Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Stebulė“, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomas galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Ieškovė neįrodė konkrečių aplinkybių, dėl kurių, nesustabdžius viso Pirkimo procedūrų, būtų neįmanoma įvykdyti teismo sprendimo, o teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nenustatė ir nemotyvavo, kokios konkrečios kliūtys galėtų kilti. Kadangi bylos baigtis gali turėti reikšmės tik Pirkimo objekto VII daliai, nėra pagrindo stabdyti kitų Pirkimo dalių procedūrų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo, atsiliepimų į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, patenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sustabdytos apeliantės vykdomo viešojo pirkimo „Vilniaus miesto kapinių priežiūros paslaugos“ visų septynių Pirkimo objekto dalių procedūros, apeliantei uždrausta sudaryti viešojo pirkimo sutartis, o tuo atveju, jeigu jos jau sudarytos, – sustabdytas jų vykdymas iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo. Apeliantė atskirajame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimo, šių priemonių atitikties ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principams, viešojo intereso įvertinimo, taip pat laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visa Pirkimo apimtimi pagrįstumo. Trečiasis asmuo iš esmės pritaria apeliantės argumentams ir papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimtį už ieškovės ginčijamo sprendimo ribų. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas šioje byloje yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios ginčo situacijos faktines ir teisines aplinkybes, pagrįstai nusprendė, kad yra CPK 144 straipsnio 1 dalyje ir CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, ar pagrįstai šias priemones pritaikė visam Pirkimui, o ne tik ieškovės ginčijamai Pirkimo objekto VII daliai.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų viešųjų pirkimų byloje

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą. Viešųjų pirkimų srityje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra vienas iš perkančiųjų organizacijų sprendimų peržiūros procedūros, įtvirtintos Europos Sąjungos Tarybos (toliau – Taryba) direktyvose Nr. 89/665/EEB ir 92/13/EEB (su atitinkamais pakeitimais) bei jas įgyvendinančiose nacionalinės teisės normose, elementų, užtikrinantis tiekėjų galbūt pažeistų teisių efektyvų gynimą. Tokiomis priemonėmis siekiama užtikrinti, kad teismo priimami sprendimai dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų galėtų būti veiksmingai įgyvendinti. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Toks teisinis reglamentavimas suderinamas su paminėtose Tarybos direktyvose įtvirtintomis nuostatomis, leidžiančiomis valstybėms narėms nustatyti, kad už peržiūros procedūras atsakinga institucija, spręsdama dėl laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų srityje, atsižvelgtų į galimas tokių priemonių taikymo pasekmes visiems interesams, kurie galėtų būti pažeisti, taip pat į visuomenės interesus, bei nuspręsti netaikyti tokių priemonių, jei jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų bylose taikymui būtina sąlygų visuma: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, 2) grėsmė teismo sprendimo įvykdymui netaikius šių priemonių, 3) jų atitiktis ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principams bei įvertinimas, kad jų neigiamos pasekmės viešajam interesui neviršys teikiamos naudos. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl apeliantės 2026 m. birželio 18 d. sprendimo, kuriuo Pirkimo objekto VII dalyje UAB „Stebulė“ pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, panaikinimo. Ieškovė ginčijamo sprendimo neteisėtumą grindžia tuo, kad apeliantė netinkamai įvertino UAB „Stebulė“ pasiūlytos kainos ir atskirų jos įkainių neįprastai mažos kainos pagrindimą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus ir yra grėsmė galbūt jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones visa Pirkimo apimtimi. Apeliantė su tokiu vertinimu nesutinka, nurodydama, be kita ko, kad ieškovė ginčija sprendimą tik dėl Pirkimo objekto VII dalies, todėl nėra pagrindo stabdyti kitų Pirkimo dalių procedūrų. Apeliantė nekvestionuoja pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinio preliminaraus pagrįstumo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimties, taip pat jų atitikties ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo ir viešojo intereso reikalavimams. Atsižvelgdamas į atskirajame skunde nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas vertins, ar nagrinėjamu atveju yra grėsmė teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymui, taip pat ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitinka CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje įtvirtintus ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo ir viešojo intereso reikalavimus, o nustatęs tokių priemonių taikymo pagrindą – spręs dėl jų taikymo apimties.

Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui

Jeigu viešojo pirkimo procedūros nebūtų sustabdytos ir ginčo nagrinėjimo metu būtų sudaryta bei pradėta vykdyti viešojo pirkimo sutartis su UAB „Stebulė“, ieškinio patenkinimo atveju tektų spręsti papildomus klausimus dėl jau sudarytos viešojo pirkimo sutarties teisinių padarinių, jos galiojimo, galimos restitucijos ar kitų įstatyme nustatytų teisinių padarinių, taip pat galimų ieškovės turtinių reikalavimų. Tokia situacija apsunkintų ieškovės galimybę šioje byloje veiksmingai apginti savo teises. Kita vertus, grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į ginčijamo sprendimo pobūdį, bet ir į konkrečios laikinosios apsaugos priemonės mastą. Vien aplinkybė, kad ginčijamas sprendimas priimtas vykdant septynių Pirkimo objekto dalių pirkimą, savaime nepatvirtina, jog siekiant užtikrinti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą būtina sustabdyti visų septynių Pirkimo objekto dalių procedūras.

Tiekėjo teisinis suinteresuotumas kasacinio teismo praktikoje apibrėžiamas kaip tiekėjo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiojo subjekto veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021, 45 punktas). Ieškovo teisinis suinteresuotumas kaip sąlyga kreiptis į teismą pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek jis gina būtent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo; tiekėjų siekis savo naudai sumažinti konkurenciją kituose pirkimuose ir (ar) šiuos padaryti skaidresnius nelaikytinas ginčo viešojo pirkimo peržiūros procedūros objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 34 punktas; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 99 punktas). Tuo atveju, kai viešojo pirkimo konkurse, be laimėtojo, yra ir kitų tiekėjų, tik pirmą vietą užėmusio tiekėjo pasiūlymo vertinimo neteisėtumo pagrindimas (įrodymas) iš principo (nebent ieškovas įrodytų priešingai) nekvalifikuotinas kaip subjektinių teisių įgyvendinimas, todėl teismo atskirai neginamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-415/2015). Laimėtojų eilės galimas pakeitimas, dėl kurio ieškovui negalėtų kilti tiesioginių ar išvestinių padarinių (pavyzdžiui, galimybės siekti savo teisių įgyvendinimo kituose procesuose), nelaikytinas jo pažeistų teisių – vieno iš privalomo teisinio suinteresuotumo elementų – gynimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 105 punktas).

Nurodyta kasacinio teismo praktika nagrinėjamu atveju yra reikšminga ne tik vertinant ieškovės teisę ginčyti Pirkimo objekto VII dalies rezultatą, bet ir sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kitoms Pirkimo dalims. Laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos platesne apimtimi negu būtina būtent to tiekėjo, kuris kreipėsi į teismą, subjektinėms teisėms ir jo teisiniam interesui apginti. Vien faktinė ar procedūrinė atskirų Pirkimo dalių sąsaja savaime nesukuria ieškovei teisinio suinteresuotumo kitų Pirkimo dalių rezultatais. Tam, kad būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir dėl kitų Pirkimo dalių, turėtų būti nustatyta, jog šių dalių procedūros ar jų rezultatai gali sukelti ieškovei tiesioginius arba išvestinius teisinius ar turtinius padarinius, susijusius su jos pačios, kaip tiekėjos, teisių įgyvendinimu. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Ieškovė nėra pareiškusi reikalavimų dėl Pirkimo objekto I–VI dalių priimtų sprendimų, nekvestionuoja šiose dalyse sudarytų pasiūlymų eilių, UAB „Stebulė“ pasiūlymų vertinimo ar kitų perkančiosios organizacijos veiksmų, susijusių su šiomis Pirkimo dalimis. Taigi, ieškovė nekelia klausimo dėl to, kad jai pačiai būtų neteisėtai užkirstas kelias sudaryti sutartį kurioje nors iš įvardytų Pirkimo dalių, kad joje ji būtų nepagrįstai pašalinta iš konkurso ar kad kito tiekėjo užimama šiose dalyse vieta tiesiogiai nulemtų būtent ieškovės teisės sudaryti viešojo pirkimo sutartį įgyvendinimą.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė, prašydama sustabdyti viso Pirkimo procedūras, siekia išsaugoti ne savo galimybę sudaryti sutartį kitose Pirkimo dalyse, o tokį Pirkimo procedūrų organizavimo status quo, kuri gali būti reikšminga UAB „Stebulė“ pozicijai kitose Pirkimo dalyse. Kitaip tariant, kitų Pirkimo dalių procedūrų sustabdymo rezultatas pirmiausia būtų susijęs su trečiojo asmens UAB „Stebulė“ galimybe, pasikeitus Pirkimo objekto VII dalies rezultatui, perskirstyti jos laimėtas Pirkimo dalis pagal pasiūlyme nurodytą prioritetų eilę. Ieškovės subjektinė padėtis dėl Pirkimo I–VI dalių procedūrų tęsimo nesikeistų. Tokio pobūdžio interesas negali būti sutapatinamas su ieškovės, kaip tiekėjos, teisiniu suinteresuotumu. Priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos tiekėjui, ginčijančiam vienos Pirkimo dalies rezultatą, per laikinųjų apsaugos priemonių institutą kontroliuoti ar stabdyti kitų Pirkimo dalių procedūras vien dėl to, kad jų rezultatai tam tikru būdu susiję su kito tiekėjo – šiuo atveju UAB „Stebulė“ – pasiūlymų vertinimu. Toks aiškinimas nepagrįstai išplėstų tiekėjo teisminės gynybos ribas ir neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių paskirties – užtikrinti konkretaus tiekėjo (ieškovo) galbūt pažeistų teisių apsaugą ir būsimo jam palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija tik Pirkimo objekto VII dalies rezultatą. Vertinant grėsmę galimo teismo sprendimo įvykdymui, būtina atsižvelgti į šios ginčo dalies ir kitų Pirkimo dalių sąsajas, nustatytas Pirkimo dokumentuose.

Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.4 papunktyje nustatyta, kad perkančioji organizacija riboja maksimalų skaičių Pirkimo objekto dalių, dėl kurių laimėtoju gali būti nustatomas tas pats tiekėjas – ne daugiau kaip 4 (keturios) pirkimo objekto dalys. Jeigu tiekėjas pasiūlymus pateiks ir pretenduos laimėti daugiau kaip 4 (keturias) Pirkimo objekto dalis, laimėjusiomis bus pripažintos 4 (keturios) šio tiekėjo pasiūlytos Pirkimo objekto dalys pagal tiekėjo pasiūlyme nurodytą eiliškumą (prioritetus). Jeigu tiekėjas savo pasiūlyme nenurodys eiliškumo (prioritetų), bus nustatomas eiliškumas nuo objekto I dalies iki objekto VII dalies atitinkamai didėjančia tvarka, atsižvelgiant į tai, kurioms objekto dalims tiekėjas bus pateikęs pasiūlymus.

Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo UAB „Stebulė“ pasiūlymą pateikė visoms septynioms Pirkimo objekto dalims ir savo pasiūlyme nurodė prioritetų eilę: VII, II, VI, V, IV, I, III. UAB „Stebulė“ pasiūlymas pagal ekonominio naudingumo vertinimo rezultatus buvo pirmasis visose septyniose Pirkimo objekto dalyse, tačiau, taikant Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.4 papunktį, ji laimėtoja pripažinta tik Pirkimo objekto VII, II, VI ir V dalių. Taigi, Pirkimo objekto VII dalies rezultatas nėra izoliuotas nuo kitų Pirkimo dalių rezultatų. Panaikinus sprendimą dėl UAB „Stebulė“ pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu Pirkimo objekto VII dalyje ir iš naujo įvertinus pasiūlymų eilę, galėtų atsirasti poreikis iš naujo spręsti dėl UAB „Stebulė“ pasiūlymo rezultatų pagal Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.4 papunktį, inter alia (be kita ko), dėl to, kuriose Pirkimo dalyse ji galėtų būti pripažinta laimėtoja. Ši aplinkybė patvirtina tam tikrą Pirkimo objekto VII dalies sąsają su Pirkimo objekto IV dalimi, kurioje UAB „Stebulė“ pagal jos pasiūlyme nustatytą prioritetų eilę buvo nurodžiusi aukštesnį prioritetą negu Pirkimo objekto I ir III dalys, tačiau dėl taikomo keturių dalių ribojimo nėra pripažinta šios dalies laimėtoja.

