Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Gruodienės, Virginijos Liudvinavičienės ir Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Dariaus Valkavičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

P. I. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendyje išspręstas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos esmė

P. I. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas), laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2023 m. balandžio 24 d., eidamas Marijampolės savivaldybės (juridinio asmens kodas – 188769113) tarybos nario – mero pareigas, turėdamas valstybės politiko ir savivaldybės bendruomenės atstovo teises ir pareigas, būdamas atsakingas už Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginį įgyvendinimą, būdamas atskaitingas savivaldybės tarybai ir savivaldybės bendruomenei už savo ir savivaldybės veiklą, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies (2017 m. gegužės 23 d. įstatymo Nr. XIII-378 redakcija, 2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3380 redakcija), Marijampolės savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – Reglamentas), patvirtinto 2017 m. balandžio 24 d. tarybos sprendimu Nr. 1-141, 31 punkto pagrindu (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais, t. y. Marijampolės savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 1-259 dėl Marijampolės savivaldybės tarybos veiklos reglamento pakeitimo, kuriuo pakeistas 31 punktas, pagrindu; Marijampolės savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 1-29 dėl Marijampolės savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 1-141 „Dėl Marijampolės savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ pakeitimo, kuriuo pakeistas 31 punktas, pagrindu; Marijampolės savivaldybės tarybos 2021 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 1-1 dėl Marijampolės savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 1-141 „Dėl Marijampolės savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ pakeitimo, kuriuo pakeistas 31 punktas, pagrindu; Marijampolės savivaldybės tarybos 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 1-234 dėl Marijampolės savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 1-141 „Dėl Marijampolės savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ pakeitimo, kuriuo pakeistas 31 punktas, pagrindu) (aukščiau išvardyti Reglamentas ir jo pakeitimai nebuvo įregistruoti ir paskelbti Teisės aktų registre, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 18 punkte), turėdamas teisę kas mėnesį kaip tarybos narys gauti ir faktiškai jas gaudamas tik su tarybos nario veikla susijusių kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidų, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, apmokėjimą kas mėnesį skiriant 230 Eur išmoką (Reglamentas), o nuo 2020 m. vasario 24 d. – 0,6 minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) dydžio išmoką (Reglamentas, 31 punkto pakeitimai), kurios turi būti pagrįstos išlaidas patvirtinančiais dokumentais, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėnesio iki 2023 m. kovo mėnesio (tiksliau nenustatytu laiku), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 1 dalies 1–3 punktus, numatančius pareigas asmenims, dirbantiems valstybės ar savivaldybės tarnyboje, pagal kurias privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra, nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti; Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso straipsnio 1, 3, 5 ir 7 punktų nuostatas, įpareigojančias išlaikyti pagarbą žmogui ir valstybei, tarnauti visiems žmonėms teisingai, pareigas eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, nekelti abejonių dėl skaidrumo ir sąžiningumo, elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, laikytis pavyzdingo elgesio, nesavanaudiškumo standartų, pažeisdamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 punktų nuostatas (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija) bei to paties įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatą (2017 m. gegužės 23 d. įstatymo Nr. XIII-378 redakcija, 2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3380 redakcija), kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti gali būti kas mėnesį skiriama išmoka, vadovaudamasis Reglamento (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais) 31 punkto nuostata, numatančia analogišką įstatyme įtvirtintą išlaidų apmokėjimo tvarką, ir žinodamas, kad už išmokų panaudojimą privalu atsiskaityti, pateikiant išlaidų suvestinę kartu su realiai patirtų kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidas pagrindžiančiais dokumentais, susijusiais su tarybos nario veikla, atitinkančiais Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės turtinės naudos, sistemingai klastojo dokumentus bei sukčiaudamas įgijo svetimą turtą – Marijampolės savivaldybės tarybos nario veiklai atsiskaitytinai skirtas lėšas, sistemingai klastojo tikrus dokumentus, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėnesio iki 2023 m. kovo mėnesio (tiksliau nenustatytu laiku), sąmoningai suklastojo tikrus dokumentus – 26 vnt. „Marijampolės savivaldybės tarybos nario P. I. išlaidų suvestinių“ (toliau – ir tarybos nario išlaidų suvestinės) ir 11 vnt. „Tarybos nario P. I. išlaidų, skirtų prekėms ir paslaugoms, susijusioms su tarybos nario veikla, įsigyti ataskaitų“ (toliau – ir tarybos nario išlaidų ataskaitos), juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie nepatirtas transporto, telefono ir interneto ryšio išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla, juos teikė Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai, turėdamas tikslą pagrįsti (atsiskaityti) už gautą išmoką, skirtą išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla, kurios negalėjo būti atlyginamos, tokiu būdu piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, suteikiančia teisę gauti minėtas išmokas, ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tuo padarė didelę neturtinę žalą juridiniam asmeniui – Marijampolės savivaldybės administracijai, nes buvo pakirstas pasitikėjimas šia institucija, sumenkintas jos autoritetas visuomenėje, taip pat padarė 2 479,15 Eur turtinę žalą tam pačiam juridiniam asmeniui – Marijampolės savivaldybės administracijai, o būtent:

2019 m., ne vėliau kaip iki birželio 10 d. (tiksliau nenustatytu laiku), parengė „Tarybos nario išlaidų suvestinę“ už 2019 m. gegužės mėn., reg. 2019 m. birželio 10 d., Nr. ML-173 (33.4), į kurios 2 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie bendrą 28,49 Eur sumą už patirtas interneto išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, tokiu būdu į šią bendrą sumą įtraukė savo asmeninėms reikmėms AB „Telia Lietuva“ (įm. k. 121215434) suteiktas paslaugas: 3,90 Eur vertės paslaugą „TVPlay sporto kanalų rinkinys“; 1,45 Eur vertės paslaugą „Šviesolaidinio maršrutizatoriaus nuoma“. Šiai bendrai sumai pagrįsti pateikė 2019 m. birželio 7 d. AB „SEB bankas“ (įm. k. 112021238) mokėjimo nurodymą Nr. p3j7bSWb1EiAF5lGw6sM. Į šios „Tarybos nario išlaidų suvestinės“ 4 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 70,00 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. gegužės 12 d., 12.37.47 val., UAB „Circle K Lietuva“ (įm. k. 211454910) degalinės kasos kvitą Nr. 53816/4, kuris apmokėtas K. P. vardu išduota banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Šį dokumentą pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai apmokėjimui, šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.

2019 m., ne vėliau kaip iki liepos 11 d. (tiksliau nenustatytu laiku), parengė „Tarybos nario išlaidų suvestinę“ už 2019 m. birželio mėn., reg. 2019 m. liepos 11 d., Nr. ML-204 (33.4.), į kurios 1 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie bendrą 22,80 Eur sumą už patirtas interneto išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, tokiu būdu į šią bendrą sumą įtraukė savo asmeninėms reikmėms AB „Telia Lietuva“ (įm. k. 121215434) suteiktas paslaugas: 3,90 Eur vertės paslaugą „TVPlay sporto kanalų rinkinys“; 1,45 Eur vertės paslaugą „Šviesolaidinio maršrutizatoriaus nuoma“. Šiai bendrai sumai pagrįsti pateikė 2019 m. liepos 11 d. AB „SEB bankas“ (įm. k. 112021238) mokėjimo nurodymą Nr. MThi7OFMVXZgCiEJAHVm. Į šios „Tarybos nario išlaidų suvestinės“ 3 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 60,00 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. birželio 11 d., 21.38.30 val., UAB „Circle K Lietuva“ (įm. k. 211454910) degalinės kasos kvitą Nr. 177393/42, kuris apmokėtas K. P. vardu išduota banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Šį dokumentą pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai apmokėjimui, šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.

2019 m., ne vėliau kaip iki rugpjūčio 12 d. (tiksliau nenustatytu laiku), parengė „Tarybos nario išlaidų suvestinę“ už 2019 m. liepos mėn., reg. 2019 m. rugpjūčio 12 d., Nr. ML-232 (33.4.), į kurios 1 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie bendrą 24,59 Eur sumą už patirtas interneto išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, tokiu būdu į šią bendrą sumą įtraukė savo asmeninėms reikmėms AB „Telia Lietuva“ (įm. k. 121215434) suteiktą 1,45 Eur vertės paslaugą „Šviesolaidinio maršrutizatoriaus nuoma“, šiai bendrai sumai pagrįsti pateikė 2019 m. rugpjūčio 5 d. AB „SEB bankas“ (įm. k. 112021238) mokėjimo nurodymą Nr. 4CVUWmp9nqrqfPJnJvZG. Į šios „Tarybos nario išlaidų suvestinės“ 6 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 40,00 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. liepos 13 d., 11.37.16 val., UAB „Circle K Lietuva“ (įm. k. 211454910) degalinės kasos kvitą Nr. 179226/11, kuris apmokėtas K. P. vardu išduota banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Į šios „Tarybos nario išlaidų suvestinės“ 7 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 10,00 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. liepos 27 d., 19.11.09 val., UAB „Circle K Lietuva“ (įm. k. 211454910) degalinės kasos kvitą Nr. 57292/10, kuris apmokėtas K. P. vardu išduota banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Šį dokumentą pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai apmokėjimui, šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.

2019 m., ne vėliau kaip iki rugsėjo 13 d. (tiksliau nenustatytu laiku), parengė „Tarybos nario išlaidų suvestinę“ už 2019 m. rugpjūčio mėn., reg. 2019 m. rugsėjo 13 d., Nr. ML-264 (33.4.), į kurios 2 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie bendrą 23,40 Eur sumą už patirtas interneto išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, tokiu būdu į šią bendrą sumą įtraukė savo asmeninėms reikmėms AB „Telia Lietuva“ (įm. k. 121215434) suteiktas paslaugas: 4,50 Eur vertės paslaugą „Kino klubas“; 1,45 Eur vertės paslaugą „Šviesolaidinio maršrutizatoriaus nuoma“. Šiai bendrai sumai pagrįsti pateikė 2019 m. rugsėjo 4 d. AB „SEB bankas“ (įm. k. 112021238) mokėjimo nurodymą Nr. gG1jFND8n9v2Jcbwv8mX. Į šios „Tarybos nario išlaidų suvestinės“ 4 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 50,30 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. rugpjūčio 4 d., 18.35.26 val., UAB „EMSI“ (įm. k. 120643955) degalinės kasos kvitą Nr. 223/2316, kuris apmokėtas D. S. vardu išduota banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Šį dokumentą pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai apmokėjimui, šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.

2019 m., ne vėliau kaip iki spalio 10 d. (tiksliau nenustatytu laiku), parengė „Tarybos nario išlaidų suvestinę“ už 2019 m. rugsėjo mėn., reg. 2019 m. spalio 10 d., Nr. ML-281 (33.4.), į kurios 1 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie bendrą 29,09 Eur sumą už patirtas interneto išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, tokiu būdu į šią bendrą sumą įtraukė savo asmeninėms reikmėms AB „Telia Lietuva“ (įm. k. 121215434) suteiktas paslaugas: 4,50 Eur vertės paslaugą „Kino klubas“; 1,45 Eur vertės paslaugą „Šviesolaidinio maršrutizatoriaus nuoma“. Šiai bendrai sumai pagrįsti pateikė 2019 m. spalio 10 d. AB „SEB bankas“ (įm. k. 112021238) mokėjimo nurodymą Nr. hsxmWYvmaYLIa0hpLrjH. Į šios „Tarybos nario išlaidų suvestinės“ 2 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 60,00 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. rugsėjo 8 d., 19.52.36 val., UAB „Circle K Lietuva“ (įm. k. 211454910) degalinės kasos kvitą Nr. 282178/41, kuris apmokėtas K. P. vardu išduota banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Į šios „Tarybos nario išlaidų suvestinės“ 3 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 45,90 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2019 m. rugsėjo 9 d., 07.53.36 val., UAB „EMSI“ (įm. k. 120643955) degalinės kasos kvitą Nr. 383/1694, kuris apmokėtas V. J. vardu išduota banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Šį dokumentą pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai apmokėjimui, šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.

2019 m., ne vėliau kaip iki lapkričio 12 d. (tiksliau nenustatytu laiku), parengė „Tarybos nario išlaidų suvestinę“ už 2019 m. spalio mėn., reg. 2019 m. lapkričio 12 d., Nr. ML-316 (33.4.), į kurios 1 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie bendrą 10,35 Eur sumą už patirtas telefono ryšio išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, tokiu būdu į šią bendrą sumą įtraukė savo asmeninėms reikmėms UAB „Tele2“ (įm. k. 111471645) suteiktą 1,35 Eur vertės paslaugą „Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie LR AM į. k. 188724381, Vienkartinis valstybinio parko lankytojo bilietas“ ir šiai bendrai sumai pagrįsti pateikė 2019 m. lapkričio 11 d. AB „SEB bankas“ (įm. k. 112021238) mokėjimo nurodymą Nr. 11360162. Į šios „Tarybos nario išlaidų suvestinės“ 2 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie bendrą 34,89 Eur sumą už patirtas interneto išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, tokiu būdu į šią bendrą sumą įtraukė savo asmeninėms reikmėms AB „Telia Lietuva“ (įm. k. 121215434) suteiktas paslaugas: 4,50 Eur vertės paslaugą „Kino klubas“; 1,45 Eur vertės paslaugą „Šviesolaidinio maršrutizatoriaus nuoma“; 5,80 Eur vertės paslaugą „Video nuomos mokestis“. Šiai bendrai sumai pagrįsti pateikė 2019 m. lapkričio 11 d. AB „SEB bankas“ (įm. k. 112021238) mokėjimo nurodymą Nr. L5Z3dUEQpMWY9PWWB0E. Šį dokumentą pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai apmokėjimui, šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.

