Panevėžio apygardos teismo nutartis

Bylos Nr. 1S-208-879/2026 Teisminio proceso Nr. 1-37-3-00014-2026-9 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.21

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. M. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko (toliau - Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. liepos 14 d. nutarties, kuria patenkintas Lietuvos Kalėjimų tarnybos teikimas dėl Danijos Karalystės Liungbiu apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio byloje Nr. 1-1700/2025, kuriuo nuteistas A. M., pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje, n u s t a t ė :

Aprašomoji dalis

Skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365⁵ straipsnyje nustatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, sprendimai konfiskuoti turtą ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) ir BPK VII dalies nuostatas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios dvi sąlygos šiuo atveju buvo neabejotinai nustatytos – nuteistasis A. M. yra Lietuvos Respublikos pilietis, jo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. ją yra deklaravęs, adresu - (duomenys neskelbtini), taip pat buvo priimtas sprendimas A. M.visam laikui deportuoti iš Danijos Karalystės. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti atvejai, kuomet teismas atsisako pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, tarp kurių 6 punkte numatyta, jog teismas atsisako pripažinti jeigu: ,,gautas šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas liudijimas yra neišsamus arba akivaizdžiai neatitinka sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės ir nebuvo papildytas ar ištaisytas per teismo nustatytą terminą arba šis liudijimas nėra išverstas į lietuvių kalbą, taip pat kai nėra gautas sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės ar jo esminių dalių vertimas į lietuvių kalbą, jeigu šių dokumentų turinys yra nepakankamas sprendimui priimti ir teismas prašė šį vertimą pateikti. Šiuo gi atveju, apylinkės teismui nekilo abejonių dėl Danijos Karalystės nuosprendžio, kuriuo A. M. nuteistas terminuota laisvės atėmimo bausme ir liudijimo pagal sprendimą nuosprendžiui pripažinti ir bausmei vykdyti išsamumo. Tokių abejonių nekyla ir apygardos teismui, nes liudijime yra nurodytos visos esminės aplinkybės: tiek nuteistojo anketiniai duomenys, informacija apie sprendimą deportuoti jį iš Danijos Karalystės, tiek jo atsakomybę numatantys Danijos Karalystės teisės aktai bei nusikaltimų kiekis, paskirtosios bausmės dydis, įskaitytini laikotarpiai ir kt. Atsižvelgiant į tai, žemesnės instancijos teismas, nagrinėdamas Lietuvos kalėjimų tarnybos teikimą, neturėjo pareigos kreiptis į Danijos Karalystės kompetentingą instituciją dėl konsultacijos, nes abejonių dėl liudijimo išsamumo jam nekilo. Pastebėtina ir tai, kad nors nuteistasis nesutinka laisvės atėmimo bausmę atlikti Lietuvos Respublikoje, tačiau pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, toks nuteistojo sutikimas nėra privalomas.

Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad valstybė sprendžianti klausimą dėl kitos Europos Sąjungos valstybės narės nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo nekvestionuoja prašomo pripažinti nuosprendžio turinio bei nevertina toje šalyje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo metodų bei praktikos, o tik patikrina, ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirta bausmė galėtų būti paskirta pagal nacionalinės teisės nuostatas. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai suderino A. M. padarytas nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas Danijos Karalystės Liungbiu apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu, nustačius jų atitiktį BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje (7 epizodai) ir BK 178 straipsnio 4 dalyje (3 epizodai). Priešingai nei teigiama pateiktame skunde, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų esmė – labai didelės vertės, kuri svyruoja nuo 881 875 Danijos kronų iki 2 769 923 Danijos kronų, svetimo turto pagrobimas (pasikėsinimas jį pagrobti) dalyvaujant organizuotoje grupėje (veikdami bendrai pagal išankstinį susitarimą). Šiuo gi atveju, nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdis yra artimiausias BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje ir BK 178 straipsnio 4 dalyje įtvirtintiems nusikaltimo požymiams, jų esmė – būtent labai didelės vertės svetimo turto pagrobimas arba pagrobimas svetimo turto dalyvaujant organizuotoje grupėje.

