- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-29
- Bylos Nr.
- 2S-528-940/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02820-2026-3
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Pareiškėjas
- D. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Zenas Zenkevičius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas D. P. pateikė skundą dėl antstolio Zeno Zenkevičiaus veiksmų, kuriuo prašė: (1) pripažinti antstolio neveikimą, pasireiškusį atsisakymu priimti pareiškėjo 2026 m. kovo 2 d. pateiktą skundą, neteisėtu; (2) panaikinti 2026 m. vasario 12 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-26-14-1979; (3) panaikinti 2026 m. vasario 25 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-26-14-2483; (4) įpareigoti antstolį pateikti teismui ir pareiškėjui visų vykdymo išlaidų dokumentinį pagrindimą: sąskaitas, mokėjimo pavedimus, trečiųjų asmenų paslaugų dokumentus. Nurodė, kad antstolis neteisėtai 2026 m. kovo 2 d. grąžino pareiškėjo pateiktą skundą, kadangi skundas buvo pateiktas dėl naujų procesinių veiksmų, t. y. 2026 m. vasario 12 d. ir 2026 m. vasario 25 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimų. Pažymėjo, kad teisme nagrinėjami kiti skundai yra susiję su ankstesniais antstolio patvarkymais. Teigė, kad 2026 m. vasario 12 d. ir 2026 m. vasario 25 d. išlaidų apskaičiavimuose nurodytos skirtingos sumos atsirado per labai trumpą laikotarpį, kas rodo, kad vykdymo išlaidos nėra apskaičiuojamos pagal objektyvią metodiką, o vykdymo išlaidų dydis formuojamas savavališkai. Nors antstolis nurodė, kad vykdymo išlaidų koregavimas buvo atliktas rankiniu būdu, tačiau nepateikė jokios skaičiavimo formulės ir metodikos pagrindimo; taip pat jokių sąskaitų, mokėjimo pavedimų, trečiųjų asmenų paslaugų dokumentų. Pažymėjo, kad po Vilniaus apygardos teismo nutarties pareiškėjui buvo grąžinta 107 Eur, tačiau netrukus po to vykdymo išlaidų dydis vėl padidėjo, kas rodo, jog vykdymo išlaidų dydis vykdomojoje byloje yra savavališkai koreguojamas, siekiant kompensuoti antstolio neteisėtų veiksmų pasekmes.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmai 2026 m. balandžio 15 d. nutartimi pareiškėjo D. P. skundą dėl antstolio Zeno Zenkevičiaus veiksmų atmetė.
Teismas iš vykdomosios bylos Nr. 0014/24/01692 medžiagos nustatė, kad antstolis 2026 m. vasario 3 d. patvarkymu Nr. S-26-14-1338 patenkino pareiškėjo skundą ir grąžino pareiškėjui 107,24 Eur, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo nutartį, tokiu būdu išnagrinėdamas ir pareiškėjo 2026 m. sausio 29 d. reikalavimą ir 2026 m. vasario 3 d. skundą. Pareiškėjas 2026 m. sausio 29 d. pateikė ir prašymą dėl išsamios vykdymo išklotinės ir jas pagrindžiančių dokumentų pateikimo, tą pačią dieną pateikė ir skundą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir informacijos nepateikimo. Antstolis 2026 m. vasario 4 d. priėmė patvarkymą Nr. S-26-14-1396, kuriuo nurodė, kad patenkino skolininko skundą ir pateikė skolininkui detalią informaciją apie vykdomojoje byloje atliktus procesinius veiksmus, parengė pažymą apie vykdymo eigą. 2026 m. vasario 4 d. pareiškėjo pateiktą skundą antstolis patenkino, priimdamas 2026 m. vasario 5 d. patvarkymą Nr. S-26-14-1435. Pareiškėjas teikė 2026 m. vasario 4 d., 2026 m. vasario 5 d. skundus, susijusius su vykdymo išlaidų skaičiavimu. Nagrinėdamas šiuos skundus, antstolis 2026 m. vasario 11 d. priėmė patvarkymą Nr. S-26-14-1797, kuriuo nutarė mokesčio už pažymos apie vykdymo eigą parengimą ir antstolio išlaidų tretiesiems asmenims neįtraukti į vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Be to, antstolis atliko ir naujus vykdymo išlaidų skaičiavimus (2026 m. vasario 12 d. Nr. S-26-14-1979 bei 2026 m. vasario 25 d. Nr. S-26-14-2483), kuriuose yra nurodytos konkrečios vykdymo išlaidų sumos ir teisinis pagrindas, pagal kurį tokios išlaidos buvo apskaičiuotos.