2019 m., ne vėliau kaip iki gruodžio 10 d. (tiksliau nenustatytu laiku), parengė „Tarybos nario išlaidų suvestinę“ už 2019 m. lapkričio mėn., reg. 2019 m. gruodžio 10 d., Nr. ML-337, į kurios 2 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie bendrą 29,09 Eur sumą už patirtas interneto išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, tokiu būdu į šią bendrą sumą įtraukė savo asmeninėms reikmėms AB „Telia Lietuva“ (įm. k. 121215434) suteiktas paslaugas: 4,50 Eur vertės paslaugą „Kino klubas“; 1,45 Eur vertės paslaugą „Šviesolaidinio maršrutizatoriaus nuoma“. Šiai bendrai sumai pagrįsti pateikė 2019 m. gruodžio 7 d. AB „SEB bankas“ (įm. k. 112021238) mokėjimo nurodymą Nr. pa1iXclopdUODhLhLIHq. Šį dokumentą pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai apmokėjimui, šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.

2020 m., ne vėliau kaip iki sausio 22 d. (tiksliau nenustatytu laiku), parengė „Tarybos nario išlaidų suvestinę“ už 2019 m. gruodžio mėn., reg. 2020 m. sausio 22 d., Nr. ML-22 (33.4.), į kurios 2 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie bendrą 35,89 Eur sumą už patirtas interneto išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, tokiu būdu į šią bendrą sumą įtraukė savo asmeninėms reikmėms AB „Telia Lietuva“ (įm. k. 121215434) suteiktas paslaugas: 4,50 Eur vertės paslaugą „Kino klubas“; 1,45 Eur vertės paslaugą „Šviesolaidinio maršrutizatoriaus nuoma“; 6,80 Eur vertės paslaugą „Video nuomos mokestis“. Šiai bendrai sumai pagrįsti pateikė 2020 m. sausio 14 d. AB „SEB bankas“ (įm. k. 112021238) mokėjimo nurodymą Nr. nrdbDHOc46Ny8K0BQgCn. Šį dokumentą pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai apmokėjimui, šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.

2020 m., ne vėliau kaip iki vasario 10 d. (tiksliau nenustatytu laiku), parengė „Tarybos nario išlaidų suvestinę“ už 2020 m. sausio mėn., reg. 2020 m. vasario 10 d., Nr. ML-46 (33.4.), į kurios 2 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie bendrą 30,30 Eur sumą už patirtas interneto išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, tokiu būdu į šią bendrą sumą įtraukė savo asmeninėms reikmėms AB „Telia Lietuva“ (įm. k. 121215434) suteiktas paslaugas: 4,50 Eur vertės paslaugą „Kino klubas“; 6,90 Eur vertės paslaugą „Go3“. Šiai bendrai sumai pagrįsti pateikė 2020 m. vasario 7 d. AB „SEB bankas“ (įm. k. 112021238) mokėjimo nurodymą Nr. ZQNn7ONcAxhPBVxPkVfw. Į šios „Tarybos nario išlaidų suvestinės“ 3 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 60,00 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. sausio 5 d., 17.39.05 val., UAB „Circle K Lietuva“ (įm. k. 211454910) degalinės kasos kvitą Nr. 63977/12, kuris apmokėtas K. P. vardu išduota banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Į šios „Tarybos nario išlaidų suvestinės“ 5 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 50,00 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. sausio 19 d., 15.30.08 val., UAB „Circle K Lietuva“ (įm. k. 211454910) degalinės kasos kvitą Nr. 190084/17, kuris apmokėtas K. P. vardu išduota banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Šį dokumentą pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai apmokėjimui, šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.

2020 m., ne vėliau kaip iki kovo 9 d. (tiksliau nenustatytu laiku), parengė „Tarybos nario išlaidų suvestinę“ už 2020 m. vasario mėn., reg. 2020 m. kovo 9 d., Nr. ML-103 (33.4.), į kurios 1 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie bendrą 14,15 Eur sumą už patirtas telefono ryšio išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, tokiu būdu į šią bendrą sumą įtraukė savo asmeninėms reikmėms UAB „Tele2“ (įm. k. 111471645) suteiktą 5 Eur vertės paslaugą „UAB „TCG Telecom“, įm. k. 304120498, Paramos projektai“ ir šiai bendrai sumai pagrįsti pateikė AB „SEB bankas“ (įm. k. 112021238) mokėjimo nurodymą Nr. 30653774 (banko patvirtinimas RO114890393 2020 m. kovo 9 d., 09.09.22 val.). Į šios „Tarybos nario išlaidų suvestinės“ 2 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie bendrą 30,30 Eur sumą už patirtas interneto išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, tokiu būdu į šią bendrą sumą įtraukė savo asmeninėms reikmėms AB „Telia Lietuva“ (įm. k. 121215434) suteiktas paslaugas: 4,50 Eur vertės paslaugą „Kino klubas“; 6,90 Eur vertės paslaugą „Go3“. Šiai bendrai sumai pagrįsti pateikė AB „SEB bankas“ (įm. k. 112021238) mokėjimo nurodymą Nr. WAEAcwZiubzjjcjVvtHI (banko patvirtinimas RO114880688 2020 m. kovo 9 d., 09.05.19 val.). Šį dokumentą pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai apmokėjimui, šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.

2020 m., ne vėliau kaip iki birželio 8 d. (tiksliau nenustatytu laiku), parengė „Tarybos nario išlaidų suvestinę“ už 2020 m. gegužės mėn., reg. 2020 m. birželio 8 d., Nr. ML-154 (33.4.), į kurios 2 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie bendrą 30,30 Eur sumą už patirtas interneto išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, tokiu būdu į šią bendrą sumą įtraukė savo asmeninėms reikmėms AB „Telia Lietuva“ (įm. k. 121215434) suteiktas paslaugas: 4,50 Eur vertės paslaugą „Kino klubas“; 6,90 Eur vertės paslaugą „Go3“. Šiai bendrai sumai pagrįsti pateikė AB „SEB bankas“ (įm. k. 112021238) mokėjimo nurodymą Nr. Lqcl4AcVWU7RgwS2C5Hj (banko patvirtinimas RO171671151 2020 m. birželio 8 d., 08.39.08 val.). Į šios „Tarybos nario išlaidų suvestinės“ 4 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 47,00 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. gegužės 10 d., 16.50.44 val., UAB „Ridma“ (įm. k. 151061465) degalinės kasos kvitą Nr. 197/2293, kuris apmokėtas V. J. vardu išduota banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Į šios „Tarybos nario išlaidų suvestinės“ 6 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 41,02 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. gegužės 24 d., 12.01.40 val., UAB „Ridma“ (įm. k. 151061465) degalinės kasos kvitą Nr. 59/2307, kuris apmokėtas V. J. vardu išduota banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Šį dokumentą pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai apmokėjimui, šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.

2020 m., ne vėliau kaip iki liepos 17 d. (tiksliau nenustatytu laiku), parengė „Tarybos nario išlaidų suvestinę“ už 2020 m. birželio mėn., reg. 2020 m. liepos 17 d., Nr. ML-196 (33.4.), į kurios 2 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie bendrą 30,30 Eur sumą už patirtas interneto išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, tokiu būdu į šią bendrą sumą įtraukė savo asmeninėms reikmėms AB „Telia Lietuva“ (įm. k. 121215434) suteiktas paslaugas: 4,50 Eur vertės paslaugą „Kino klubas“; 6,90 Eur vertės paslaugą „Go3“. Šiai bendrai sumai pagrįsti pateikė AB „SEB bankas“ (įm. k. 112021238) mokėjimo nurodymą Nr. 5yLX9VIpkwSUr03LzUYu (banko patvirtinimas RO198877198 2020 m. liepos 14 d., 15.59.03 val.). Į šios „Tarybos nario išlaidų suvestinės“ 3 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 24,30 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. birželio 1 d., 14.14.59 val., UAB „Alauša“ (įm. k. 183615620) degalinės kasos kvitą Nr. 222/2250, kuris apmokėtas V. J. vardu išduota banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Į šios „Tarybos nario išlaidų suvestinės“ 4 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 25,02 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. birželio 6 d., 20.20.27 val., UAB „Ridma“ (įm. k. 151061465) degalinės kasos kvitą Nr. 293/2321, kuris apmokėtas V. J. vardu išduota banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Į šios „Tarybos nario išlaidų suvestinės“ 9 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 20,00 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. birželio 22 d., 12.02.37 val., UAB „Circle K Lietuva“ (įm. k. 211454910) degalinės kasos kvitą Nr. 299788/25, kuris apmokėtas A. I. vardu išduota banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Į šios „Tarybos nario išlaidų suvestinės“ 11 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 30,00 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. birželio 30 d., 18.05.37 val., UAB „Neste Lietuva“ (įm. k. 211472890) degalinės kasos kvitą Nr. 55833/113, kuris apmokėtas V. M. vardu išduota banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Šį dokumentą pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai apmokėjimui, šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.

2020 m., ne vėliau kaip iki rugpjūčio 5 d. (tiksliau nenustatytu laiku), parengė „Tarybos nario išlaidų suvestinę“ už 2020 m. liepos mėn., reg. 2020 m. rugpjūčio 5 d., Nr. ML-213 (33.4.), į kurios 2 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie bendrą 25,80 Eur sumą už patirtas interneto išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, tokiu būdu į šią bendrą sumą įtraukė savo asmeninėms reikmėms AB „Telia Lietuva“ (įm. k. 121215434) suteiktą 6,90 Eur vertės paslaugą „Go3“, šiai bendrai sumai pagrįsti pateikė AB „SEB bankas“ mokėjimo nurodymą Nr. uPHIcphEWP98zmTe0W0X (banko patvirtinimas RO214625768 2020 m. rugpjūčio 5 d., 07.32.39 val.). Į šios „Tarybos nario išlaidų suvestinės“ 8 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 20,00 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. liepos 23 d., 19.11.46 val., UAB „Circle K Lietuva“ (įm. k. 211454910) degalinės kasos kvitą Nr. 299788/25, kuris apmokėtas A. I. vardu išduota banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Šį dokumentą pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai apmokėjimui, šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.

2020 m., ne vėliau kaip iki rugsėjo 8 d. (tiksliau nenustatytu laiku), parengė „Tarybos nario išlaidų suvestinę“ už 2019 m. rugpjūčio mėn., reg. 2020 m. rugsėjo 8 d., Nr. ML-242 (33.4.), į kurios 1 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie bendrą 25,80 Eur sumą už patirtas interneto išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, tokiu būdu į šią bendrą sumą įtraukė savo asmeninėms reikmėms AB „Telia Lietuva“ (įm. k. 121215434) suteiktą 6,90 Eur vertės paslaugą „Go3“, šiai bendrai sumai pagrįsti pateikė AB „SEB bankas“ (įm. k. 112021238) mokėjimo nurodymą Nr. RwftFjjKZZglED3k0vfT (banko patvirtinimas RO238465914 2020 m. rugsėjo 6 d., 19.04.06 val.). Šį dokumentą pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai apmokėjimui, šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.

2020 m., ne vėliau kaip iki spalio 9 d. (tiksliau nenustatytu laiku), parengė „Tarybos nario išlaidų suvestinę“ už 2020 m. rugsėjo mėn., reg. 2020 m. spalio 9 d., Nr. ML-268 (33.4.), į kurios 1 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie bendrą 26,00 Eur sumą už patirtas interneto išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, tokiu būdu į šią bendrą sumą įtraukė savo asmeninėms reikmėms AB „Telia Lietuva“ (įm. k. 121215434) suteiktas paslaugas: 9,30 Eur vertės paslaugą „Išmanioji televizija, Eur su PVM“; 6,90 Eur vertės paslaugą „Go3“. Šiai bendrai sumai pagrįsti pateikė AB „SEB bankas“ (įm. k. 112021238) mokėjimo nurodymą „UdFGJ2676w4UmtfyZUBg“ (banko patvirtinimas RO262518730 2020 m. spalio 8 d., 09.48.14 val.). Šį dokumentą pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai apmokėjimui, šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.

2020 m., ne vėliau kaip iki lapkričio 17 d. (tiksliau nenustatytu laiku), parengė „Tarybos nario išlaidų suvestinę“ už 2020 m. spalio mėn., reg. 2020 m. lapkričio 17 d., Nr. ML-309 (33.4.), į kurios 2 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie bendrą 21,82 Eur sumą už patirtas interneto išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, tokiu būdu į šią bendrą sumą įtraukė savo asmeninėms reikmėms AB „Telia Lietuva“ (įm. k. 121215434) suteiktą 16,20 Eur vertės paslaugą „Išmanioji televizija, Eur su PVM“ ir šiai bendrai sumai pagrįsti pateikė AB „SEB bankas“ (įm. k. 112021238) mokėjimo nurodymą „lztAkklgw0dr2YNeJGzV“ (banko patvirtinimas TM009612807 RO283030876 2020 m. lapkričio 5 d., 13.45.03 val.). Į šios „Tarybos nario išlaidų suvestinės“ 3 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 17,33 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. spalio 7 d., 20.03.52 val., UAB „EMSI“ (įm. k. 120643955) degalinės kasos kvitą Nr. 514/2749, kuris apmokėtas A. V. vardu išduota banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Šį dokumentą pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai apmokėjimui, šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.

2020 m., ne vėliau kaip iki gruodžio 8 d. (tiksliau nenustatytu laiku), parengė „Tarybos nario išlaidų suvestinę“ už 2020 m. lapkričio mėn., reg. 2020 m. gruodžio 8 d., Nr. ML-324 (33.4.), į kurios 2 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie bendrą 35,80 Eur sumą už patirtas interneto išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, tokiu būdu į šią bendrą sumą įtraukė savo asmeninėms reikmėms AB „Telia Lietuva“ (įm. k. 121215434) suteiktą 24,90 Eur vertės paslaugą „Išmanioji televizija, Eur su PVM“ ir šiai bendrai sumai pagrįsti pateikė AB „SEB bankas“ (įm. k. 112021238) mokėjimo nurodymą „VpyBjS3hxlgZ2cWmv2sk“ (banko patvirtinimas RO305481367 2020 m. gruodžio 7 d., 09.25.25 val.). Į šios „Tarybos nario išlaidų suvestinės“ 3 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 30,00 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. lapkričio 9 d., 17.25.16 val., UAB „Neste Lietuva“ (įm. k. 211472890) degalinės kasos kvitą Nr. 90092/112, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini). Į šios „Tarybos nario išlaidų suvestinės“ 6 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 40,00 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. lapkričio 15 d., 13.44.02 val., UAB „Neste Lietuva“ (įm. k. 211472890) degalinės kasos kvitą Nr. 83051/94, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini). Į šios „Tarybos nario išlaidų suvestinės“ 11 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 49,29 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. lapkričio 30 d., 17.19.42 val., UAB „Neste Lietuva“ (įm. k. 211472890) degalinės kasos kvitą Nr. 85353/88, kuris apmokėtas kito asmens mob. mokėjimu (duomenys neskelbtini), kortelės Nr. (duomenys neskelbtini). Šį dokumentą pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai apmokėjimui, šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.

