- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-19
- Bylos Nr.
- 2S-445-544/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00692-2026-0
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- P. G.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) A. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5424-767/2026 pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui P. G. dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, leidimo sunaikinti techniškai netvarkingą automobilį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose 2026 m. kovo 4 d. buvo gautas ieškovės A. P. (toliau – ieškovė) ieškinys atsakovui P. G. (toliau – atsakovas), kuriuo ieškovė prašė: 1) nutraukti tarp ieškovės A. P. ir atsakovo P. G. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, pasireiškusio nuslėptais automobilio defektais; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas remonto ir kitas tiesiogines išlaidas – 4140,91 Eur, taip pat neturtinės žalos atlyginimą – 5000,00 Eur, bendra suma sudaro 9140,91 Eur (su žyminiu mokesčiu 351,00 Eur); 3) išspręsti automobilio likimą – leisti ieškovei visiškai sunaikinti techniškai netvarkingą ir eismo saugai pavojingą automobilį arba įpareigoti atsakovą visiškai sunaikinti automobilį. Reikalavimo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. kovo 5 d. nutartimi ieškovei nustatytas 14 dienų terminas pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus.
Šalies argumentai
Ieškovė A. P. 2026 m. kovo 16 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo ieškovė prašė: 1) nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, pasireiškusio nuslėptais automobilio defektais; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai sumokėtą pirkimo kainą, patirtas remonto ir kitas tiesiogines išlaidas – 3759,57 Eur, taip pat neturtinės žalos atlyginimą – 5000 Eur, bendra suma – 8759,57 Eur, taip pat žyminį mokestį – 493 Eur; 3) grąžinti pardavėjui automobilį ir įpareigoti savo vardu persirašyti registracijos liudijimą. Reikalavimo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2026 m. kovo 31 d. nutartimi ieškovės A. P. ieškinį nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, taip pat nutarė grąžinti už ieškinį sumokėta 493 Eur žyminį mokestį.
Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovė 2026 m. kovo 16 d. pateikė patikslintą ieškinį, bet pateikė tik duomenis apie tai, kad draudimo sutartys buvo nutrauktos, sumokėtas nutraukimo mokestis bei kitus su draudimo įmokomis susijusius duomenis, tačiau nepašalino visų Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. kovo 5 d. nutartyje nurodytų trūkumų: nepateikė teismui įrodymų (dokumentų), kurie patvirtintų ieškinyje ieškovės nurodytų paslėptų automobilio defektų buvimą ir kas juos nustatė, taip pat įrodymų (dokumentų), pagrindžiančių prašomos priteisti turtinės žalos dydį, pvz. remonto darbų, detalių keitimo ir kitų atliktų darbų sąmatų, mokėjimo duomenų už atliktus darbus. Todėl teismas taikė CPK 115 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nutarė ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė (apeliantė) A. P. prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. kovo 31 d. nutartį ir ieškinį priimti nagrinėti.
Nurodė, kad skundžiama nutartis neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas, atsisakydamas priimti ieškinį ir iš karto grąžindamas žyminį mokestį, iš anksto nusprendė bylos baigtį net neišnagrinėjus bylos iš esmės, nors ieškinys atitiko privalomus reikalavimus, keliamus jo formai ir turiniui.
Paaiškino, kad automobilį pirko 2025 m. lapkričio 19 d., o 2025 m. lapkričio 21 d. techninis centras surašė gedimus. Automobilį remontavo, tačiau net ir po remonto automobilis neatitiko transporto priemonėms keliamų reikalavimų, taigi automobilis netinkamas naudoti net ir suremontavus. Automobilio pardavėjas tuo tarpu teigė, kad automobilis jokių defektų neturi. Ji prašė nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį, nes automobilio esminiai defektai buvo nuslėpti, kuriuos ji dar ir remontavo, tačiau vis tiek negali naudotis automobiliu. Pažymėjo, kad ieškinyje ir nurodė, kad defektai nurodyti įstaigos, kuri konstatuoja automobilio techninę būklę ataskaitoje. Tai, kad dabar automobiliui galioja techninė apžiūra, nereiškia, kad transporto priemonė yra tinkama naudoti, nes yra variklio pažeidimas, dėl kurio ji naudoti automobilio negali. Ieškinyje ji buvo surašiusi visus argumentus apie jos teisę žinoti automobilio defektus ir nuspręsti, ar nori tokį automobilį pirkti. Nurodė argumentus ir dėl transporto priemonės sunaikinimo, bet pareikalavus nurodė galinti ją grąžinti, jei tik automobilis bus užregistruotas atsakovo vardu, nenori su transporto priemone turėti nieko bendro. Gyvena baimėje, negali vairuoti transporto priemonės dėl patiriamo streso.
