- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-30
- Bylos Nr.
- e2A-603-425/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18856-2025-7
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Pareiškėjas
- T. A.
- Suinteresuotas asmuo
- R. M., J. A., " Turto bankas ", Kauno miesto 24-asis notaro biuras
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – R. M. ir J. A., ir suinteresuotų asmenų R. M. ir J. A. savarankiškus reikalavimus dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu. Ginčo esmė
Šalies argumentai
Pareiškėja T. A. (toliau ir – pareiškėja, ir apeliantė) pateiktu pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. M., gim. (duomenys neskelbtini), po E. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) E. M. ir B. M. sudarė santuoką. Tiek iki santuokos sudarymo, tiek po jos E. M. ir B. M. bendrų vaikų nesusilaukė. Iki santuokos sudarymo E. M. buvo susilaukęs 2 vaikų su kita partnere – sūnaus R. M. ir dukros J. A.. (duomenys neskelbtini) Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymos pagrindu E. M. ir B. M. įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centras duomenų bazėje šis turtas buvo ir iki šiol yra registruotas B. M. vardu. (duomenys neskelbtini) E. M. mirė. E. M. nebuvo sudaręs testamento. Tuo tarpu po E. M. mirties jo sutuoktinė B. M. palikimą priėmė faktiškai padėjusi paveldimą turtą valdyti, kadangi B. M. po E. M. mirties ir toliau valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini). B. M. po E. M. mirties bute gyveno, prižiūrėjo nekilnojamąjį bei jame esantį kilnojamąjį turtą, juo rūpinosi, t. y. jį remontavo, tvarkė, mokėjo komunalinius mokesčius ir kitus su turto išlaikymu susijusius mokesčius ir pan. (duomenys neskelbtini) B. M. išreiškė valią po savo mirties palikti pareiškėjai visą jai nuosavybės teise priklausantį turtą, įskaitant butą, esantį (duomenys neskelbtini). B. M. (duomenys neskelbtini) mirė ir pareiškėja kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. (duomenys neskelbtini) notarų biuras atsisakė išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi nėra duomenų, kas po E. M. mirties priėmė jo palikimo dalį į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėja nurodė, kad B. M. faktinį valdymą pripažino ir kiti vieninteliai galimi E. M. įpėdiniai, t. y. suinteresuoti asmenys R. M. ir J. A., kadangi jie daugiau nei 32 metus po E. M. mirties nesiėmė jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti, t. y. nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo.
Atsiliepimas
Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame prašė pareiškėjos pareiškimo tenkinimo klausimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo J. A. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą su savarankiškai reikalavimais, kuriame prašė pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti. Taip pat suinteresuotas asmuo prašė teismo atnaujinti terminą palikimui priimti, kuris buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad jai nebuvo žinoma, kad jos tėvas, E. M., kartu su savo sutuoktine B. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi suinteresuotas asmuo nežinojo apie E. M. turtą, negalėjo realizuoti savo teisės priimti turto dalies po E. M. mirties.
Suinteresuotas asmuo R. M. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą su savarankiškai reikalavimais, kuriame prašė pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti. Taip pat suinteresuotas asmuo prašė teismo atnaujinti terminą palikimui priimti, kuris buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių. Nurodė, kad jam nebuvo žinoma, jog E. M. su B. M. turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl suinteresuotas asmuo negalėjo realizuoti savo teisės priimti turto dalies po E. M. mirties.
Pareiškėja pateikė atsiliepimą į suinteresuotų asmenų R. M. ir J. A. savarankiškus reikalavimus, kuriame prašė suinteresuotų asmenų savarankiškus reikalavimus atmesti. Pareiškėja atsiliepime nurodė, kad aplinkybės, jog suinteresuoti asmenys nebendravo su E. M. ir nežinojo apie palikimo sudėtį, nesudaro pagrindo atnaujinti terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių. Taip pat pareiškėja nurodė, kad suinteresuoti asmenys terminą priimti palikimui yra praleidę daugiau nei 30 metų, todėl toks delsimas iš esmės yra nepateisinamas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2026 m. balandžio 2 d. sprendimu pareiškėjos T. A. pareiškimą tenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. M., gim. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi turtą valdyti; juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Teismas taip pat tenkino suinteresuoto asmens J. A. pareiškimą ir atnaujino suinteresuotam asmeniui J. A. įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po suinteresuoto asmens J. A. tėvo E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pagal įstatymą priimti; išaiškino suinteresuotam asmeniui J. A., kad ji turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.
