Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 15 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas ir atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Altidis“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Altidis“, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

Kartu su atskiruoju skundu ieškovė pateikė naujus įrodymus – Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso ir įplaukų išrašus. Šiais įrodymais ieškovė įrodinėja atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes apie bendrovės įsiskolinimo VMI padidėjimą.

Atsakovė prie atsiliepimo taip pat pridėjo naujus įrodymus (susirašinėjimą su P. L., 2026 m. birželio 26 d. UAB „Statykis“ su UAB „Algirda“ sudarytą žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį; 2026 m. birželio 26 d. UAB „Statykis“ su UAB „Puspriekabių nuoma“ sudarytą žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, mokėjimo dokumentus, patvirtinančius UAB „Statykis“ gautus mokėjimus, 2026 m. liepos 3 d. atsakovės ir UAB „Statykis“ sudarytą papildomą susitarimą prie 2025 m. birželio 2 d. konsultavimo paslaugų sutarties, mokėjimo nurodymus, patvirtinančius UAB „Statykis“ pavedimus (išlaidas), 2026 m. birželio 8 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą (dėl UAB „Statykis“ nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistravimą) ir prašo juos pridėti prie bylos medžiagos. Nurodo, kad rašytiniais įrodymais atsakovė siekia atsikirsti į atskirajame skunde dėstomus argumentus. Pažymi, kad šie rašytiniai įrodymai, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neegzistavo, todėl juos pateikti anksčiau nebuvo objektyvios galimybės. Teigia, kad tokie įrodymai gali būti reikšmingi sprendžiant atskirojo skundo argumentų pagrįstumo klausimą.

Ieškovė 2026 m. rugpjūčio 25 d. pateikė nuomonę dėl naujų įrodymų. Pasak ieškovės, nauji įrodymai patvirtina, kad atsakovė nevykdo mokestinių prievolių, todėl UAB „Altidis“ negali būti laikoma gyvybinga. Ieškovė pridėjo 2026 m. rugpjūčio 25 d. Mokesčių apskaitos informacinės apskaitos sistemos mokestinės nepriemokos balanso bei įplaukų išrašus.

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje pripažįstamą viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, į tai, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės pateikti nauji įrodymai, gali būti aktualūs vertinant atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, aplinkybes dėl bendrovės gyvybingumo ir (ne)mokumo, taip pat į tai, jog naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, priima pateiktus naujus įrodymus į bylą bei juos vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl atsakovės prašymo nutraukti apeliacinį procesą

CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.

Pagal CPK 175¹ straipsnio 10 dalį, CPK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

Pažymėtina, kad 2026 m. birželio 1 d. teismai pradėjo naudoti modernizuotą Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO II. Informacija apie sistemos paleidimo metu (ir vėliau) kilusius veikimo trikdžius buvo skelbiama ir viešai. Atsakovės argumentai, kad jos atstovas advokatas Tomas Petkevičius teismo nutartį gavo, savaime neįrodo procesinių dokumentų įteikimo kitiems bylos dalyviams tuo pačiu metu. LITEKO II sistemoje (siuntimo informacija) užfiksuota, kad atsakovės atstovui nutartis buvo išsiųsta elektroniniu paštu, t. y. kitu nei ieškovei, būdu. LITEKO II yra duomenys, kad ieškovei nutartis įteikta 2026 m. liepos 16 d. Ši informacija atitinka ieškovės atskirajame skunde nurodytas nutarties įteikimo aplinkybes. Ieškovė atskirąjį skundą pateikė 2026 m. liepos 21 d. Nustatyta, kad 2026 m. liepos 21 d. rezoliucija teismas priėmė ieškovės atskirąjį skundą, nenurodydamas apie ieškovės prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą išspendimą, o tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reiškia, kad teismas laikė, jog ieškovė 7 dienų atskirojo skundo padavimo termino nepraleido. Atsakovės teiginys, kad praleisto termino atnaujinimo klausimą pirmosios instancijos teismas paliko išspręsti apeliacinės instancijos teismui atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes (tai, kad ieškovė nepraleido įstatyme nustatyto termino atskirajam skundui paduoti ir teismas šį skundą priėmė), nėra pagrindo nutraukti apeliacinį procesą.

Dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą pagrindo

Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. JANĮ 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių:1) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; 2) juridinis asmuo nėra nemokus; 4) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.

Juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), t. y. nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).

Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka juridiniam asmeniui, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-241/2018; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020). Todėl atsakovė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti teismui įrodymus, kad ji vykdo veiklą, kuri generuoja pakankamas pajamas, turi daugiau turto negu įsipareigojimų ar yra realių finansinių galimybių per protingą laikotarpį atkurti mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais (CPK 12, 178 straipsniai).

Remiantis Juridinių asmenų registrui pateiktais atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų duomenimis, 2024 m. gruodžio 31 d. atsakovė turėjo 405 447 Eur vertės turto, o jos įsipareigojimai kreditoriams buvo 351 018 Eur. 2024 metais atsakovė gavo 23 788 Eur pelno. Pagal atsakovės vadovo pateiktą 2025 metų balansą, atsakovės turto vertė buvo 272 268 Eur (visas turtas – trumpalaikis), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 118 606 Eur; bendrovės pelnas 2025 metais – 99 233 Eur. Iš 2026 m. balandžio 22 d. balanso nustatyta, kad atsakovės turto vertė ir sudėtis išliko ta pati, t. y. 272 268 Eur vertės trumpalaikis turtas (3 333 Eur atsargos ir 268 935 Eur kitas trumpalaikis turtas), įsipareigojimai kreditoriams padidėjo iki 128 363 Eur (per vienerius metus mokėtina suma). Laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. balandžio 22 d. bendrovė patyrė 9 757 Eur nuostolio. Atsakovės vardu registruoti du žemės sklypai (remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše esančia informacija, jų (atsakovei priklausančios dalies) vidutinė rinkos vertė – 8 330 Eur bei 771,40 Eur).

Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje konstatavo, kad atsakovė balanso testo aspektu yra nemoki. Atsakovė iš esmės neneigia teismo išvados, kad reali atsakovės trumpalaikio turto vertė gali būti apie dešimt kartų mažesnė ir sudaryti apie 25 000 Eur. Atsakovė nenurodė aplinkybių, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, kad bendrovės galimybės atgauti 248 283,10 Eur debitorinę skolą iš UAB „Nord Pol“ yra realios. Ginčo dėl teismo nustatytos aplinkybės, kad bendrovė nevykdo prievolių VMI ir VSDFV apie šešis mėnesius, nėra. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad atliko įmokas ieškovei ir po teismo nutarties priėmimo.

Esminis pirmosios instancijos teismo argumentas, kuriuo remdamasis teismas netenkino ieškovės pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo – bendrovės gyvybingumas; teismo vertinimu, nėra pagrindo nuspręsti, kad atsakovė yra nemoki likvidumo testo aspektu.