2021 m., ne vėliau kaip iki sausio 11 d. (tiksliau nenustatytu laiku), parengė „Tarybos nario išlaidų suvestinę“ už 2020 m. gruodžio mėn., reg. 2021 m. sausio 11 d., Nr. ML-8 (33.4.), į kurios 1 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie bendrą 35,80 Eur sumą už patirtas interneto išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, tokiu būdu į šią bendrą sumą įtraukė savo asmeninėms reikmėms AB „Telia Lietuva“ (įm. k. 121215434) suteiktą 24,90 Eur vertės paslaugą „Išmanioji televizija, Eur su PVM“ ir šiai bendrai sumai pagrįsti pateikė AB „SEB bankas“ (įm. k. 112021238) mokėjimo nurodymą „NCZfdBweqlzLg7I7W84W“ (banko patvirtinimas RO326984897 2021 m. sausio 6 d., 17.35.32 val.). Į šios „Tarybos nario išlaidų suvestinės“ 4 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 42,55 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. gruodžio 7 d., 17.03.28 val., UAB „Circle K Lietuva“ (įm. k. 211454910) degalinės kasos kvitą Nr. 1201/24, kuris apmokėtas UAB „S“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) vardu išduota UAB „Circle K Lietuva“ (įm. k. 211454910) priklausančia verslo kortele „Routex LT“ Nr. (duomenys neskelbtini). Į šios „Tarybos nario išlaidų suvestinės“ 6 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 40,00 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. gruodžio 8 d., 21.26.02 val., UAB „Circle K Lietuva“ (įm. k. 211454910) degalinės kasos kvitą Nr. 205881/37, kuris apmokėtas K. P. vardu išduota banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Į šios „Tarybos nario išlaidų suvestinės“ 8 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 21,77 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. gruodžio 21 d., 20.04.40 val., UAB „EMSI“ (įm. k. 120643955) degalinės kasos kvitą Nr. 442/2825, kuris apmokėtas A. V. vardu išduota banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Į šios „Tarybos nario išlaidų suvestinės“ 9 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 61,12 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. gruodžio 22 d., 11.04.13 val., UAB „Alauša“ (įm. k. 183615620) degalinės kasos kvitą Nr. 87/2458, kuris apmokėtas R. I. vardu išduota banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Į šios „Tarybos nario išlaidų suvestinės“ 10 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 18,37 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2020 m. gruodžio 23 d., 10.51.14 val., UAB „Alauša“ (įm. k. 183615620) degalinės kasos kvitą Nr. 55/2459, kuris apmokėtas L. S. vardu išduota banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Šį dokumentą pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai apmokėjimui, šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.

2021 m., ne vėliau kaip iki vasario 11 d. (tiksliau nenustatytu laiku), parengė „Tarybos nario išlaidų suvestinę“ už 2021 m. sausio mėn., reg. 2021 m. vasario 11 d., Nr. ML-46 (33.4.), į kurios 2 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie bendrą 35,80 Eur sumą už patirtas interneto išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, tokiu būdu į šią bendrą sumą įtraukė savo asmeninėms reikmėms AB „Telia Lietuva“ (įm. k. 121215434) suteiktą 24,90 Eur vertės paslaugą „Išmanioji televizija, Eur su PVM“ ir šiai bendrai sumai pagrįsti pateikė AB „SEB bankas“ (įm. k. 112021238) mokėjimo nurodymą „8558JpszLRDDSXhmdpUW“ (banko patvirtinimas RO348518916 2021 m. vasario 8 d., 19.11.25 val.). Į šios „Tarybos nario išlaidų suvestinės“ 3 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 50,71 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. sausio 14 d., 11.00.03 val., UAB „Alauša“ (įm. k. 183615620) degalinės kasos kvitą Nr. 81/2481, kuris apmokėtas R. I. vardu išduota banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Į šios „Tarybos nario išlaidų suvestinės“ 5 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 13,87 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. sausio 30 d., 10.19.45 val., UAB „Alauša“ (įm. k. 183615620) degalinės kasos kvitą Nr. 35/2497, kuris apmokėtas R. I. vardu išduota banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Šį dokumentą pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai apmokėjimui, šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.

2021 m., ne vėliau kaip iki kovo 12 d. (tiksliau nenustatytu laiku), parengė „Tarybos nario išlaidų suvestinę“ už 2021 m. vasario mėn., reg. 2021 m. kovo 12 d., Nr. ML-100 (33.4.), į kurios 1 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie bendrą 141,85 Eur sumą už patirtas interneto išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, tokiu būdu į šią bendrą sumą įtraukė savo asmeninėms reikmėms AB „Telia Lietuva“ (įm. k. 121215434) suteiktą 24,90 Eur vertės paslaugą „Išmanioji televizija, Eur su PVM“ ir šiai bendrai sumai pagrįsti pateikė AB „SEB bankas“ (įm. k. 112021238) mokėjimo nurodymą Nr. 520 (banko patvirtinimas RO368572581 2021 m. kovo 8 d., 15.01.29 val.), tačiau pagal AB „Telia Lietuva“ (įm. k. 121215434) pateiktą 2021 m. vasario 28 d. sąskaitos informaciją patirta išlaidų suma už AB „Telia Lietuva“ (įm. k. 121215434) paslaugas yra 35,80 Eur, tokiu apgaulės būdu, klastodamas tikrą dokumentą, savo naudai įgijo svetimą turtą už 106,05 Eur sumą. Į šios „Tarybos nario išlaidų suvestinės“ 2 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 30,00 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. vasario 10 d., 19.43.19 val., UAB „Baltic Petroleum“ (įm. k. 111703588) degalinės kasos kvitą Nr. 224/3842, kuris apmokėtas M. L. vardu išduota banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Į šios „Tarybos nario išlaidų suvestinės“ 5 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 20,44 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. vasario 15 d., 10.03.20 val., UAB „Alauša“ (įm. k. 183615620) degalinės kasos kvitą Nr. 48/2513, kuris apmokėtas R. I. vardu išduota banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Į šios „Tarybos nario išlaidų suvestinės“ 6 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 47,67 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. vasario 16 d., 12.19.30 val., UAB „Alauša“ (įm. k. 183615620) degalinės kasos kvitą Nr. 61/2514, kuris apmokėtas L. S. vardu išduota banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Į šios „Tarybos nario išlaidų suvestinės“ 9 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 36,60 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. vasario 28 d., 16.40.04 val., UAB „Alauša“ (įm. k. 183615620) degalinės kasos kvitą Nr. 137/2526, kuris apmokėtas R. I. vardu išduota banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Šį dokumentą pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai apmokėjimui, šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.

2021 m., ne vėliau kaip iki balandžio 23 d. (tiksliau nenustatytu laiku), parengė „Tarybos nario išlaidų suvestinę“ už 2021 m. kovo mėn., reg. 2021 m. balandžio 23 d., Nr. ML-142 (33.4.), į kurios 2 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 20,00 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. kovo 3 d., 19.12.56 val., UAB „Neste Lietuva“ (įm. k. 211472890) degalinės kasos kvitą Nr. 111081/143, kuris apmokėtas A. B. vardu išduota banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Į šios „Tarybos nario išlaidų suvestinės“ 5 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 20,73 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. kovo 11 d., 12.19.26 val., UAB „Circle K Lietuva“ (įm. k. 211454910) degalinės kasos kvitą Nr. 21741/1, kuris apmokėtas N. I. vardu išduota banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Į šios „Tarybos nario išlaidų suvestinės“ 6 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 40,00 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. kovo 18 d., 07.56.34 val., UAB „Alauša“ (įm. k. 183615620) degalinės kasos kvitą Nr. 13/2544, kuris apmokėtas K. P. vardu išduota banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Šį dokumentą pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai apmokėjimui, šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.

2021 m., ne vėliau kaip iki gegužės 14 d. (tiksliau nenustatytu laiku), parengė „Tarybos nario išlaidų suvestinę“ už 2021 m. balandžio mėn., reg. 2021 m. gegužės 14 d., Nr. ML-160 (33.4), į kurios 2 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 60,00 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. balandžio 9 d., 17.01.52 val., UAB „Neste Lietuva“ (įm. k. 211472890) degalinės kasos kvitą Nr. 118151/157, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini). Į šios „Tarybos nario išlaidų suvestinės“ 3 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 28,70 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. balandžio 13 d., 10.37.52 val., UAB „Alauša“ (įm. k. 183615620) degalinės kasos kvitą Nr. 89/2570, kuris apmokėtas R. I. vardu išduota banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Šį dokumentą pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai apmokėjimui, šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.

2021 m., ne vėliau kaip iki birželio 11 d. (tiksliau nenustatytu laiku), parengė „Tarybos nario išlaidų suvestinę“ už 2021 m. gegužės mėn., reg. 2021 m. birželio 11 d., Nr. ML-182 (33.4), į kurios 2 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 30,39 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. gegužės 5 d., 10.06.48 val., UAB „Alauša“ (įm. k. 183615620) degalinės kasos kvitą Nr. 108/2592, kuris apmokėtas R. I. vardu išduota banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Į šios „Tarybos nario išlaidų suvestinės“ 3 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 20,22 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. gegužės 13 d., 08.19.17 val., UAB „Alauša“ (įm. k. 183615620) degalinės kasos kvitą Nr. 39/2600, kuris apmokėtas L. S. vardu išduota banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Į šios „Tarybos nario išlaidų suvestinės“ 4 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 25,53 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. gegužės 19 d., 10.37.26 val., UAB „Alauša“ (įm. k. 183615620) degalinės kasos kvitą Nr. 116/2607, kuris apmokėtas N. I. vardu išduota banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Į šios „Tarybos nario išlaidų suvestinės“ 5 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 23,70 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. gegužės 22 d., 09.18.11 val., UAB „Alauša“ (įm. k. 183615620) degalinės kasos kvitą Nr. 67/2611, kuris apmokėtas N. I. vardu išduota banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Į šios „Tarybos nario išlaidų suvestinės“ 8 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 55,87 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. gegužės 27 d., 18.05.56 val., UAB „Viada LT“ (įm. k. 178715423) degalinės kasos kvitą Nr. 498/2347, kuris apmokėtas D. S. vardu išduota banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Į šios „Tarybos nario išlaidų suvestinės“ 9 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 58,50 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. gegužės 29 d., 19.11.52 val., UAB „Alauša“ (įm. k. 183615620) degalinės kasos kvitą Nr. 344/2618, kuris apmokėtas E. S. vardu išduota banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Šį dokumentą pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai apmokėjimui, šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.

2021 m., ne vėliau kaip iki liepos 12 d. (tiksliau nenustatytu laiku), parengė „Tarybos nario išlaidų suvestinę“ už 2021 m. birželio mėn., reg. 2021 m. liepos 12 d., Nr. ML-210 (33.4), į kurios 2 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 50,00 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. birželio 8 d., 19.13.42 val., UAB „Circle K Lietuva“ (įm. k. 211454910) degalinės kasos kvitą Nr. 213982/25, kuris apmokėtas K. P. vardu išduota banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Į šios „Tarybos nario išlaidų suvestinės“ 3 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 20,46 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. birželio 9 d., 16.07.55 val., UAB „Alauša“ (įm. k. 183615620) degalinės kasos kvitą Nr. 289/2629, kuris apmokėtas N. I. vardu išduota banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Į šios „Tarybos nario išlaidų suvestinės“ 5 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 40,00 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – benzinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. birželio 19 d., 10.23.08 val., UAB „Neste Lietuva“ (įm. k. 211472890) degalinės kasos kvitą Nr. 122201/59, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini). Į šios „Tarybos nario išlaidų suvestinės“ 7 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 20,00 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. birželio 19 d., 11.19.06 val., UAB „Circle K Lietuva“ (įm. k. 211454910) degalinės kasos kvitą Nr. 214555/12, kuris apmokėtas kito asmens vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurios numerio paskutiniai keturi skaičiai – (duomenys neskelbtini). Į šios „Tarybos nario išlaidų suvestinės“ 8 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 60,00 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. birželio 19 d., 11.35.52 val., UAB „Circle K Lietuva“ (įm. k. 211454910) degalinės kasos kvitą Nr. 214556/13, kuris apmokėtas K. P. vardu išduota banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Šį dokumentą pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai apmokėjimui, šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.

2021 m., ne vėliau kaip iki rugpjūčio 9 d. (tiksliau nenustatytu laiku), parengė „Tarybos nario išlaidų suvestinę“ už 2021 m. liepos mėn., reg. 2021 m. rugpjūčio 9 d., Nr. ML-232 (33.4), į kurios 5 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 60,00 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. liepos 24 d., 19.16.16 val., UAB „Circle K Lietuva“ (įm. k. 211454910) degalinės kasos kvitą Nr. 665/29, kuris apmokėtas K. P. vardu išduota banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Į šios „Tarybos nario išlaidų suvestinės“ 7 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 20,00 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. liepos 31 d., 22.30.36 val., UAB „Neste Lietuva“ (įm. k. 211472890) degalinės kasos kvitą Nr. 147269/238, kuris apmokėtas R. G. vardu išduota banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Šį dokumentą pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai apmokėjimui, šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.