Teismas tenkino ir suinteresuoto asmens R. M. pareiškimą ir atnaujino suinteresuotam asmeniui R. M. įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po suinteresuoto asmens R. M. tėvo E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pagal įstatymą priimti, išaiškino suinteresuotam asmeniui R. M., kad jis turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.
Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad teismui abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, o nesant jokių įrodymų, paneigiančių, jog B. M. po savo sutuoktinio E. M. mirties, atliko aktyvius veiksmus valdydama palikėjui E. M. priklausiusį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), teismas pripažino, kad B. M. po savo sutuoktinio E. M. mirties (duomenys neskelbtini) atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą. Nustatė, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Dėl to pareiškėjos reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. M. po sutuoktinio E. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) patenkino.
Nors pareiškėja nurodė, kad suinteresuoti asmenys praleido terminą palikimui, atsiradusiam po E. M. mirties, priimti daugiau nei 30 metų, todėl terminas palikimui, atsiradusiam po E. M. mirties, priimti negali būti atnaujintas, teismas vertino, kad laiko tarpas tarp palikimo atsiradimo ir kreipimosi į teismą pats savaime negali būti pagrindas pareiškimui atmesti ir neanalizuoti (nevertinti) kitų reikšmingų aplinkybių.
Nustatė, kad tiek suinteresuotas asmuo J. A., tiek suinteresuotas asmuo R. M. bei palikėjo sutuoktinė B. M. dar (duomenys neskelbtini) paveldėjo turtą po E. M. mirties, kurį sudarė: automobilis VAZ 2101,valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini); garažas boksas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) g. Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) rajono sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ esantis sodo namelis, kiti statiniai ir sodiniai, tačiau butas, esantis (duomenys neskelbtini), į paveldėto turto sudėtį įtrauktas nebuvo. Sprendė, kad suinteresuoti asmenys J. A. ir R. M. buvo sąžiningi, atidūs bei rūpestingi, siekdami įgyvendinti paveldėtojų teises ir konstatavo, kad teisingas pareiškėjos, kurios tenkintas prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir kitų asmenų (palikėjo E. M. vaikų), kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą suinteresuotiems asmenims J. A. ir R. M. palikimui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), priimti. Pripažinęs, kad suinteresuoti asmenys J. A. ir R. M. 1964 m. CK 587 straipsnyje nustatytą šešių mėnesių terminą palikimui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nusprendė esant pagrindui šį terminą atnaujinti.
Be to, nurodė, kad dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipiasi vieninteliai E. M. vaikai, kitų vaikų jis neturėjo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas į paveldimą turtą pretenzijų nereiškė, kas, teismo vertinimu, sudarė pagrindą teigti, jog atnaujinus įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas pažeisti nebus.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėja T. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 2 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – atmesti suinteresuotų asmenų R. M. ir J. A. pareiškimus dėl termino palikimui priimti atnaujinimo; priteisti iš suinteresuotų asmenų R. M. ir J. A. pareiškėjos T. A. naudai visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neidentifikavo nė vienos konkrečios objektyvios aplinkybės, kuri būtų realiai sutrukdžiusi suinteresuotiems asmenims per įstatyme nustatytą terminą priimti palikimą ar domėtis visa palikimo sudėtimi. Priešingai, civilinėje byloje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys dar (duomenys neskelbtini) aktyviai dalyvavo paveldėjimo procese po E. M. mirties, priėmė dalį palikimo, žinojo apie palikimo atsiradimo faktą bei palikėjo gyvenamąją vietą. Be to, suinteresuoti asmenys žinojo, kad jų tėvas E. M. iki mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl dalyvaudami paveldėjimo byloje turėjo realią galimybę reikšti notarui pretenzijas dėl galimai nepilnos paveldimo turto sudėties, prašyti papildyti paveldimo turto masę ar bent jau aiškintis šio turto teisinį statusą. Nepaisant to, suinteresuoti asmenys daugiau kaip trisdešimt metų nesiėmė jokių veiksmų galimam palikėjo turtui nustatyti.