Teismas taip pat nustatė, kad antstolis priėmė 2026 m. vasario 12 d. patvarkymą Nr. S-26-14-1980, kuriame nurodė, jog vykdomojoje byloje yra aktualus 2026 m. vasario 12 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas, nutarė anuliuoti patvarkymą Nr. S-26-14-1911 ir skolininko skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.
Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad antstolis yra priėmęs patvarkymus, kuriais buvo išnagrinėti visi pareiškėjo pateikti skundai ir atliktas naujas 2026 m. vasario 12 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas, į kurį nebuvo įtrauktos jokios pareiškėjo ginčijamos vykdymo išlaidų sumos, ir tokiu būdu iš esmės buvo patenkinti pareiškėjo pateikti skundai.
Vadovaudamasis CPK 611 straipsnio 3 dalimi, 510 straipsnio 3 dalimi, teismas darė išvadą, kad, 2026 m. vasario 11 d. priimdamas patvarkymą Nr. S-26-14-1797, antstolis nepažeidė CPK 510 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes skundą antstolis gavo 2025 m. vasario 11 d. ir tą pačią dieną priėmė patvarkymą, o visus kitus gautus prašymus ir skundus antstolis taip pat išnagrinėjo nepažeisdamas penkių darbo dienų termino. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad antstolis tinkamai ir iš esmės išnagrinėjo pareiškėjo skundus.
Įvertinęs tai, jog į 2026 m. vasario 12 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-26-14-1979 yra įtrauktos tik vykdomosios bylos administravimo išlaidos, apskaičiuotos pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 109, 120, 124 ir 130 punkto reikalavimus, ir atlygis antstoliui, atsižvelgiant į tai, kad vykdomojoje byloje vykdomas pinigų sumų išieškojimas; nustatęs, kad nurodytos administravimo išlaidų sumos apskaičiuotos atsižvelgiant į byloje išieškomą pinigų sumą jas indeksuojant; atsižvelgęs į tai, kad šias sumas skaičiuojant pagrįstai atsižvelgta į tai, jog vykdymo procesas trunka ilgiau negu vienerius metus, o atlyginimas antstoliui yra nurodytas minimalaus dydžio pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimus, užmokestis už kokius nors kitus papildomai atliktus vykdymo veiksmus nėra nurodytas, teismas darė išvadą, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog vykdymo išlaidas 2026 m. vasario 12 d. ir 2026 m. vasario 25 d. antstolis apskaičiavo nepagrįstai. Teismas pažymėjo, jog vykdymo procesas nebuvo sustabdytas, todėl antstolis vykdomojoje byloje galėjo atlikti veiksmus, susijusius su vykdymo išlaidų skaičiavimu, ir kitus būtinus vykdymo veiksmus.
Nustatęs, kad pareiškėjas dėl tų pačių ar iš esmės tapačių antstolio veiksmų (neveikimo) jau yra pateikęs skundus, kurie yra priimti nagrinėti teisme ir išnagrinėti, teismas sprendė, jog, esant tokiai situacijai, antstolis, siekdamas išvengti tų pačių klausimų paralelinio nagrinėjimo bei galimų prieštaringų sprendimų priėmimo, pagrįstai 2026 m. kovo 2 d. raštu atsisakė priimti naują pareiškėjo skundą.
