Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jolantos Čepukėnienės ir Vitalijos Norkūnaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu (dalyvaujant proceso dalyviams teismo posėdžių salėje ir vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. K. ir D. K. gynėjų advokatų Jono Špelverio ir Regimanto Špelverio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį trejų metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 216 straipsnio 1 dalį dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir R. K. skirta galutinė trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

– pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 216 straipsnio 1 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir D. K. skirta galutinė trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, R. K. ir D. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Iš R. K. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 71 000 Eur, iš D. K. – 15 000 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nenurodytų apeliaciniame skunde, tačiau suvaržiusių įstatymo garantuotas nuteistųjų teises ar sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, baudžiamąją bylą patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio, apeliacinio skundo ir proceso dalyvių argumentus, taip pat baudžiamosios bylos medžiagą ir naujus duomenis, gautus atlikus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme (papildomai apklaususi nuteistuosius R. K., D. K., liudytoją K. K.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. K. ir D. K. pripažino kaltais ir nuteisė už 86 000 Eur vertės svetimo turto pagrobimą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažino, kad R. K. ir D. K. veiksmuose yra visi BK 216 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, dėl ko nepagrįstai pripažino juos kaltais padarius šią nusikalstamą veiką. Ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis naikinama ir nuteistieji pagal BK 216 straipsnio 1 dalį išteisinami, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Nuteistuosius išteisinus pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, naikinama ir nuosprendžio dalis dėl jiems skirtų bausmių subendrinimo. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes be pagrindo nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nuteistųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė pripažintina šiuo procesiniu sprendimu. Kartu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, tinkamai neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, dėl ko neteisingai paskyrė aiškiai per griežtas bausmes. Šios klaidos taisytinos pakeičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Dėl BK 216 straipsnio 1 dalies taikymo

Pirmiau padarytos išvados atitinka ir esamą teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad savaime nusikalstamu būdu įgytų lėšų leidimas asmeninėms reikmėms dar nebūtinai pagrindžia siekį slėpti ar įteisinti nusikalstamu būdu gautą turtą, kas ir neatitiktų tipinio pinigų plovimo sudėties pavojingumo – nusikalstamu būdu įgyto turto „juodosios rinkos“ uždraudimo. Priešingu atveju praktiškai bet koks disponavimas nusikalstamai įgytu turtu (pavyzdžiui, važinėjimas vogtu dviračiu kaip turto naudojimas) būtų kvalifikuojamas kaip pinigų plovimas, ir, jeigu turtą nusikalstamai įgijo ir juo toliau disponavo tas pats asmuo, vestų prie konfliktų su non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-138-1076/2019). Su legalizavimu susiję veiksmai turi būti tam tikra prasme atskirti nuo pirminio nusikaltimo, kuriuo turtas buvo įgytas, kitaip tariant, sukurti papildomą, savarankišką pavojingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. vasario 5 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-12-1076/2026, 76 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad nuteistųjų R. K. ir D. K. veiksmuose nėra visų būtinųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 216 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Nagrinėjamu atveju nusikalstamu būdu gautais pinigais atlikti sandoriai įsigyjant turtą ir paslaugas buvo atlikti ne siekiant įteisinti nusikalstamu būdu gautus pinigus ar nuslėpti jų tikrąją kilmę, bet turint tikslą disponuoti vogtais pinigais tenkinant asmeninius nuteistųjų R. K. ir D. K. poreikius. Tuo remiantis darytina išvada, kad R. K. ir D. K. už BK 216 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą buvo nuteisti nepagrįstai, todėl ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis naikinama, nuteistieji R. K. ir D. K. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį išteisinami, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad nustatytuose nuteistųjų veiksmuose, kuriuos pirmosios instancijos teismas kvalifikavo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, nebuvo ir kitos panašios nusikalstamos veikos požymių. BK 189 straipsnio 2 dalyje (veikos padarymo metu galiojusi 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamojoje byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad R. K. ir D. K. disponavo K. K. pinigais žinodami, jog jie yra gauti nusikalstamu būdu. Pirmosios instancijos teismas nusikalstamą pinigų kilmę grindė tik R. K. ir D. K. įvykdytu šių pinigų pagrobimo faktu, kuris nuteistiesiems neabejotinai buvo žinomas. Visgi šiuo atveju turi būti vadovaujamasi teismų praktika aiškinant BK 189 straipsnyje apibrėžtos nusikalstamos veikos požymius, pagal kurią inkriminuojant šį nusikaltimą yra būtina nustatyti, kad kaltininko įgyjamas turtas iki patekimo pas jį kito asmens yra gautas nusikalstamu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-895/2015). Toks vertinimas iš esmės atitinka ir pirmiau pateiktą teismų praktikos išaiškinimą, kad veiksmus, kuriais asmenys tiesiog disponuoja savo pagrobtu svetimu turtu, papildomai vertinti kaip nusikalstamus būtų galimas tik tuo atveju, jei jie yra atskirti nuo pirminio nusikaltimo, jei jais yra papildomai kėsinamasi į baudžiamojo įstatymo saugomą objektą. Taigi, šioje byloje turi būti įvertinta tai, ar R. K. ir D. K. pagrobti pinigai buvo gauti nusikalstamu būdu dar iki jų pagrobimo, taip pat, ar nuteistiesiems tai buvo žinoma.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų pagrįstai išvadai, kad aptariami pinigai buvo gauti nusikalstamu būdu. Nors apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas K. K. tvirtino, kad jokių užkastų pinigų nepasigedo, brolio ir motinos nėra prašęs juos grąžinti, jie jam nieko neskolingi (t. 14, b. l. 147–159), visgi iš nuteistųjų parodymų matyti, jog rastus užkastus 86 000 Eur jie siejo būtent su K. K., vertino juos kaip priklausančius būtent šiam asmeniui. Šiuos jų parodymus patvirtina ir byloje fiksuoti bei skundžiamame nuosprendyje aprašyti nuteistųjų tarpusavio pokalbiai telefonu 2019 m. gruodžio 20, 23, 28 d., 2020 m. vasario 13 d., 2020 m. kovo 20, 30 d., 2020 m. balandžio 11, 19 d., 2020 m. rugpjūčio 5 d. (t. 2, b. l. 168–177; t. 3, b. l. 37–40, 45–46, 53–57, 97–98), kurių metu jie aptarinėjo K. K. jiems reiškiamas pretenzijas dėl pavogtų pinigų, reikalavimus juos grąžinti. Tokias pačias pretenzijas ir reikalavimus K. K. reiškė D. K. bei R. K. ir pokalbių su jais pačiais metu 2020 m. kovo 19 d., 2020 m. balandžio 19 d. (t. 3, b. l. 17–20, 52). Apie motinos iškastus ir broliui perduotus pinigus K. K. kalbėjosi ir su R. L., pokalbis fiksuotas garso įraše, kuris buvo jo mobiliojo ryšio telefone, rastame kratos 2020 m. rugpjūčio 26 d. metu (t. 10, b. l. 125–138, 170–171, 172–176). Savo ruožtu liudytojo K. K. teiginiai teismui, kad pokalbių telefonu metu buvo kalbėta apie pinigus už jo buto Plungėje nuomą, kuriuos paimdavo D. K., akivaizdžiai prieštarauja aptartų pokalbių turiniui, kurių metu kalbama būtent apie D. K. paimtus užkastus pinigus, tiek nuteistųjų parodymams. Paminėtina ir tai, kad nuteistoji D. K. teismui nurodė, jog nuomojo K. K. butą, pinigai buvo nedideli, apie 100 Eur per mėnesį, juos perduodavo grįžusiam K. K., bet dažniausiai išleisdavo jo vaikams, savo anūkams. Šiuos parodymus įvertinus pirmiau aptartų įrodymų visumoje, pagrindo jais netikėti nenustatyta, tad teisėjų kolegija nesivadovauja būtent šiai įrodymų grupei prieštaraujančiais K. K. parodymais.