Pasak apeliantės, teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys patys patvirtino, kad nesidomėjo, kokiu pagrindu jų tėvas naudojosi ginčo butu, neklausė, ar šis turtas jam priklausė nuosavybės teise, nesiaiškino jo teisinio statuso ir apskritai nesidomėjo tėvo turtiniais klausimais. Mano, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina ne objektyvių kliūčių egzistavimą, o pačių suinteresuotų asmenų ilgalaikį neveikimą ir nesidomėjimą galimomis paveldėjimo teisėmis.
Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, jog 1993 m. ginčo butas nebuvo įtrauktas į paveldimo turto sudėtį, tačiau visiškai nesiaiškino, dėl kokių priežasčių tai įvyko. Sprendime nenustatyta, ar butas tuo metu apskritai priklausė E. M. nuosavybės teise, ar egzistavo teisinis pagrindas jį laikyti paveldimu turtu, ar tai buvo notaro klaida, ar pačių įpėdinių neveikimo pasekmė. Teismas taip pat nenustatė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ginčo turtas buvo sąmoningai nuslėptas ar kad suinteresuoti asmenys neturėjo galimybės apie jį sužinoti. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas faktiškai preziumavo, kad buto neįtraukimas į paveldimo turto sudėtį savaime pateisina termino praleidimą.
Be to, apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į vienus esminių civilinės teisės principų – civilinių teisinių santykių stabilumo, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugą. Pasak apeliantės, paveldėjimo teisiniai santykiai nagrinėjamu atveju buvo susiklostę ir faktiškai stabilizavęsi dar (duomenys neskelbtini), kai buvo pradėtas paveldėjimo procesas po E. M. mirties, priimta dalis palikimo ir ilgą laiką nebuvo reiškiama jokių pretenzijų dėl ginčo buto.
Teigia, kad termino atnaujinimas po tokio ilgo laikotarpio neišvengiamai sukels naujus teisinius ginčus tarp bendraturčių dėl turto valdymo, naudojimo, išlaikymo bei disponavimo juo tvarkos.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į pareiškėjos apeliacinį skundą suinteresuoti asmenys su savarankiškais reikalavimais prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimuose nurodoma, kad 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurta Lietuvos Nepriklausomybė, o iki tol buvo gyvenama pagal sovietinės valdžios įstatymus, tai reiškė, kad fiziniai asmenys nekilnojamojo turto asmeninės nuosavybės teise nevaldė. Palikėjas E. M. su B. M. susituokė (duomenys neskelbtini), t. y. sovietmečiu ir ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuomojosi ir jame gyveno. Būdami susituokę, (duomenys neskelbtini) Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymos pagrindu E. M. ir B. M. įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). E. M. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. po 2 mėnesių ir 10 dienų, po nuosavybės teisės į butą įgijimą. E. M. dukra ir sūnus žinojo, kad tėvas su savo sutuoktine gyvena nuomotame bute ir per tokį trumpą laiką vaikai nesužinojo, kad butas yra įgytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes tėvas, po sandorio, labai greitai mirė. Mirus E. M., suinteresuoti asmenys išreiškė savo valią priimti palikimą likusį po palikėjo mirties. Itin trumpas laiko tarpas tarp nuosavybės įgijimo ir palikėjo mirties bei tik ką šalyje pasikeitusio laikmečio, nesudarė pagrindo manyti, jog mirusysis galėjo turėti nuosavybės teise įgytą butą, kurį būtų galima paveldėti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 313 straipsnyje įtvirtintas draudimas apeliacinės instancijos teismui dėl apelianto priimti blogesnį, negu yra skundžiamas, sprendimą ar nutartį, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių, taip pat nustatytos nurodyto draudimo išimtys. Pagal šią teisės normą blogesnio sprendimo priėmimu, be kita ko, nelaikoma, kai sprendimas priimtas CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju. CPK 320 straipsnio, reglamentuojančio bylos nagrinėjimo ribas, 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas nagrinėjant CPK IV dalies XIX, XX skyriuose ir V dalyje numatytų kategorijų bylas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje, sprendžiamas teismo sprendimo dalių, kuriomis patenkinti suinteresuotų asmenų savarankiški reikalavimai dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad E. M. ir B. M. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), jos metu B. M. vardu įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo data (duomenys neskelbtini) E. M. mirė (duomenys neskelbtini). Suinteresuoti asmenys šioje byloje J. A. ir R. M. yra E. M. vaikai, o pareiškėja T. A. yra B. M. testamentinė įpėdinė.
