Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Aldonos Tilindienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Niklita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Niklita“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „CPO LT“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

Atsakovė CPO LT, vykdydama VPĮ numatytas centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas, per atsakovės Ugdymo įstaigų maitinimo paslaugų užsakymų per CPO LT elektroninį katalogą DPS Nr. 116370 paskelbė apie konkretų Kauno Žaliakalnio progimnazijos maitinimo paslaugų pirkimą Nr. CPO386004.

Ieškovė 2026 m. gegužės 4 d. gavo informacinės sistemos priemonėmis automatiškai suformuotą prašymą pagrįsti neįprastai mažą kainą iki 2026 m. gegužės 6 d.

Ieškovė 2026 m. gegužės 5 d. paprašė atsakovės nurodyti, kaip ir kokius konkrečius pasiūlymo aspektus pateikti tam, kad būtų pagrįsta neįprastai maža pasiūlymo kaina.

Ieškovė 2026 m. gegužės 6 d. (23.47 val.) pateikė prašymą nurodyti, kaip ir kokius konkrečius pasiūlymo aspektus, kainos sudedamąsias dalis ir (arba) kitus skaičiavimus (formos, turinio, apimties prasme), įskaitant kokius konkrečius dokumentus, turi pateikti, kad būtų pagrįsta neįprastai maža kaina.

Dėl perkančiosios organizacijos prašymo pagrįsti neįprastai mažą kainą tinkamumo

Perkančiosios organizacijos prašymo pagrįsti neįprastai mažą kainą turiniui keliami reikalavimai įtvirtinti VPĮ 57 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią perkančioji organizacija turi prašyti tiekėjo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, įskaitant kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis ir skaičiavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad perkančioji organizacija, reikalaudama kainos pagrindimo, turi nurodyti, kurios pasiūlytos kainos dalys, jeigu jas įmanoma išskirti, arba dėl kokių konkrečių priežasčių pasiūlyta kaina jai kelia abejonių. Prašymas turi būti suformuluotas taip, kad tiekėjas galėtų suprasti, kokius pasiūlymo aspektus turi pagrįsti, ir jam būtų sudaryta reali galimybė pateikti atitinkamus paaiškinimus bei įrodymus. Šios pareigos vykdymas negali apsiriboti formaliu kreipimusi – perkančiosios organizacijos veiksmai, kuriais iš tikrųjų nesiekiama patikrinti pasiūlymo pagrįstumo arba tiekėjui nesudaromos sąlygos pateikti jį pagrindžiančių paaiškinimų, neatitinka viešųjų pirkimų teisiniame reglamentavime įtvirtintų pareigų ir viešojo pirkimo principų. Prireikus perkančioji organizacija gali kreiptis į tiekėją pakartotinai, prašydama pateikti papildomus kainos pagrįstumą patvirtinančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010; 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-690/2015).

Teisėjų kolegija šiuo aspektu pritaria ieškovės argumentams. Pirmosios instancijos teismo nurodytoje kasacinio teismo praktikoje išskiriami neįprastai mažos kainos nustatymo pagrindai ir su jais siejama perkančiosios organizacijos pareiga arba diskrecija prašyti kainos pagrindimo, tačiau iš šių išaiškinimų neišplaukia, kad, taikant VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prezumpciją, prašymo pagrįsti kainą turiniui būtų taikomi kitokie reikalavimai arba perkančioji organizacija būtų atleidžiama nuo pareigos jį pakankamai konkretizuoti. Tokios išimties nenustatyta ir VPĮ 57 straipsnyje. VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, kuriais remiantis pasiūlyta kaina pripažįstama neįprastai maža, o šio straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas kreipimasis į tiekėją dėl tokios kainos pagrindimo. Pastarojoje normoje prašymo turiniui keliami reikalavimai nėra siejami tik su atvejais, kai perkančioji organizacija naudojasi diskrecija. Neįprastai mažos kainos prezumpcija lemia pareigą prašyti kainos pagrindimo, tačiau neatleidžia perkančiosios organizacijos nuo pareigos tinkamai suformuluoti šį prašymą. Priešingu atveju tiekėjo galimybė suprasti, kokius pasiūlymo aspektus reikia pagrįsti ir kokius paaiškinimus bei įrodymus pateikti, priklausytų vien nuo neįprastai mažos kainos nustatymo pagrindo, nors abiem atvejais siekiama to paties tikslo – patikrinti pasiūlytos kainos pagrįstumą, siekiant užtikrinti tiek perkančiosios organizacijos, kuri gali įsitikinti pasiūlymo pagrįstumu, realumu ir tiekėjo pasirengimu įvykdyti pirkimo sutartį, tiek tiekėjo, kuriam suteikiama galimybė pateikti paaiškinimus ir taip įrodyti savo pasiūlymo pagrįstumą, teises. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino VPĮ 57 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai susiedamas joje nustatytų prašymo dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo turiniui keliamų reikalavimų taikymą tik su perkančiosios organizacijos naudojimusi diskrecija prašyti kainos pagrindimo, ir šiuo aspektu patikslina apskųsto sprendimo motyvus.

Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jos pateiktų Viešųjų pirkimų tarnybos konsultacijų. Jose, aiškinant VPĮ 57 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, akcentuojama perkančiosios organizacijos pareiga aiškiai nurodyti, kokius pasiūlymo aspektus tiekėjas turi pagrįsti ir kokius duomenis bei dokumentus pateikti, nepaisant neįprastai mažos kainos nustatymo pagrindo. Nors šios konsultacijos teismui nėra privalomos, ieškovė jomis grindė ginčui reikšmingus argumentus dėl perkančiosios organizacijos prašymui keliamų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo šiuos argumentus įvertinti. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytų konsultacijų turinį, pažymi, kad jis dera su pirmiau pateiktu aiškinimu, kuriuo patikslinami pirmosios instancijos teismo motyvai. Kartu pažymima, kad Viešųjų pirkimų tarnybos konsultavimo funkcija apima bendrų (tipinių) situacijų aiškinimą, neatliekant išsamaus konkrečios situacijos aplinkybių tyrimo ir vertinimo. Konsultacijose pateikti bendro pobūdžio išaiškinimai nelaikytini konkretaus atsakovės prašymo pagrįsti neįprastai mažą kainą atitikties VPĮ 57 straipsnio 2 dalies reikalavimams įvertinimu.

Taigi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, šios nutarties 31 punkte aptarti reikalavimai perkančiosios organizacijos prašymo turiniui taikytini ir tuo atveju, kai pareiga prašyti pagrįsti neįprastai mažą kainą kyla VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos pagrindu. Atsižvelgdama į juos, teisėjų kolegija vertina, ar atsakovės prašymas, jį nagrinėjant kartu su vėlesniu šalių susirašinėjimu, buvo pakankamai aiškus ir konkretus, kad ieškovė galėtų suprasti, kokius pasiūlymo aspektus prašoma pagrįsti, ir pateikti atitinkamus paaiškinimus bei duomenis.

