Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Miltenytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ineo group“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Ignalinos atominei elektrinei dėl sprendimo pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ineo group“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Ignalinos atominės elektrinės 2026 m. balandžio 7 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą tarptautiniame viešajame pirkime „Aerozoliniai (HEPA) filtrai“ (pirkimo Nr. 606276; toliau – ir Sprendimas), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Aiškina, kad atsakovė Sprendime iš esmės sukūrė naują, įstatyme nenumatytą apsivalymo priemonių vertinimo kriterijų (pirkimo objekto svarbą branduolinei saugai) ir juo grindė griežtesnį „apsivalymo“ priemonių vertinimo standartą. Pažymi, jog VPĮ nenumato, kad „apsivalymo“ kriterijai priklausytų nuo pirkimo objekto pobūdžio. Teigia, kad visapusiškas vertinimas turėtų apimti ne tik formalų dokumentų aprašymą, bet ir realų tiekėjo elgesį rinkoje. Tai, kad kompetentingos valstybės institucijos, atsakingos už saugumą ir gynybą, patikėjo ieškovei vykdyti projektus po jos įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, paneigia teiginį apie jos nepatikimumą.

Daro prielaidą, kad tikrieji ieškovės pasiūlymo atmetimo motyvai yra atsakovės siekis bet kokiomis priemonėmis nutraukti Pirkimą dėl pačios atsakovės padarytų klaidų rengiant Pirkimo sąlygas, o ne realus tiekėjo nepatikimumas.

Nesutinka su ieškovės teiginiu dėl siekio priimti ginčo Sprendimą. Paaiškina, jog buvo nustatytas techninės specifikacijos V skyriaus „Dokumentai“ 11.2.8 papunkčio trūkumas, susijęs su individualių HEPA filtrų bandymų protokolų pateikimu, ir dėl šios priežasties priimtas sprendimas nutraukti Pirkimą. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė į Nepatikimų tiekėjų sąrašą buvo įtraukta dėl viešojo pirkimo sutarties nutraukimo pateikus netikrą arba suklastotą dokumentą. Nurodo, kad ieškovei minėtą sprendimą ginčijant ir atsakovei Pirkimo procedūras atnaujinus, atsakovė turėjo iš naujo įvertinti ieškovės dalyvavimo Pirkime galimybę būtent per dokumentų autentiškumo, techninių įrodymų patikimumo ir realaus patikimumo atkūrimo prizmę.

Pripažįsta, kad formalus 10 dienų terminas „apsivalymo“ priemonėms įvertinti buvo praleistas, tačiau tvirtina, jog tai nesukuria teisinės fikcijos dėl automatinio tiekėjo patikimumo atkūrimo ir nepanaikina perkančiosios organizacijos pareigos atlikti turiningą vertinimą. Pažymi, jog tarpiniai pirkimo procedūros veiksmai, tokie kaip preliminarus EBVPD patikrinimas, garantijos terminų derinimas ar papildomų dokumentų prašymas, negalėjo sukurti ieškovei teisėto lūkesčio, kadangi atsakovė turi teisę bet kuriuo metu įsitikinti tiekėjo patikimumu ir prašyti tai pagrindžiančių įrodymų. Pabrėžia, kad ieškovė neįrodė jokio realaus priežastinio ryšio tarp nurodomo procedūrinio termino pažeidimo ir Sprendimo turinio; nenurodė, kokios konkrečios aplinkybės dėl termino praleidimo nebuvo įvertintos, kokius papildomus dokumentus ar paaiškinimus ji būtų galėjusi pateikti, arba kaip Sprendimo motyvai būtų buvę kitokie, jeigu jis būtų priimtas anksčiau.

Vertindama ieškovės pastangas atkurti patikimumą pagal VPĮ 46 straipsnio 10 dalį, teigia, kad nė viena iš trijų kumuliatyvių sąlygų nebuvo tinkamai įgyvendinta. Pabrėžia, kad žalos atlyginimas tik vykdant privalomą teismo sprendimą nelaikytinas savanorišku elgesiu, kuris rodytų tiekėjo iniciatyvą prisiimti atsakomybę; ieškovės bendradarbiavimą vertina kaip pasyvų reagavimą į institucijų paklausimus, o ne aktyvų prisidėjimą aiškinantis pažeidimo aplinkybes (atlikus vidinį tyrimą, nustačius atsakingus asmenis), o ieškovės pateiktos prevencinės priemonės (CAPA planas, mokymai) laikomos nepakankamomis, nes jos orientuotos į išorinę tiekėjų kontrolę, tačiau nepašalina esminės vidinės rizikos dėl pačios ieškovės teikiamų dokumentų autentiškumo patikros, kas buvo pirminė įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą priežastis.