Teismas, nenustatęs pagrindo panaikinti antstolio Zeno Zenkevičiaus 2026 m. vasario 12 d. Nr. S-26-14-1979 bei 2026 m. vasario 25 d. Nr. S-26-14-2483 vykdymo išlaidų apskaičiavimų, darė išvadą, jog antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir veikė pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas D. P. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti bei įpareigoti antstolį pateikti išsamų, dokumentais ir matematine metodika pagrįstą vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Nurodo, jog teismas nepatikrino vykdymo išlaidų matematinio, dokumentinio ir metodologinio pagrindo bei jų realaus teisėtumo. Teismas neatsižvelgė į tai, jog išlaidos buvo pakartotinai perskaičiuotos, taip pat kad jos per trumpą laiką keitėsi, kas patvirtina pirminių apskaičiavimų nestabilumą ir nepatikimumą. Apelianto teigimu, teismas nepatikrino, kokiais konkrečiais dokumentais grindžiama kiekviena eilutė, kokie konkretūs įkainiai taikyti, kokia buvo detali sąmata, kokia taikyta matematinė formulė, koks yra aiškus ryšys tarp kiekvienos išlaidų eilutės ir galutinės sumos, ar egzistuoja realių mokėjimų įrodymai. Teismas neatsakė į pareiškėjo argumentą, jog nėra pateikta jokių sąskaitų, mokėjimo pavedimų, trečiųjų asmenų paslaugų dokumentų, detalios išlaidų struktūros, matematinio apskaičiavimo pagrindo. Teismas nevertino, jog antstolis pripažino rankinį išlaidų koregavimą, tačiau nepateikė jokio skaičiavimo algoritmo, jokios formulės ir jokio tarpinio skaičiavimo. Apelianto vertinimu, antstolis negalėjo atsisakyti priimti 2026 m. kovo 2 d. skundo kaip tariamai pakartotinio, nes ginčo objektas tuo metu jau buvo pakitęs ir buvo atsiradęs naujas procesinis veiksmas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsakė į esminius skundo argumentus, nuo kurių tiesiogiai priklausė ginčijamų vykdymo išlaidų teisėtumo vertinimas. Apelianto tvirtinimu, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai akcentuojama pareiškėjo bendradarbiavimo pareiga, kadangi pareiškėjas daugiau kaip metu buvo nedarbingas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria pareiškėjo D. P. skundas dėl antstolio Zeno Zenkevičiaus veiksmų atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
Pareiškėjas (apeliantas) D. P. su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus –Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-8581-1054/2026 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos laikotarpio nuo 2024 m. gruodžio 21 d. iki 2026 m. sausio 5 d. Informaciją apie ligos išmokos mokėjimą. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi, įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Kasacinis teismas, atskleisdamas reikalavimų įrodymams turinį, yra nurodęs, kad sąsajumas reiškia, jog faktiniai duomenys yra susiję su byla, t. y. jie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018, 39 punktas; 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-41-943/2023, 81 punktas). Pažymėtina, jog šioje byloje nagrinėjamas 2026 m. vasario 12 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-26-14-1979 ir 2026 m. vasario 25 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-26-14-2483 bei antstolio neveikimo, atsisakant priimti 2026 m. kovo 2 d. pateiktą skundą, (ne)pagrįstumo ir (ne)teisėtumo klausimas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto teikiama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacija apie ligos išmokos mokėjimą neturi jokios teisinės reikšmės ir įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nenustačius pateiktų naujų įrodymų sąsajumo su byloje nagrinėjamais klausimais ir pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytas išimtis, apelianto pateiktus įrodymus (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informaciją apie ligos išmokos mokėjimą) atsisakytina priimti. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutartis jau yra byloje, šis apelianto įrodymas taip pat nepriimamas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo
Byloje nustatyta, kad antstolis Zenas Zenkevičius vykdo vykdomąją bylą Nr. 0014/24/01692 pagal Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-3534-1024/2023 dėl 1 552 Eur skolos išieškojimo iš skolininko D. P. išieškotojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus naudai.