Pirmiau aptarti įrodymai vertintini kartu su bylos duomenimis, kurie patvirtina, kad, gavus duomenų apie tai, jog K. K. kartu su kitais asmenimis galimai yra padaręs kelias nusikalstamas veikas, tarp kurių yra ir narkotinių, psichotropinių medžiagų platinimas dideliais kiekiais Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimas, prekyba žmonėmis (pagal pateiktus duomenis, iki 2018 m. vasario mėn. buvo organizuotas ne mažiau kaip 26 asmenų išvykimas į Airiją ir Jungtinę Karalystę, kur nuvykus jie buvo įtraukti į prekybą narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis), 2018 m. vasario 27 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 36–41). Įvertinusi paminėtų galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir mastą, taip pat tai, kad tirtos nusikalstamos veikos sietinos su neteisėtų pajamų gavimu, o pagal bylos duomenis K. K. ilgą laiką gyveno Airijoje, apie jo vykdytą prekybą narkotinėmis medžiagomis buvo kalbama ir telefoninių pokalbių, aptartų tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek šiame procesiniame sprendime, metu, teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindui daryti išvadą, kad aptariama pinigų suma buvo gauta nusikalstamu būdu dar iki pinigų pagrobimo.

Nors bylos duomenys patvirtina, kad K. K. didelę pinigų sumą laikė ne banke ar seife, o užkastus žemėje, ką žinojo ir nuteistieji, vien tai nėra pakankamas pagrindas jiems spręsti apie nusikalstamą jų kilmę. Visuomenėje nėra reti atvejai, kai žmonės dideles grynųjų pinigų sumas laiko paslėptas namuose, užkastas žemėje ar kitoje jų vertinimu saugioje vietoje. Paminėtina ir tai, kad abu nuteistieji nurodė jiems žinomus duomenis apie K. K. Airijos Respublikoje ilgą laiką vystytą autoserviso ir plovyklos verslą, tad jie turėjo pakankamą pagrindą manyti apie jo gautas teisėtas pajamas.

Analizuodama šių duomenų visumą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad byloje nėra paneigta, jog nuteistieji apie K. K. galimai vykdytas nusikalstamas veikas Airijos Respublikoje galėjo sužinoti tik 2018 m. rugpjūčio 10–13 d., bet ne anksčiau. Tokios išvados kontekste vertintinos ir kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Ikiteisminis tyrimas K. K. atžvilgiu buvo pradėtas 2018 m. vasario 27 d. (t. 1, b. l. 36), tai yra, dar iki jo pinigų vagystės, tačiau ikiteisminio tyrimo pradėjimas nėra viešai skelbiamas procesinis veiksmas. Iš bylos duomenų matyti, kad pradėjus minėtą ikiteisminį tyrimą, R. K. ir D. K. jokie įtarimai pareikšti nebuvo, pirminėje stadijoje jie nebuvo šio proceso dalyviai. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad K. K. iki nagrinėjamų įvykių buvo teistas. Be to, kaip jis pats nurodė apklaustas apeliacinės instancijos teisme, jis 2000 m. išvyko nuolat gyventi į Airijos Respubliką, nuo 2015 m. iki 2020 m. į Lietuvą grįždavo tik periodiškai. R. K. tvirtino teismui, kad dėl asmeninių konfliktų su broliu pastaruosius 10 metų bendravo labai mažai. Net ir pats gyvendamas Airijoje su juo nebendravo, brolis gyveno kitame mieste. Priešiškas brolių bendravimas matyti ir iš byloje esančių jų tarpusavio pokalbių telefonu. D. K. nurodė, kad su abiem sūnumis jos santykiai geri, šeimyniški, tačiau ji niekada nesikišo į jų finansinius, asmeninius reikalus (t. 13, b. l. 167–170, 171–173, 174–178). Šių įrodymų visuma leidžia spręsti, kad nuteistieji su K. K. iki pinigų pagrobimo bendravo nedaug, nesidomėjo jo finansiniais reikalais, o R. K. santykiai su broliu apskritai nebuvo draugiški ir artimi. Visa tai pagrindžia nuteistųjų teiginius, kad prieš pinigų pagrobimą jie nieko nežinojo apie K. K. galimai vykdytas nusikalstamas veikas bei tuo pačiu ir apie nusikalstamą pagrobtų jo pinigų kilmę. Tai jie sužinojo kur kas vėliau, kai tokie duomenys buvo paskelbti viešai. Byloje daugiau nėra jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti aptariamą aplinkybę, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi non bis in idem principu ir visas kilusias abejones vertindama nuteistųjų naudai, sprendžia, kad byloje nėra įrodyta, jog R. K. ir D. K. iki pinigų pagrobimo ir disponavimo jais žinojo apie nusikalstamą jų kilmę. Tuo pačiu nėra pagrindo pripažinti esant visus ir BK 189 straipsnio 2 dalyje aprašyto nusikaltimo požymius.

Dėl taikytinos BK 178 straipsnio dalies ir redakcijos

Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apygardos teismas, skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas nuteistuosius R. K. ir D. K. kaltais pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nenurodė motyvų, kodėl taiko ne nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 178 straipsnio konkrečios dalies redakciją, bet nuosprendžio priėmimo metu galiojančią BK 178 straipsnio 3 dalį (pagal kasacinio teismo praktiką, jei yra taikoma nuosprendžio priėmimo metu galiojanti baudžiamojo įstatymo redakcija, šios redakcijos nereikia nurodyti procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje, be to ir motyvuose matyti, kad teismas veiką vertina kaip apysunkį nusikaltimą). Taigi, pirmosios instancijos teismas taikė nuosprendžio priėmimo metu ir šiuo metu galiojančią, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusią BK 178 straipsnio 3 dalies redakciją (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), numatančią baudžiamąją atsakomybę tam, kas <...> pagrobė didelės vertės svetimą turtą, <...>, ir nustatančią laisvės atėmimo iki 6 metų bausmę (apysunkis nusikaltimas). Pagal galiojančią BK 190 straipsnio 1 dalį (2023 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), BK XXVIII skyriuje nurodytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, ir labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą. Tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo kita BK 178 straipsnio 3 dalies redakcija (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), nustačiusi, kad tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų (sunkus nusikaltimas). Pagal tuo metu galiojusią BK 190 straipsnio 1 dalį (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII 1481 redakcija), BK XXVIII skyriuje nurodytas turtas buvo pripažįstamas didelės vertės, kai jo vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą. Taigi, 900 MGL vertės turtas buvo laikomas didelės vertės turtu, o šiuo metu toks turtas vertinamas kaip labai didelės vertės turtas. Pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes, nuteistieji R. K. ir D. K. iš liudytojo K. K. pagrobė 86 000 Eur. Ši suma viršija 900 MGL dydį, todėl tokios vertės turto pagrobimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tiek pagal ankstesnę BK 178 straipsnio 3 dalies redakciją, tiek ir pagal šiuo metu galiojančią BK 178 straipsnio 4 dalies redakciją. Šiuo metu galiojančioje BK 178 straipsnio 4 dalyje papildomai numatyta nauja alternatyvi baudos bausmė, todėl ši redakcija laikytina nuteistojo teisinę padėtį švelninančiu baudžiamuoju įstatymu. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų nusikalstama veika dėl svetimo, didesnės nei 900 MGL dydžio vertės turto pagrobimo turėjo būti kvalifikuojama pagal šiuo metu galiojančią BK 178 straipsnio 4 dalį kaip sunkus nusikaltimas, o ne pagal galiojančią BK 178 straipsnio 3 dalį kaip apysunkis nusikaltimas. Nepaisydama to, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, nesant prokuroro skundo, siekdama nepasunkinti nuteistųjų teisinės padėties, šią pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą tik aptaria šioje nuosprendžio dalyje. Nusikalstamos veikos teisinis kvalifikavimas paliekamas nepakeistas. Dėl nuteistųjų pripažinimo kaltais dėl svetimo turto pagrobimo pagrįstumo detaliau bus pasisakyta kitoje šio procesinio sprendimo dalyje.