Nustatyta, kad ieškovei atsakovė 2026 m. gegužės 4 d. atsiuntė kompiuterine programa sugeneruotą automatinį pranešimą, kuriame nurodytas abstraktus reikalavimas pateikti neįprastai mažos kainos pagrindimą iki 2026 m. gegužės 6 d. Ieškovė 2026 m. gegužės 5 d. paprašė atsakovės nurodyti, kaip ir kokius konkrečius pasiūlymo aspektus pateikti tam, kad būtų pagrįsta neįprastai maža pasiūlymo kaina. Atsakovė, atsakydama į ieškovės prašymą, 2026 m. gegužės 6 d. pranešime paaiškino, kad prašoma pateikti išsamų pasiūlytos neįprastai mažos kainos pagrindimą, nurodant ir pagrindžiant pasiūlyme pateiktus įkainius bei pateikiant tai pagrindžiančius dokumentus. Ieškovė 2026 m. gegužės 6 d. (23.47 val.) pakartotinai paprašė atsakovės nurodyti, kaip ir kokius konkrečius pasiūlymo aspektus, kainos sudedamąsias dalis ir (arba) kitus skaičiavimus (formos, turinio, apimties prasme), įskaitant kokius konkrečius dokumentus, turi pateikti, kad būtų pagrįsta neįprastai maža kaina. Atsakovė 2026 m. gegužės 7 d., atsižvelgusi į tai, kad ieškovė nepateikė atsakovės prašomų duomenų dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo, nei prašymo pratęsti jų pateikimo terminą, priėmė sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą Pirkime.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vien aplinkybė, jog pirminis prašymas buvo suformuotas automatiniu būdu, savaime nelemia jo neatitikties VPĮ 57 straipsnio 2 dalies reikalavimams. Pažymima, kad centralizuotų pirkimų procedūros vykdomos CPO LT informacinės sistemos priemonėmis ir tiekėjų bei perkančiosios organizacijos komunikacijos vykdymas elektroniniu būdu ir (ar) sisteminiais pranešimais yra įprasta ir įstatymo nedraudžiama praktika. Tokios pozicijos laikytasi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-577-912/2026 24 punkte. Nurodytoje byloje taip pat buvo nagrinėjamas ieškovės ir atsakovės ginčas dėl pasiūlymo atmetimo nepagrindus neįprastai mažos kainos, be kita ko, vertinant atsakovės automatiniu būdu suformuoto prašymo pagrįsti kainą pakankamumą. Ieškovė pagrįstai pažymi, kad nurodytos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi – civilinėje byloje Nr. e2A-577-912/2026 nustatyta, kad ieškovė nesikreipė į atsakovę dėl prašymo patikslinimo, o nagrinėjamoje byloje ji du kartus prašė sukonkretinti atsakovės prašymą. Visgi, šis ieškovės nurodomas aplinkybių skirtumas reikšmingas vertinant šalių bendradarbiavimą ir tai, ar ieškovei buvo sudaryta reali galimybė pagrįsti pasiūlytą kainą, tačiau nesudaro pagrindo kitaip vertinti paties automatinio prašymo suformavimo būdo leistinumo. Todėl minėtoje nutartyje pateiktu išaiškinimu remiamasi šiuo aspektu, o konkretaus prašymo pakankamumas ir šalių veiksmai vertinami pagal konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes, įskaitant ieškovės prašymus patikslinti reikalavimus ir atsakovės pateiktą atsakymą.

Vertinant atsakovės prašymo turinį, reikšminga tai, kad atsakovė, atsakydama į ieškovės prašymą jį patikslinti, 2026 m. gegužės 6 d. nurodė pateikti išsamų neįprastai mažos kainos pagrindimą, nurodant ir pagrindžiant pasiūlyme pateiktus įkainius bei pateikiant tai patvirtinančius dokumentus. Taigi, atsakovė paaiškino, kad prašoma pagrįsti ieškovės pasiūlyme nurodytus įkainius. Šio prašymo aiškumas vertintinas atsižvelgiant ir į paties pasiūlymo struktūrą. Mokamo maitinimo paslaugų dalyje buvo atskirai nurodyti sriubų, pagrindinių patiekalų, garnyrų ir kitų produktų įkainiai, jų matavimo vienetai bei atskirų patiekalų sudėties reikalavimai. Pavyzdžiui, už 100 g pieniškos sriubos ir sultinio ieškovė pasiūlė po 0,04 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), už 100 g maltos žuvies patiekalų – 0,32 Eur be PVM, o duonai, daliai gėrimų ir kitų produktų nurodė nulinius įkainius. Todėl ieškovė galėjo suprasti, kad turi paaiškinti, kokios sąnaudos įtrauktos į pasiūlytus įkainius, kaip jos apskaičiuotos ir paskirstytos bei kokiu būdu numatoma padengti produktų, kuriems pasiūlyti nuliniai įkainiai, tiekimo sąnaudas, ir pateikti šiuos paaiškinimus pagrindžiančius duomenis.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovės prašyme galėjo būti konkrečiau apibrėžtas prašomų pateikti paaiškinimų ir duomenų pobūdis, pavyzdžiui, nurodant pateikti patiekalų įkainių skaičiavimus, atskleidžiančius maisto produktų, darbo užmokesčio ir kitas paslaugų teikimo sąnaudas, bei maisto produktų įsigijimo kainas patvirtinančius dokumentus (tiekėjų komercinius pasiūlymus, sutartis ar kitus duomenis). Tačiau, pareiga pakankamai aiškiai apibrėžti prašymo dalyką nėra tapati pareigai iš anksto išvardyti visus kainai pagrįsti pateiktinus dokumentus ar nustatyti jų pateikimo formą. Konkrečių dokumentų pasirinkimas priklauso nuo aplinkybių, kuriomis tiekėjas grindžia galimybę suteikti paslaugas už pasiūlytą kainą (įkainius). Nagrinėjamu atveju atsakovės prašymas, vertinant jį kartu su jos pateiktu paaiškinimu ir ieškovės pasiūlymo struktūra, buvo pakankamas suprasti, kad prašoma atskleisti pasiūlytų įkainių apskaičiavimą, jų dydį nulėmusias aplinkybes ir pateikti tai patvirtinančius duomenis. Todėl vien tai, kad atsakovė neišvardijo konkrečių dokumentų ar nenurodė jų pateikimo formos, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovei nebuvo pakankamai aiškiai apibrėžtas prašomo kainos pagrindimo turinys.