Byloje nekilo ginčas, kad B. M. vardu įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo sutuoktinių E. M. ir B. M. bendroji jungtinė nuosavybė, o E. M. mirus, jam priklausanti ½ ginčo buto dalis nebuvo įtraukta į paveldimo turto sąrašą.
Dėl to, pareiškėja, mirus B. M. ir visą turtą testamentu palikus pareiškėjai, siekdama paveldėti ginčo butą, kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. M., gim. (duomenys neskelbtini), po E. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Teismas šį reikalavimą patenkino, suinteresuoti asmenys šios sprendimo dalies apeliacine tvarka neskundžia.
Gavę pareiškėjos T. A. pareiškimą suinteresuoti asmenys byloje E. M. vaikai J. A. ir R. M. pareiškė savarankiškus reikalavimus, prašydami atnaujinti terminą palikimui priimti, kuris buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad jiems nebuvo žinoma apie tai, kad ginčo butas priklausė ir jų tėvui, pateikė rašytinius įrodymus, kad mirus E. M. suinteresuoti asmenys priėmė tėvo palikimą, jiems buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, tačiau ginčo turtas į paveldimo turto masę nebuvo įtrauktas, nes buvo registruotas B. M. vardu.
Pirmosios instancijos teismas patenkino suinteresuotų asmenų reikalavimus ir atnaujino jiems terminą priimti E. M. palikimą dėl ginčo turto, teismas sprendė, kad ta aplinkybė, jog suinteresuotiems asmenims nebuvo žinoma apie tėvo su sutuoktine jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą, sudaro pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti. Su šia sprendimo dalimi nesutinka pareiškėja, teigdama, kad teismas nenustatė jokių nuo suinteresuotų asmenų nepriklausančių objektyvių termino praleidimo priežasčių, kad teismas neatsižvelgė į teisinių santykių stabilumo principą ir kt.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje dalyvaujančių asmenų procesiniais dokumentais, priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, įvertinęs byloje spręstų klausimų teisinį pobūdį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje konkrečioje byloje neteisingai išsprendė bylą.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d.
Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (1964 m. CK 587, 591 straipsniai, 2000 CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. 1964 m. CK 587 straipsnio, taikytino nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, 2 dalyje buvo nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CPK 587 straipsnio 3 dalis).