2021 m., ne vėliau kaip iki rugsėjo 13 d. (tiksliau nenustatytu laiku), parengė „Tarybos nario išlaidų suvestinę“ už 2021 m. rugpjūčio mėn., reg. 2021 m. rugsėjo 13 d., Nr. ML-261 (33.4), į kurios 3 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 70,05 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. rugpjūčio 3 d., 15.55.03 val., UAB „Alauša“ (įm. k. 183615620) degalinės kasos kvitą Nr. 275/2684, kuris apmokėtas N. I. vardu išduota banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Į šios „Tarybos nario išlaidų suvestinės“ 4 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie 60,00 Eur patirtas transporto išlaidas degalams – dyzelinui, susijusias su tarybos nario veikla, kurias pagrindė prie minėtos išlaidų suvestinės pridėdamas 2021 m. rugpjūčio 17 d., 22.55.05 val., UAB „Circle K Lietuva“ (įm. k. 211454910) degalinės kasos kvitą Nr. 2029/47, kuris apmokėtas K. P. vardu išduota banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Šį dokumentą pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai apmokėjimui, šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.

2021 m., ne vėliau kaip iki gruodžio 6 d. (tiksliau nenustatytu laiku), parengė „Tarybos nario išlaidų ataskaitą“ už 2021 m. lapkričio mėn., reg. 2021 m. gruodžio 6 d., Nr. ML 343 (33.4), į kurios 3 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie bendrą 104,39 Eur sumą už patirtas telefono ryšio išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, tokiu būdu į šią bendrą sumą įtraukė savo asmeninėms reikmėms UAB „Tele2“ (įm. k. 111471645) suteiktą 3 Eur vertės paslaugą „UAB „TCG Telecom“, įm. k. 304120498, Paramos projektai“. Šį dokumentą pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai apmokėjimui, šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.

2022 m., ne vėliau kaip iki sausio 10 d. (tiksliau nenustatytu laiku), parengė „Tarybos nario išlaidų ataskaitą“ už 2021 m. gruodžio mėn., Nr. ML 10 (33.4), į kurios 3 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie bendrą 106,39 Eur sumą už patirtas telefono ryšio išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, tokiu būdu į šią bendrą sumą įtraukė savo asmeninėms reikmėms UAB „Tele2“ (įm. k. 111471645) suteiktą 5 Eur vertės paslaugą „UAB „TCG Telecom“, įm. k. 304120498, Paramos projektai“. Šį dokumentą pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai apmokėjimui, šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.

2022 m., ne vėliau kaip iki vasario 9 d. (tiksliau nenustatytu laiku), parengė „Tarybos nario išlaidų ataskaitą“ už 2022 m. sausio mėn., reg. 2022 m. vasario 9 d., Nr. ML 75 (33.4), į kurios 1 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie bendrą 35,80 Eur sumą už patirtas interneto išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, tokiu būdu į šią bendrą sumą įtraukė savo asmeninėms reikmėms AB „Telia Lietuva“ (įm. k. 121215434) suteiktą 24,90 Eur vertės paslaugą „Išmanioji televizija, Eur su PVM“. Šį dokumentą pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai apmokėjimui, šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.

2022 m., ne vėliau kaip iki balandžio 7 d. (tiksliau nenustatytu laiku), parengė „Tarybos nario išlaidų ataskaitą“ už 2022 m. kovo mėn., reg. 2022 m. balandžio 11 d., Nr. ML 166 (33.4), į kurios 3 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie bendrą 101,39 Eur sumą už patirtas telefono ryšio išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, tokiu būdu į šią bendrą sumą įtraukė savo asmeninėms reikmėms UAB „Tele2“ (įm. k. 111471645) suteiktą 10 Eur vertės paslaugą „UAB „TCG Telecom“, įm. k. 304120498, Paramos projektai“. Šį dokumentą pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai apmokėjimui, šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.

2022 m., ne vėliau kaip iki gegužės 9 d. (tiksliau nenustatytu laiku), parengė „Tarybos nario išlaidų ataskaitą“ už 2022 m. balandžio mėn., reg. 2022 m. gegužės 9 d., Nr. ML 195 (33.4), į kurios 3 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie bendrą 104,09 Eur sumą už patirtas telefono ryšio išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, tokiu būdu į šią bendrą sumą įtraukė savo asmeninėms reikmėms UAB „Tele2“ (įm. k. 111471645) suteiktas paslaugas: 2 Eur vertės paslaugą „UAB „TCG Telecom“, įm. k. 304120498, Pramoginis turinys/paslaugos/balsavimai“; 10 Eur vertės paslaugą „UAB „TCG Telecom“, įm. k. 304120498, Paramos projektai“; 0,70001 Eur vertės paslaugą „UAB „TCG Telecom“, įm. k. 304120498, Pramoginis turinys/Paslaugos“. Šį dokumentą pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai apmokėjimui, šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.

2022 m., ne vėliau kaip iki birželio 14 d. (tiksliau nenustatytu laiku), parengė „Tarybos nario išlaidų ataskaitą“ už 2022 m. gegužės mėn., reg. 2022 m. birželio 14 d., Nr. ML 232 (33.4), į kurios 3 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie bendrą 92,74 Eur sumą už patirtas telefono ryšio išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, tokiu būdu į šią bendrą sumą įtraukė savo asmeninėms reikmėms UAB „Tele2“ (įm. k. 111471645) suteiktas paslaugas: 1 Eur vertės paslaugą „UAB „TCG Telecom“, įm. k. 304120498, Pramoginis turinys/paslaugos/balsavimai“; 0,35001 Eur vertės paslaugą „UAB „TCG Telecom“, įm. k. 304120498, Pramoginis turinys/Paslaugos“. Šį dokumentą pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai apmokėjimui, šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.

2022 m., ne vėliau kaip iki liepos 15 d. (tiksliau nenustatytu laiku), parengė „Tarybos nario išlaidų ataskaitą“ už 2022 m. birželio mėn., reg. 2022 m. liepos 15 d., Nr. ML-268 (33.4), į kurios 3 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie bendrą 95,71 Eur sumą už patirtas telefono ryšio išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, tokiu būdu į šią bendrą sumą įtraukė savo asmeninėms reikmėms UAB „Tele2“ (įm. k. 111471645) suteiktą 3 Eur vertės paslaugą „UAB „TCG Telecom“, įm. k. 304120498, Paramos projektai“. Šį dokumentą pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai apmokėjimui, šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.

2022 m., ne vėliau kaip iki spalio 7 d. (tiksliau nenustatytu laiku), parengė „Tarybos nario išlaidų ataskaitą“ už 2022 m. rugsėjo mėn., reg. 2022 m. spalio 7 d., Nr. ML-338 (33.4), į kurios 3 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie bendrą 26,89 Eur sumą už patirtas telefono ryšio išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, tokiu būdu į šią bendrą sumą įtraukė savo asmeninėms reikmėms UAB „Tele2“ (įm. k. 111471645) suteiktą 5 Eur vertės paslaugą „UAB „TCG Telecom“, įm. k. 304120498, Paramos projektai“. Šį dokumentą pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai apmokėjimui, šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.

2022 m., ne vėliau kaip iki gruodžio 12 d. (tiksliau nenustatytu laiku), parengė „Tarybos nario išlaidų ataskaitą“ už 2022 m. lapkričio mėn., reg. 2022 m. gruodžio 13 d., Nr. ML-398 (33.4), į kurios 3 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie bendrą 42,35 Eur sumą už patirtas telefono ryšio išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, tokiu būdu į šią bendrą sumą įtraukė savo asmeninėms reikmėms UAB „Tele2“ (įm. k. 111471645) suteiktą 20 Eur bendros vertės paslaugas „UAB „TCG Telecom“, įm. k. 304120498, Paramos projektai“. Šį dokumentą pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai apmokėjimui, šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.

2023 m., ne vėliau kaip iki vasario 8 d. (tiksliau nenustatytu laiku), parengė „Tarybos nario išlaidų ataskaitą“ už 2023 m. sausio mėn., reg. 2023 m. vasario 9 d., Nr. ML-398 (33.4), į kurios 3 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie bendrą 46,89 Eur sumą už patirtas telefono ryšio išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, tokiu būdu į šią bendrą sumą įtraukė savo asmeninėms reikmėms UAB „Tele2“ (įm. k. 111471645) suteiktą 25 Eur vertės paslaugą „UAB „TCG Telecom“, įm. k. 304120498, Paramos projektai“. Šį dokumentą pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai apmokėjimui, šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.

2023 m., ne vėliau kaip iki kovo 14 d. (tiksliau nenustatytu laiku), parengė „Tarybos nario išlaidų ataskaitą“ už 2023 m. vasario mėn., reg. 2023 m. kovo 14 d., Nr. ML-110 (33.4), į kurios 3 punktą įrašė žinomai neteisingą informaciją apie bendrą 58,89 Eur sumą už patirtas telefono ryšio išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, tokiu būdu į šią bendrą sumą įtraukė savo asmeninėms reikmėms UAB „Tele2“ (įm. k. 111471645) suteiktą 35 Eur vertės paslaugą „UAB „TCG Telecom“, įm. k. 304120498, Paramos projektai“. Šį dokumentą pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai apmokėjimui, šį tikrą suklastotą dokumentą panaudojo.

Į 2020 m. „Tarybos nario išlaidų suvestinių“ bendrą 169,07 Eur sumą už telefono ryšio išlaidas įtraukė savo asmeninėms reikmėms UAB „Tele2“ (įm. k. 111471645) suteiktą 10 Eur vertės paslaugą „UAB „TCG Telecom“, įm. k. 304120498, Paramos projektai“, kuri nurodyta 2020 m. gruodžio 31 d. UAB „Tele2“ (įm. k. 111471645) PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 17143640078.

Į 2021 m. „Tarybos nario išlaidų suvestinių“ bendrą 547,33 Eur sumą už telefono ryšio išlaidas įtraukė savo asmeninėms reikmėms UAB „Tele2“ (įm. k. 111471645) suteiktas paslaugas: 0,17378 Eur vertės paslaugą „UAB „Mediafon“, įm. k. 124424581, Pramoginis turinys/Balsavimai“ ir 5,62 Eur vertės paslaugą „UAB „Mediafon“, įm. k. 124424581, Pramoginis turinys/Balsavimai“, kurios nurodytos 2021 m. birželio 30 d. UAB „Tele2“ PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 17147928070.

Į 2021 m. „Tarybos nario išlaidų suvestinių“ bendrą 547,33 Eur sumą už telefono ryšio išlaidas įtraukė savo asmeninėms reikmėms UAB „Tele2“ (įm. k. 111471645) suteiktas paslaugas: 0,70001 Eur vertės paslaugą „UAB „TCG Telecom“, įm. k. 304120498, Pramoginis turinys/Paslaugos“ ir 2 Eur vertės paslaugą „UAB „Mediafon“, įm. k. 124424581, Pramoginis turinys/paslaugos“, kurios nurodytos 2021 m. rugsėjo 30 d. UAB „Tele2“ (įm. k. 111471645) PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 17150094873.

Tokiu būdu P. I. kaltintas tuo, kad, piktnaudžiaudamas tarybos nario tarnybine padėtimi, klastodamas tikrus dokumentus ir juos panaudodamas, apgaule įgijo svetimą – juridiniam asmeniui – Marijampolės savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas – 188769070) priklausantį turtą – pinigus (2 479,15 Eur). Dėl tokių ilgai, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėnesio iki 2023 m. kovo mėnesio, trukusių P. I. veiksmų, kuomet jis, būdamas Marijampolės savivaldybės tarybos narys – meras, t. y. eidamas itin svarbias pareigas, darančias didžiausią įtaką šio juridinio asmens autoritetui ir pasitikėjimui juo, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir tarybos nario teise gauti išmokas su jo, kaip tarybos nario, susijusios veiklos išlaidoms padengti, siekdamas turtinės naudos sau, nesant kyšininkavimo požymių, pasinaudojęs tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, tyčiniais veiksmais, darydamas tęstines BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1, 3, 5 ir 7 punktų nuostatas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 punktų nuostatas bei to paties įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti gali būti kas mėnesį skiriama išmoka, sulaužė Marijampolės savivaldybės tarybos nario duotą priesaiką ir, siekdamas turtinės naudos sau, anksčiau nurodytais veiksmais, daugiau kaip tris metus veikė priešingai savivaldybės interesams, suklastodamas tikrus dokumentus ir apgaulės būdu įgydamas svetimą – Marijampolės savivaldybės administracijai priklausantį – turtą, sumenkino juridinio asmens autoritetą, sudarė įspūdį apie joje dirbančių valstybės tarnautojų ir tarybos narių nevaržomą savivalę, demonstravo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl ko juridinis asmuo – Marijampolės savivaldybės administracija bei valstybė patyrė didelę neturtinę žalą, nes buvo pakirstas pasitikėjimas šia institucija, sumenkintas jos autoritetas visuomenėje, taip pat tam pačiam juridiniam asmeniui – Marijampolės savivaldybės administracijai padarė 2 479,15 Eur turtinę žalą.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, atlikusi įrodymų tyrimą, įvertinusi byloje esančius įrodymus, apeliaciniame skunde nurodytus ir teismo posėdyje išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nebuvo padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pripažįstant, kad P. I. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), 182 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir 228 straipsnio 2 dalyje (2025 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XV-474 redakcija), o skundžiamas išteisinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 punktas). Prokuroro apeliacinį skundą teisėjų kolegija tenkina iš dalies, nes abejones, kurių nepavyko pašalinti, įvertinus P. I. naudai, dalis patirtų išlaidų – 11,60 Eur – šalinamos iš kaltinimo ir nustatoma, kad P. I. Marijampolės savivaldybės administracijai padarė 2 467,55 Eur turtinę žalą.

Dėl išmokų tarybos nariams reglamentavimo

Apibendrindama išdėstytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad savivaldybių tarybų narių teisė į išmoką buvo įtvirtinta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir būtent šio įstatymo nuostatomis vadovaujamasi, vertinant, ar P. I. prašymai kompensuoti patirtas išlaidas buvo pagrįsti. Aplinkybė, kad Reglamentas su vėlesniais pakeitimais ir papildymais negaliojo, nes nebuvo įregistruotas Teisės aktų registre, neturi lemiamos reikšmės, sprendžiant išteisintojo atsakomybės klausimą. Savo ruožtu dėl kontrolės mechanizmo pakankamumo ir šio aspekto įtakos P. I. kaltės konstatavimui teisėjų kolegija pasisakys atskirai, prieš tai išnagrinėjusi faktines duomenų apie išlaidas degalams, telefono ir interneto ryšiui įrašymo į tarybos nario išlaidų suvestines bei ataskaitas aplinkybes.