Šio vertinimo nekeičia ir ieškovės nurodytas atsakovės prašymas pagrįsti neįprastai mažą kainą kitame viešajame pirkime Nr. CPO386898, kuriame išsamiau įvardyti pateiktini skaičiavimai ir dokumentai. Nurodytas pavyzdys patvirtina, kad atsakovė galėjo detaliau suformuluoti prašymą, tačiau vien skirtingas prašymų detalumas savaime nereiškia, jog nagrinėjamame Pirkime buvo pažeisti VPĮ 57 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Šioje byloje sprendžiama dėl konkretaus atsakovės prašymo tinkamumo, jį vertinant kartu su ieškovės pasiūlymo turiniu ir vėlesniu šalių susirašinėjimu.

Šiame kontekste akcentuojama, kad neįprastai mažos kainos pagrindimo procedūros rungtyniškumas lemia ne tik perkančiosios organizacijos, bet ir tiekėjo aktyvumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010). Pareiga bendradarbiauti šioje procedūroje tenka abiem jos dalyviams. Įstatymo reikalavimų neatitinkančiais laikytini ir tiekėjo veiksmai, kuriais jis nesiekia kiek įmanoma tiksliau įvykdyti racionalių perkančiosios organizacijos reikalavimų, pateikia reikalaujamus įrodymus, bet be aiškios priežasties keičia pateikiamą informaciją, o prašomų duomenų nepateikia. Perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendradarbiavimas turi būti tinkamas, tiesiogiai nukreiptas į kainos realumo pagrindimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2012).

Nagrinėjamu atveju ieškovė, gavusi atsakovės paaiškinimą, pakartotinai prašė nurodyti konkrečius pateiktinus duomenis, jų pateikimo formą, turinį ir apimtį, tačiau nepateikė jokių pasiūlytų įkainių pagrįstumą patvirtinančių paaiškinimų ar dokumentų. Nors prašymas patikslinti teiktiną informaciją savaime nelaikytinas netinkamu elgesiu, teisėjų kolegija pažymi, kad tiekėjai tenkanti pareiga aktyviai bendradarbiauti neapsiriboja tokių prašymų teikimu. Atsakovei pakankamai aiškiai apibrėžus prašomo pagrindimo dalyką, ieškovė turėjo paaiškinti pasiūlytų įkainių apskaičiavimą ir jų dydį nulėmusias aplinkybes bei pateikti tai patvirtinančius duomenis. Būtent ieškovei buvo žinomos jos pasiūlytų įkainių apskaičiavimo aplinkybės, kurias ji galėjo atskleisti atsakovei, kartu nurodydama, kokie papildomi klausimai jai liko neaiškūs. Vertinant ieškovės veiksmus, atsižvelgtina ir į tai, kad ji yra patirties viešuosiuose pirkimuose turinti profesionali tiekėja, iš kurios pagrįstai tikimasi gebėjimo paaiškinti savo pasiūlytus įkainius ir pateikti jų pagrįstumą patvirtinančius duomenis. Todėl vien konkrečių dokumentų sąrašo neįvardijimas nepateisina ieškovės apsiribojimo pakartotiniu prašymu patikslinti reikalavimus, apskritai nepateikiant kainos pagrindimo.