Teigia, kad ieškovės nurodomos kitų perkančiųjų organizacijų sudarytos ar vykdytos sutartys nėra pakankamas pagrindas konstatuoti jos apsivalymą šiame Pirkime. Nurodo, jog minėta aplinkybė galėjo būti vertinama tik kaip papildomas kontekstas, tačiau ji nepakeičia VPĮ 46 straipsnio 10 dalyje nustatytos ieškovės pareigos įrodyti realų patikimumo atkūrimą ir nepaneigia atsakovės teisės savarankiškai įvertinti pateiktų priemonių pakankamumą.

Nepagrįstais laiko ieškovės teiginius dėl nemotyvuoto Sprendimo vien dėl to, kad atsakovė nesutiko su ieškovės pateiktų priemonių pakankamumu. Teigia, kad motyvuotumo reikalavimas nereiškia pareigos pritarti tiekėjo vertinimui, jis reiškia pareigą nurodyti, dėl kokių faktinių ir teisinių priežasčių pateiktos priemonės laikomos nepakankamomis, atsakovė motyvus pateikė. Nepagrįstu laiko ir argumentą, kad Sprendime nebuvo nurodyta, kokių konkrečių papildomų priemonių turėjo imtis ieškovė, nes VPĮ 46 straipsnio 10 dalis įpareigoja tiekėją įrodyti savo patikimumo atkūrimą, o ne perkančiąją organizaciją suformuoti tiekėjui pakankamų priemonių planą. Pažymi, jog atsakovės pareiga buvo įvertinti pateiktų priemonių pakankamumą ir motyvuoti, kodėl jos nepašalina aktualios rizikos, ir ji šią pareigą įvykdė.

Nurodo, jog esminę reikšmę turi pirkimo objekto specifika – HEPA filtrai yra saugai svarbus produktas, naudojamas branduolinės energetikos objekto specialiosios ventiliacijos sistemose radioaktyvioms dalelėms sulaikyti. Aiškina, kad po Pirkimo paskelbimo nustačius riziką dėl individualių bandymų protokolų pateikimo trūkumo, o tai, kartu su ieškovės neigiama patirtimi naudojant galimai suklastotus dokumentus ankstesnėse sutartyse, leidžia pagrįstai abejoti jos patikimumu kritinės svarbos projekte. Laiko, kad ieškovės pašalinimas iš Pirkimo procedūrų laikomas proporcinga priemone, būtina siekiant užtikrinti viešąjį interesą ir branduolinę saugą. Nepagrįstu laiko ieškovės argumentą dėl švelnesnio sprendimo nei yra priimtas, nes, jeigu tiekėjas neįrodo VPĮ 46 straipsnio 10 dalyje nustatytų kumuliatyvių „apsivalymo“ sąlygų įvykdymo, perkančioji organizacija neturi pagrindo laikyti jo patikimumą atkūrusiu. Tokiu atveju pasiūlymo atmetimas nėra papildoma sankcija ar baudimas už ankstesnį pažeidimą, tai VPĮ nustatyta pasekmė, kylanti iš to, kad tiekėjas atitinka pašalinimo pagrindą ir neįrodo realaus patikimumo atkūrimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad atsakovė VĮ Ignalinos atominė elektrinė 2025 m. spalio 3 d. CVP IS priemonėmis paskelbė tarptautinį viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Aerozoliniai (HEPA) filtrai (CVP IS pirkimo ID 3815938; ieškovė nurodo 606276). 2025 m. lapkričio 13 d. ieškovė UAB „Ineo group“ pateikė pasiūlymą. 2025 m. gruodžio 8 d. VĮ Ignalinos atominė elektrinė raštu Nr. ĮS-4846(13.66E) informavo ieškovę, kad pagal EBVPD pateiktą informaciją, ieškovė atitinka Pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimas ir turi teisę dalyvauti tolesnėse Pirkimo procedūrose. 2025 m. gruodžio 18 d., gruodžio 22 d. atsakovė paprašė pateikti ieškovės paaiškinimą dėl pasiūlyme nurodyto garantijos termino prekėms, pateikti „apsivalymo“ pagrindus, pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančius dokumentus bei ISO sertifikato įrodymą, patvirtinantį ieškovės teisę prekiauti filtrais. 2026 m. sausio 20 d. atsakovė CVP IS priemonėmis informavo ieškovę, kad atsakovės Viešųjų pirkimų komisija preliminariai atliko ieškovės pateikto pasiūlymo dokumentų vertinimą ir paprašė papildomai pateikti informaciją apie asmenų, turinčių teisę surašyti ir pasirašyti ieškovės finansinės apskaitos dokumentus, teistumo.