Vis dėlto vien tokios sąsajos nepakanka išvadai, kad galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti būtina sustabdyti viso Pirkimo procedūras. Ieškovė neginčija apeliantės sprendimų dėl Pirkimo objekto I–VI dalių. Nagrinėjamoje byloje teismas spręs tik dėl Pirkimo objekto VII dalies priimto sprendimo teisėtumo. Kitų Pirkimo objekto dalių rezultatų teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Vien tai, kad Pirkimo objekto VII dalies rezultato pasikeitimas galėtų turėti procedūrinių, organizacinių padarinių UAB „Stebulė“ pasiūlymų rezultatams kitose Pirkimo dalyse, nesuponuoja ieškovės teisinio suinteresuotumo šiomis dalimis. Priešingai, iš Pirkimo dokumentuose nustatyto reguliavimo matyti, kad galimas kitų dalių rezultatų persvarstymas galėtų būti atliekamas dėl to, jog būtų tinkamai įgyvendintas UAB „Stebulė“ pasiūlyme jos pačios pasirinktas prioritetų eiliškumas ir keturių dalių laimėjimo ribojimas. Taigi, toks persvarstymas galėtų būti susijęs su UAB „Stebulė“ teisine ir faktine padėtimi, o ne su ieškovės teise sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad kitų Pirkimo dalių procedūrų sustabdymas reikalingas vien tam, kad, pasikeitus VII dalies rezultatui, būtų išvengta būtinybės persvarstyti UAB „Stebulė“ laimėjimų apimtį. Tokiu atveju būtų užtikrinama ne ieškovės subjektinių teisių apsauga, o trečiojo asmens galimybė išlaikyti tam tikrą pasiūlymų rezultatų ir prioritetų kombinaciją iki ginčo dėl Pirkimo objekto VII dalies išnagrinėjimo. Tokia apsauga pagal savo turinį yra nukreipta į kito tiekėjo interesą, todėl negali būti pripažįstama ieškovės teisėto suinteresuotumo įgyvendinimu.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga egzistuoja tiek, kiek tai yra susiję su Pirkimo objekto VII dalimi, nes tik šios dalies procedūrų užbaigimas ir sutarties sudarymas galėtų apsunkinti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Nėra pakankamo pagrindo daruti išvadą, kad analogiška grėsmė egzistuoja ir dėl visų kitų Pirkimo objekto dalių.

Dėl ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principų ir viešojo intereso

Nustačius, kad ieškinio reikalavimai preliminariai nėra akivaizdžiai nepagrįsti ir tai, jog nesustabdžius Pirkimo objekto VII dalies procedūrų būtų apsunkintas galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas, vertinama, ar prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus bei viešąjį interesą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Kasacinis teismas įvardytoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia, atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.

Naujausioje kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).

Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali nulemti reikšmingą viešųjų lėšų naudojimo neefektyvumą, nes pagal šiuo metu galiojančias sutartis paslaugos perkamos didesnėmis kainomis, o naujajame Pirkime pasiūlytos kainos, apeliantės teigimu, leistų per metus sutaupyti apie 1 649 310,87 Eur. Šios aplinkybės negali būti visiškai ignoruojamos, nes racionalus viešųjų lėšų naudojimas taip pat yra viešojo intereso dalis.

Kita vertus, apeliantės nurodoma ekonominė nauda grindžiama planuojamomis Pirkimo kainomis ir preliminariais paslaugų kiekiais. Nagrinėjamu atveju Pirkime nustatytas fiksuotų įkainių modelis, todėl faktinė apeliantės mokėtina suma priklausys nuo faktiškai užsakytų paslaugų kiekio. Apeliantės nurodoma ekonominė nauda taip pat siejama su UAB „Stebulė“ pasiūlytomis kainomis, kurių pagrįstumas yra vienas iš šios bylos ginčo aspektų. Dėl to šioje proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo apeliantės nurodomą sumą vertinti kaip neabejotinai atsirasiančią žalą ar faktinį viešųjų lėšų sutaupymą, kurio būtų netenkama vien dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Taip pat reikšminga tai, kad apeliantė nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog dėl Pirkimo procedūrų sustabdymo būtų sutrikdytas ar nutrauktas kapinių priežiūros paslaugų teikimas. Bylos duomenimis, Pirkimo objekto VII dalies – Liepynės kapinių – priežiūra užtikrinama apeliantės ir UAB „Grinda“ priemonėmis. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo susidarytų neatidėliotina situacija, kai visuomenei būtinos paslaugos apskritai nebūtų teikiamos.

Ginčo situacijos taip pat nėra pagrindo prilyginti išskirtinėms aplinkybėms, kai dėl pirkimo objekto pobūdžio egzistuoja neatidėliotinas visuomenės poreikis ir jo neužtikrinimas galėtų nulemti akivaizdžią bei neištaisomą žalą svarbioms konstitucinėms vertybėms. Apeliantė nepateikė objektyvių duomenų, kad Liepynės kapinių priežiūros paslaugų naujos sutarties sudarymas turi būti užtikrintas būtent iki tam tikro termino ir kad dėl kelių mėnesių Pirkimo procedūrų sustabdymo kiltų reali bei neištaisoma žala visuomenei.

Vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trukmę, taip pat atsižvelgiama į tai, kad CPK viešųjų pirkimų ginčams nustato specialų ir operatyvų nagrinėjimą reglamentuojantį teisinį reguliavimą. Dėl to Pirkimo procedūrų sustabdymas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo savaime nereiškia neapibrėžtai ilgo viešojo pirkimo procedūrų sustabdymo. Pasikeitus aplinkybėms, apeliantė taip pat turi teisę CPK nustatyta tvarka prašyti pakeisti ar panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Vis dėlto ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principai reikalauja, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos tik tokia apimtimi, kuri būtina jų tikslui pasiekti. Nagrinėjamu atveju ieškovės teisės gali būti veiksmingai apsaugotos sustabdžius Pirkimo objekto VII dalies procedūras ir uždraudžiant dėl šios dalies sudaryti viešojo pirkimo sutartį, nes būtent dėl šios dalies priimtas sprendimas yra tiesioginis bylos nagrinėjimo dalykas. Kitų Pirkimo dalių procedūrų sustabdymas nėra būtinas siekiant užtikrinti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Šiuo aspektu reikšminga ir tai, kad nors Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.4 papunktyje nustatytas tiekėjo laimimų Pirkimo dalių ribojimas lemia Pirkimo objekto VII dalies sąsają su kitomis Pirkimo dalimis, ši sąsaja nėra tokio pobūdžio, jog dėl ginčo Pirkimo objekto VII dalyje turėtų būti sustabdytos visos Pirkimo procedūros. Galimas Pirkimo objekto VII dalies rezultato pasikeitimas gali turėti reikšmės UAB „Stebulė“ pozicijai dėl kitų dalių, tačiau tai nagrinėjamoje byloje nesudaro pagrindo sustabdyti procedūras tų Pirkimo dalių, dėl kurių priimtų sprendimų ieškovė ginčo nekelia. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad trečiasis asmuo UAB „Stebulė“ atsiliepime į atskirąjį skundą palaiko apeliantės poziciją, kad nėra pagrindo imtis ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas dėl Pirkimo objekto VII dalies atitinka ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus bei nepažeidžia viešojo intereso. Tačiau viso Pirkimo procedūrų sustabdymas nėra proporcingas siekiamam tikslui, nes tokių priemonių apimtis viršija tai, kas būtina ieškovės galbūt pažeistoms teisėms ir būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymui užtikrinti.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau jos turi būti taikomos ne dėl viso Pirkimo, o tik dėl Pirkimo objekto VII dalies. Toks sprendimas užtikrina ieškovės teisę į veiksmingą teisminę gynybą ir galimybę, ieškinį patenkinus, grąžinti Pirkimo procedūras į iki galimo pažeidimo buvusią stadiją.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog ieškinys yra preliminariai pagrįstas ir egzistuoja grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, jeigu Pirkimo objekto VII dalies procedūros būtų tęsiamos ir būtų sudaryta bei pradėta vykdyti viešojo pirkimo sutartis. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesant pakankamo pagrindo laikinąsias apsaugos priemones pritaikė visam Pirkimui, t. y. ir toms Pirkimo dalims, kuriose perkančiosios organizacijos priimti sprendimai nėra ginčijami: ieškovė kvestionuoja tik Pirkimo objekto VII dalies rezultatą, šioje civilinio proceso stadijoje nenustatyta, kad kitų Pirkimo dalių procedūrų tęsimas konkrečiai apsunkintų teismo sprendimo, jeigu šis bus palankus ieškovei, įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi būti proporcingas siekiamam tikslui ir ne didesnės apimties, negu būtina ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, apeliantės atskirasis skundas tenkinamas iš dalies. Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 23 d. nutartis pakeičiama, panaikinant ja pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl Pirkimo objekto I–VI dalių ir paliekant galioti laikinąsias apsaugos priemones dėl Pirkimo objekto VII dalies (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 23 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisėjusio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo sustabdyti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdomo tarptautinės vertės pirkimo atviro konkurso būdu „Vilniaus miesto kapinių priežiūros paslaugos“ (pirkimo CVP IS ID 6557010) pirkimo objekto VII dalies procedūras, uždrausti atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai sudaryti šios pirkimo objekto dalies viešojo pirkimo sutartį, o jeigu viešojo pirkimo sutartis jau sudaryta – sustabdyti jos vykdymą. Kitą prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį atmesti.“