Skolininkas tiesiogiai teismui pateikė skundą dėl antstolio Zeno Zenkevičiaus veiksmų, nurodydamas, jog antstolis per CPK nustatytą terminą neperdavė jo 2026 m. kovo 2 d. skundo teismui, todėl prašė pripažinti tokį antstolio neveikimą neteisėtu. Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti 2026 m. vasario 12 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-26-14-1979 ir 2026 m. vasario 25 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-26-14-2483 bei įpareigoti antstolį pateikti teismui ir pareiškėjui visų vykdymo išlaidų dokumentinį pagrindimą. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog visi skolininko skundai buvo tinkamai ir laiku išnagrinėti, ir kad nėra jokio pagrindo teigti, jog vykdymo išlaidas 2026 m. vasario 12 d. ir 2026 m. vasario 25 d. antstolis apskaičiavo nepagrįstai, padaręs išvadą, kad antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir veikė pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus, pareiškėjo skundą atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog: (1) teismas nepatikrino vykdymo išlaidų matematinio, dokumentinio ir metodologinio pagrindo bei jų realaus teisėtumo; (2) teismas neatsižvelgė į tai, jog išlaidos buvo pakartotinai perskaičiuotos, taip pat kad jos per trumpą laiką keitėsi; (3) teismas nevertino, jog antstolis atliko rankinį išlaidų koregavimą, tačiau nepateikė jokios skaičiavimo formulės; (4) antstolis negalėjo atsisakyti priimti 2026 m. kovo 2 d. skundo kaip tariamai pakartotinio, nes ginčo objektas tuo metu jau buvo pakitęs ir buvo atsiradęs naujas procesinis veiksmas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.
CPK 510 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuojama privaloma ikiteisminė skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka. Skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą (šio straipsnio 2 dalis). Gautą skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (šio straipsnio 3 dalis).
CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.
Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos Nr. 0014/24/01692 duomenų nustatyta, kad: (1) skolininkas 2026 m. sausio 29 d. antstoliui pateikė prašymą dėl išsamios vykdymo išlaidų išklotinės ir jas pagrindžiančių dokumentų pateikimo bei skundą dėl išsamios vykdymo išlaidų detalizacijos ir išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikimo. Antstolis 2026 m. vasario 4 d. Patvarkymu Nr. S-26-14-1396 tenkino skolininko skundą (-us) ir pateikė jam detalią informaciją apie vykdomojoje byloje atliktus procesinius veiksmus. Taip pat antstolis skolininkui pateikė 2026 m. vasario 4 d. Pažymą apie vykdymo eigą Nr. S-26-14-1413; (2) 2026 m. vasario 3 d. skolininkas pateikė skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-118-803/2026 nevykdymo. Antstolis 2026 m. vasario 3 d. Patvarkymu Nr. S-26-14-1338 skundą tenkino; (3) 2026 m. vasario 4 d. skolininkas pateikė skundą dėl neteisėto priverstinio piniginių lėšų nurašymo. Antstolis 2026 m. vasario 5 d. Patvarkymu Nr. S-26-14-1435 skolininko skundą tenkino ir Piniginių lėšų apribojimų sistemoje (PLAIS) nurodė (duomenys neskelbtini) Eur dydžio neišieškomą sumą minimaliems skolininko vartojimo poreikiams; (4) skolininkas 2026 m. vasario 4 d., 2026 m. vasario 5 d., 2026 m. vasario 6 d. pateikė skundus dėl nepagrįsto vykdymo išlaidų apskaičiavimo. Dėl šių skundų antstolis 2026 m. vasario 11 d. priėmė Patvarkymą Nr. S-26-14-1797, kuriuo tenkino skolininko skundą (-us) ir į vykdymo išlaidų apskaičiavimą neįtraukė antstolio išlaidų tretiesiems asmenims (VĮ „Registrų centras“, AB „Lietuvos paštas“) už vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas, taip pat neskaičiavo mokesčio už pažymos apie vykdymo eigą parengimą; (5) skolininkas 2026 m. vasario 11 d. pateikė skundą dėl atsakymo tik į vieną iš kelių pateiktų skundų, skundų neperdavimo teismui, nepateiktos išsamios detalizacijos ir nuosekliai kintančios vykdymo išlaidų sumos. Antstolis 2026 m. vasario 12 d. Patvarkymu Nr. S-26-14-1980 skundą atmetė ir persiuntė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams; (6) antstolis atliko naujus vykdymo išlaidų skaičiavimus 2026 m. vasario 12 d. Nr. S-26-14-1979 bei 2026 m. vasario 25 d. Nr. S-26-14-2483, kuriuose yra nurodytos konkrečios vykdymo išlaidų sumos ir teisinis pagrindas, pagal kurį tokios išlaidos buvo apskaičiuotos; (7) skolininkas 2026 m. kovo 2 d. antstoliui pateikė skundą dėl 2026 m. vasario 12 d. Nr. S-26-14-1979 bei 2026 m. vasario 25 d. Nr. S-26-14-2483 vykdymo išlaidų apskaičiavimų nepagrįstumo. Antstolis 2026 m. kovo 2 d. Patvarkymu Nr. S-26-14-2747 skundą grąžino skolininkui, nurodydamas, jog visi jo pateikti skundai jau yra nagrinėjami teisme.
Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, jog visi pareiškėjo skundai, teikiami vykdomojoje byloje, yra iš esmės yra dėl tų pačių ar iš esmės tapačių antstolio veiksmų (neveikimo), t. y. vykdymo išlaidų nepagrįstumo. Nutarties 29 punkte iš vykdomosios bylos duomenų nustatytos aplinkybės patvirtina, jog visi pareiškėjo skundai buvo tinkamai antstolio išnagrinėti, arba juos tenkinant, arba nesutinkant ir perduodant teismui. Taip pat pareiškėjui buvo pateikta išsami pažyma apie vykdymo eigą, paskaičiuotas vykdymo išlaidas; tenkinus pareiškėjo skundus, vykdomojoje byloje atlikti nauji vykdymo išlaidų skaičiavimai. Nors dėl šioje byloje ginčijamų 2026 m. vasario 12 d. ir 2026 m. vasario 25 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimų nėra priimta atskirų antstolio patvarkymų, tačiau iš pareiškėjo antstoliui pateikto 2026 m. kovo 2 d. skundo turinio matyti, jog pareiškėjas ginčija vykdymo išlaidas pagal minėtus apskaičiavimus iš esmės tapačiais argumentais kaip ankstesniuose, arba antstolio patenkintuose, arba teismui perduotuose skunduose. Pažymėtina ir tai, jog vykdymo procese turi būti laikomasi proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, jog pareiškėjas pakartotinai teikia skundus dėl tų pačių aplinkybių, nesudaro pagrindo įpareigoti antstolį juos priimti ir nagrinėti iš naujo. Be to, pareiškėjas savo teisę apskųsti konkrečiais antstolio patvarkymais atliktus vykdymo išlaidų apskaičiavimus realizavo pateikdamas skundą dėl antstolio veiksmų tiesiogiai teismui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto argumentas dėl neteisėto antstolio neveikimo, atsisakant priimti jo 2026 m. kovo 2 d. skundą, nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties nurodytu pagrindu.
Apeliantas taip pat ginčija antstolio atliktus 2026 m. vasario 12 d. Nr. S-26-14-1979 ir 2026 m. vasario 25 d. Nr. S-26-14-2483 vykdymo išlaidų apskaičiavimus. Teigia, jog teismas nepatikrino vykdymo išlaidų matematinio, dokumentinio ir metodologinio pagrindo bei jų realaus teisėtumo; neatsižvelgė į tai, jog išlaidos buvo pakartotiniai perskaičiuotos, kad buvo atliktas rankinis išlaidų koregavimas, taip pat kad išlaidos per trumpą laiką keitėsi. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, su šiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.
Vadovaujantis CPK nuostatomis pripažintina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas, kurias sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu (CPK 609 straipsnio 1 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 105.1.-105.3. punktai). Pagal CPK 609 straipsnio 3 dalį, vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (toliau – ir SVI).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolio Zeno Zenkevičiaus 2026 m. vasario 12 d. priimtame vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-26-14-1979 yra nurodytos 395,04 Eur vykdymo išlaidos, kurias sudaro: 77,52 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidos, 38,76 Eur ½ administravimo išlaidų už antrus vykdymo metus, 38,76 Eur ½ administravimo išlaidų už pirmus vykdymo metus ir 240 Eur atlygis antstoliui, o 2026 m. vasario 25 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-26-14-2483 prie jau minėtų vykdymo išlaidų pridėtos papildomos 14,15 Eur išlaidos tretiesiems asmenims, t. y. 9,84 Eur Turto arešto aktų registro išlaidos ir 4,31 Eur pašto išlaidos.