Dėl nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį

Skundžiamu nuosprendžiu R. K. ir D. K. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, konstatavo, kad nuteistieji pagrobė svetimą didelės vertės turtą – 86 000 Eur, o būtent: R. K. ir D. K., veikdami bendrininkų grupėje, iki 2018 m. kovo mėnesio, tikslesnis laikas tyrimu nenustatytas, susitarė pagrobti K. K. pinigus. Vykdant šį susitarimą, D. K. 2018 metų kovo mėnesio pabaigoje, suradusi K. K. laikomus (slepiamus) pinigus – 86 000 Eur, juos pagrobė, po ko dalį pinigų, tai yra 71 000 Eur, perdavė R. K., o likusią 15 000 Eur sumą D. K. pasiliko sau.

Minėtų pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių dėl to, kad jie minėtą pinigų sumą iš K. K. iš tiesų pagrobė, nuteistieji iš esmės neginčija. Jas taip pat patvirtina tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytų, tiek šiame procesiniame sprendime jau aptartų įrodymų visuma. Visgi apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistuosius kaltais pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, neanalizavo pinigų pagrobimo motyvų bei jų grąžinimo aplinkybių, dėl ko, apeliantų manymu, nuteistųjų R. K. ir D. K. padaryta nusikalstama veika tapo nepavojinga, todėl jie turėtų būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 36 straipsnyje numatytu pagrindu. Būtent šiuo aspektu teisėjų kolegija vertins byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, kontekste.

Vertindama nuteistųjų R. K. ir D. K. teiginius dėl pinigų pagrobimo motyvų bei jų grąžinimo K. K., teisėjų kolegija, visų pirma, atsižvelgia į jų parodymų turinį viso bylos proceso metu. Ikiteisminio tyrimo metu R. K. ir D. K. apie nagrinėjamo nusikaltimo padarymo aplinkybes parodymų nedavė (t. 11, b. l. 8–9, 12, 18, 163–165, 183; t. 12, b. l. 6–7, 88). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, abu nuteistieji tvirtino, kad paimtus pinigus R. K. ketino panaudoti versle, užsidirbti ir po kiek laiko grąžinti, kad K. K. nepastebėtų jų dingimo. Visgi tiek iš jų pačių parodymų, tiek iš byloje esančių jų tarpusavio pokalbių telefonu seka, kad jie pinigus ne grąžino, o išleido savo asmeninėms reikmėms. Be to, kaip matyti iš jų pokalbių telefonu 2018 m. rugpjūčio 13, 30 d. (t. 2, b. l. 60–61, 72–73), R. K. ragino D. K., K. K. išvykus, dar paieškoti pinigų (kalba netaisyta): „<...> reik sujudint iki rugsėjo, mama, jeigu kas atsitiktų <...> ons išvažiuos ir žiūrim, mamyt, būk gera, mudu pasidalinsim“. Į tai D. K. atsakė nežinanti, ar išeis kas nors, o 2018 m. rugpjūčio 30 d. nurodė: „Nu paveizėsiu aš žiną, kaip uns, reik pirmiausia, kada uns išvažiuon, i paskui nu“. Į tai R. K. atsakė: „I pasidalintum, ir nusipirksi visko, ir aš“. Taigi, paminėti nuteistųjų teiginiai nepasitvirtino.

Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad bylos įrodymai paneigia ir nuteistųjų parodymus apie tai, jog pinigai K. K. buvo grąžinti. R. K. ir D. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad pinigai buvo grąžinti 2020 m. rugpjūčio viduryje per D. K.. R. K. tvirtino, kad K. K. pradėjus ieškoti pinigų, atsiėmė paskolintus pinigus su palūkanomis, viso 53 000 Eur, pridėjo „juodai dienai“ laikytus 10 000 Eur, turėtas santaupas – 18 000 Eur, ir bendrai 81 000 Eur nuvežė mamai. Ji pridėjo savo turimus 5 000 Eur ir tą patį ar kitą vakarą juos atidavė K. K.. Jis taip pat nurodė, kad pinigų grąžinimas vyko 2020 m. rugpjūčio viduryje, tai gerai atsimena, nes po poros savaičių įvyko kratos. Iš esmės tokias pačias aplinkybes teismui nurodė ir D. K.. Ji taip pat nurodė, kad prieš tai, negalėdama grąžinti K. K. pagrobtos sumos, atidavė jam savo nekilnojamąjį turtą. Tokios pačios pozicijos nuteistieji laikėsi ir apklausti apeliacinės instancijos teisme (t. 13, b. l. 167–170, 171–173, 174–178; t. 14, b. l. 18–19, 147–159).

Apeliacinės instancijos teisme, siekiant išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes, patikrinti, kiek tai objektyviai įmanoma, nuteistųjų dėstomą versiją apie pinigų grąžinimą K. K., buvo atliktas įrodymų tyrimas ir papildomai apklausti ne tik nuteistieji, bet ir liudytojas K. K., kuris ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme parodymų nedavė. Visgi jo parodymai nei patvirtina, nei paneigia nuteistųjų nurodytas aplinkybes, nes jis apeliacinės instancijos teisme, kaip jau buvo minėta, tikino, kad 86 000 Eur iš jo apskritai pavogti nebuvo, pinigų, kuriuos buvo ar nebuvo užkasęs, nepasigedo, negali pasakyti, ar juos kas iškasė. Patikino, kad jam nei mama, nei brolis nėra skolingi. Kartu nurodė, kad užkastus pinigus pasiėmė pareigūnai, dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas (t. 14, b. l. 147–159). Teisėjų kolegija atsižvelgė ir į tai, kad šie parodymai siejasi su liudytojo K. K. artimaisiais, be to, byloje surinkti įrodymai leidžia spręsti apie nusikalstamą iš jo pagrobtų pinigų kilmę. Todėl spręsdama, kuriais įrodymais vadovautis, teisėjų kolegija aptartus nuteistųjų ir liudytojo K. K. parodymus sugretino su kitais byloje surinktais bei ištirtais įrodymais, kurių visuma paneigia nuteistųjų nurodytas aplinkybes.

Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turi pareigą nustatyti byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, o apklausiamų asmenų parodymai yra tik vienas iš įrodymų šaltinių, kurių teisingumas ir patikimumas nustatomas atsižvelgiant į įstatyme nustatytus kriterijus. Vertindamas apklaustų asmenų parodymus, teismas išvadas dėl byloje esančių duomenų daro analizuodamas ne tik parodymų turinį, logiškumą, nuoseklumą ir kt., bet ir lygina juos su duomenimis, gautais iš kitų įrodymų šaltinių.

