Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Miltenytė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės P. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės P. A. ieškinį atsakovui E. A., trečiajam asmeniui J. A. dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 2 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl išlaikymo (paramos) (ne)priteisimo

Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė, tapusi pilnamete, mokėsi Klaipėdos technologijų mokymo centre profesinio mokymosi programoje, kartu su vidurinio ugdymo programa. Apeliantė vidurinio ugdymo 12 klasės programą baigė 2024 m. rugpjūčio 31 d. ir toliau tęsė mokslus pagal profesinio mokymo programą, kurią baigė 2025 m. birželio 30 d. ir įgijo interjero apipavidalintojos kvalifikaciją. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5876-998/2024 iš atsakovo E. A. ieškovei P. A. buvo priteistas išlaikymas (parama) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 310,00 Eur nuo 2024 m. balandžio 30 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. ir nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki kol ji baigs Klaipėdos technologijų mokymo centrą, bet ne ilgiau nei jai sueis 24 metai. Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. apeliantė pradėjo studijuoti Klaipėdos valstybinės kolegijos Technologijų fakultete nuolatinių studijų valstybės finansuojamoje studijų vietoje, Statybos inžinerijos studijų programoje, I kurse.

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad CK 192¹ straipsnio 1 dalyje yra skirti atvejai, kada pilnametis vaikas turi teisę gauti iš tėvų išlaikymą (paramą): i) kol mokosi pagal vidurinio ugdymo programą; ii) kol mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti; iii) kol studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą. Minėta straipsnio dalis taip pat numato amžiaus limitą iki kada pilnametis ir besimokantis vaikas gali tikėtis gauti paramą, kas reiškia mokymasis yra ribojamas iki pilnamečiui vaikui sueis 24 metai. Pagal CK 192¹ straipsnio 1 dalyje išvardintų atvejų konstrukciją, pilnametis vaikas gali prašyti išlaikymo iš tėvų ne kiekvienu nurodytu atveju, o pasirinktinai, ką patvirtina atvejų išskyrimas žodžiu „arba“.

Lygiai pat, CK 192¹ straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.

Tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės – apeliantė kartu su viduriniu išsilavinimu įgijo ir pirmąją profesiją, jai besimokant Klaipėdos technologijų mokymo centre, buvo priteistas iš atsakovo išlaikymas (parama), apeliantė šiuo metu mokosi Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, statybos inžinerijos studijų programoje, patvirtina tai, jog apeliantė yra įgijusi pirmąją profesiją, taip pat, būdama pilnamete, pasinaudojo teise gauti iš tėvo (atsakovo) paramą pagal CK 192¹ straipsnio nuostatas, todėl nebeteko teisės gauti išlaikymą (paramą) iš atsakovo mokantis Klaipėdos valstybinėje kolegijoje ir siekiant įgyti antrą profesinę kvalifikaciją.

Vien ta aplinkybė, jog apeliantei dar nėra suėję 24 metai ir ji studijuoja valstybės finansuojamoje vietoje, nesudaro pagrindo priteisti jai išlaikymo iš atsakovo, nes ji, būdama pilnamete, jau yra gavusi išlaikymą iš savo tėvo, šiuo metu siekia įgyti antrą profesinę kvalifikaciją.

Dėl bylinėjimosi išlaidų (ne)priteisimo

CPK 99 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka, o 2 dalyje nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, o 2 dalyje - jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas.

Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme apeliantei buvo teikta antrinė teisinė pagalba pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-10432, pagal kurį apeliantė buvo atleista 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 nurodytas bylinėjimosi išlaidas. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytos bylinėjimosi išlaidos yra išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, 10 punkte – išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš apeliantės priteisė atsakovo sumokėtą žyminį mokestį (57,00 Eur) ir banko pinigų pervedimo mokestį (0,20 Eur, nors rezoliucinėje dalyje nurodė vietoje „57,20 Eur“, „57,02 Eur“).

Nustatyta, kad atsakovas žyminį mokestį sumokėjo, teikdamas 2026 m. sausio 14 d. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 7 d. nutarties, kuria buvo tenkintas apeliantės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, nors ir tiesiogiai CPK nenumato žyminio mokesčio mokėjimo už atskirojo skundo pateikimą šeimos byloje, tačiau vertinant CPK 80 straipsnio 5 dalyje įvirtintą nuostatą, kad už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos bylose žyminis mokestis nemokamas, proceso dalyvis, teikiantis atskirąjį skundą dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos byloje, irgi atleistinas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Taigi, atsakovas E. A. neturėjo pareigos mokėti žyminį mokestį už 2026 m. sausio 14 d. atskirojo skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 7 d. nutarties pateikimą, todėl ieškinį atmetus, pralaimėjusi šalis laimėjusiajai neturi mokėti ir su žyminio mokesčio pervedimu susijusius mokesčius.

Kadangi klausimas dėl pilnamečiam vaikui išlaikymo (paramos) priteisimo patenka į šeimos bylų kategoriją, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išspręsti atsakovo sumokėto žyminio mokesčio už atskirojo skundo dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimą grąžinimo klausimą, vietoje minėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš apeliantės.

Apeliantei nesutinkant su skundžiamo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytą procesinę klaidą, panaikinant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atsakovo sumokėtą žyminį mokestį grąžinant jį sumokėjusiam asmeniui.

Atsižvelgiant į nutarties 21 punkte nurodytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškinio atmetimo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, tačiau yra pagrindas išspręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo, todėl teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios nustatyta, kad buvo patirtos 175,00 Eur išlaidos už apeliantei teiktą antrinę teisinę pagalbą. Apeliacinės instancijos teismui iš esmės netenkinus apeliacinio skundo materialiojo klausimo, minėtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytinos ir nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. birželio 3 d. sprendimą pakeisti, panaikinant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės P. A. atsakovo E. A. naudai. Grąžinti atsakovui E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 57,00 Eur (penkiasdešimt septyni eurai 00 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. sausio 14 d. AS Citadele Banka Lietuvos filiale, mokėjimo Nr. 631. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.