Pareiškėja, kaip testamentinė įpėdinė, nagrinėjamoje byloje pareiškė teismui prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo fakto nustatymo, nurodydama, kad palikėja B. M. mirusio sutuoktinio E. M. palikimą į 1/2 ginčo buto paveldėjo jį pradėjusi faktiškai valdyti. Pareiškime buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) E. M. buvo konstatuota mirtis, po E. M. mirties jo sūnus R. M. ir dukra J. A. per įstatymų nustatyta terminą palikimo nepriėmė, o jo sutuoktinė B. M. palikimą priėmė faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, kadangi B. M. po E. M. ir toliau valdė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), jame gyveno, prižiūrėjo nekilnojamąjį bei jame esantį kilnojamąjį turtą bei juo rūpinosi, t. y. jį remontavo, tvarkė, mokėjo komunalinius mokesčius ir kitus su turto išlaikymu susijusius mokesčius ir pan.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos teismui pateiktame pareiškime yra nurodytos neteisingos faktinės aplinkybės dėl palikimo nepriėmimo, nes nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad tiek E. M. pergyvenusi sutuoktinė B. M., tiek suinteresuoti asmenys E. M. vaikai J. A. ir R. M. E. M. palikimą priėmė vienu iš įstatyme numatytų būdų – pateikęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimus dėl palikimo priėmimo.
Aplinkybę, kad J. A. ir R. M. (duomenys neskelbtini) paveldėjo turtą po E. M. mirties, kurį sudarė: automobilis VAZ 2101,valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini); garažas boksas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) g. Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) rajono sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ esantis sodo namelis, kiti statiniai ir sodiniai patvirtino J. A. pateiktas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas. Nors B. M. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo į bylą nepateikta, aplinkybė, kad B. M. priėmė palikimą po vyro mirties suinteresuotų asmenų nebuvo ginčijama, minėtame (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijime nurodyta, kad į kitą dalį turto paveldėjimo teisės liudijimas jau išduotas, be to suinteresuoti asmenys pateikė teismui Kauno miesto apylinkės teismo 1993 m. gruodžio 22 d. sprendimo nuorašą, iš kurio matyti, kad tarp E. M. paveldėtojų J. A. ir R. M. ir B. M. buvo kilęs teisinis ginčas dėl paveldėto turto. Iš šio sprendimo taip pat matyti, kad ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), į paveldėto turto sudėtį įtrauktas nebuvo ir teismo sprendime dėl paveldėjimo padalijimo liko nepadalintas.
Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis, 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis), todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Ž. v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-86/2007; kt.). Įpėdinis, pareiškęs, kad priima palikimą, laikomas priėmusiu visą turtą, t. y. ne tik jam žinomą turtą, bet ir turtą, kuris jam palikimo metu nebuvo žinomas, ar kuris, kaip šios bylos atveju, išduodant paveldėjimo teisės liudijimą nebuvo įtrauktas į paveldimo turto apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tiek B. M., tiek J. A. ir R. M. įgyvendino savo valią priimti E. M. palikimą paduodami notarui pareiškimus dėl palikimo priėmimo, kurių pagrindu jiems buvo išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai, priėmę palikimą paveldėtojai sprendė ginčą dėl paveldėto turto padalijimo teisme.
Palikimo priėmimas faktiniu valdymu ir palikimo priėmimas, paduodant dėl jo pareiškimą notarui yra alternatyvūs palikimo priėmimo būdai ir neįmanomi taikyti tam pačiam įpėdiniui dėl to paties palikimo priėmimo. Taigi įpėdinis, pateikęs pareiškimą notarui ir priėmęs palikimą, nebetenka teisės kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad palikimą jis priėmė faktiniu valdymu. Dėl to pripažintina, kad toks pareiškėjos pateiktas pareiškimas – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. M. priėmė E. M. palikimą faktiniu valdymu, kai B. M. E. M. palikimą priėmė notariniu būdu, teisme negalėjo būti priimtas, nagrinėjamas ir galiausiai patenkinamas.
Tas pats pasakytina ir dėl suinteresuotų asmenų savarankiškų reikalavimų byloje, kuriais jie prašė atnaujinti terminą palikimui priimti, nes palikimą suinteresuoti asmenys yra priėmę, tai padarė nepraleisdami 6 mėnesių termino, todėl pareiškimai dėl termino palikimui priimti atnaujinimo negalėjo būti nagrinėjami teisme.