Minėtų parodymų patikrinimui yra reikšmingi byloje esantys elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo duomenys, gauti kontroliuojant D. K., R. K., K. K., R. L. telefoninius pokalbius, kurių turinys fiksuotas pokalbių suvestinėse Nr. 30-IL-8622, Nr. 30-IL-11153, Nr. 30-IL-35, Nr. 30-IL-13402, Nr. 30-IL-320, Nr. 30-IL-12457, Nr. 30-IL-2699, Nr. 30-IL-5186, Nr. 30-IL-7249, Nr. 30-IL-4805, Nr. 30-15(DS)-23, Nr. 30-IL-7446, Nr. 30-IL-7399, Nr. 30-IL-13401, Nr. 30-IL-2867. Nustatyta, kad D. K. naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), R. K. naudojosi telefono numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), K. K. naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), o R. L. – (duomenys neskelbtini). Atsižvelgusi į pakankamai didelę byloje fiksuotų pokalbių apimtį, teisėjų kolegija šiame procesiniame sprendime visų jų pažodžiui nekartos, apsiribodama tik jų apibendrinta analize, kuri kartu su kitais bylos įrodymais patvirtina ne tik pirmiau padarytas išvadas, kad R. K. bei D. K. pagrobė K. K. pingines lėšas, kurias šis laikė užkastas žemėje, bet ir tai, kad šių pinigų jie jam negrąžino. Kaip patvirtinantys pastarąsias aplinkybes, paminėtini kai kurie užfiksuotų pokalbių fragmentai (čia ir toliau pokalbių kalba netaisyta).

Pokalbis Nr. 459. 2019 m. gruodžio 20 d. nuo 19.34 val. užfiksuotas pokalbis, kurio metu R. K. skambina D. K. ir ši pokalbio metu sako: „<...> neduoda ramybės, ded i ded, man reik pinigų, jūs man išvogėt visus pinigus iki nulio. Man dabar reikia sumokėti, aš, iš manęs atėmė visus pastatus, viskon atem. Vienu žodžiu <...> kaip dar reikia išgyvent, nežinau“. R. K.: „Nežinau ir aš“. D. K.: „<...> nebžinau kon bedaryti. Tas neduoda ramybės nei ryte, nei vakare <...>“. R. K.: „Tai tu sakyk, kad mon skombintų ir viskas“. D. K. toliau pasakoja: „Sakau, K., kiek aš turėjau, tiek aš tau atidaviau, kiek aš uždirbau čia tuos <...> aš tai suprantu, kad neturi iš ko, bet tai ons, ons tegu monei duod, nes jūs išvogėt mano visus pinigus iki nulio. Aš neturiu, mane konfiskuoja visą pastatą <...> ons kada tave šantažavo, ons tavęs prašė, tu iš manęs kasei, tu vogei <...> dabar ano prašyk <...> tegu ons vež pinigus, čia tegu siunčia <...>“ (t. 2, b. l. 168–169).

Pokalbis Nr. 978. 2019 m. gruodžio 23 d. 16.45 val. užfiksuota, kaip R. K. skambina D. K. ir pokalbio metu pasakoja: „<...> šiandien tas nuo pačio ryto jau kirpykloj <...> ar priskambinai R., sakau nepriskambinau <...> sakau, nu jis dabar neturi iš ko, jau du mėnesiai kaip nėr iš ko <...> tu išvogei, tu tep i tep padirbą <...> išvogėt, mane apvogėt iki nulio <...> tegu skombina ons monei <...> R., būk geras, pasuk anam. Tu pasuk, ku nors pasakyk <...> nors tuos kelis žodžius <…>“ (t. 2, b. l. 169). Tą pačią dieną, 18.18 val., R. K. skambina D. K. (pokalbis Nr. 1003) ir pokalbio metu sako: „<...> kon tas gaidys dar nori?“. D. K. atsako: <...> juk aš tau sakiau <...> kad tu anam pasiskombink. R. K. į tai: „Tai kon aš anam pasakysiu <...> dar blogiau bus <....> nusiųsk, duok numerį ir viskas, o kitą kart kviesk policiją <...>“ (t. 2, b. l. 170).

Pokalbis Nr. 1598. 2019 m. gruodžio 28 d. 15.01 val. R. K. skambina D. K., kuri pokalbio metu pasakoja: „<...> vakar vat parvažiavau, ir tas prisistatė <...> atvažiavau paklaust, a tų pinigų man duosit, a neduosit <...> kokie pinigai, iš kur aš tau turiu duot. Tu, aš tavęs neprašau, bet a ons, tai ko ons man neskambina <...> su manim nesišneka <...> ir vėl pradėjo viską <...> tu čia 5 metus anon šildei, tu čia viską pirkai, čia ons ausį išsioperavo, čia operaciją pasidarė <...>“ (t. 2, b. l. 171).

Pokalbis Nr. 1911. 2020 m. kovo 19 d. 18.10 val. K. K. skambina D. K. ir pokalbio metu sako: „<...> klausykis <...> pralošiau visus teismus, antstolis areštavo visas sąskaitas. Tėk mona areštavo asmeninę, tiek įmonės areštavo. Mon rek 20 tūkstančių eurų sumokėt. Skombink <...> R. <...> skolink iš kur nori, mon reik 20 tūkstančių per 10 darbo dienų sumokėt, kitep areštoun turtą. Darykit išvadas <...>“. D. K.: „<...> iš kur aš daba paimsiu tų pinigų? <...> be kapeikos siedu <...> aš jau nebeturiu ko valgyti <...> nei vaistų iš kon, išvis ne <...>“. Toliau K. K. sako: „O tai ką man siūlai daryti? <...> Kur yr R.? <...>“. D. K.: „<...> Lietuvoj yra“. K. K.: „Kodėl tu jam neskambini? Iki to laiko jūs bendravot glaudžią, pas jūs ryšią buvo glaudūs, tai kur dabar yra? Aš tau neskombinu, neprašau, kada mon nerek <...> a tau atsiųsti iš anstoliaus D. visus tus <...>“. D. K.: „Ne, jeigu nori mone mušk, užmušk, skandink, ir aš neturiu iš kur paimti <...> neturiu už ką nusipirkti duonos <...>“. K. K.: „Mama, aš tau buvau davęs butą, iš katro tu gavai kiekvieną dieną vis po 180 eurų. Buvau davęs? A nebuvau?“. D. K.: „Buvai <...>, aš žinau, K., kad aš viską padariau blogai <...>“. Toliau K. K. sako: „<...> juk aš tau neliepiau pavogt iš monęs i paduot ten anam, ar aš tau liepiau? Tu nusprendei, kad tu gali nuo monęs paimt, paduot R., tu viskon „marinarava“, i galvojai, kad tu viskon sprėsi. Tai dabar sprėskim visi kartu <...> prieš pradėdam vogt pinigus, tu buvą tikra, nu tai tu dabar ir spręsk“. D. K.: „Nu padariau, kon daba aš turiu padaryti? <...>“. K. K.: „<...>Tu tėk esi nunešus pinigų. Šimtais tūkstančių esi nunešus pinigų, į daba sėdi, net kruopų neturi iš kon nusipirkti <...> jeigu tėk privogei, tėk prinešei R., o R. motinai net 50 eurų negal atvežt <...>“ (t. 3, b. l. 17–20).

Pokalbis Nr. 2096. 2020 m. kovo 20 d. 18.32 val. R. K. skambina D. K., kuri pokalbio metu klausia: „<...> o tu nieko tai negalvojai <...> jokių pinigų nesiunti K., nieka tu nemislini?“. R. K.: „Neturiu aš, dabar pats be pinigų sėdu <...> galeks“. D. K.: „Nu tai, o kada tu anū turėsi?“. R. K.: „Aš pats prisiskolinęs, dabar laukiu <...> darbų <...> nėr <...> bus pinigų, dosiu <...> Bet kon aš anam turiu dot, už kon aš turiu anam dot, jei kažkon ten <...> kažkon primūtino, kur aš kon aš turiu dot, aš nesuprantu <...>“. D. K.: „<...> Kap tu neturi duot, turi duot <...>“ (t. 3, b. l. 37–38).