2026 m. vasario 18 d. VĮ Ignalinos atominė elektrinė raštu Nr. ĮS-592(13.94E) informavo, kad Pirkimas (pirkimo ID 3815938) yra nutraukiamas dėl Pirkimo dokumentuose padarytų esminių klaidų. 2026 m. vasario 23 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl neteisėto viešojo pirkimo Nr. 3815938 procedūrų nutraukimo. 2026 m. kovo 4 d. VĮ Ignalinos atominė elektrinė raštu Nr. ĮS-779(13.94E) informavo, jog ieškovės pretenziją patenkino ir Pirkimo procedūras atnaujino.

2026 m. balandžio 7 d. VĮ Ignalinos atominė elektrinė raštu Nr. ĮS-1199(13.94E) informavo ieškovę, kad atsakovės Viešųjų pirkimų komisija priėmė sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, nes yra VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte ir Pirkimo dokumentų A dalies 13.3.6. papunktyje nustatytas ieškovės pašalinimo pagrindas ir ieškovė neįvykdė VPĮ 46 straipsnio 10 dalies „apsivalymo“ sąlygų.

Pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punktą perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas yra neįvykdęs pirkimo sutarties ar koncesijos sutarties arba yra netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnyje, dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta sutartis.

Asmuo, siekdamas išvengti pašalinimo pagrindo taikymo kitame vykdomame pirkime, pirkimo vykdytojui turi pateikti dokumentus, įrodančius įvykdytą „apsivalymo“ procedūrą, kaip reglamentuojama VPĮ 46 straipsnio 10 dalyje.

Pagal VPĮ 46 straipsnio 10 dalį, jeigu tiekėjas neatitinka reikalavimų, nustatytų šio straipsnio 1, 4 ir 6 dalyse, perkančioji organizacija jo nepašalina iš pirkimo procedūros, kai yra abi šios sąlygos kartu: 1) tiekėjas pateikė perkančiajai organizacijai informaciją, kad ėmėsi šių priemonių: a) savanoriškai sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą, padarytą dėl šio straipsnio 1, 4 ar 6 dalyse nurodytos nusikalstamos veikos arba pažeidimo, jeigu taikytina; b) bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą ar ėmėsi kitų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą, jeigu taikytina; c) ėmėsi techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių, skirtų tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai; 2) perkančioji organizacija įvertino tiekėjo informaciją, pateiktą pagal šios dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas, siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos. Šių priemonių pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ar pažeidimo sunkumą ir aplinkybes. Perkančioji organizacija turi pateikti tiekėjui motyvuotą sprendimą raštu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo minėtos dalies 1 punkte nurodytos tiekėjo informacijos gavimo.

VPĮ nereglamentuoja, kokios formos ir turinio privalo būti teikiami tiekėjo „apsivalymą“ pagrindžiantis dokumentai, tačiau aukščiau VPĮ aptartos sąlygos turi būti įrodytos ir objektyvios. Faktinis tiekėjo „apsivalymas“ reiškia tai, kad jo pritaikytos priemonės turi sudaryti sąlygas realiai atkurti tiekėjo patikimumą ir ateityje užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. Perkančioji organizacija yra subjektas, kuriam įstatymas suteikia teisę vertinti tiekėjo pateiktą informaciją ir atitinkamai nuspręsti, ar tiekėjo nurodytos priemonės yra pakankamos jo nešalinti iš pirkimo.

Dėl termino priimti sprendimą

Kaip nurodyta sprendimo 24 punkte, perkančioji organizacija per 10 dienų nuo tiekėjo pateiktos informacijos apie „apsivalymą“, turi pateikti motyvuotą sprendimą.

Teismo vertinimu, 10 dienų termino praleidimas negalėjo sukelti ieškovei pagrįsto teisėto lūkesčio, kad jos pateikti „apsivalymo“ dokumentai bus laikytini priimtinais ir patvirtinančiais jos, kaip tiekėjos, patikimumo atkūrimą, kas leistų toliau dalyvauti Pirkimo procedūrose. Nei įstatymas, nei atsakovės Pirkimo sąlygos nenumato konkrečių 10 dienų termino praleidimo pasekmių. Minėto termino praleidimas gali turėti įtakos tik pačiai Pirkimo procedūros trukmei, įpareigojant atsakovės Viešųjų pirkimų komisiją operatyviai atlikti Pirkime pateiktų pasiūlymų vertinimą.