Dėl išlaidų degalams

Sisteminė išdėstytų duomenų analizė atskleidžia, kad visomis darbo dienomis, kuriomis išteisintojo tėvui, motinai ir sutuoktinei priklausančiomis banko mokėjimo kortelėmis buvo įsigyti degalai, P. I. turėjo galimybę naudotis tarnybinėmis transporto priemonėmis „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei minėta galimybe realiai naudojosi. Išteisintasis laikėsi pozicijos, kad kelionės lapuose užfiksuoti duomenys nėra tikslūs, nes tam tikrais atvejais vairuotojas, panaudojęs P. I. kortelę, tarnybiniu automobiliu važiuodavo vienas, turėdamas tikslą įvykdyti jam paskirtas užduotis. Šiuo aspektu teisėjų kolegija akcentuoja, kad automobilio „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelionės lape užfiksuoti 67 atvejai, kai, laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 25 d. iki 2023 m. kovo 31 d., transporto priemonę vairavo V. B., kuris, remiantis oficialioje Marijampolės savivaldybės interneto svetainėje pateikta informacija, yra specialistas (vairuotojas). Netgi pripažįstant, kad vairuotojas galėjo naudotis P. I. kortele ir tarnybiniu automobiliu važiuoti vienas, ši aplinkybė nepaneigia baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų, jog tomis darbo dienomis, kai P. I. tėvas, motina ir sutuoktinė įsigijo degalus, išteisintasis galėjo naudotis ir naudojosi tarnybine transporto priemone. Aptariamame kontekste taip pat reikšminga pastebėti, kad dalis degalų P. I. motinai, tėvui ir sutuoktinei priklausančiomis banko mokėjimo kortelėmis buvo apmokėti tomis dienomis, kai mero darbotvarkėje nebuvo numatyti jokie renginiai – savaitgaliais, šventinę dieną (kovo 11 d.) ir P. I. atostogų metu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis baudžiamosios bylos duomenimis, P. I., laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2021 m. kovo 6 d., priklausė transporto priemonė „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o nuo 2021 m. kovo 3 d. jam priklauso transporto priemonė „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Išteisintojo sutuoktinė A. I. ir motina N. I., laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2021 m. rugsėjo mėn., transporto priemonių neturėjo, o P. I. tėvui R. I., laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 23 d. iki 2023 m. rugpjūčio 26 d., priklausė transporto priemonė „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vadinasi, nusikalstamų veikų padarymo metu P. I. turėjo asmenines transporto priemones, kuriomis, kaip jis pats teigė, naudojosi. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad P. I. gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini), o jo tėvų N. I. ir R. I. deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Atitinkamai aplinkybė, kad P. I. ir jo tėvai negyvena tame pačiame namų ūkyje, dar labiau sustiprina įsitikinimą, jog P. I. teiginiai apie svetimos transporto priemonės naudojimą tarybos nario veikloje laikytini gynybine pozicija.

Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad degalai buvo apmokėti 23 skirtingomis P. I. nepriklausančiomis banko mokėjimo kortelėmis ir 1 mobiliuoju mokėjimu. Pažymėtina, kad 3 banko mokėjimo kortelės buvo išduotos P. I. motinai N. I., tėvui R. I. ir sutuoktinei A. I., dėl šių banko mokėjimo kortelių panaudojimo teisėjų kolegija jau pasisakė. Savo ruožtu kitiems asmenims – K. P., V. J., D. S., L. S., V. J., R. G., A. B., V. M., A. V., A. V., M. L., E. S., L. S., UAB „S“ – priklausančiomis banko mokėjimo kortelėmis ir banko mokėjimo kortelėmis, kurių pilni numeriai neidentifikuoti bei savininkai nenustatyti, ir mobiliuoju mokėjimu buvo apmokėti 37 kasos kvitai. Išdėstytas svetimų banko mokėjimo kortelių ir jomis apmokėtų degalinių kasos kvitų skaičius parodo, kad P. I. veikimas negali būti pripažįstamas atsitiktinio pobūdžio veiksmais, nulemtais išteisintojo neapdairumo. Šiuo aspektu reikšminga įvertinti paties P. I. parodymus, kad teikdamas kasos kvitus ir suvestines bei ataskaitas, patikrindavo įrašytas sumas. Paminėtos aplinkybės, vertinamos kartu su aspektu, kad išteisintasis yra ilgametę patirtį turintis valstybės tarnautojas – valstybės politikas, sustiprina vidinį teismo įsitikinimą, jog P. I. sąmoningai, o ne dėl apsirikimo teikė tuos degalinių kasos kvitus, kuriuos pats pasirinko.

Pirmosios instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį, be kita ko, grindė išvada, kad daugumą degalinių kasos kvitų apmokėjo P. I. pažįstami asmenys, todėl nėra nieko neįtikėtino, jog jie kelionės metu ar po jos dėl tam tikrų priežasčių už į išteisintojo automobilį įpiltą kurą sumokėjo jiems priklausančia banko mokėjimo kortele, o pinigai vėliau minėtiems asmenims buvo grąžinti. Ši pozicija paremta baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, kad iš arba į P. I. banko sąskaitą buvo atliekami įvairių sumų mokėjimai. Aptariamu aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad apklausiamas išteisintasis nekėlė tokios gynybinės versijos, apsiribodamas tuo, jog kitiems pažįstamiems asmenims, kolegoms priklausančius degalinių kasos kvitus pateikė per klaidą. Be to, K. P., kurio vardu išduota banko mokėjimo kortele daugiausia (13) kartų buvo apmokėtas degalų įsigijimas, parodė, kad nebuvo tokių atvejų, kai P. I. jam atsilygino už degalų apmokėjimą. Taip pat skundžiamame nuosprendyje vienu iš motyvų įvardyta tai, kad net vertinant paties P. I. apmokėtus degalinių kasos kvitus, nėra galimybės detalizuoti ir atriboti asmeniniams poreikiams sunaudotus degalus bei degalus, naudotus išteisintajam vykdant jo, kaip tarybos nario – mero, funkcijas. Vis dėlto, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju P. I. nėra inkriminuoti atvejai, kai jis įsigijo degalus, apmokėdamas jo vardu išduota banko mokėjimo kortele arba grynaisiais pinigais, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nustačius, jog degalai buvo įsigyti P. I. banko mokėjimo kortele ir tokį įsigijimą patvirtinantys kvitai buvo pateikti savivaldybės administracijos buhalterijai, buvo preziumuojama išteisintojo naudai, kad visi degalai buvo panaudoti savivaldybės tarybos nario – mero veikloje.

Atskirai pasisakytina dėl pirmosios instancijos teismo argumento, kad konstatuoti, jog P. I. nepatyrė jo suvestinėse nurodytų išlaidų degalams, būtų galima tik tuo atveju, jeigu būtų neginčijamai nustatyta, kad jis inkriminuojamu laikotarpiu atstumo, kuriam sunaudotas suvestinėse nurodytas degalų kiekis, nenuvažiavo ir negalėjo nuvažiuoti. Šiame kontekste būtina atsižvelgti į tai, kad P. I. pareikštas kaltinimas tik dėl tų išlaidų degalams, kurios buvo apmokėtos kitiems asmenims priklausančiomis banko mokėjimo kortelėmis. Savo ruožtu analizė, ar P. I. objektyviai galėjo patirti atitinkamo dydžio išlaidas degalams, būtų aktualesnė, vertinant jo veiksmus dėl Covid-19 pandemijos įvesto karantino laikotarpiu. Marijampolės savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2023 m. gruodžio 29 d. atitikties audito ataskaitoje Nr. 1-15-(2.1) „Marijampolės savivaldybės 2019–2023 m. kadencijos tarybos nariams skirtų išmokų panaudojimo tikslingumo, pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas“ nurodyta, kad savivaldybės tarybos veikla karantino laikotarpiais buvo ribojama arba vyko nuotoliniu būdu, taip pat buvo taikomi įvairūs kiti – darbo, ūkinės ir pramoginės veiklos – ribojimai, todėl tikėtina, jog kuro išlaidos nebuvo naudojamos tikslingai. Minėtoje audito ataskaitoje užfiksuota, kad pirmojo karantino laikotarpiu P. I. teigė patyręs 617,84 Eur išlaidų degalams, o antrojo karantino laikotarpiu – 2 193,83 Eur išlaidų degalams (t. 3, b. l. 128–200; t. 4, b. l. 1–24). Vis dėlto, nei karantino metu, nei kitu kadencijos laikotarpiu P. I. patirtos išlaidos degalams, apmokėtos jo vardu išduotomis banko mokėjimo kortelėmis ir grynaisiais pinigais, nėra išteisintajam inkriminuotų nusikalstamų veikų dalykas. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo argumentas, susijęs su P. I. galimybėmis nuvažiuoti atitinkamą atstumą ir patirti tam tikro dydžio išlaidas degalams, šios baudžiamosios bylos ribose neturi lemiamos reikšmės, nes išmokų už P. I. priklausančiomis banko mokėjimo kortelėmis ir grynaisiais pinigais apmokėtus degalus teisėtumas bei pagrįstumas apskritai nėra sprendžiamas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad P. I. į tarybos nario išlaidų suvestines ir ataskaitas įrašė informaciją apie transporto išlaidas degalams, kurių, vykdydamas savivaldybės tarybos nario – mero funkcijas, realiai nepatyrė. Išteisintasis turėjo galimybę naudotis tarnybinėmis transporto priemonėmis ir šią galimybę realiai įgyvendino, be to, jam nuosavybės teise skirtingais laikotarpiais priklausė du asmeniniai automobiliai, todėl teisėjų kolegija neįžvelgia priežasčių P. I. tarybos nario – mero veikloje naudotis svetima transporto priemone ir išteisintojo teiginius laiko gynybine pozicija. Savo ruožtu Marijampolės savivaldybės direktoriui, partijos kolegoms ir kitiems pažįstamiems asmenims priklausiusių degalinių kasos kvitų paėmimas negali būti pripažįstamas neapdairumo nulemta klaida, nes tam prieštarauja P. I. veiksmų sistemingumas.

Dėl išlaidų telefono ir interneto ryšiui

Ikiteisminio tyrimo metu atlikus Marijampolės savivaldybės tarybos nario P. I. išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, suvestinių ir ataskaitų bei išlaidas pagrindžiančių dokumentų, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2023 m. kovo mėn., apžiūrą, nustatyta, kad P. I. išmokas minėtu laikotarpiu už ryšio paslaugas sudarė telefono ir interneto išlaidos. Visos suvestinės ir ataskaitos patvirtintos parašu, šalia kurio parašytas P. I. vardas bei pavardė. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad į tarybos nario išlaidų suvestines ir ataskaitas, nurodant išlaidų paskirtį – telefoną, greta kitų išlaidų už telefoną, dėl kurių kaltinimai nebuvo pareikšti, buvo įtraukti iš viso 144,89381 Eur už UAB „TCG Telecom“ (paramos projektai / pramoginis turinys), UAB „Mediafon“ (pramoginis turinys / balsavimai) paslaugas ir vienkartinį valstybinio parko lankytojo bilietą. Į tarybos nario išlaidų suvestines ir ataskaitas, išlaidų paskirtimi nurodydamas internetą, greta kitų išlaidų už interneto ryšį, dėl kurių kaltinimai nebuvo pareikšti, P. I. įtraukė iš viso 150 Eur už išmaniosios televizijos paslaugas bei 106,05 Eur, kurie viršijo už interneto ryšį mokėtiną sumą. Taip pat įrašydamas patirtas išlaidas interneto ryšiui, P. I. įtraukė iš viso 120,80 Eur išlaidas už įvairaus pobūdžio paslaugas – „TVPlay sporto kanalų rinkinys“ (2 kartai po 3,90 Eur, iš viso – 7,80 Eur), „Kino klubas“ (9 kartai po 4,50 Eur, iš viso – 40,50 Eur), „Go3“ (7 kartai po 6,90 Eur, iš viso – 48,30 Eur), „Šviesolaidinio maršrutizatoriaus nuoma“ (8 kartai po 1,45 Eur, iš viso – 11,60 Eur), „Video nuomos mokestis“ (5,80 Eur ir 6,80 Eur, iš viso – 12,60 Eur). Išdėstyti duomenys apibendrinti, daiktų apžiūros protokole nurodžius, kad nepagrįstos išlaidos už telefono ir interneto ryšio paslaugas, skirtas tarybos nario veiklai vykdyti, sudaro 521,74381 Eur (t. 7, b. l. 67–87).

Teisėjų kolegijos vertinimu, P. I. nurodyta aplinkybė, kad jo niekas neinformavo, jog išlaidos už atitinkamas paslaugas negali būti įrašomos į tarybos nario išlaidų suvestines ir ataskaitas, nepateisina jo priešingo teisei elgesio. Kaip matyti iš prie baudžiamosios bylos pridėtų dokumentų, kol egzistavo pareiga pateikti ne tik tarybos nario išlaidų suvestines, bet ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus, P. I. teikdavo mokėjimo nurodymus, kuriuose buvo nurodyta tik bendra sumokėta suma. Atitinkamai Marijampolės savivaldybės tarybos sekretorė ir buhalterė neturėjo galimybės matyti detalaus P. I. apmokėtų paslaugų sąrašo bei įvertinti išlaidų pagrįstumo. Panaikinus Marijampolės savivaldybės tarybos narių pareigą pateikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus, galimybės vykdyti kontrolę buvo dar labiau apribotos. Kita vertus, būtent P. I., būdamas atsakingas už teikiamų duomenų teisingumą ir pagrįstumą, turėjo pareigą į išlaidų suvestines bei ataskaitas įrašyti tik tas išlaidas, kurias patyrė, vykdydamas tarybos nario – mero funkcijas. Išteisintasis neabejotinai žinojo, kokiomis telefono ir interneto ryšio paslaugomis jis naudojasi. Šį aspektą patvirtina tiek baudžiamojoje byloje esantys UAB „Tele2“ ir AB „Telia Lietuva“ atsakymai, kad P. I. kiekvieną mėnesį buvo teikiamos sąskaitos faktūros, kuriose buvo detalizuotos paslaugos ir už jas mokėtinos sumos, tiek aplinkybė, jog atidus bei rūpestingas žmogus vienareikšmiškai suvokia, kad dalyvauja paramos projektuose, naudojasi sporto kanalų rinkinio, kino klubo paslaugomis, nuomojasi filmą ar serialą ir pan. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad išteisintasis, turėdamas ilgametę darbo valstybės tarnyboje patirtį, suvokė, jog minėtos išlaidos nėra susijusios su jo, kaip tarybos nario – mero, veikla, todėl negali būti kompensuojamos. Vadinasi, P. I., žinodamas gaunamų paslaugų turinį ir apimtį bei galėdamas lengvai iš sąskaitose faktūrose nurodytų duomenų nustatyti, kokia patirtų išlaidų dalis yra susijusi išimtinai su tarnybinėmis funkcijomis, sąmoningai nepaisė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme įtvirtintų reikalavimų ir į išlaidų suvestines bei ataskaitas įrašė tenkinant asmeninius poreikius patirtas išlaidas.

