas, nei dėl jos, kaip akcininkės, statuso, kadangi tai yra pagrindinės bylos nagrinėjimo dalykas. Laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju skirtos ne šiam ginčui iš anksto išspręsti, o užtikrinti, kad iki jo išsprendimo nebūtų pakeista esama faktinė ir teisinė padėtis.

Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad ieškovės kreipimasis į teismą dėl akcijų išpirkimo kainos atitikties teisingumo reikalavimams neva reiškia jos siekį tęsti akcijų išpirkimo procedūrą ir todėl kelia abejonių dėl tikrųjų ieškovės ketinimų. Vien pasinaudojimas ABĮ 46¹ straipsnio 13 dalyje įtvirtintu teisių gynimo būdu nereiškia, kad ieškovė pripažįsta akcijų priverstinio išpirkimo teisėtumą ar atsisako savo pozicijos dėl nuosavybės teisių į ginčo akcijas. Priešingai, toks ieškovės procesinis veiksmas vertintinas kaip siekis apsaugoti savo turtinius interesus ir tuo atveju, jeigu akcijų išpirkimo procedūra būtų pripažinta teisėta, užtikrinti teisingą už akcijas mokėtiną kainą. Taigi ieškovės pasirinkimas pasinaudoti įstatyme numatytu papildomu savo teisių gynimo būdu nėra nesuderinamas su jos siekiu išsaugoti akcininkės statusą ir ginčyti jos akcijų priverstinio išpirkimo teisėtumą. Priešingai, tokia procesinė pozicija leidžia ieškovei visapusiškai ginti savo teises ir turtinius interesus, nepriklausomai nuo to, kokia kryptimi bus išspręsti susiję ginčai.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, vertintina, kad apeliantės nurodomos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Esant nebaigtam ginčui dėl ieškovės teisių į ginčo akcijas ir egzistuojant galimybei atlikti veiksmus, galinčius lemti jų nuosavybės teisės perėjimą, būtina išsaugoti ginčo objektą bei šalių faktinę ir teisinę padėtį iki galutinio teismo sprendimo. Pažymėtina, kai egzistuoja poreikis išsaugoti ginčo objektą nepakitusį, tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) ir nesukelianti neproporcingų suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu ji taikoma (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2025 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-858-467/2025). Todėl pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pagrįstos, proporcingos ir būtinos veiksmingai ieškovės teisinei gynybai užtikrinti, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jų panaikinti.

Dėl procesinės bylos baigties

Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, todėl ją naikinti ar pakeisti remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. balandžio 22 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.