Teismas pažymi ir tai, jog tik atsakovės Viešųjų pirkimų komisijos sprendimas dėl tiekėjo (šiuo atveju - ieškovės) patikimumo atkūrimo, ieškovei gali suformuoti teisėtą lūkestį būti įvertinta kaip patikima ir toliau dalyvauti Pirkimo procedūrose.

Vertinant ieškovės teiginius dėl teisėto lūkesčio suformavimo EBVPD buvus pripažintam tinkamu, atsakovės Viešųjų pirkimų komisijai prašant pateikti papildomus duomenis pasiūlymų vertinimo iš esmės, nustatyta, kad:

atsakovės Viešųjų pirkimų komisija 2025 m. gruodžio 8 d. posėdyje svarstė Pirkimo dalyvių, tame tarpe ir ieškovės, EBVPD pateiktą informaciją ir nustatė, kad EBVPD užpildytas tinkamai bei pripažino, kad pagal EBVPD pateiktą informaciją ieškovė ir kitas dalyvis atitiko Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Teismas atkreipia dėmesį, jog EBVPD pripažinimas tinkamu dar nereiškia, kad ieškovės patikimumas yra atkurtas, nes 2025 m. gruodžio 8 d. atsakovės Viešųjų pirkimų komisija net nesvarstė ieškovės pateiktų „apsivalymo“ dokumentų. Pagal Pirkimo sąlygų 18 punktą, atsakovės Viešųjų pirkimų komisija pirmiausiai vertina Pirkimo dalyvių pateiktus EBVPD, ir tik jame nurodytai informacijai atitikus atsakovės keliamus reikalavimus, tiekėjai gali dalyvauti tolesnėse Pirkimo procedūrose;

2025 m. gruodžio 22 d. atsakovės Viešųjų pirkimų komisijos posėdyje buvo svarstomi klausimai dėl Pirkimo dalyvių pasiūlymų vertinimo ir komisija nustatė, jog ieškovės pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus gali būti nustatytas laimėjusiu ir paprašė ieškovės pateikti aktualius pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį VPĮ 45 straipsnio 2¹ dalies reikalavimams ir tarptautinių sankcijų nebuvimo patvirtinančius dokumentus bei ribojamųjų priemonių įgyvendinimo ir kontrolės atsakovėje tikslais Pirkimo dokumentų C dalyje pateiktą forma, atitikti kokybės vadybos sistemos reikalavimams. Šiuo atveju, pagal Pirkimo sąlygų 18.18 papunktį atsakovės Viešųjų pirkimų komisija turėjo teisę ir toliau reikalauti iš ieškovės pateikti papildomus dokumentus reikalingus pasiūlymų vertinimui

Sprendimo 30.1 ir 30.2 papunkčiuose nustatytos aplinkybės vertintinos kaip įprasti perkančiosios organizacijos (atsakovės) veiksmai, vykdant Pirkimo procedūras, ir jų atlikimas nelaikytinas ieškovės patikimumo atkūrimo patvirtinimu ar formavimu pagrįsto lūkesčio esant / būsiant patikimumo atkūrimui be atsakovės Viešųjų pirkimų komisijos sprendimo.

Nagrinėjamu atveju, nors yra konstatuotas VPĮ 46 straipsnio 10 dalies 2 punkte bei Pirkimo sąlygų 13.15.2 papunktyje įtvirtinto termino praleidimas, tačiau šį pažeidimą vertinti kaip esminį Pirkimo procedūrų pažeidimą nėra pakankamo pagrindo, ieškovei nebuvo užkirstas kelias pateikti duomenis, kuriais ji grindė savo patikimumo atkūrimą.

Dėl „apsivalymo“ priemonių vertinimo

Ieškovė tvirtina, kad atsakovė nepagrįstai nekonstatavo visų trijų kriterijų, numatytų VPĮ 46 straipsnio 10 dalies 1 punkte.