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad P. I. teisminio nagrinėjimo metu pabrėžė, jog gavęs Marijampolės savivaldybės tarybos sekretorės pastabą dėl to, kad išlaidos išmaniajai televizijai negali būti kompensuojamos, atitinkamų išlaidų į suvestines ir ataskaitas nebeįrašydavo. Iš tiesų, prie baudžiamosios bylos pridėtuose dokumentuose užfiksuoti duomenys parodo, kad Marijampolės savivaldybės tarybos sekretorė atliko taisymus 2021 m. birželio mėn. išlaidų suvestinėje, ties išlaidų internetui kategorija perrašydama pinigų sumą. Atsakant į P. I. argumentą, kad po sekretorės pastabos jis daugiau negalimų išlaidų nebetraukė į ataskaitas, pirmiausia pažymėtina, kad išteisintojo parodymai nėra visiškai teisingi, nes iš baudžiamosios bylos duomenų ir pateikto kaltinimo matyti, jog rengdamas tarybos nario išlaidų ataskaitą už 2022 m. sausio mėn., reg. 2022 m. vasario 9 d., Nr. ML 75 (33.4), P. I. į bendrą sumą už patirtas interneto ryšio išlaidas įtraukė savo asmeninėms reikmėms AB „Telia Lietuva“ suteiktą 24,90 Eur vertės paslaugą „Išmanioji televizija“. Vis dėlto, aspektas, kad P. I. paisė (išskyrus minėtą atvejį) tarybos sekretorės pateiktų pastebėjimų dėl išlaidų išmaniosios televizijos paslaugai apmokėti, nepaneigia iki tol atliktų veiksmų neteisėtumo. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme numatyti reikalavimai išteisintajam neabejotinai buvo žinomi nuo pat kadencijos pradžios, o aplinkybė, kad išteisintasis iš dalies tinkamai sureagavo į tarybos sekretorės pastabas, neturi reikšmės P. I. kaltės konstatavimui.

Atskirai pasisakytina dėl išteisintojo patirtų išlaidų paslaugai „Šviesolaidinio maršrutizatoriaus nuoma“. Kaip jau minėta, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad P. I. į 8 tarybos nario išlaidų suvestines, be kita ko, įrašė išlaidas maršrutizatoriaus nuomai, jas priskirdamas išlaidų internetui kategorijai. Maršrutizatorius yra prietaisas, kurio paskirtis – nukreipti interneto signalą į skirtingus įrenginius. Teisėjų kolegijos vertinimu, išlaidos maršrutizatoriaus nuomos paslaugai laikytinos susijusiomis su išlaidomis interneto ryšiui, kurios pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą yra priskiriamos kompensuojamųjų išlaidų kategorijai. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad išlaidos maršrutizatoriaus nuomai buvo patirtos P. I., kaip tarybos nario – mero, veikloje. Konstatuoti, kad aptariamos išlaidos buvo akivaizdžiai nepagrįstos ir išteisintasis, į tarybos nario išlaidų suvestines įrašydamas duomenis apie išlaidas maršrutizatoriaus nuomai, sąmoningai klastojo tikrus dokumentus, nėra pagrindo. Dėl išdėstytų priežasčių į P. I. išlaidų suvestines įrašytos išlaidos paslaugai „Šviesolaidinio maršrutizatoriaus nuoma“ – iš viso 11,60 Eur – nelaikytinos BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos dalyku, todėl šia apimtimi išteisintajam P. I. inkriminuoto apgaule įgyto svetimo turto vertė mažinama.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad P. I., neabejotinai suvokdamas, kokiomis telefono ir interneto ryšio paslaugomis naudojasi, sąmoningai į tarybos nario išlaidų suvestines bei ataskaitas įrašė duomenis apie išlaidas, patirtas, tenkinant asmeninius poreikius. Išteisintajam kiekvieną mėnesį teiktose sąskaitose faktūrose buvo detalizuotas paslaugų turinys ir už kiekvieną paslaugą mokėtinos sumos, todėl P. I. turėjo galimybę atskirti išlaidas, kurias patyrė, vykdydamas tarybos nario – mero funkcijas, tačiau to tyčia nepadarė. Aplinkybė, kad atitinkamų išlaidų įrašymas į suvestines ir ataskaitas buvo įprasta praktika, dėl kurios išteisintasis nesulaukė pastabų, nepaneigia jo atliktų veiksmų neteisėtumo, nes P. I. buvo žinomi teisės į išmoką įgyvendinimui keliami reikalavimai. Kita vertus, išlaidas, susijusias su šviesolaidinio maršrutizatoriaus nuoma, teisėjų kolegija pripažįsta patirtomis P. I., kaip tarybos nario – mero, veikloje.

Dėl kontrolės mechanizmo

Išteisintasis teisminio nagrinėjimo metu taip pat pabrėžė, kad veiksmingo kontrolės mechanizmo trūkumas laikytinas vienu iš veiksnių, lėmusių susidariusią situaciją. P. I. teigimu, jis elgėsi taip, kaip Marijampolės savivaldybės taryboje buvo įprasta, reaguodavo į sekretorės pateiktas pastabas dėl išlaidų, kurios negali būti kompensuojamos. Marijampolės savivaldybės tarybos narių pateiktos išlaidų suvestinės ir ataskaitos bei išlaidas pagrindžiantys dokumentai buvo tikrinami, todėl neturi būti sumenkinama kontrolę vykdžiusių asmenų atsakomybė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tenkinusi prokuroro prašymą, pakartotinai apklausė liudytoją J. V., kuris parodė, kad išmokų išmokėjimas buvo grindžiamas kontrolės sistema. Pirmiausia – išankstinė kontrolė, kurią šiuo atveju atlieka savivaldybės vyriausiasis buhalteris. Antroji kontrolės dalis vykdoma pagal pareigybės aprašymą ir vyriausiojo buhalterio nurodymus – ją atlieka padalinio vadovas, buhalterinės apskaitos specialistas. Paskutinę kontrolės grandį sudaro savivaldybės kontrolierius, tačiau kontrolę atlieka tokia apimtimi, kokia numatyta metiniame veiklos plane – nustatomas audito atlikimo skaičius, apimtis ir audituojami subjektai. Kiekvienais metais tikrina, ar tarybai skirtos lėšos, šiuo atveju – tarybos narių išmokoms, nebuvo viršytos. Kai galiojo pirminiai tarybos sprendimai, kuriuose buvo aiškiai reikalaujama pateikti dokumentus, atitinkančius Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, buvo galima įsitikinti pateiktų dokumentų pagrįstumu ir tikrumu. Išplėtus teisinę bazę ir nustačius, kad tarybos nariai gali pateikti tik nustatytos formos ataskaitą, patvirtintą tarybos posėdyje, įsitikinti dokumentų pagrįstumu ir tikrumu tapo gana sudėtinga. Ataskaita neatitinka Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu nustatytų reikalavimų, keliamų buhalterinių dokumentų esmei bei tvarkai. Kontrolės tarnyba negalėjo matyti visų duomenų, pavyzdžiui, galėjo įvertinti sąskaitas faktūras, tačiau negalėjo patikrinti pateiktų pavedimų kopijų. Dėl šios priežasties tik pokalbio su audituojamu subjektu metu aptardavo situaciją ir priimdavo sprendimus. Tik pasiteiravus, buvo galima gauti patvirtinimą, kam kortelė priklauso – tam pačiam asmeniui ar šeimos nariui. Iš pateiktų duomenų negalėjo nustatyti tikrojo kortelės savininko, todėl turėjo pasitikėti pateiktais žodiniais paaiškinimais. Pagal tarybos sprendimą buvo aiškiai nurodyta, kad už duomenų teisingumą atsako asmuo, kuriam mokamos išmokos, skirtos tarybos nario veiklai, šiuo atveju – pats tarybos narys. Iš esmės buvo pasitikima pateiktų duomenų tikrumu. Savivaldybės administracija ir administracijos direktorius turėjo pareigą sukurti tinkamą vidaus kontrolės bei audito sistemą ir ją tobulinti po kiekvieno tarybos sprendimo, kad būtų išvengta tokių situacijų, kokia nagrinėjama šiuo metu. Savivaldybės administracija užtikrina merui galimybę naudotis tarnybiniu automobiliu, telefonu ir interneto ryšiu. Nori pabrėžti, kad meras yra prilyginamas tarybos nariui, todėl kaip tarybos narys turėjo teisę gauti išmokas ta apimtimi, kurios neužtikrina savivaldybės administracija. Tai galėjo būti, pavyzdžiui, švenčių dienomis, šeštadieniais ar sekmadieniais, kai meras savo darbinei veiklai naudojo asmenines transporto ar ryšio priemones. Kai nebuvo tinkamo reglamentavimo, tarybos nariams faktiškai buvo sudaryta galimybė naudotis šeimos narių banko mokėjimo kortelėmis. Buvo siekiama, kad atsiskaitymus vykdytų pats tarybos narys, tačiau nagrinėjant situaciją, susidarė įspūdis, jog nesant aiškaus reglamentavimo, galėjo būti naudojama ir artimo asmens kortelė. Jeigu pats asmuo būtų nurodęs, kad buvo atsiskaityta kita kortele, tai būtų palengvinę vertinimą, tačiau tokia pareiga nebuvo aiškiai numatyta. Tyrimo metu nustatyta, kad P. I. nepagrįstos išlaidos sudarė apie 4 000 Eur. Su P. I. buvo kalbėta apie atsiskaitymus kitų asmenų banko kortelėmis, tačiau meras, suprasdamas šio klausimo svarbą, pats ėmėsi iniciatyvos – pašalino daugiau pateiktų dokumentų nei reikėjo ir grąžino minėtą pinigų sumą. Tai vyko jau prasidėjus ikiteisminiam tyrimui. Pokalbiai vyko gavus prokuroro prašymą atlikti duomenų patikrinimą. Anksčiau tokie patikrinimai nebuvo atliekami, nes tai turėjo daryti buhalterinės apskaitos skyrius, vykdantis išankstinę kontrolę. Tarybos sekretorės buvo įpareigotos priimti dokumentus iš tarybos narių, juos susisteminti ir pateikti tolesniam apmokėjimo procesui. Sekretorės priimdavo ne visus dokumentus, kai kuriais atvejais teikdavo pastabas, dokumentus atmesdavo, o vėliau pateikdavo tolesnei eigai. Tuomet buhalterė priimdavo sprendimą, ar yra lėšų ir ar neviršytos nustatytos sumos. Nei vienu atveju nebuvo išmokėta daugiau lėšų, nei numatyta tarybos sprendimu vienam tarybos nariui. Pasitaikydavo atvejų, kuomet kai kurios išlaidos būdavo pripažįstamos netinkamomis kompensuoti ir neapmokamos. Tokiais atvejais veikė einamoji kontrolė. Konkrečiai nebuvo klausiama, kokios banko kortelės priklausė merui, tačiau jis savo iniciatyva, pašalindamas dalį išlaidų kaip netinkamas apmokėjimui, iš esmės atsakė į šį klausimą, grąžindamas atitinkamą pinigų sumą. (t. 10, b. l. 141–149).

Kaip matyti iš liudytojų parodymų, tarybos sekretorė ir buhalterė pasitikėjo P. I., jam teikiant išlaidų suvestines ir ataskaitas, nes išteisintasis duomenų teisingumą patvirtindavo savo parašu. Aptariamame kontekste taip pat reikšminga pastebėti, kad Marijampolės savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2023 m. gruodžio 29 d. atitikties audito ataskaitoje Nr. 1-15-(2.1) „Marijampolės savivaldybės 2019–2023 m. kadencijos tarybos nariams skirtų išmokų panaudojimo tikslingumo, pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas“ konstatuota, jog panaikinus tarybos narių pareigą teikti išlaidas patvirtinančius dokumentus – kasos čekius, pinigų priėmimo kvitus, buvo išplėsta rizika dėl buhalterinių įrašų teisingumo bei atitikties ūkinių įvykių ar ūkinių operacijų turiniui (t. 3, b. l. 128–200; t. 4, b. l. 1–24). Vis dėlto, teisėjų kolegija pabrėžia, kad net egzistuojant kontrolės mechanizmo trūkumams, tarybos nariams skirtų išmokų pagrįstumas daugiausia priklausė nuo pačių Marijampolės savivaldybės tarybos narių valios laikytis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme įtvirtintų reikalavimų ir į išlaidų suvestines bei ataskaitas įrašyti duomenis apie išlaidas, kurias jie realiai patyrė jų, kaip tarybos narių, veikloje. Pirmosios instancijos teisme liudytojas J. V. parodė, kad kai kurie Marijampolės savivaldybės tarybos nariai išlaidų suvestines ir ataskaitas pildė sąžiningai, kruopščiai bei teisingai, pateikdami visus išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Paminėtas aspektas parodo, kad Marijampolės savivaldybėje galiojusi tvarka neapribojo tarybos narių galimybių veikti pagal teisės aktų reikalavimus, nes teisingų duomenų pateikimas pirmiausia yra sąmoningas valios aktas, kuriam nedaro poveikio kitų asmenų pajėgumai patikrinti šio veikimo rezultatus. Vadinasi, būtent Marijampolės savivaldybės tarybos nariams, o ne sekretorei ar buhalterei teko pagrindinė atsakomybė į išlaidų suvestines bei ataskaitas įrašyti teisingus duomenis. Aplinkybė, kad sekretorė ir buhalterė patikrindavo tarybos narių pateiktas suvestines bei ataskaitas ir priimdavo sprendimą dėl patirtų išlaidų kompensavimo, nepašalina ar nesumenkina P. I. atsakomybės dėl neteisingų duomenų įrašymo.