Pažymėtina, jog SVI 108 straipsnis nurodo, jog administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai vykdant vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo nurodyti SVI 109 punkte. Kai išieškotina suma yra nuo 1 500 iki 2 000 eurų, administravimo išlaidos antstoliui sudaro 48 Eur, o atlygis antstoliui – 15 procentų nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 240 eurų (SVI 190.9 papunktis). Atsižvelgiant į tai, jog skolos dydis nagrinėjamu atveju yra (duomenys neskelbtini) Eur, antstolis pagrįstai apskaičiavo 240 Eur dydžio atlygį antstoliui. Remiantis SVI 135 punktu, SVI nustatytos vykdymo išlaidos, išskyrus nustatytas procentine išraiška, indeksuojamos atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Ketvirčio vartotojų kainų indeksą vykdymo išlaidoms indeksuoti savo interneto svetainėje skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Remiantis Lietuvos statistikos departamento interneto svetainėje viešai skelbiama informacija, vartotojų kainų indeksas sprendimų vykdymo išlaidoms indeksuoti vykdymo išlaidų apskaičiavimo metu, t. y. 2026 m. vasario mėn. buvo 1,615. Taigi, remiantis išdėstytu, atsižvelgiant į tai, jog skolos dydis nagrinėjamu atveju yra (duomenys neskelbtini) Eur, antstolis pagrįstai apskaičiavo 48 Eur administravimo išlaidas, kurias indeksavus taikant 1,615 dydžio ketvirčio vartotojų kainų indeksą, gavo 77,52 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidas (48 Eur x 1,615).
Remiantis SVI 124 punktu, jeigu sprendimas neįvykdomas per 6 mėnesius nuo vykdomosios bylos užvedimo, prie administravimo išlaidų pridedama ½ šiam išieškojimui taikomų administravimo išlaidų dydį atitinkanti suma. Ši suma taip pat pridedama už antrus ir trečius vykdomosios bylos vykdymo metus. Nagrinėjamu atveju vykdomoji byla Nr. 0014/24/01692 vykdoma jau ilgiau nei vienerius metus, todėl antstolis pagrįstai, vadovaudamasis SVI 124 punktu, prie vykdymo išlaidų pridėjo ½ šiam išieškojimui taikomų administravimo išlaidų dydį atitinkančias sumas už pirmus ir antrus vykdymo metus, t. y. po 38,76 Eur (77,52 Eur/2).
SVI 134 punkte numatytos ir išlaidos tretiesiems asmenims (pašto ir kurjerių, turto saugojimo, turto perkėlimo (perkraustymo) ir (ar) išvežimo, elektroninių varžytynių vykdymo, atlyginimo ekspertams, vertėjams ir kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims, skelbimams visuomenės informavimo priemonėse, banko pavedimų, mokamų užklausų ir kitos išlaidos, kurias antstolis privalo sumokėti tretiesiems asmenims, vykdydamas antstolio funkcijas) atlyginamos (išieškomos) atsižvelgiant į faktines išlaidas, susijusias su šių veiksmų atlikimu. Nagrinėjamu atveju 2026 m. vasario 25 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-26-14-2483 antstolis apskaičiavo 9,84 Eur dydžio Turto arešto aktų registro (TAAR) išlaidas ir 4,31 Eur dydžio pašto išlaidas. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, naudojosi Turto arešto aktų registro duomenimis (buvo areštuotas skolininko turtas), taip pat siuntė skolininkui procesinius dokumentus, todėl, atsižvelgiant į tai, minėtos 14,15 Eur išlaidos tretiesiems asmenims taip pat laikytinos pagrįstomis.
Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo abejoti antstolio apskaičiuota vykdymo išlaidų suma. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad antstolis, apskaičiuodamas vykdymo išlaidas (administravimo išlaidas, atlygį antstoliui ir kitas papildomas išlaidas), pažeidė SVI nuostatas. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog vykdymo išlaidas 2026 m. vasario 12 d. ir 2026 m. vasario 25 d. antstolis apskaičiavo nepagrįstai.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).
Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo D. P. skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių antstolio veiksmus, todėl naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. balandžio 15 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.