Tai, kad po paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo paaiškėjo aplinkybės, jog paveldimą turtą sudaro ir kitas turtas, t. y. dalis ginčo buto, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad B. M. iki savo mirties buvo įgijusi teisę minėtą palikimo dalį priimti kitu palikimo priėmimo būdu, o suinteresuoti asmenys laikytini praleidę terminą priimti konkretų palikimą, nes priėmus palikimą vienu iš įstatyme numatytų būdų, laikoma, kad priimtas visas palikimas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, nes nesant faktinio ir teisinio pagrindo patenkino pareiškėjos reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. M. po vyro E. M. mirties atsiradusį palikimą – dalį buto, priėmė, pradėdama turtą faktiškai valdyti, bei suinteresuotų asmenų savarankiškus reikalavimus atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.
Pasisakant dėl pareiškėjos pareiškime nurodytų argumentų, kad po B. M. mirties įpėdinė T. A. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notarų biurą su pareiškimu dėl B. M. palikimo priėmimo, tačiau (duomenys neskelbtini) notarų biuras atsisakė išduoti T. A. paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi nėra duomenų, kas po E. M. mirties priėmė jo palikimo dalį į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą – paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Analogiškos taisyklės nustatytos 1964 m. CK 598, 599 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).
Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis) (per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CPK 587 straipsnio 3 dalis)), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas.
Taigi pareiškėjai teigiant, kad (duomenys neskelbtini) notarų biuras atsisakė išduoti T. A. paveldėjimo teisės liudijimą į B. M. paliktą turtą, kadangi nėra duomenų, kas po E. M. mirties priėmė jo palikimo dalį į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o nagrinėjamoje byloje nustatytoms aplinkybėms patvirtinant, kad palikimą po E. M. mirties priėmė būtent B. M., J. A. ir R. M., pareiškėja ir suinteresuoti asmenys turi teisę ir galimybę kreiptis į E. M. palikimo atsiradimo vietos notarą, užvedusį paveldėjimo bylą, dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į atsiradusį palikimą (CK 5.66 straipsnis, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 2 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas padarė materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, kas lėmė neteisingą bylos išsprendimą – nenustatyti tikrieji tiek pareiškėjos, tiek suinteresuotų asmenų siekiai paveldėjimo teisiniuose santykiuose, bei atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu bei nepagrįstai atnaujino terminus palikimui priimti, nes palikimas buvo priimtas E. M. paveldėtojų aktyviais valiniais veiksmais, paduodant pareiškimus dėl palikimo priėmimo notarui nepraleidžiant įstatyme nustatyto termino.
Suinteresuoti asmenys Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 2 d. sprendimo neskundė, atsiliepimuose į apeliacinį skundą nekėlė klausimo dėl pareiškėjos pareikšto pareiškimo ydingumo, taigi apeliacinį skundą byloje pateikė tik viena šalis – pareiškėja, tačiau ir jos apeliaciniame skunde nėra nurodoma argumentų dėl pirmosios instancijos teismo padarytų materialiosios ir procesinės teisės pažeidimų, susijusių suinteresuotų asmenų pareiškimo nagrinėjimu teisme.
CPK 313 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių, tačiau nelaikomas blogesnio sprendimo priėmimu skundžiamo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pat kai sprendimas priimtas šio Kodekso 320 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju. CPK 329 straipsnio 1 dalis numato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.
Spręstina, kad pripažinus, jog pirmosios instancijos teismas padarė materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, nes tiek pareiškėjos, tiek suinteresuotų asmenų pareiškimai negalėjo būti nagrinėjami teisme, dėl ko buvo neteisingai išspręsta bylą, ir bylą nutraukus apeliacinėje instancijoje, toks procesinis sprendimas pažeistų CPK 313 straipsnio nuostatas apeliantės atžvilgiu. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir remiantis CPK 313 straipsniu, teismo sprendimas panaikintinas ir klausimai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei termino palikimui priimti atnaujinimo grąžintini pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nuo pareiškimų priėmimo stadijos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Sprendimą panaikinus ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 2 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nuo pareiškimų priėmimo stadijos.