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šiuo nusikaltimu yra kėsinamasi į valstybėje nustatytą dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarką. Dėl šios priežasties tiesioginiu dokumentų suklastojimo objektu laikytina normali valstybės ir savivaldybės institucijų veikla, kuri sutrikdoma dėl netikrų dokumentų pagaminimo, tikrų dokumentų suklastojimo, tikrų ar netikrų dokumentų panaudojimo ar realizavimo, ir teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai. BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo dalykas, be kitų dokumentams būdingų požymių, paprastai yra tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pabrėžiama, kad dokumentas yra tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą. Svarbu, kad tas įrašas, kai yra panaudojamas, sukelia ar gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, o kai realiai jų nepažeidžia ar negali pažeisti, gali būti konstatuota, kad veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės arba yra mažareikšmė. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 300 straipsnį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, jog gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamų teisinių pasekmių, ir norėjo taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-628/2026, 13–15 punktai).

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad P. I., laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėnesio iki 2023 m. kovo mėnesio, suklastojo 37 tikrus dokumentus – 26 tarybos nario išlaidų suvestines ir 11 tarybos nario išlaidų ataskaitų – juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie nepatirtas transporto, telefono ryšio bei kitas tenkinant asmeninius poreikius patirtas išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla, ir juos pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai, siekdamas gauti išmokas. Nors išteisintojo gynėjas teisminio nagrinėjimo metu pabrėžė, kad tarybos nario išlaidų ataskaita, remiantis liudytojo J. V. parodymais, nėra buhalterinis dokumentas, teisėjų kolegija akcentuoja, jog šios kategorijos bylose tarybos narių išlaidų suvestinės ir ataskaitos pripažįstamos oficialiais dokumentais, kurie yra reikšmingi normaliai savivaldybės veiklai. P. I. pasirašytose ir Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai pateiktose tarybos nario išlaidų suvestinėse bei ataskaitose tarp dalies jo patirtų išlaidų buvo įtrauktos išlaidos už kitų asmenų įsigytus degalus, išteisintojo įsigytą vienkartinį valstybinio parko lankytojo bilietą, išmaniąją televiziją, kitas įvairaus pobūdžio paslaugas – „TVPlay sporto kanalų rinkinys“, „Kino klubas“, „Go3“, „Video nuomos mokestis“, taip pat dalyvavimą paramos projektuose. Šios išlaidos neturi sąsajos su P. I., kaip tarybos nario – mero, funkcijų atlikimu, todėl minėtų duomenų įrašymas į tikrus dokumentus iškreipė Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai teiktų dokumentų turinį. Tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymas į tarybos nario išlaidų suvestines ir ataskaitas lėmė neteisingų sprendimų, susijusių su P. I., kaip tarybos nario – mero, veikloje nepatirtų išlaidų atlyginimu, priėmimą. Atitinkamai tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymas į tarybos nario išlaidų suvestines ir ataskaitas bei šių dokumentų pateikimas Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai laikytini dokumentų klastojimu ir suklastotų dokumentų panaudojimu. Objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai atskleidžia, kad P. I. dokumentus suklastojo ir juos panaudojo tiesiogine tyčia. Matydamas degalinių kasos kvitus, UAB „Tele2“ ir AB „Telia Lietuva“ kiekvieną mėnesį teiktas sąskaitas faktūras, išteisintasis suvokė, kad atitinkamos išlaidos nebuvo patirtos jo, kaip tarybos nario – mero, veikloje, tačiau duomenis apie šias išlaidas sąmoningai įrašydavo į tarybos nario išlaidų suvestines bei ataskaitas, o vėliau paminėtus dokumentus pateikdavo apmokėjimui. P. I. neabejotinai buvo žinomi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme įtvirtinti reikalavimai, todėl jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad klastoja dokumentus ir juos pateikia Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai, bei norėjo taip veikti.

BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamas tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo būdas. Remiantis kasacinės instancijos teismo praktika, apgaulė sukčiaujant panaudojama, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pavyzdžiui, teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Viena iš apgaulės pasireiškimo formų – pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimas, pateikiant suklastotus dokumentus. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus. Sukčiavimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, jog dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinės žalos, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-891/2026, 19 punktas).

Nagrinėjamu atveju P. I., teikdamas Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai suklastotus dokumentus, ir prašydamas kompensuoti išlaidas, kurių jis tarybos nario – mero veikloje nepatyrė, apgaule įgijo svetimą – Marijampolės savivaldybės administracijai priklausantį – turtą (2 467,55 Eur). Iš anksčiau aptarto Reglamente įtvirtinto teisinio reglamentavimo matyti, kad būtent tarybos nario išlaidų suvestinės (vėliau – ataskaitos) pateikimas buvo būtinoji išmokos gavimo sąlyga. P. I. pateiktuose dokumentuose nurodytų tikrovės neatitinkančių duomenų apie nepatirtas transporto, telefono ryšio išlaidas ir kitas tenkinant asmeninius poreikius patirtas išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla, pagrindu būdavo priimami sprendimai dėl minėtų išlaidų kompensavimo, todėl panaudota apgaulė turėjo lemiamą įtaką, priimant P. I. palankius sprendimus, ir dėl šios priežasties laikytina esmine. Išteisintasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai pateikia suklastotus dokumentus ir taip klaidina asmenis, priimančius turtines pasekmes sukeliančius sprendimus. P. I. suprato, kad dėl jo veiksmų Marijampolės savivaldybės administracija patirs 2 467,55 Eur žalą, o išteisintasis gaus turtinės naudos.

P. I. gynėjas teisminio nagrinėjimo metu akcentavo, kad baudžiamosios bylos duomenimis nėra nustatytas apgaulės panaudojimas, kadangi Marijampolės savivaldybės tarybos sekretorė ir buhalterė turėjo galimybę išteisintojo pateiktą informaciją vertinti, kritikuoti bei reikalauti ją patikslinti, taigi, duomenys nebuvo nutylėti ar kitaip iškreipti. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš apgaulės būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padaro, piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-697/2025, 22 punktas). Nagrinėjamu atveju P. I., kaip tarybos narį – merą, ir Marijampolės savivaldybės administracijos darbuotojus neabejotinai siejo tarpusavio pasitikėjimo pagrindą turintys santykiai. Šią aplinkybę patvirtino ir baudžiamojoje byloje apklaustos inkriminuotu laikotarpiu sekretorės bei buhalterės pareigas ėjusios liudytojos, parodžiusios, kad tikėjo P. I. pateiktų duomenų teisingumu ir pagrįstumu, kurį jis patvirtindavo fiziniu parašu. Kaip jau minėta, Marijampolės savivaldybės tarybos sekretorė ir buhalterė į išteisintojo išlaidų suvestines bei ataskaitas įrašytus duomenis iš esmės patikrindavo tik kompensuojamųjų išlaidų rūšių ir galutinių sumų aspektais, nes neturėjo galimybės išsamiau vertinti išlaidų pagrįstumo. Vadinasi, suvokdamas kontrolės mechanizmo stoką ir tai, kad Marijampolės savivaldybės administracijos darbuotojai juo pasitiki, P. I. sąmoningai pateikdavo suklastotus dokumentus ir jų pagrindu gaudavo nepagrįstas išmokas.

Pagal BK 228 straipsnio 2 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Nusikaltimas padaromas, veikiant tyčia, kai asmuo supranta, kad naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numato, jog dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, juridiniam, fiziniam asmeniui ar kitam nurodytam subjektui, ir šios žalos nori arba nenori, bet sąmoningai leidžia jai atsirasti. Baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą gali būti taikoma, tik nustačius didelės žalos požymį. Tai reiškia, kad ne bet koks teisės aktų reikalavimų neatitinkantis valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) elgesys yra pripažįstamas nusikalstama veika valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. BK 228 straipsnyje įtvirtintas didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl jis kiekvienu atveju yra nustatomas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje, be kita ko, yra aktualus didelės neturtinės žalos požymis. Neturtinio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kita neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms, pavyzdžiui, asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad kadangi įstatymas nepateikia universalių žalos masto nustatymo kriterijų, kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, todėl vertintinas neigiamų padarinių pobūdis, veiksmai, kuriais piktnaudžiaujama (jų pobūdis, trukmė, ar padaryti formaliai teisėti, ar aiškiai neteisėti veiksmai), tai, kokiais teisės aktais ginami interesai ir vertybės yra pažeidžiami, kaltininko einamų pareigų svarba, padarytos veikos neigiamas poveikis valstybės tarnybos autoritetui ir rezonansas visuomenėje, nukentėjusiųjų skaičius, tai, kaip jie vertina prieš juos padarytus veiksmus, ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo, kai kyla esmingai žalingų padarinių valstybei, tarnybai ar asmeniui. Sprendžiant, ar valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo savo neteisėtais veiksmais padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei, reikia įvertinti ne tik objektyvius veikos padarinius, bet ir kaltininko galimybę šiuos padarinius suvokti. Visais atvejais didelės neturtinės žalos padarymo konstatavimas turi būti motyvuotas, pagrįstas konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, o ne pernelyg bendro pobūdžio, formaliais teiginiais. Pažymėtina, kad neturtinio pobūdžio žala paprastai yra pripažįstama didele, jeigu valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas yra susijęs su nusikalstamos veikos, ypač tyčinės, padarymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-387/2026, 32–34 punktai).

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad P. I. Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai pateikė 37 suklastotus tikrus dokumentus, juose nurodydamas išlaidas, kurių nepatyrė, vykdydamas tarybos nario – mero veiklą. Tokiais priešingais įstatymams ir duotai priesaikai veiksmais išteisintasis padarė tiek turtinę, tiek didelę neturtinę žalą Marijampolės savivaldybės administracijai. P. I., turėdamas ilgametę patirtį valstybės tarnyboje, neabejotinai suprato, kad jo veiksmai nėra suderinami su valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principais. Būdamas įpareigotas sąžiningai teisės aktų nustatyta tvarka atlikti tarnybines funkcijas, vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų tokio konflikto regimybė, taip pat nesinaudoti tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti, išteisintasis šių reikalavimų nesilaikė. Išlaidų, susijusių su P. I. ir kitų asmenų asmeninių poreikių tenkinimu, kompensavimas savivaldybės biudžeto lėšomis akivaizdžiai nėra suderinamas su teisinės valstybės, teisingumo ir asmenų lygiateisiškumo principais, todėl išteisintojo veiksmai laikytini Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių bei laisvių pažeidimu. Sistemingas P. I. elgesys neatitiko valstybės tarnautojams keliamų pavyzdingo elgesio, nesavanaudiškumo, skaidrumo standartų, kurių laikymasis yra būtinas, siekiant užtikrinti visuomenės pasitikėjimą viešojo sektoriaus atstovais. Išteisintasis jam suteiktą teisę į išmoką panaudojo priešingai tarnybos interesams, tokiu būdu sudarydamas prielaidas manyti, kad asmeniniai valstybės tarnautojų interesai nustelbia viešuosius.

P. I., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, ne tik nesilaikė valstybės tarnautojų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, bet ir padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir 300 straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija). Išteisintojo veiksmai truko ilgiau nei 3 (trejus) metus, jis suklastojo 37 tikrus dokumentus, todėl P. I. elgesys laikytinas sistemingu. Suvokdamas, kad atitinkamų išlaidų, vykdydamas tarnybines funkcijas, nepatyrė, išteisintasis piktnaudžiavo pasitikėjimu ir pateikė išlaidų suvestines bei ataskaitas apmokėjimui, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą – Marijampolės savivaldybės administracijai priklausantį – turtą (2 467,55 Eur). Kaip jau minėta, remiantis kasacinės instancijos teismo praktika, neturtinio pobūdžio žala įprastai laikoma didele, kai valstybės tarnautojo piktnaudžiavimas yra susijęs su kitos nusikalstamos veikos padarymu. Nagrinėjamu atveju būtent P. I. statusas, jo veiksmų pobūdis ir mastas atskleidžia didesnį padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kuris savo ruožtu sudaro pagrindą konstatuoti, kad buvo peržengtos drausminio nusižengimo ribos.

Išteisintojo gynėjas teisminio nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad inkriminuotu laikotarpiu Marijampolės savivaldybės administracijos reputacija nesumenko, priešingai, visuomenės pasitikėjimas šia institucija padidėjo. Nurodydamas gyventojų kokybės indekso duomenis ir savivaldybių tarybų bei merų rinkimų, vykusių 2023 m., rezultatus, P. I. gynėjas akcentuoja, kad išteisintasis turi išskirtinai aukštą rinkėjų pasitikėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad A. B. T., vykdydamas viešosios informacijos sklaidos projektą „Skaidrinam“, 2023 m. rugsėjo 29 d. asmeninėje socialinių tinklų „Facebook“ paskyroje patalpino įrašą apie Marijampolės savivaldybės tarybos narių veiksmus, o į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų kreipėsi 2023 m. spalio 2 d. Vadinasi, Marijampolės savivaldybės gyventojai, dalyvaudami 2023 m. kovo 5 d. vykusiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, nebuvo informuoti apie P. I. elgesį, jam teikiant išlaidų suvestines ir ataskaitas. Atitinkamai aplinkybė, kad dalis pilietiškai aktyvių visuomenės narių rinkimų metu balsavo už P. I., nepaneigia poreikio išteisintojo veiksmus vertinti baudžiamąja teisine prasme. Visuomeninės iniciatyvos „Skaidrinam“ metu paviešinus P. I. ir kitų valstybės tarnautojų veiksmus, buvo sudarytas įspūdis ne tik apie Marijampolės savivaldybės administracijos, bet ir visos savivaldos sistemos atstovų savavališką elgesį, asmeninių poreikių tenkinimui naudojant savivaldybės biudžeto lėšas. Dėl išteisintojo veiksmų buvo sudarytos prielaidos manyti, kad atitinkamą kompetenciją turinčios institucijos nesugeba užtikrinti skaidraus savivaldybėms skiriamų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, toleruodamos minėtų lėšų skyrimą valstybės tarnautojų asmeninių poreikių tenkinimui. Papildomai pažymėtina, kad kasacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl Seimo nario atsakomybės pagal BK 228 straipsnį, yra išaiškinęs, jog gyventojų išreikštas pasitikėjimas Seimo nariu nesudaro pagrindo Seimo nariui veikti ignoruojant pagrindinius iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos jo veiklai keliamus principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-117-697/2023, 11 punktas). Analogiška išvada darytina ir dėl savivaldybės tarybos nario ar mero veiksmų.