Pokalbis Nr. 2104. 2020 m. kovo 20 d. 19.17 val. R. K. skambina D. K. ir pokalbio metu pasakoja: „ <...> Nuvo K. atėjęs tuo momentu, supranti <...> ons mone sako, žinai, dėl ko tu nešneki, dėl ko tu mėtai ragelį, juk tu su anuo šnekėjai, kodėl tu nešneki, pinigus vistiek reikės atiduot, žiną <...> šiandien atėjo žinai, sako išvogei, tu savo nuomonės niekuomet neturėjai. Išvogei, aš galėjau nedirbti, dabar mone šitiek a išvogė, aš dabar turiu dirbti, čia mone antstoliai suėmė <...> ir vakar ons mone žinokis čia, tai kap bus, vis tiek turėsit atiduoti. Iš kur aš tau atiduosiu. Aš pasikviesiu <...> advokatą ir rašysim pareiškimą. <...> Sakau, jeigu tu mone pradėsi su policija gąsdint <...> iškart sakau tu mone pakark <...> išmesk per balkoną <...> aš pati neturiu <...> pinigų <...> nei duonai neturiu nusipirkti <...> pas mane šaldytuvas tuščias, aš neturiu maisto <...> jis praėjo, ons mone skombina, nusileisk į apačią <...> nusileidau <...> sėsk į mašiną <...> tai ons mone davė pusantro šimto. Nusipirk vaistų, nusipirk visko, žinai <...> Aš buvau nutaręs, kad jau nebedirbti, o dabar matai per tave, tu viskon išvogei, per tave aš turiu viskon dirbti <...>“ (t. 3, b. l. 38–39).

Pokalbis Nr. 3958. 2020 m. kovo 30 d. 22.15 val. R. K. skambina D. K. ir pokalbio metu sako: „<...> Šiandien visą dieną darbavaus pas K. garaže <...> ons mane parvažiavant vėl pradėjo kabinėtis <...> vėl iš naujo. Skombink R., <...> kon tu čia padirbai, kokius čia tūkstančius pavogėt, aš čia būčiau gyvenęs, aš čia būčiau užsukęs <...> tokį verslą, o dabar viskas sustojo <...> ons už tokius pinigus galėjo užsukti verslą kokį nors padaryt, bet ons iškniso. Jau buvo aprimęs ir vėl iš naujo pradėjo blūdyt <...>“ (t. 3, b. l. 39–40).

Pokalbis Nr. 7291. 2020 m. balandžio 19 d. 11.30 val. R. K. skambina K. K.. Pastarasis pokalbio metu sako: „<...> kap tu galvoji susitvarkyt tuos visus reikalus? <...> piniginius“. R. K.: „Kokius piniginius?“. K. K.: „Nu tuos piniginius reikalus, kur motina padavė tau pinigus, išjunk ton durnių, R., išjunk ton durnių <...>“. R. K.: „<...> mon motina jokių pinigų nedavė, visų pirma. Tu visų pirma susižinok, kap viskas buvo <...> kap B. sužaidė su motina <...>“. K. K.: „Nu gera, tu, R., nenori kalbėti tep <...> kalbėsimės kitep, ir paskiau tu griaušies nagus, kad reikės <...> tompytis <...>“. R. K.: „<...> daryk kon tu nori, mon <...>, pas monęs yra <...> advokatą <...> nejuokink <...>. K. K.: „<...> gera, mon to ir tereikėjo <...>“ (t. 3, b. l. 52).

Tą pačią dieną 11.41 val. (pokalbis Nr. 7290) R. K. skambina K. K., pokalbio metu pastarasis sako: „<...> tu galvok, kap tu daba tvarkysi ton situaciją <...> spręsi, kap išsilyginsi tuos pinigus“. R. K.: „Tu galvok savo situaciją. Aš jokių pinigų neturiu, o kits dalykas, aš apie jokius pinigus nieko nežinau <...>“ (t. 3, b. l. 52). Dar vėliau, 18.37 val. (pokalbis Nr. 7316), R. K. skambina D. K., kuri pokalbio metu sako: „<...> aš tau siūlau, kad tu iš paskutiniųjų nors po du, po tris šimtus vestum į sąskaitą <...> ons yr, atsimink, ons yra labai mandras. Ons <...> padarys tep, kad paliks ir mone basą ir tave basą <...> aš esu be kapeikos jau kiek laiko <...>“. R. K.: „<...> iš kur man dabar vest <...>“. D. K.: „<...> aš tikėjaus, kad tu kažkon tai dėsi, kažkun tai duosi, kažkaip tai darysi <...> paimk ir vesk on durniaus po 100, po 200 eurų <...>“. R. K.: „Aš dabar pats su keliais sėdu ir tu mon pasakoji <...>“. D. K.: „<...> aš net nei buto, nei to neturiu <...> aš nieko neturiu, aš neturiu nei kortelės neturiu <...> tai šnekėkis su anuo <...> sakyk baikim, man viskas baigsis, aš išvažiuosiu į užsienį ir tau atidirbsiu <...> tai dabar su anuo reik šnekėtis, kadangi viskas išaiškėjo <...> ir stumt anam nors po 100, po 200 <...>“ (t. 3, b. l. 53–57).

Pokalbis Nr. 1565. 2020 m. rugpjūčio 5 d. 18.57 val. R. K. skambina D. K. ir pasakoja: „<...> tas vakare skambin pirmadienį <…> ir saka <…> kun R.. Ai, sakau, nežinau. A pinigų man jis nesiunt <…> sakau, iš kur uns siųs tuos pinigus? Sakau, ka vos pats neturi <...>“ (t. 3, b. l. 97–98).

Pokalbis Nr. 102. 2020 m. rugpjūčio 21 d. 13.42 val. D. K. skambina V. J., pokalbio metu pasakoja, ką kalbėjo su K. K.: „<...> i moni anąkart saka, tu taupyk pinigus, man <...> vaikus į mokyklą reik leisti <...> J. niekur nedirb, tiap i tiap“ <...> paskui kitą dieną jau skambina „mama, gal tu gali priimti iš Lidlo vieną pardavėją pas savęs ant nuomos <...> iki naujų metų“. Įsivaizduoji? I, 600 eurų duos į mėnesį <...> ir žinokis, kad artėja <...> tas karantinas. Žinok turėsi užsidirbti, turėsi. Galvoju, <...> juk aš priimsiu, o tu atimsi tuos visus pinigus“. Toliau D. K. kalba: „<...> viens dalyks, aš čia nuo viena paėmiau, kitam daviau. Tas pats kaž žiną, kap svieto lygintojas. Kad aš būčiau <...> pragėrus, a konorentais <...> aš daviau kitam, kad ons nestovėtų prie kokio konteinerio, da konorentais <...> praeitą mėnesį atidaviau 500 <...> šitą mėnesį 250 gausiu. Jeigu draskys akis, reikės atiduoti tuos 250, kon darysi <...>“ (t. 3, b. l. 140–142).

