Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Petro Meidaus,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės Irinos Kurilo apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudos bausmė, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir P. J. paskirta galutinė 40 MGL (2 000 Eur) baudos bausmė, kurią P. J. įpareigotas sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

P. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas jam 1 metus 10 mėnesių vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. kovo 23 d.; turto konfiskavimas – P. J. priklausančio automobilio „VW TOUAREG“, (VIN: (duomenys neskelbtini)), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos kaina 3 590 Eur (su PVM), saugomo pas P. J., konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos esmė

P. J. (toliau – ir nuteistasis) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: jis, 2026 m. kovo 18 d. apie 22.05 val., kelyje Pabradė – Gaspariškiai, Švenčionių r. sav. (koordinatės 54.97736, 25.78189), būdamas transporto priemonės vairuotoju, pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „VW TOUAREG“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu tikrinimo metu 2026 m. kovo 18 d. 22.14 val. jo iškvepiamame ore nustatė 1,59 promilės etilo alkoholio koncentraciją, tai yra, daugiau negu 1,51 promilių etilo alkoholio neblaivumą. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis P. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek yra prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu prokurorė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertimo ar veikos kvalifikavimo klausimų, tačiau nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė skirti nuteistajam BK 72⁵ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, būtent šiuo klausimu teisėjų kolegija ir pasisako.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prokurorės apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo normų, išsprendė nuteistajam skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimus bei nuteistajam paskyrė tinkamai individualizuotos bausmės tikslus padedančias įgyvendinti, tiek padarytos veikos, tiek jo asmenybės pavojingumą atitinkančias baudžiamojo poveikio priemones, kurias laikyti nepakankamomis nėra jokio pagrindo.

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas ir prokurorė BK 72⁵ straipsnio nuostatas aiškina skirtingai. Prokurorė apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam neskyrė BK 72⁵ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Anot prokurorės, ši baudžiamojo poveikio priemonė yra prevencinė, BK aiškiai numatytos jos taikymo sąlygos, todėl teismas nepagrįstai ją susiejo su nuteistąjį charakterizuojančiomis savybės, ir vien tik BK 68 ir 72 straipsniuose numatytų baudžiamojo poveikio priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju aiškiai nėra pakankamas teigiamai paveikti nuteistojo asmenybę dėl padarytos nusikalstamos veikos. Priešingai nei vertina prokurorė, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68, 72 straipsniuose, yra pakankamos bausmės paskirčiai įgyvendinti. Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, t. y., kad jis dirba, (duomenys neskelbtini), saistomas stiprių socialinių ryšių, praeityje vieną kartą teistas, vieną kartą baustas ANK nustatyta tvarka, jo padarytas administracinis nusižengimas nėra šiurkštus ir nesusijęs su alkoholio vartojimu, paskirtą baudą sumokėjęs, ir darė išvadą, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad nėra duomenų, jog nuteistasis būtų priklausomas nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat nėra duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog reikia koreguoti nuteistojo elgesį ir jo požiūrį į psichiką veikiančių medžiagų vartojimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Fiziniam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme <...> (BK 67 straipsnio 3 dalis). Viena iš jų – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose (BK 72⁵ straipsnis). Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011; 2024 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-119-719/2024).

BK 72⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė BK nustatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaip matyti iš šios normos turinio, BK 72⁵ straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama nustačius vieną iš dviejų alternatyvių sąlygų, turėjusių įtakos nusikalstamos veikos padarymui: 1) asmuo nusikalstamą veiką padarė būdamas abstinencijos būsenos arba 2) apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vertinus BK 72⁵ straipsnio turinį, savaime nereiškia, kad aptariama baudžiamojo poveikio priemonė gali būti paskirta tik nuo alkoholio (narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų) priklausomam asmeniui, jos paskyrimui nėra būtina nustatyti ir alkoholio vartojimo sistemingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-594/2026).