Atsakovės Viešųjų pirkimų komisijai ieškovė pateikė 2025 m. gegužės 28 d. vidaus audito ataskaitą Nr. VAA2501, 2025 m. gegužės 28 d. CAPA (korekcinių ir prevencinių veiksmų) planą, 2025 m. birželio 18 d. ieškovės direktoriaus įsakymą dėl gamintojų ir tiekėjų vertinimo, 2025 m. gruodžio 12 d. deklaraciją dėl incidento ir atkurto įmonės patikimumo, mokėjimo nurodymą Nr. 404. 2026 m. balandžio 7 d. atsakovės Viešųjų pirkimų komisija, be ieškovės pateiktų „apsivalymo“ dokumentų, vertino ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2557-603/2025, kurioje buvo aiškinamos ieškovės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą aplinkybės.

Iš byloje esančio Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2557-603/2025 matyti, kad ieškovė ginčijo atsakovės viešosios įstaigos (VšĮ) Nacionalinio kraujo centro 2025 m. balandžio 4 d. sudarytos Palapinių pirkimo-pardavimo sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumą, motyvuodama tuo, kad viešoji įstaiga 2025 m. gegužės 28 d. raštu nutraukė pirkimo-pardavimo sutartį nesilaikydama termino bei neapgrįstai apkaltindama ieškovę dokumentų klastojimu. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-2557-603/2025, nustatė, kad VšĮ Nacionalinis kraujo centras pagrįstai sprendė, kad ieškovė, vykdydama pirkimo-pardavimo sutartį, pateikė suklastotą ar netikrą dokumentą ir dėl to turėjo pagrindą nutraukti sutartį. Atmesdamas ieškovės ieškinį, Vilniaus apygardos teismas minėtoje byloje tenkino viešosios įstaigos reikalavimą priteisti baudą už esminį sutartinių nuostatų pažeidimą. 2025 m. lapkričio 26 d. sprendimas instancine tvarka nebuvo peržiūrėtas.

Kaip nurodyta sprendimo 34 punkte, ieškovė, grįsdama savo patikimumo atkūrimą, pateikė ir 2025 m. gegužės 28 d. vidaus audito ataskaitą Nr. VAA2501, 2025 m. gegužės 28 d. CAPA (korekcinių ir prevencinių veiksmų) planą, 2025 m. birželio 18 d. Gamintojų ir tiekėjų vertinimo tvarką. Teismo vertinimu, ieškovė, 2025 m. gegužės 28 d. gavusi iš VšĮ Nacionalinio kraujo centro raštą dėl pirkimo-pardavimo sutarties traukimo dėl esminio sutartinių nuostatų pažeidimo, neabejotinai suvokė padariusi pažeidimą, dėl ko ėmėsi aktyvių veiksmų, tą pačią dieną atlikdama vidaus auditą, parengdama CAPA (korekcinių ir prevencinių veiksmų) planą, vėliau gamintojų ir tiekėjų vertinimo tvarką. Tokiu būdu ieškovė pradėjo „apsivalymo“ dokumentų rengimo procedūras dar iki ieškinio pateikimo.

Teismas sutinka su ieškovės teiginiu, kad jos konstitucinė teisė ginčyti pažeidimą teisme negali būti naudojama prieš ją pačią, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste, kuomet ieškovė pradėjo rengtis savo, kaip įmonės, patikimumo atkūrimui ir pareiškė ieškinį dėl viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties nutraukimo neteisėtumo, šis ieškovės teiginys neturi reikšmės vertinant žalos atlyginimo savanoriškumą. Pažymėtina ir tai, lemiamos įtakos, vertinant ieškovės veiksmų atitikimą VPĮ 46 straipsnio 10 dalies 1 punkto a papunktyje nurodytai sąlygai, teismo priteistų sumų sumokėjimo ginčą laimėjusiai šaliai momentas, neturi. Teismas pasikartoja, kad ieškovės veiksmai, gavus pranešimą apie vienašališką pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą, leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovė suvokė padariusi sutartinių nuostatų pažeidimą ir ėmėsi „apsivalymo“ priemonių rengimo veiksmų, bet kartu ir kreipėsi į teismą dėl vienašališko sutarties nutraukimo neteisėtumo pripažinimo.

Nustatytos aplinkybės (sprendimo 37 punktas) leidžia teigti, jog ieškovei 2025 m. gegužės 28 d. suvokus esant sutartinių nuostatų pažeidimui ir rengiantis „apsivalyti“, teismo sprendimu priteistų sumų mokėjimas negali būti vertinamas kaip savanoriškas žalos atlyginimas. Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovės Viešųjų pirkimų komisija padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškovės neatitikimo reikalavimui dėl savanoriško žalos sumokėjimo ar įsipareigojimo sumokėti kompensaciją pagal VPĮ 46 straipsnio 10 dalies 1 punkto a papunktį.

Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė netinkamai grindžia (atsakovės atsakymo į pretenziją 3.1 punktu) savo argumentus dėl atsakovės savanoriško žalos sumokėjimo kriterijaus įvertinimo. Nustatyta, kad 2026 m. balandžio 21 d. rašte Nr. ĮS-1435(13.94E) atsakovė 3.1 punkte pateikė ieškovės teiginių dėl savanoriško žalos atlyginimo santrauką, todėl ieškovė savo teiginius, nurodytus pretenzijoje dėl atsakovės Sprendimo, nepagrįstai priskyrė atsakovei ir taip įrodinėjo atsakovės Sprendimo dalies nepagrįstumą.

Vertinant ieškovės argumentus dėl atsakovės Sprendimo dalies dėl bendradarbiavimo tyrimo metu pagal VPĮ 46 straipsnio 10 dalies 1 punkto b papunktį, nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00313-25 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį dėl dokumentų suklastojimo ir / ar suklastoto dokumento panaudojimo, kuris 2026 m. gegužės 8 d. nutarimu buvo nutrauktas nesant padarytai nusikalstamai veikai. Ieškovė tvirtina, jog atliekant ikiteisminį tyrimą, ji aktyviai bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo įstaiga, teikė turimą dokumentaciją ir informaciją, ką nurodė 2025 m. gruodžio 12 d. Deklaracijoje dėl incidento ir atkurto įmonės patikimumo. Atsakovė skundžiamame Sprendime nurodė, jog ieškovė neįrodė, kad būtų bendradarbiavusi ar aktyviai teikusi pagalbą aiškinantis pažeidimą, ikiteisminis tyrimas pradėtas ne dėl ieškovės savanoriškų veiksmų pagrindu.

Teismas primena, jog pagal VPĮ 46 straipsnio 10 dalies 1 punkto b papunktį, tiekėjas, siekiantis būti nepašalintu iš pirkimo procedūrų, turi perkančiajai organizacijai pateikti informaciją, kad bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą ar ėmėsi kitų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą. Nagrinėjamu atveju, ieškovės padarytas sutartinių nuostatų pažeidimas – suklastoto ar netikro dokumento pateikimas, dėl ko VšĮ Nacionalinis kraujo centras ieškovę įtraukė į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, buvo tiriamas ikiteisminio tyrimo įstaigoje. Iš Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2557-603/2025 matyti, kad dėl galimos nusikalstamos veikos padarymo į ikiteisminio tyrimo įstaigą kreipėsi pati perkančioji organizacija – VšĮ Nacionalinis kraujo centras.

Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo įstaigos atliekamas tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir savarankiškas ieškovės vidaus tyrimas dėl pažeidimo aplinkybių, atsakingų asmenų nustatymo būtų besidubliuojantys procesai, ir vienas, ir kitas subjektas aiškintųsi tas pačias aplinkybes, ieškovė kartu prisiimtų ir ikiteisminio tyrimo įstaigos funkcijas. Teismas nurodo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normų pagrindu tik ikiteisminio tyrimo įstaigoms yra pavedama atlikti tyrimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, teismas daro išvadą, jog atsakovė Sprendimo dalyje dėl ieškovės bendradarbiavimo tyrimo metu netinkamai įvertino ieškovės pateiktą informaciją ir nepagrįstai vertino, jog minėta sąlyga (dėl aktyvaus bendradarbiavimo tiriant pažeidimą) neįvykdyta. Teismas pažymi, jog ieškovės deklaracijoje dėl incidento ir atkurto įmonės patikimumo nurodytų ieškovės bendradarbiavimo su ikiteisminio tyrimo įstaiga aplinkybių atsakovė neatmetė, todėl laikytina, jog ieškovės bendradarbiavimas su nusikalstamos veikos tyrimą atliekančia įstaiga yra pakankamas pripažinti VPĮ 46 straipsnio 10 dalies 1 punkto b papunktyje nurodytai sąlygai esant įvykdytai.

Vertinant VPĮ 46 straipsnio 10 dalies 1 punkto c papunktyje nurodytos sąlygos įgyvendinimą, teismas pažymi, kad techninės, organizacinės, personalo valdymo priemonės iš esmės turi būti skirtos tolesnių nuskalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai.

Ieškovė, grįsdama VPĮ 46 straipsnio 10 dalies 1 punkto c papunktyje nurodytos sąlygos įgyvendinimą, remiasi 2025 m. gegužės 28 d. vidaus audito ataskaita Nr. VAA2501, 2025 m. gegužės 28 d. CAPA (korekcinių ir prevencinių veiksmų) planu, 2025 m. birželio 18 d. Gamintojų ir tiekėjų vertinimo tvarka.