Matyti, kad egzistuoja akivaizdus pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimas, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog ginčas neegzistuoja, nes nepateikti remonto išlaidas patvirtinantys kvitai.
Vykdydama teismo nutartį patikslino ieškinio reikalavimus, bet teisėja galimai to neskaitė, nes apie tai nutartyje nepasisakė, vilkino ieškinio priėmimo klausimą ir galiausiai jo nepriėmė, kai galėjo gauto patikslinto ieškinio priėmimo klausimą išspręsti per tris dienas.
Nurodė, kad ginčas nagrinėtinas teisme, todėl teismas turėjo priimti ieškinį ir įvertinęs įrodymus spręsti ar ir kiek jos reikalavimai pagrįsti. Tačiau teismas ignoravo ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą materialiniams reikalavimams, apie tai, kad automobilis turi akivaizdžių defektų, kurie egzistavo perdavimo metu ir nebuvo atskleisti pirkėjui (jai), darė ir toliau daro daiktą netinkamą naudoti pagal paskirtį.
Teismas neveikė nešališkai, nes be ieškovės prašymo nuspręsdamas grąžinti žyminį mokestį nusprendė dėl bylos baigties ir kad ieškovė savo teisių nebegins.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo atsisakymo
Apeliantė A. P. apeliacinės instancijos teismui 2026 m. gegužės 5 d. pateikė pareiškimą dėl atskirojo skundo ir ieškinio atsiėmimo, kuriame ji prašė priimti minėtą pareiškimą, nes užsitęsė bylos nagrinėjimas, laukimo laikas neproporcingas, pavargo laukti teisingumo ir nusprendė netęsti teisminio proceso.
Panevėžio apygardos teismas 2026 m. gegužės 12 d. nutartimi nustatė apeliantei 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti pateikto pareiškimo dėl atskirojo skundo ir ieškinio atsiėmimo trūkumus, t. y. nurodyti, kad jai žinomos atskirojo skundo atsisakymo pasekmės, numatytos CPK 308 straipsnio 3 dalyje. Atsakovei nutartis įteikta 2026 m. gegužės 13 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis).
Nustatytu terminu ir iki šios nutarties priėmimo teismo nutartyje nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, nes apeliantė nepatvirtino, kad jai žinomos ieškinio ir /ar atskirojo skundo atsisakymo pasekmės, todėl apeliantės 2026 m. gegužės 4 d. pareiškimas dėl atskirojo skundo ir ieškinio atsiėmimo laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis, 316 straipsnio 2 dalis).
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2026 m. kovo 5 d. nutartimi ieškovei A. P. nustatė terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti: nurodyti ieškovės nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis dokumentas, informaciją, ar byla bus vedama per advokatą, ieškovės nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovė pageidauja ją pateikti, ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu (CPK 135 straipsnio 1 dalies 5, 6, 7 punktai); tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, patikslinant reikalavimą dėl prašomos priteisti žalos dydžio, į jį neįskaitant 351 Eur žyminio mokesčio, ir dėl teisme nenagrinėtino reikalavimo išduoti leidimą sunaikinti automobilį (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai); primokėti trūkstamą žyminio mokesčio, kuris turi būti 493 Eur, dalį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas); pateikti ieškinyje nurodytus paslėptus automobilio defektus/trūkumus patvirtinančius dokumentus ir dokumentus, pagrindžiančius prašomos priteisti turtinės žalos (4140,91 Eur) dydį.
Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą kreipimosi į teismą tvarką (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas (CPK 135 straipsnis). Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu.