Kita vertus, teismas, spręsdamas dėl BK 72⁵ straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, sprendžia ir jos tikslingumo klausimą, įvertindamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir ją padariusį asmenį charakterizuojančius duomenis (pvz., ankstesnį asmens elgesį, teistumus ir paskirtas nuobaudas administracine tvarka, jeigu yra byloje, ir sveikatos duomenis, ir pan.), galinčius atskleisti ir asmens alkoholio (ar kitų psichiką veikiančių medžiagų) vartojimo ypatumus. Nors teismas vertina ir duomenis, susijusius su asmens priklausomybe nuo psichiką veikiančių medžiagų, tačiau ši aplinkybė yra tik viena iš vertinamų visumos ir savaime nelemia baudžiamojo poveikio priemonės (ne)paskyrimo. Bylos duomenų visumos pagrindu teismas nusprendžia, ar reikia koreguoti apsvaigusio nuo alkoholio (ar kitų psichiką veikiančių medžiagų) nusikalstamą veiką padariusio asmens elgesį ir jo požiūrį į psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, o dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose padėtų įgyvendinti tokius tikslus ir keistų nusikalstamą veiką padariusį asmenį teigiama linkme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-594/2026).

Teisėjų kolegija nesutikdama su apeliacinio skundo argumentais, pažymi, jog nagrinėjamu atveju vien tik pavienės nusikalstamos veikos padarymas savaime nelaikytinas pagrindu taikyti BK 72⁵ numatytą baudžiamojo poveikio. Šioje byloje nenustatyta, kad nuteistasis būtų buvęs teistas už tos pačios nusikalstamos veikos ar už kitos nusikalstamos veikos, būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, padarymą, nėra duomenų, kad nuteistasis administracine tvarka baustas už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ar kito administracinio nusižengimo padarymą apsvaigus nuo alkoholio, nėra ir duomenų, kad būtų bent iš dalies priklausomas nuo alkoholio, kad alkoholis darytų įtaką jo sprendimams, ar kad buvo kada nors gydytas nuo alkoholizmo. Atsižvelgus į kasacinio teismo praktiką, viena vertus, iš dalies sutiktina su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, kad šios aplinkybės neturėtų būti išimtinai sureikšminamos, sprendžiant dėl pagrindo taikyti BK 72⁵ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau, kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nagrinėjamu atveju nebūtų proporcingas, siekiant bausmės tikslų įgyvendinimo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje nustatyti šie nuteistąjį charakterizuojantys duomenys: nuteistasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra vedęs ir sukūręs šeimą, turi vaikų, kartu su dukra užsiima (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, pažymi, jog šie duomenys kartu su šios nutarties 10 punkte nurodytais duomenimis ir nustatytomis aplinkybėmis sudaro bylos duomenų visumą, kurios pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog nepaisant to, kad nuteistasis padarė nusikalstamą veiką apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytos aplinkybės nėra pakankamos išvadai, jog yra būtina koreguoti nuteistojo elgesį ir jo psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, todėl dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose nagrinėjamos bylos atveju neturėtų reikšmės, siekiant įgyvendinti tokius tikslus ir keisti nuteistąjį teigiama linkme. Baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68, 72 straipsniuose, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamos nuteistajam paskirtos bausmės paskirčiai įgyvendinti, todėl papildomos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72⁵ straipsnyje, taikymas nagrinėjamu atveju būtų perteklinis ir neproporcingas tiek padarytai nusikalstamai veikai, tiek nuteisėjo asmenybei.

Nuteistasis padarė BK 281¹ straipsnyje nusikaltimą, kurio sudėties būtinasis požymis yra buvimas neblaiviam, kai nustatytas 1,51 promilės ar didesnis neblaivumas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas BK 72⁵ straipsniu numatė, kad teismas ne privalo, o gali, įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė BK numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taigi, ir nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos taikyti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę. Priešingas aiškinimas lemtų ne ką kitą, o BK 72⁵ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės automatinį taikymą, ko įstatymų leidėjas ir nėra numatęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindo taikyti BK 72⁵ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės Irinos Kurilo apeliacinį skundą.