Teismas vertindamas minėtų dokumentų reikšmę patikimumo atkūrimui, pastebi, jog ieškovės atlikti korekciniai veiksmai iš esmės yra susiję tik su tiekėjų vertinimu, komunikacija, bendradarbiavimu. Tai patvirtina ir: i) vidaus audito ataskaitoje nustatyta aplinkybė, kad incidentą lėmė jų tiekėjo iš Kinijos komunikacijos nenuoseklumas ir dvejopas oficialių raštų turinys; ii) CAPA plane nurodyti korekciniai veiksmai susiję su bendradarbiavimo nutraukimu su, ieškovės manymu, incidentą sukėlusiu tiekėju; iii) gamintojų ir tiekėjų vertinimo tvarkoje numatyti ieškovės darbuotojų veiksmai dėl tiekėjų pirminio, periodinio vertinimo, komunikacijos su jais bei bendradarbiavimo su tiekėjais stabdymu ar nutraukimu pasitvirtinus informacijai, kad tiekėjas teikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 26 d. sprendimu buvo patvirtinta, kad, be kita ko, ieškovės įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą lėmė 2025 m. balandžio 4 d. Palapinių pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimas ieškovei pateikus suklastotą ar netikrą savo tiekėjo raštą.

Šiuo atveju sutiktina su atsakovės Viešųjų pirkimų komisijos išvada, jog minėtos ieškovės patikimumo atkūrimo priemonės nėra orientuotos į tiekėjo padarytų nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevenciją, be to, nėra susijusios su prevencinės kontrolės stiprinimu dėl dokumentų klastojimo ar netikrų dokumentų teikimo rizikos eliminavimo. Tai, kad patikimumo atkūrimo priemonės turėtų būti susijusios su padarytos nuskalstamos veikos ar pažeidimo pasikartojimo rizikos šalinimu, yra pasisakęs ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas byloje Vossloh Laeis GmbH prieš Stadtwerke München GmbH, Nr. C-124/17, 32 punkte, kad „<..> perkančioji organizacija taip pat gali prašyti ekonominės veiklos vykdytojo pateikti įrodymų dėl priemonių, kurių jis ėmėsi ir kurios užkerta kelią tam, kad tokie konstatuoti pažeidimai vėl pasikartotų, reikia pažymėti, kad perkančioji organizacija gali šio ekonominės veiklos vykdytojo reikalauti, kad jis pateiktų faktinių įrodymų, leidžiančių patvirtinti, kad priemonės, kuriomis jis remiasi, tikrai yra tinkamos siekiant išvengti, kad pasikartotų veiksmai, dėl kurių jis kaltinamas, atsižvelgiant į ypatingas aplinkybes, kuriomis šie pažeidimai buvo padaryti. <...>“.

Teismas nenustatė, kad ieškovė būtų ėmusis organizacinių priemonių, skirtų užkirsti kelią ar pašalinti riziką pačiai ieškovei teikti suklastotus ar netikrus dokumentus, dėl ko iš esmės ir buvo ji įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Ieškovė teigia, kad atsakovės Sprendimas nėra motyvuotas, nebuvo atliktas visapusiškas ir objektyvus ieškovės „apsivalymo“ priemonių vertinimas. Teismas negali sutikti su tokiais ieškovės teiginiais.

Iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad atsakovės Viešųjų pirkimų komisija pateikė detalią ieškovės pateiktų „apsivalymo“ dokumentų analizę pagal VPĮ 46 straipsnio 10 d. 1 punkto sąlygas, pateikė savo vertinimus, ieškovė netvirtina, kad jai nėra aiškus pats Sprendimas, todėl pripažinti Sprendimui buvus netinkamai motyvuotam, nėra jokio pagrindo. Tai, kad ieškovės netenkino atsakovės Viešųjų pirkimų komisijos Sprendimas, savaime nelemia Sprendimo nemotyvuotumo. Be to, atsakovė neprivalėjo nurodyti, kokius veiksmus turėtų atlikti ieškovė, kad jos patikimumo atkūrimo priemonės būtų pakankamomis. VPĮ 46 straipsnio 10 dalies 1 punktas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kas tokių priemonių turi imtis – tiekėjas, siekiantis atkurti savo patikimumą.