Nors pareiškėjas įžvelgia nuosprendyje nurodyto požymio –„ypač sunkus vagystės nusikaltimas“, neatitikimą BK 178 straipsnio 4 dalyje apibrėžtai labai didelės vertės ir organizuotos grupės sąvokoms, tačiau apygardos teismas pažymi, kad Danijos Karalystės Liungbiu apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu A. M. nuteistas už ypač sunkių vagysčių nusikaltimus, kvalifikuojamus pagal Danijos Karalystės baudžiamojo kodekso 276 straipsnį, taikant 286 straipsnį. Liudijime nurodyta, kad Danijos Karalystės baudžiamojo kodekso 286 straipsnio 1 dalis numato, jog bausmė gali būti padidinta iki 6 metų laisvės atėmimo, jeigu 276, 276a, 281, ir 282 straipsniuose nurodyti nusikaltimai yra ypač sunkūs, visų pirma dėl jų padarymo būdo arba dėl to, kad nusikaltimas padarytas kelių asmenų bendrininkaujant <....> arba dėl didelės pagrobtų daiktų vertės <...>. Iš minėto Danijos Karalystės nuosprendžio matyti, kad A. M. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su kitais asmenimis ir pagal išankstinį susitarimą pasikėsino ir/ar pavogė automobilius, kurių vertė svyruoja nuo 881 875 Danijos kronų iki 2 769 923 Danijos kronų, t. y. pagrobto turto vertė svyruoja nuo 117 000 Eur. Taigi nekyla abejonių, kad BK 178 straipsnio 4 dalies dispozicijoje esantis labai didelės vertės ir organizuotos grupės požymis tiek lingvistine, tiek ir teisine prasme dera ir apima sunkios vagystės požymį.

Skunde nuteistojo A. M.gynėjas taip pat teigia, kad Danijos Karalystės Liungbiu apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 12 d. nuosprendis negali būti pripažintas ir vykdomas Lietuvos Respublikoje, nes šis yra neišsamus ir nepakankamas dėl A. M. paskirtos bausmės. A. M. nuteistas už 10 nusikalstamų veikų padarymą 3 metų (1096 dienų) laisvės atėmimo bausme, tačiau nuosprendyje nėra nurodyta kokiomis konkrečiomis bausmėmis A. M. yra nuteistas už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai. Visgi su tokiais gynėjo skundo argumentais aukštesnės instancijos teismas nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal nustatytą teisinį reguliavimą teismas, nusprendęs pripažinti ir vykdyti užsienio valstybės teismo nuosprendį, suderindamas užsienio valstybės teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais, iš naujo neskiria bausmių, jų nebendrina, o tik sutrumpina užsienio valstybės nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, jei ji nesuderinama su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais. Iš esmės tai reiškia, kad teismas, suderindamas laisvės atėmimo bausmę, tik patikrina, ar konkrečioje teisinėje situacijoje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galėtų būti paskirta išduodamam asmeniui tokia pati galutinė laisvės atėmimo bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-P-65/2006). Nagrinėjamu atveju A. M. už 10 nusikalstamų veikų padarymą paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė pagal Danijos Karalystės baudžiamąjį įstatymą neviršija nei BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos maksimalios terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydžio (8 metai), nei BK 63 straipsnio 7 dalyje numatytos maksimalios terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydžio, todėl teismas visiškai pagrįstai paskirtosios bausmės nekeitė ir paliko tokią pačią – 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Be to, į bausmės laiką teismas pagrįstai nutarė įskaityti visą Danijos Karalystėje atliktą laisvės atėmimo bausmės laiką iki jo perėmimo iš Danijos Karalystės į Lietuvos Respubliką dienos (pagal liudijimo duomenis iki 2026 m. gegužės 18 d. atliktos 387 dienos paskirtos bausmės).

Priešingai apeliacinio skundo teiginiams, apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad nėra jokio pagrindo kreiptis į Danijos Karalystės kompetentingą instituciją, siekiant išsiaiškinti, kokios konkrečios bausmės buvo paskirtos A. M. už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai. Šiuo gi atveju pažymėtina, kad visos veikos, inkriminuotos A. M., yra pripažintinos ir vykdytinos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Be to, kaip minėta, Danijos Karalystės nuosprendžiu paskirtoji bausmė neviršija BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos maksimalios terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydžio, todėl nustatinėti kokia bausmės trukmė paskirta A. M. už kiekvieną inkriminuotą nusikaltimą, nėra prasmės. Apygardos teismas pabrėžia, kad priešinga situacija susidarytų tik tuo atveju, jeigu dėl vienos ar kelių iš inkriminuotų veikų sprendimas negalėtų būtų pripažintas ir vykdomas, ir būtent dėl to, kad būtų eliminuota viena ar kelios iš veikų, už kurias baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus netaikytina, būtų būtina kreiptis į kitos valstybės kompetentingą instituciją siekiant išsiaiškinti kokia už kiekvieną inkriminuotą nusikaltimą paskirtos bausmės trukmė, nes tai būtų aktualu paskirtų bausmių bendrinimui iš naujo. Nagrinėjamu atveju tokia situacija nesusiklostė, todėl kreipimasis į kompetentingą Danijos Karalystės instituciją yra netikslingas ir būtų perteklinis.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino Danijos Karalystės Liungbiu apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 12 d. nuosprendį, priimtą A. M. atžvilgiu, ir nutarė jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Dėl to, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. liepos 14 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl nuteistojo gynėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. M. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. liepos 14 d. nutartį

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.