Ieškovė per atsakovės nustatytą terminą nepateikė nei pasiūlytų įkainių skaičiavimų, nei jų dydį pagrindžiančių paaiškinimų ar dokumentų, taip pat neprašė pratęsti termino pateikti neįprastai mažos kainos pagrindimą. Ieškovė apsiribojo pakartotiniu prašymu sukonkretinti teiktiną informaciją, nors, kaip nustatyta pirmiau, atsakovės prašymo dalykas buvo pakankamai aiškus. Toks ieškovės elgesys neatitiko iš neįprastai mažos kainos pagrindimo procedūros rungtyniškumo kylančios pareigos aktyviai bendradarbiauti ir pateikti pasiūlytos kainos pagrįstumą patvirtinančius duomenis. Atsakovei per jos nustatytą terminą nebuvo pateikta jokios informacijos, pagal kurią ji galėtų įsitikinti, kad ieškovė gebės tinkamai suteikti perkamas paslaugas už pasiūlytą kainą, todėl atsakovė, ieškovei apskritai nepateikus neįprastai mažos kainos pagrindimo, pagrįstai atmetė jos pasiūlymą VPĮ 57 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.

Dėl bylos procesinės baigties, ieškovės prašymo pratęsti laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą ir bylinėjimosi išlaidų

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiejo prašymo pagrįsti neįprastai mažą kainą turiniui keliamų reikalavimų taikymą tik su perkančiosios organizacijos naudojimusi diskrecija prašyti tokio pagrindimo. Tačiau ši teisės aiškinimo ir taikymo klaida nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, padarytos iš esmės tinkamai ištyrus ir įvertinus visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo teisėtumo. Įvertinus atsakovės prašymą kartu su jos pateiktu paaiškinimu ir ieškovės pasiūlymo turiniu, pagrįstai nustatyta, kad prašomo pagrindimo dalykas buvo pakankamai aiškus, o ieškovė per nustatytą terminą nepateikė jokių pasiūlytos kainos pagrįstumą patvirtinančių duomenų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą panaikinti atsakovės sprendimą ir išvestinius ieškinio reikalavimus. Patikslinus apskųsto sprendimo motyvus šioje nutartyje nurodytais argumentais, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ieškovė apeliaciniame skunde pareiškė prašymą pratęsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą iki apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimo.

CPK 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, atmetus ieškinį, taikytos laikinosios apsaugos priemonės išlieka iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jų panaikinimo klausimas išsprendžiamas teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, apskųstame sprendime nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos šiam sprendimui įsiteisėjus. Vadinasi, jų panaikinimas nebuvo susietas su apskųsto sprendimo priėmimo momentu, todėl, ieškovei pateikus apeliacinį skundą, laikinosios apsaugos priemonės liko galioti visą bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme laikotarpį.

Pagal CPK 331 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Šia nutartimi palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, įsiteisėja ir jo dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės pagal apskųstą sprendimą ir nurodytas proceso teisės normas galioja iki šios nutarties įsiteisėjimo, t. y. iki ieškovės prašyme nurodyto momento. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas visą ieškovės prašomą laikotarpį nepriklauso nuo atskiro teismo procesinio sprendimo dėl šių priemonių taikymo pratęsimo, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nagrinėti ieškovės prašymo.

Apeliacinės instancijos teismui atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovei grąžinamas už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pratęsimo) sumokėtas 60 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsakovė CPO LT pateikė prašymą atlyginti 2 722,50 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, taip pat pateikė duomenis, patvirtinančius šių išlaidų apmokėjimą. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytų dydžių. Atsakovei iš ieškovės priteisiamas 2 722,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Niklita“, juridinio asmens kodas 135541970, 60 Eur (šešiasdešimties eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pratęsimo) 2026 m. rugpjūčio 5 d. pavedimu. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Niklita“, juridinio asmens kodas 135541970, atsakovei viešajai įstaigai ,,CPO LT“, juridinio asmens kodas 302913276, 2 722,50 Eur (du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.