CPK 135 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis), be to, jis turi atitikti specialius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui, nurodytus to paties straipsnio 2 dalyje. Pagrindiniai ieškinio elementai, kurie turi būti tiksliai suformuluoti ieškovo, yra ieškinio dalykas (ieškovo suformuluotas materialusis teisinis reikalavimas atsakovui) ir faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas), nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Prie ieškinio taip pat turi būti pridėti dokumentai bei kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Pagal civilinio proceso taisykles, kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį trūkumams pašalinti.
Įstatymas reikalavimus ieškinio formai ir turiniui nustato tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys arba kurių teisėms ir (ar) pareigoms ieškinyje reiškiami reikalavimai gali turėti įtakos, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, kad dalyvaujantys byloje asmenys galėtų tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, kuriais šiuos atsikirtimus jie grindžia, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą sprendimą. Todėl ieškinyje turi būti aiškiai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas (ko prašoma) ir pagrindas (kodėl, kokiomis aplinkybėmis, faktais ir įvykiais remiantis prašoma). To nesant ne tik teismas, bet ir kiti proceso dalyviai, nesuprasdami reikalavimo esmės, negalės pateikti savo pozicijos (atsiliepimo).
Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą vertinti, ar pateiktas ieškinys atitinka esminius jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus ir spręsti dėl trukumų pašalinimo instituto taikymo, todėl pagrįstai nutarė priimti nutartį, kurioje nurodė konkrečius ieškinio trūkumus, kuriuos reikia pašalinti, konkretizavo, kokias aplinkybes reikia patikslinti, nurodė žyminio mokesčio dydį ir kt. bei nustatė terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).
Ieškovė, šalindama 2026 m. kovo 5 d. teismo nutartyje nurodytus trūkumus, pateikė patikslintą ieškinį. Nustatyta, kad ieškovė patikslino savo ieškinio reikalavimus: sukonkretino turtinės žalos dydį ir į atskirą reikalavimą išskyrė žyminio mokesčio reikalavimą, pašalino teismo nurodytus teismo kompetencijai nepriskirtus reikalavimus, pasisakė dėl sprendimo už akių priėmimo, taikos sutarties sudarymo ar ginčo sprendimo mediacijos būdu, nurodė, kad byla nebus vedama per advokatą, pateikė įrodymus apie draudimo sutarčių nutraukimą, sumoktus nutraukimo mokesčius, kitas įmokas. Pirmosios instancijos teismas nutarė ieškinį laikyti nepaduotu, nes ieškovė, pateikdama patikslintą ieškinį su priedais, nepašalino visų trūkumų, kadangi nepateikė įrodymų, patvirtinančių nustatytus paslėptus automobilio defektus/trūkumus, duomenų, kas juos nustatė, įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį (remonto darbų, detalių keitimo ir kitų atliktų darbų sąmatų, mokėjimo už darbus dokumentų (CPK 135 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės vykdant teismo nutartį pateiktą patikslintą ieškinį ir jo priedus, su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovė neištaisė ieškinio trūkumų ir kad tai sudaro pagrindą ieškinį laikyti nepaduotu, nesutinka. Susipažinus su apeliantės patikslinto ieškinio reikalavimais, nurodytomis aplinkybėmis, pateiktais dokumentais, darytina išvada, kad byloje nebuvo pagrįsto pagrindo išvadai, jog, esant pirmosios instancijos teismo nustatytiems ir ieškovės iš dalies neištaisytiems trūkumams, patikslintas ieškinys negalėjo būti priimtas nagrinėti teisme dėl likusių nepašalintų trūkumų, sudarančių esmines kliūtis tolesnio proceso eigai.
Minėta, kad ieškovė, vykdydama teismo nutartį dėl trūkumų pašalinimo, teismo nustatytu terminu primokėjo trūkstamą žyminio mokesčio dalį, patikslino ieškinio dalyką ir pareiškė materialinius teisinius reikalavimus nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, pasireiškusio nuslėptais automobilio defektais, priteisti 3759,57 Eur automobilio pirkimo kainą, remonto išlaidas ir kitas išlaidas, kurios aiškiai yra detalizuotos patikslintame ieškinyje, 5000 Eur neturtinę žalą ir 493 Eur žyminio mokesčio, taip pat pridėjo duomenis apie draudimo sutarčių nutraukimo mokesčius, sudarančius įrodinėjamos žalos dalį. Ieškovė kartu su ieškiniu buvo pateikusi 2025 m. lapkričio 19 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, galinčią būti įrodymu, kad šalis siejo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Ieškinyje nurodytus, ieškovės vertinimu, paslėptus automobilio defektus ji įrodinėjo Privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitomis, nuotraukomis, nurodė, kad iš pradžių nežinojo, jog automobilis turi daug trūkumų, todėl jį remontavo ir neprašė atskirų įrodymų už remontą ir išleistas išlaidas, todėl teismo reikalaujamų įrodymų šiuo metu neturi galimybės pateikti.
CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad ieškovas ieškinyje turi nurodyti įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes, o 2 dalis įpareigoja ieškovą pridėti tuos dokumentus ir įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą. Todėl kokius ir kiek įrodymų pateikti ieškiniui pagrįsti yra ieškovo apsisprendimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė iš esmės tinkamai suformulavo ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas. Ieškovei patikslintame ieškinyje pakankamai aiškiai suformulavus būtinus ieškinio elementus, t. y. dalyką ir pagrindą bei jai pateikus, jos manymu, ieškinį pagrindžiančius įrodymus, nebuvo kliūčių priimti šį patikslintą ieškinį nagrinėjimui.
Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, tam tikrų ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas turėtų būti sprendžiamas ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu iškvietus šalis jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-969/2021 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinio teismo praktikoje ieškinį pagrindžiančių įrodymų aspektu ne kartą pažymėta, kad teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą, kadangi įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas ar įrodymų (ne) pakankamumas įvertintinas tik nagrinėjant bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011).
Sutinka su apeliantės vertinimu, kad ieškinys turėjo būti priimtas nagrinėjimui, kad ji turi teisę ginti savo teises teisme, o teismas turi vertinti, ar į teismą kreiptasi su (ne)pagrįstu reikalavimu. Teismo nutartyje pašalinti trūkumus nurodyti įrodymai, kurių apeliantė su patikslintu ieškiniu nepateikė, yra susiję su materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumu ir jų (ne)buvimo reikšmingumas ieškinio (ne)pagrįstumui turės būti vertinamas priimant galutinį procesinį sprendimą, o ne ieškinio priėmimo stadijoje.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neveikė nešališkai, nes be ieškovės prašymo nuspręsdamas grąžinti žyminį mokestį nusprendė dėl bylos baigties ir kad ieškovė savo teisių nebegins.
CPK 87 straipsnio 1 dalyje yra numatyti atvejai, kada teismas turi teisę grąžinti žyminį mokestį, tarp kurių yra ir atvejis, kada ieškinys grąžinamas jį padavusiam asmeniui be sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad nustačius žyminio mokesčio mokėjimo grąžinimo pagrindus teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva. Taigi skundžiamos nutarties dalies, jei laikyti, kad procesinis sprendimas ieškinį laikyti nepaduotu dėl trūkumų nepašalinimo pagrįstas, priimta teisėtai ir pagrįstai.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, proceso įstatymo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas bylą išnagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas ir su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais. Juo labiau nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir panašiai) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lpakričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-378/2024). Taigi aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje nustatytas aplinkybes vertino ne taip, kaip to norėjo ieškovė bei aplinkybė, kad teismas, įvertinęs ieškovės patikslinto ieškinio turinį, nusprendė nustatyti terminą jo trūkumams pašalinti, o to ieškovei nepadarius, patikslintą ieškinį laikė nepaduotu, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.
Apeliacinės instancijos vertinimu, skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. kovo 31 d. nutartis, kuria ieškovės 2026 m. kovo 16 d. pateiktą patikslintą ieškinį nutarta laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovei, šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste buvo priimta formaliais pagrindais, netinkamai taikant procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio ir jo priedų priėmimą ir trūkumų ištaisymą, todėl pripažintina nepagrįsta ir naikintina, o ieškovės ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK137 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
apeliantės A. P. 2026 m. gegužės 4 d. pareiškimą dėl atskirojo skundo ir ieškinio atsiėmimo laikyti nepaduotu. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti ir ieškovės A. P. ieškinio atsakovui P. G. priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.