Apibendrinus šiuos byloje esančius duomenis, darytinos šios išvados. Iš paminėtų pokalbių matyti, kad nuteistieji didžiąją dalį pagrobtų pinigų jau buvo išleidę 2018 m. rudenį. Tai, be kita ko, pakankamai aiškiai patvirtina minėtas 2018 m. rugsėjo 11 d. pokalbis, kurio metu D. K. nurodė: „<...> kovo pabaigoj aš anam iškasiau, tai vat skaityk balandis, gegužė, birželis, liepa, rugpjūtis pusmečią 70 tūkstančių nebėr <...>“. Be to, tolesni nuteistųjų R. K. ir D. K. telefoniniai pokalbiai atskleidžia ne tik tai, kad K. K. ilgą laiką, apie devynis mėnesius, iš esmės iki pat sulaikymo, reikalavo iš nuteistųjų grąžinti pinigus, bet ir tai, kad pastarieji neturėjo pinigų, kuriuos galėtų grąžinti. D. K. ne kartą guodėsi sūnums (R. K. ir K. K.), kad ji neturi pinigų, neturi valgyti: „<...> aš pati neturiu <...> pinigų <...> nei duonai neturiu nusipirkti <...> pas mane šaldytuvas tuščias, aš neturiu maisto <...> aš esu be kapeikos jau kiek laiko <...>“. Analogiškai pasisakytina ir R. K. atveju. Pokalbio metu pastarasis nurodo: „<...> neturiu aš, dabar pats be pinigų sėdu <...> galeks“ aš pats prisiskolinęs, dabar laukiu <...> darbų <...> nėr <...> iš kur man dabar vest <...> aš dabar pats su keliais sėdu <...>“. Liudytojo K. K. pokalbių su motina turinys taip pat leidžia spręsti apie nuteistųjų finansinę padėtį, pvz. „<...> Šimtais tūkstančių esi nunešus pinigų, į daba sėdi, net kruopų neturi iš kon nusipirkti <...> jeigu tėk privogei, tėk prinešei R., o R. motinai net 50 eurų negal atvežt <...>“. D. K. kalbėdama su R. K. patvirtino, kad K. K. jai davė 150 Eur vaistams ir kitoms reikmėms. Apklausta apeliacinės instancijos teisme, D. K. nepateikė logiškų ir įtikinamų argumentų, kodėl užfiksuotuose pokalbiuose tarp jos ir R. K. bei K. K. ji guodžiasi, kad neturi pinigų net maistui, tačiau kartu tvirtina, jog prisidėjo prie grąžintinos sumos 5 000 Eur. Vertinant minėtų įrodymus nuteistųjų keliamos versijos kontekste, yra pagrindas išvadai, kad nuteistieji neturėjo realios finansinės galimybės grąžinti pagrobtus K. K. pinigus.

Dar daugiau, iš paminėtų pokalbių turinio taip pat matyti, kad nuteistasis R. K. to daryti net neketino. Iš pokalbių turinio seka, kad D. K. intensyviai guodėsi R. K., kad K. K. reikalauja grąžinti pavogtus pinigus, tačiau ji jų neturi, prašo, kad R. K. paskambintų K. K. ir susitartų, teiraujasi, kodėl jis neskambina ir nesiunčia K. K. pinigų. Į tai R. K. nurodo neketinantis duoti pinigus, o K. K. ir toliau reikalaujant pinigų, siūlo mamai kviesti policiją. „<...> Bet kon aš anam turiu dot, už kon aš turiu anam dot, jei kažkon ten <...> kažkon primūtino kur aš kon aš turiu dot, aš nesuprantu <...>“, „<...> kon tas gaidys dar nori?“. „tai kon aš anam pasakysiu <...> dar blogiau bus <....> nusiųsk, duok numerį ir viskas, o kitą kart kviesk policiją <...>“. Galiausiai R. K., kalbėdamas su pačiu K. K., apskritai pradeda neigti pinigų pagrobimo faktą, bando suversdamas kaltę kitiems asmenims: „<...> mon motina jokių pinigų nedavė, visų pirma. Tu visų pirma susižinok, kap viskas buvo <...> kap B. sužaidė su motina <...>“, „<...>Aš jokių pinigų neturiu, o kits dalykas, aš apie jokius pinigus nieko nežinau <...>“.

Paminėtinos ir kitos byloje nustatytos reikšmingos aplinkybės, paneigiančios nuteistųjų parodymus apie grąžintus pinigus K. K.. Nuteistosios D. K. parodymai, kada buvo grąžinti pagrobti pinigai, buvo nenuoseklūs. Pirmosios instancijos teisme 2025 m. birželio 4 d. D. K. aiškino, kad pinigai K. K. buvo grąžinti apie Kalėdas, galėjo būti 2019 m., galbūt buvo ir 2020 m. Apeliacinės instancijos teisme ji teigė, kad pinigai buvo grąžinti 2020 m. rugpjūčio mėn. Savo ruožtu R. K. teisme kategoriškai tvirtino, kad pinigų grąžinimas vyko 2020 m. rugpjūčio viduryje, tai gerai atsimena, nes po poros savaičių įvyko kratos. Šių parodymų kontekste paminėtina, kad liudytojas K. K. patvirtino teismui, jog buvo sulaikytas 2020 m. rugpjūčio 26 d. Tą pačią dieną buvo vykdytos ir nuteistųjų gyvenamųjų vietų, automobilio, asmens kratos (t. 3, b. l. 152–157, 161; t. 4, b. l. 1–5, 11–13, 14). Tačiau pirmiau nurodytas 2020 m. rugpjūčio 5 d. pokalbis tarp D. K. ir R. K. patvirtina, kad K. K. pinigai dar nebuvo grąžinti, nes jų R. K. neturi: „<...> tas vakare skambin pirmadienį <…> ir saka <…> kun R.. Ai, sakau, nežinau. A pinigų man jis nesiunt <…> sakau, iš kur uns siųs tuos pinigus? Sakau ka vos pats neturi <...>“. 2020 m. rugpjūčio 21 d. (penkios dienos iki K. K. sulaikymo ir kratų) D. K. pokalbio su V. J. turinys taip pat patvirtina, kad tuo metu pinigai dar nebuvo grąžinti, nes D. K., K. K. tebereikalaujant, galvoja pinigus mokėti dalimis: „<...> aš daviau kitam, kad ons nestovėtų prie kokio konteinerio <...> praeitą mėnesį atidaviau 500 <...> šitą mėnesį 250 gausiu. Jeigu draskys akis, reikės atiduoti tuos 250, kon darysi <...>“.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pinigų grąžinimą netiesiogiai patvirtina dokumentai apie R. K. suteiktas dvi paskolas. Iš tiesų, bylos duomenys patvirtina, kad R. K. bankai suteikė dvi vartojimo paskolas (2021 m. kovo 9 d. – 5 000 Eur ir 2022 m. liepos 4 d. – 2 850 Eur (t. 14, b. l. 11, 12). Viena vertus, šios paskolos buvo suteiktos jau po paties nuteistojo R. K. įvardyto pinigų grąžinimo laiko – 2020 m. rugpjūčio vidurys, tad jos narinėjamo klausimo kontekste tiesioginės reikšmės neturi. Kita vertus, nėra pagrindo jas vertinti ir kaip netiesioginius įrodymus, nes pirmiau aptarti duomenys patvirtina, kad nuteistieji pagrobtus K. K. pinigus buvo išleidę, tad paskolų ėmimas kitų R. K. poreikių tenkinimui pinigų grąžinimo nepagrindžia. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pinigų grąžinimą patvirtina tai, jog kratų metu pas nuteistuosius pinigai nebuvo rasti, o pas K. K. rasta 90 000 Eur. Kaip matyti iš jau minėtų pokalbių telefonu, nuteistieji ilgą laiką iki kratų atlikimo pasakojo neturintys pinigų, tad aplinkybė, kad jų pas juos ir nebuvo rasta, byloje nustatytų aplinkybių nepaneigia. Jų nepaneigia ir apeliantų nurodyti, pas K. K. rasti 90 000 Eur, nes šių pinigų su nuteistaisiais nesieja jokie bylos duomenys. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats K. K.. Nesutampa ir pinigų sumos, nes, pasak nuteistųjų, jie grąžino 86 000 Eur. Apibendrindama aptartus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. K. ir R. K. parodymai apie sugrąžintus pagrobtus pinigus yra paneigti, tad šia jų parodymų dalimi nesivadovauja.