Teismas pažymi ir tai, kad perkančioji organizacija pati vertina tiekėjo „apsivalymo“ priemonių pakankamumą patikimumo atkūrimui įvertinti, atsižvelgdama į savo poreikius, dėl kurių vyksta viešojo pirkimo procedūra. Sprendime atsakovės Viešųjų pirkimų komisija nurodė, kad Pirkimu įsigyjamų prekių gamintojo dokumentai turi išskirtinę atsakovei reikšmę, nes aerozoliniai filtrai skirti išvalyti išmetamą orą nuo radioaktyvių ir toksiškų aerozolių, todėl jų bandymų protokolai, kiti dokumentai įrodo atitiktį branduolinės saugos ir radiacijos saugos reikalavimams. Šioje vietoje teismas pabrėžia, kad atsakovė, grįsdama Sprendimą per Pirkimu įsigyjamų prekių reikšmę branduolinei saugai, nesuformulavo naujo patikimumo atkūrimo priemonių vertinimo per pirkimo objekto svarbą, tačiau papildomai pagrindė, kodėl jai svarbūs Pirkimo objekto gamintojo dokumentai.

Tai, kad ieškovė, po įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, yra sudariusi daug viešojo pirkimo sutarčių, nėra patikimumo atkūrimo patvirtinimas visose srityse. Vykdant Pirkimą, atsakovei buvo svarbu įsitikinti, kad ieškovė atliko tinkamus veiksmus ir ėmėsi tinkamų priemonių, užkertančių kelią teikti suklastotus ar netikrus dokumentus.

Teismo vertinimu, atsakovės Sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą, jai neįvykdžius VPĮ 46 straipsnio 10 dalies 1 punkte nurodytų sąlygų, nelaikytinas neproporcingu, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad buvo imtasi organizacinių priemonių užkirsti kelią teikti suklastotus ar netikrus dokumentus ar kilti rizikai tokių dokumentų teikimui. Sprendimo 52 punkte nurodyta atsakovei, kaip perkančiajai organizacijai, teiktinų Pirkimo objekto gamintojų dokumentų autentiškumo svarba, todėl atsakovė ir vertino ieškovės patikimumo atkūrimo priemones, ar jos pakankamos užkirsti kelią pasikartoti nusikalstamai veikai ar nusižengimui dėl kurio ieškovė buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Ieškovės teiginiai dėl tikrųjų pasiūlymo atmetimo siekių, laikytini nepagrįstais, paremtais subjektyviu ieškovės situacijos vertinimu.

Teismas sprendžia, kad, nors ir netinkamai atsakovė įvertino VPĮ 46 straipsnio 10 dalies 1 punkto b papunktyje nurodytą sąlygą dėl ieškovės bendradarbiavimo su nusikalstamą veiką tiriančia ikiteisminio tyrimo įstaiga, tai nėra pagrindas pripažinti Sprendimą neteisėtu, nes pagal VPĮ 46 straipsnio 10 dalį, turi būti įvykdytos 1 punkte ir 2 punkte esančios sąlygos kartu - ieškovė nepaneigė atsakovės Viešųjų pirkimų komisijos išvados dėl žalos atlyginimo ne savanoriškumo pagrindu, taikytų organizacinių priemonių neorientuotų į ieškovės padarytos nuskalstamos veikos ar pažeidimo prevenciją, nepaneigė skundžiamo Sprendimo motyvuotumo, nenuginčijo Sprendimo proporcingumo pasiūlymo atmetimui. Esant minėtai išvadai, ieškinio reikalavimas atmestinas, kaip neįrodytas.

Teismas nevertina ir nepasisako dėl kitų ieškovės nurodytų argumentų ir teiginių, kaip neturinčių esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė už ieškinio pateikimą sumokėjo 3 584,00 Eur žyminį mokestį ir patyrė 4 500,00 Eur atstovavimo išlaidas. Atsakovė nagrinėjamoje byloje patyrė 17 407,78 Eur atstovavimo išlaidas.

Netenkinus ieškinio, paskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

Teismas, atsižvelgęs į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nurodytus kriterijus dėl priteistino užmokesčio už advokatų teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio, nagrinėjamoje byloje keliamus ginčytinus klausimus, atstovų darbo laiko sąnaudas, daro išvadą, jog atsakovės pagrįstos bylinėjimosi išlaidos yra 9 500,00 Eur už advokato suteiktas paslaugas, kurios priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ineo group“, juridinio asmens kodas 306596695, 9 500,00 Eur (devyni tūkstančiai penki šimtai eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovei valstybės įmonei Ignalinos atominei elektrinei, juridinio asmens kodas 255450080. Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.