Aptariamame kontekste taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad P. I., būdamas tarybos narys – meras, inkriminuojamu laikotarpiu buvo atsakingas už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginį įgyvendinimą. Išteisintojo atsakomybės lygmuo, suteiktų įgaliojimų turinys savaime įpareigoja elgtis nepriekaištingai ir būtent tokio elgesio Marijampolės savivaldybės gyventojai, P. I. patikėdami savivaldybės vadovo pareigas, pagrįstai tikėjosi. Atitinkamai aplinkybė, kad išteisintasis, būdamas įgaliotas užtikrinti teisės aktų įgyvendinimą, ilgiau nei 3 (trejus) metus veikė, nepaisydamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme įtvirtintų reikalavimų dėl teisės į išmoką realizavimo, sustiprina teisėjų kolegijos įsitikinimą, jog P. I. padarytos veikos ir jomis sukelti padariniai negali būti pripažinti mažareikšmiais. Suteikęs prioritetą asmeniniams poreikiams ir savanaudiškoms paskatoms, išteisintasis neabejotinai suprato savo veiksmų neteisėtumą, suvokė, kad savo tarnybine padėtimi naudojosi priešingais tarnybai tikslais, numatė, jog dėl to gali atsirasti didelė žala Marijampolės savivaldybės administracijai bei valstybei, ir sąmoningai leido jai atsirasti. Dėl išdėstytų priežasčių visumos P. I. veiksmai atitinka BK 228 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Piktnaudžiavimo tarnyba kvalifikavimo aspektu teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad 2025 m. spalio 18 d. įsigaliojo BK 228 straipsnio 2 dalies pakeitimai, kuriais sumažinta maksimali terminuoto laisvės atėmimo riba (nuo septynerių iki šešerių metų), kartu pakeista šio nusikaltimo kategorija – jis iš sunkaus tapo apysunkiu (BK 11 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktu, bauda už apysunkį nusikaltimą nustatoma nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio, todėl sumažėjo ir pagal naująją BK 228 straipsnio 2 dalies redakciją galimos skirti baudos ribos. Taip pat aptariami pakeitimai lėmė trumpesnį teistumo laikotarpį, nes nuteisti už sunkų nusikaltimą asmenys laikomi turinčiais teistumą 5 (penkerius) metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktis), o nuteisti už apysunkį nusikaltimą – trejus metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad BK 228 straipsnio 2 dalis (2025 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XV-474 redakcija) yra P. I. teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Atitinkamai P. I. pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje (2025 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XV-474 redakcija).

Dėl BK 36 straipsnio taikymo

Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, P. I. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Vis dėlto, baigiamųjų kalbų metu išteisintojo gynėjas nurodė, kad jeigu teisėjų kolegija nuspręstų, jog P. I. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, egzistuoja pagrindas išteisintajam taikyti BK 36 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nusikalstamoms veikoms praradus pavojingumą. Šią poziciją P. I. gynėjas grindė tuo, kad įstatymų leidėjo priimta savivaldybių tarybų narių atlyginimo reforma lemia poreikį pripažinti, jog padarytos nusikalstamos veikos tapo nepavojingos.

Vadovaujantis BK 36 straipsniu, padaręs nusikalstamą veiką asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme šis asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad BK 36 straipsnyje nustatyti du savarankiški atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai: asmens veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojinga arba asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingas. Šiais abiem atvejais tokie pasikeitimai turi taip paveikti asmens veiką ar nulemti kaltininko savybių pasikeitimus, kad šie leistų teismui įsitikinti, jog dėl aplinkybių pasikeitimo asmens veika prarado pavojingumą ar asmuo dėl savo padarytos nusikalstamos veikos tapo nepavojingas. Taikyti ar ne BK 36 straipsnį yra teismo teisė, todėl teismas, remdamasis konkrečios bylos aplinkybėmis, gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės arba atsisakyti jam taikyti šio straipsnio nuostatas. Darydamas išvadą dėl to, ar yra BK 36 straipsnyje įtvirtinti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai, teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina bylos aplinkybes ir sprendžia dėl galimybės pripažinti, ar padaryta veika ir (ar) ją padaręs asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo prarado pavojingumą. Asmens padaryta nusikalstama veika pavojingumą gali prarasti įvykus esminiams ar labai reikšmingiems valstybės politinio, ekonominio ar socialinio gyvenimo pokyčiams, finansinėms, ūkio ar kitoms reformoms. Visi šie pokyčiai, dėl kurių padaryta nusikalstama veika praranda pavojingumą, įvyksta nepriklausomai nuo kaltininko valios ir gali apimti visą valstybę arba atskirus šalies regionus. Pasikeitimai turi būti tokie reikšmingi, kad pavojingumo netektų ne tik konkreti veika, bet ir visos kitos tokios rūšies veikos. Taip pat galimi atvejai, kai dėl pasikeitusių aplinkybių veika netenka pavojingumo, tačiau įstatymų leidėjas nespėja suderinti atitinkamų BK nuostatų dėl tokios veikos nebaudžiamumo. Tokiu atveju šį klausimą gali išspręsti bylą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197-648/2023, 7–8 punktai).

Nagrinėjamu atveju 2023 m. birželio 13 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 9, 12 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2053, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnis ir šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos nariams už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Vadinasi, nebėra įtvirtinta savivaldybės tarybos narių teisė gauti išmoką, skirtą su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija. Šio Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo priežastis, be kita ko, buvo tai, kad galiojusiu teisiniu reglamentavimu buvo sukurta neskaidri savivaldybės tarybos narių darbo apmokėjimo sistema, kuomet savivaldybės tarybos narių gautas atlyginimas buvo mažas, tačiau jiems galėjo būti mokama papildoma kompensacija. Atitinkamai susiklostė situacija, kai galėjo būti piktnaudžiaujama, siekiant gauti kompensaciją, kuri kompensuotų gautą mažą atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl įstatymų leidėjo priimto sprendimo imtis priemonių, jog būtų užkardyta piktnaudžiavimo rizika, nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, prarado pavojingumą. Inkriminuotu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme buvo įtvirtinta savivaldybės tarybos narių pareiga pagrįsti išlaidas, patirtas tarybos nario veikloje, tačiau išteisintasis šių reikalavimų nesilaikė. Dėl šios priežasties teisinio reglamentavimo pokyčiai, susiję su savivaldybės tarybos narių darbo apmokėjimu, niekaip nepaneigia poreikio P. I. veiksmus vertinti baudžiamąja teisine prasme. Atitinkamai teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo atleisti P. I. nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 36 straipsnio nuostatomis.

Dėl bausmių

Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu P. I. pripažįstamas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XV-474 redakcija) ir 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), todėl turi būti išspręstas ir bausmių paskyrimo klausimas. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nei vienai iš jų nesuteikiant prioriteto.

P. I., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimą. BK 182 straipsnio 1 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Už BK 228 straipsnio 2 dalyje (2025 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XV-474 redakcija) įtvirtinto nusikaltimo padarymą numatyta baudos arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė. Savo ruožtu už BK 300 straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) nustatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Nagrinėjamu atveju P. I. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis savo noru atlygino padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad išteisintasis į Marijampolės savivaldybės administracijos sąskaitą pervedė 4 748,43 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad grąžina tą dalį išmokų, dėl kurių pagrįstumo galėtų kilti klausimų ar abejonių (t. 1, b. l. 91). P. I. anksčiau neteistas, šiuo metu dirba Marijampolės savivaldybės tarybos meru, yra saistomas šeiminių santykių. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo išteisintajam paskirti baudos bausmes. Teisėjų kolegija, įvertinusi P. I. padarytų nusikalstamų veikų ir jo asmenybės pavojingumą charakterizuojančius duomenis, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti, už kiekvienos nusikalstamos veikos padarymą P. I. paskiriant baudos bausmes, artimesnes BK 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytoms žemutinėms baudų riboms. Parinkdamas bausmių rūšį ir dydžius, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi teismų praktika šios kategorijos bylose bei BK 47 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta taisykle, kad už nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, nagrinėjamu atveju – BK 228 straipsnio 2 dalyje (2025 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XV-474 redakcija) įtvirtintą nusikaltimą, skiriama bauda negali būti mažesnė negu nustatyto nusikalstamos veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis. Kai bauda skiriama, vadovaujantis minėta taisykle, galutinė teismo paskirta bauda už nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams negali būti mažesnė nei BK 47 straipsnio 3 dalyje numatyti minimalūs baudos dydžiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, parinktos bausmės tinkamai atlieps bausmės paskirtį ir proporcingumo principą. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo mechanizmą, egzistuoja pagrindas konstatuoti, kad visos trys nusikalstamos veikos buvo neatsiejamai susijusios ir būtinos, P. I. įgyvendinant bendrą sumanymą neteisėtai įgyti lėšas už su savivaldybės tarybos nario veikla nesusijusias išlaidas, todėl nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis. Atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, teismas parenka tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios nuteistajam gali turėti didžiausią poveikį, taip padedant įgyvendinti bausmės paskirtį, apibrėžtą BK 41 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-119-719/2024, 286 punktas).

Prokuroras apeliaciniu skundu prašo P. I. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68¹ straipsnyje – teisės būti išrinktam ir teisės būti paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimą. BK 68¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešųjų teisių atėmimas yra teisės būti išrinktam arba teisės būti paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas. Asmeniui gali būti skiriamas vienos arba abiejų šių teisių atėmimas. Viešųjų teisių atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta, piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis (BK 68¹ straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis BK 68¹ straipsnio 4 dalimi, už baudžiamojo įstatymo XXXIII skyriuje, skirtame nusikalstamoms veikoms valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, numatytus apysunkius bei sunkius nusikaltimus viešosios teisės gali būti atimamos nuo trejų iki septynerių metų.

P. I. nusikalstamas veikas padarė būdamas savivaldybės tarybos narys – meras, tokiu būdu piktnaudžiaudamas jam suteiktomis viešosiomis teisėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojo poveikio priemonė – teisės būti išrinktam ir teisės būti paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas – padės įgyvendinti bausmės paskirtį, kurios vienas iš tikslų yra atimti ar apriboti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas valstybės ar savivaldybių sistemoje. P. I. tyčiniais, ilgiau nei 3 (trejus) metus trukusiais veiksmais padarė turtinę ir didelę neturtinę žalą Marijampolės savivaldybės administracijai bei valstybei. Išteisintojo veikomis buvo sumenkintas pasitikėjimas savivaldos sistemos ir valstybės tarnybos institucijomis, todėl tik baudos bausmės paskyrimas nebūtų pakankamas bausmei keliamų tikslų prasme. Parenkant baudžiamojo poveikio priemonės terminą, be kita ko, turi būti atsižvelgta į tai, kad P. I. teisiamas pirmą kartą ir atlygino nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. Remdamasi išdėstytais aspektais, teisėjų kolegija P. I. nustato baudžiamajame įstatyme įtvirtintą minimalų baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą.

Dėl nusikalstamų veikų aprašymo tikslinimo

Nagrinėjamu atveju P. I. buvo kaltinamas tuo, kad „<...> pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 1 dalies 1–3 punktus <...> Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso straipsnio 1, 3, 5 ir 7 punktų nuostatas <...>“. Pastebėtina, kad nusikalstamų veikų aprašyme nenurodyti konkretūs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo bei Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso straipsnių numeriai. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėti netikslumai yra rašymo apsirikimas, todėl nusikalstamų veikų aprašymas patikslinamas, nurodant, kad P. I. buvo kaltinamas tuo, jog „<...> pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus <...> Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1, 3, 5 ir 7 punktų nuostatas <...>“. Taip pat nusikalstamų veikų aprašyme atskirose formuluotėse nurodyti skirtingi Marijampolės savivaldybės administracijos juridinio asmens kodai – „eidamas Marijampolės savivaldybės (juridinio asmens kodas – 188769113) tarybos nario – mero pareigas“ ir „apgaule įgijo svetimą – juridiniam asmeniui – Marijampolės savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas – 188769070) priklausantį turtą – pinigus (2 479,15 Eur)“. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad Marijampolės savivaldybės administracijos, kaip juridinio asmens, kodas yra 188769113, o kitas juridinio asmens kodas (188769070) priklauso Jonavos rajono savivaldybės administracijai. Šį netikslumą teisėjų kolegija taip pat pripažįsta rašymo apsirikimu ir tikslina nusikalstamų veikų aprašymą, nurodydama, kad „apgaule įgijo svetimą – juridiniam asmeniui – Marijampolės savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas – 188769113)“.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį, kuriuo P. I. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir priimti naują nuosprendį.

P. I. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XV-474 redakcija) ir paskirti bausmę – 200 MGL dydžio (10 000 Eur) baudą.

P. I. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – 100 MGL dydžio (5 000 Eur) baudą.

P. I. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) ir paskirti bausmę – 100 MGL dydžio (5 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir P. I. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 200 MGL dydžio (10 000 Eur) baudą.

Išaiškinti nuteistajam P. I., kad paskirtą baudą savanoriškai jis turi sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per teismo nustatytą 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 3 dalimi, 68¹ straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, paskirti P. I. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės būti išrinktam ir teisės būti paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimą 3 (trejiems) metams.

Baudžiamojo poveikio priemonę taikyti 3 (trejus) metus nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.