Nuteistųjų veiksmuose nustačius esant visus BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, nėra pagrindo nusikalstamą veiką vertinti pagal kitus apeliaciniame skunde bei baigiamųjų kalbų metu minimus BK straipsnius (pvz., radinio pasisavinimas, numatytas BK 185 straipsnyje), todėl dėl šių argumentų plačiau nepasisakoma. Byloje aptartais įrodymais nustatyta, kad nuteistieji R. K. ir D. K. žinojo, jog vagia K. K. pinigus, šis turtas jiems buvo svetimas. Jie disponavo pagrobtu turtu, tad suvokė, kad K. K. jo neteks, taigi veikė to norėdami.

Dėl BK 36 straipsnio taikymo

Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendis skundžiamas ir BK 36 straipsnio nuostatų taikymo aspektu, teigiama, kad nuteistųjų padaryta BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika tapo nepavojinga, nes jie dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios, jo realizavimo, grąžino pagrobtus pinigus ir tokiu būdu padarė, kad jų atlikti veiksmai tapo nebepavojingais. Akcentuojama ir tai, kad byloje nėra pareikštų jokių turtinių ar neturtinių pretenzijų, t. y. nėra subjekto, kuriam padaryta žala. Teisėjų kolegija pagrindo taikyti BK 36 straipsnį nenustatė. Pagal BK 36 straipsnį, padaręs nusikalstamą veiką asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme šis asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi. Taigi, baudžiamasis įstatymas įtvirtino du savarankiškus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus: asmens veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojinga arba asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingas. Taikyti ar ne BK 36 straipsnį, yra teismo teisė, todėl teismas, remdamasis konkrečios bylos aplinkybėmis, gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės arba atsisakyti jam taikyti šio straipsnio nuostatas. Darydamas išvadą dėl to, ar yra BK 36 straipsnyje įtvirtinti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai, teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina bylos aplinkybes ir sprendžia dėl galimybės pripažinti, ar padaryta veika ir (ar) ją padaręs asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo prarado pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197-648/2023, 7 punktas). Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad padarytos veikos pavojingumo išnykimas susidaro praėjus tam tikram laikui po nusikalstamos veikos padarymo, kai paaiškėja tam tikros aplinkybės ar sąlygos, kurios neegzistavo nusikalstamos veikos padarymo metu. Vis dėlto šių aplinkybių (sąlygų) atsiradimo faktas pats savaime nelemia atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, nes pagal BK padarytos nusikalstamos veikos teisinis vertinimas kaip nusikalstamos nesikeičia. Kiekvieną atskirą situaciją teismas įvertina ad hoc (tuo konkrečiu metu) pagal BK 36 straipsnio nuostatas ir priima atitinkamą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149-495/2025, 18 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs byloje pirmiau aptartas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog R. K. ir D. K. veiksmai turi visus jiems inkriminuotos BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įvertinus nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes, pagrobtos pinigų sumos dydį, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo išvadai apie išnykusį tokių veiksmų pavojingumą. Patys apeliantai BK 36 straipsnio nuostatų taikymą visų pirma siejo su aplinkybe, kad pagrobti pinigai buvo grąžinti, tačiau tai byloje surinkti ir aptarti įrodymai paneigė. Byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, tačiau tai padarytų išvadų dėl tebesančio nusikalstamų veiksmų pavojingumo nepaneigia, tuo labiau kad, pagal bylos duomenis, buvo pagrobtas nusikalstamu būdu gautas turtas. Pagrobtas turtas nuteistiesiems buvo svetimas, nepaisant to, kad K. K. buvo jiems artimas asmuo, kuris, be kita ko, gyveno ir savo finansinius reikalus tvarkė atskirai. Taigi, ir šios apeliantų nurodytos aplinkybės veikos pavojingumo nepaneigia. Kitų argumentų, pagrindžiančių išnykusį nuteistųjų veiksmų ar asmenybių pavojingumą, apeliantai nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

Dėl įrodytomis pripažintų aplinkybių

Kadangi nuteistiesiems inkriminuotos BK 173 straipsnio 3 dalyje ir BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų aplinkybės pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo aprašytos bendrai, juos išteisinus pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, siekiant didesnio aiškumo, šiame procesiniame sprendime iš naujo nurodomos įrodytomis pripažintos BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aplinkybės.

R. K. ir D. K., veikdami bendrininkų grupėje, pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

Jie, veikdami bendrininkų grupėje, iki 2018 m. kovo mėnesio, tikslesnis laikas tyrimu nenustatytas, žinodami, jog K. K. pinigus laiko Lietuvoje paslėpęs įvairiose slėptuvėse, susitarė pagrobti dalį K. K. pinigų, juos pasidalinti bei išleisti savo reikmėms.

Vykdant šį susitarimą, D. K. 2018 m. kovo mėnesio pabaigoje, tikslesnis laikas tyrimu nenustatytas, Rietavo rajone, tikslesnė vieta tyrimo metu nenustatyta („slėptuvėje“), suradusi K. K. laikomus (slepiamus) pinigus – 86 000 Eur, juos pagrobė. Po ko, 2018 m. kovo mėnesio pabaigoje, tikslesnis laikas tyrimu nenustatytas, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis Plungėje, tikslesnė vieta tyrimu nenustatyta, dalį pinigų, tai yra 71 000 Eur, perdavė R. K., o likusią 15 000 Eur sumą D. K. pasiliko sau.

Po ko, R. K., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 17 700 Eur panaudojo automobilio BMW X6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimui. Likusius pinigus R. K. panaudojo savo reikmėms, tai yra iki 2019 m. gruodžio 20 d. padengdamas savo anksčiau susidariusias skolas, išleisdamas automobilių keitimui, pragyvenimui bei kitoms, tyrimo metu nenustatytoms reikmėms.

Po ko, D. K. tęsdama nusikalstamus veiksmus, 15 000 Eur panaudojo juos savo reikmėms, tai yra 2019 m. gruodžio 20 d. padengdama savo anksčiau susidariusias skolas, išleisdama pragyvenimui bei kitoms, tyrimo metu nenustatytoms reikmėms.

Tokiu būdu R. K., veikdamas bendrininkų grupėje su D. K., pagrobė didelės vertės – 86 000 Eur, svetimą turtą, iš kurių 15 000 Eur atiteko D. K., o 71 000 Eur, atiteko jam (R. K.)“.

Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių

Pirmosios instancijos teismas R. K. ir D. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistieji pilnai atlygino BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytu nusikaltimu padarytą žalą, kas turėtų būti pripažinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija su šiais teiginiais nesutinka. Bylos duomenimis įrodyta, kad nuteistieji R. K. ir D. K. pagrobtų pinigų K. K. negrąžino, todėl plačiau dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės taikymo nuteistųjų atžvilgiu nepasisakytina. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas turėjo nustatyti nuteistųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutinka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlygina žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2026 m. sausio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-628/2026, 24 punktas). Nuteistieji R. K. ir D. K. nuo pat pradžių nepripažino savo kaltės dėl nusikaltimo, numatyto BK 216 straipsnio 1 dalyje, tačiau šiuo procesiniu sprendimu pripažįstama, kad jiems inkriminuotos minėto nusikaltimo aplinkybės nepasitvirtino. R. K. ir D. K. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose nuteistieji kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, prisipažino ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Nuteistieji davė parodymus, kuriais patvirtino, kad pagrobė inkriminuotą pinigų sumą iš K. K., tačiau tvirtino, kad pagrobtus pinigus K. K. grąžino, o tai neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Vertinant nuteistųjų R. K. ir D. K. poziciją paminėtos teismų praktikos kontekste, pažymėtina, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų. Iš aptartų R. K. ir D. K. bylos nagrinėjimo teisme metu duotų parodymų matyti, kad nuteistieji dar pirmosios instancijos teisme davė parodymus, kuriais pripažino visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Nuteistieji nurodė, kaip pinigai buvo rasti, paimti, pasidalinti ir leidžiami. Nors parodymus teisme jie davė po visų liudytojų apklausos, tokia įrodymų tyrimo seka buvo nustatyta paties teismo. Pažymėtina, teismui buvo teiktas gynėjo prašymas nuteistuosius apklausti pirmus. Jie taip pat patvirtino ir pinigų priklausomybę K. K., nors pats K. K. tai neigė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistųjų prisipažinimas bei teismui išsakytas kritiškas savo veiksmų vertinimas, gailestis dėl savo veiksmų buvo savanoriški, išreiškiantys tikrąją jų valią, o ne nulemti tik byloje surinktų įrodymų visumos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistųjų procesinis elgesys tiek pripažįstant visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, gailintis, sudaro pagrindą pripažinti esant jų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad nuteistųjų teiginiai dėl grąžintų pinigų nepasitvirtino, visgi ši aplinkybė nėra reikšminga jų veiksmų teisinei kvalifikacijai. Todėl šiame procesiniame sprendime pripažįstama nuteistųjų R. K. ir D. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Į šią aplinkybę atsižvelgtina sprendžiant dėl nuteistiesiems skirtų bausmių teisingumo ir proporcingumo.

Dėl skirtinų bausmių

Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 2–3 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį. BK 178 straipsnio 3 dalies sankcija numato baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų.

R. K. ir D. K. padarė vieną apysunkį, tyčinį, baigtą turtinį nusikaltimą. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į padaryto nusikaltimo mastą – pagrobta 86 000 Eur. Didžioji dalis šių pinigų teko R. K.. Šiuo procesiniu sprendimu buvo nustatyta nuteistųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jie pripažino savo kaltę dėl jiems inkriminuotos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vertintini ir bylos duomenys apie nuteistųjų asmenybes. D. K. teisiama pirmą kartą (t. 12, b. l. 121–124). Ji vieną kartą bausta įspėjimu už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 1 dalį (visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas). Dirba kirpėja, charakterizuojama teigiamai (t. 14, b. l. 13, 14, 15–16). Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia ir į bylos duomenis, iš kurių matyti, kad būtent ji siekė žalos K. K. atlyginimo. Iš byloje fiksuotų pokalbių telefonu matyti, kad ji ne kartą skatino R. K., gavusį didžiąją pinigų dalį, grąžinti pinigus. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad 2020 m. vasario 27 d. ji K. K. padovanojo jai priklausantį 42 150 Eur vertės nekilnojamąjį turtą (t. 5, b. l. 146–158). Vėliau, kaip pati patvirtino, ji inicijavo teisminį procesą dėl šio turto dovanojo sutarties panaikinimo, tačiau teismas jos ieškinį atmetė (t. 6, b. l. 63–67). Įvertinusi visumą šių aplinkybių, apibūdinančių tiek padaryto nusikaltimo, tiek ir kaltininkės pavojingumą, teisėjų kolegija, vadovaudamasi ir BK 55 straipsnio nuostatomis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo savo sprendimą skirti D. K. griežčiausią, artimą sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmę. Tokia bausmė yra aiškiai per griežta, nėra teisinga ir proporcinga, todėl keistina. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju D. K. turi būti paskirta švelniausia iš sankcijoje numatytų bausmių, o būtent bauda. Už apysunkį nusikaltimą gali būti skiriama bauda nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Nuteistajai skirtina kiek didesnė nei minimali, o būtent 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda. Įvertinus bylos duomenis apie nuteistosios turtinę padėtį, taip pat jai skirto turto konfiskavimo apimtį, nustatytinas ilgesnis, o būtent 12 mėnesių paskirtos baudos savanoriško mokėjimo terminas.

R. K. nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas neteistas (ankstesnis teistumas išnykęs), tačiau po jo įvykdymo buvo nuteistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį už 2018 m. gruodžio 30 d. įvykdytas veikas, jam skirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant. 2021 m. sausio 24 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro (t. 11, b. l. 68–72, 88–149). Vis dėlto, bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad R. K. 2024 m. rugsėjo 18 d. buvo dar kartą teistas užsienyje (Norvegijoje) už pagrobimą 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme, atlikęs bausmę 2024 m. spalio 22 d. deportuotas iš šalies (t. 13, b. l. 63–66). Be to, R. K. daug kartų baustas ir administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus (t. 11, b. l. 74–85). Atsižvelgiama ir į tai, kad R. K. nuo 2025 m. spalio 1 d. dirba „duomenys neskelbtini“ mikroautobuso vairuotoju, charakterizuojamas teigiamai (t. 14, b. l. 118). Šios aplinkybės rodo, kad R. K. pastaruoju metu savo socialinėje aplinkoje charakterizuojamas teigiamai, visgi jam skiriamos bausmės ir nuobaudos savo prevencinių tikslų nepasiekia, nes teisei priešingas elgesys kartojasi. Įvertinusi visumą šių aplinkybių, apibūdinančių tiek padaryto nusikaltimo, tiek ir kaltininko pavojingumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad R. K. skundžiamu nuosprendžiu parinkta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, yra tinkama. Visgi, be kita ko, atsižvelgus ir į naujai nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teisėjų kolegijos vertinimu, jam skirta trejų metų trukmės laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, nėra teisinga ir proporcinga, todėl keistina. R. K. skirtina mažesnė, o būtent dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Būtent tokią bausmę teisėjų kolegija vertina kaip atitinkančią bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumą, teisingą ir proporcingą.

Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Tik nustatęs visumą aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą tiek apie mažesnį nuteistojo asmenybės, tiek apie jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas gali motyvuotai spręsti dėl straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės aiškaus prieštaravimo teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-74-489/2026, 33 punktas). Įvertinusi pirmiau jau aptartų aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikaltimą ir kaltininkų asmenybę, visumą, teisėjų kolegija pagrindo išvadai, kad šiuo atveju sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, nebūtų proporcingas, nenustatė.

Teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindo R. K. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir visiškai ar iš dalies atidėti jam skirtos laisvės atėmimo vykdymą. BK 75 straipsnio 5 dalies nuostatos tokią galimybę numato tik tuo atveju, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Kaip minėta, nuteistajam R. K. teismas kartą jau buvo parodęs pasitikėjimą, 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, po ko nuteistasis buvo probuojamas, tačiau išvykęs į užsienį R. K. ir vėl nusikalto. Įvertinusi šias aplinkybes, taip pat nagrinėjamo nusikaltimo mastą, kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslus šiuo atveju gali pasiekti tik realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 18 d. nuosprendžio dalį, kuria R. K. ir D. K. pripažinti kaltais pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, ir dėl to priimti naują nuosprendį – R. K. ir D. K. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 18 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo.

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 18 d. nuosprendžio dalį dėl nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir R. K. bei D. K. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį skirtų bausmių.

Pripažinti R. K. ir D. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

R. K., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, sumažinti paskirtą bausmę iki dvejų metų laisvės atėmimo.

D. K., pripažintai kalta ir nuteistai pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, pakeisti skirtą bausmę į 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

Baudos savanoriškam sumokėjimui nustatyti dvylikos mėnesių laikotarpį, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.