Išvadą dėl bendrovės galimybės vykdyti įsipareigojimus kreditoriams ateityje teismas padarė įvertinęs atsakovės pateiktus įrodymus – 2025 m. birželio 2 d. konsultavimo paslaugų sutartį su UAB „Statykis“, kurioje numatytas atsakovės atlyginimas 10 proc. nuo kiekvieno parduoto objekto pardavimo kainos, neįskaitant PVM. Teismas nurodė, kad pardavus pirkėjams nekilnojamojo turto objektus, atsakovė pagal 2025 m. birželio 2 d. konsultavimo sutartį gautų 117 624 Eur. Teismas įvertino atsakovės pateiktus įrodymus, patvirtinančius pardavėjos UAB „Statykis“ 2026 m. kovo 26 d. sudarytą gyvenamojo namo su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, kuria turtas buvo parduotas už 98 000 Eur, taip pat duomenis apie tai, kad per dvi savaites už 87 120 Eur pirkėjai UAB „Puspriekabių nuoma“ bus parduotas gyvenamasis namas su žemės sklypu. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė 2026 m. kovo 2 d. su UAB „Pizza Truck“ sudarė konsultavimo paslaugų sutartį, pagal kurią gautinos pajamos – apie 450 000 Eur. Teismas pažymėjo, kad atsakovė jau turi teisę į 18 512 Eur ((98 000 + 87 120) x 0,1) atlyginimą pagal 2025 m. birželio 2 d. konsultavimo paslaugų sutartį, pritarė atsakovei, jog jos finansiniai sunkumai yra laikini ir atsakovė turi realias perspektyvas stabilizuoti savo finansinę būklę bei netolimoje ateityje atsiskaityti su kreditoriais. Ieškovė nesutinka su tokia teismo išvada; pažymi, kad nors atsakovė pateikė duomenis apie 2026 m. kovo 26 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau kreditorei VMI įsiskolinimas nebuvo dengiamas, VMI nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos iš atsakovės nėra gavusi nė vienos įmokos.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis argumentas reikšmingas, sprendžiant dėl bendrovės gyvybingumo. Nors pirmosios instancijos teismas, remdamasis į bylą atsakovės pateiktais įrodymais, nustatė, kad atsakovė jau turi teisę į 18 512 Eur atlyginimą pagal 2025 m. birželio 2 d. konsultavimo sutartį, po apskųstos nutarties priėmimo, t. y. 2026 m. liepos 3 d., atsakovė su UAB „Statykis“ sudarė papildomą susitarimą prie 2025 m. m. birželio 2 d. konsultavimo paslaugų sutarties, kurioje numatyta, kad šalių susitarimu užsakovas gautas lėšas investavo į tolesnį projekto vystymą, siekiant tinkamai įvykdyti likusius įsipareigojimus pagal preliminariąsias sutartis, t. y., siekiant parduoti likusius nekilnojamo turto objektus ir gauti pinigines lėšas; ir, atsižvelgiant į UAB „Statykis“ prioritetinius įsipareigojimus prieš nekilnojamojo turto pirkėjus, šalys susitarė atidėti 27 224 Eur be PVM mokėtino atlyginimo konsultantui mokėjimo terminą iki 2026 m. spalio 1 d.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, papildomo susitarimo sudarymas leidžia padaryti išvadą, kad UAB „Statykis“ negali laiku vykdyti 2025 m. birželio 2 d. konsultavimo sutartyje įtvirtintų atsiskaitymo su atsakove sąlygų (atkreiptinas dėmesys, kad 2026 m. birželio 25 d. buvo suėjęs terminas sumokėti pakankamai nedidelę sumą – 9 800 Eur), o atsakovė nenurodo duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog, pardavus kitus objektus, UAB „Statykis“ turės realias galimybes atsiskaityti su atsakove, kada toks atsiskaitymas galėtų įvykti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytos aplinkybės apie UAB „Statykis“ gautas lėšas už parduotus objektus ir atliktus mokėjimus taip pat nesusietos su tokia galimybe (atsakovė neatskleidė duomenų apie kitų objektų baigtumą (pateikti duomenys tik apie gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini)), UAB „Statykis“ lėšų poreikį ir pan.), jos nebuvo tiriamos ir nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme.

Atlyginimo pagal sutartį mokėjimo termino atidėjimas, suteikiant prioritetą kito ūkio subjekto kreditoriams, bendrovei turint pradelstus didelės apimties įsiskolinimus, taip pat kelia pagrįstas abejones dėl atsakovės realaus ketinimo per protingą terminą atsiskaityti su savo kreditoriais ir nepatvirtina pačios atsakovės byloje įrodinėtų aplinkybių.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsiliepime į ieškovės pareiškimą nurodyta, jog bendrovės vadovas bei akcininkas P. L. (kurio skola bendrovei – 20 652,22 Eur) su įmone ketina atsiskaityti iki 2026 m. liepos 1 d., tačiau įrodymų apie tokį atsiskaitymą atsakovė taip pat nepateikė.

Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą pritarti ieškovės pozicijai, kad bendrovė neužtikrina pajamų srauto, kuris būtų pakankamas tinkamai vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, atsakovė nemažina įsiskolinimų, priešingai, jos skola ieškovei VMI padidėjo ir ieškovės pateiktais duomenimis, 2026 m. rugpjūčio 25 d. yra 70 572,74 Eur, bendrovė neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrovė turi ir daugiau kreditorių, t. y. ne tik VMI ir VSDFV. Atsakovės pateikta informacija apie skolas (2026 m. balandžio 22 d. duomenys) patvirtina, kad atsiskaitymo su kai kuriais kreditoriais terminai suėjo 2024–2025 metais, tačiau ieškovė, 2025 metų pabaigoje fiksavusi pelną, su jais taip pat neatsiskaitė. Paminėtame dokumente nurodyta, kad bendrovė turėjo 20 758,81 Eur su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų.

Vien tai, kad bendrovė vykdo veiklą, nėra pagrindas konstatuoti, jog ji yra gyvybinga. Turi būti vertinamos šios veiklos perspektyvos ir aiškinamasi, ar vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius, ar, priešingai, yra galimybė atkurti įprastą veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma, reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei bendrovė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia bendrovė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-836-407/2023, 32 punktas).

Atsakovė atskirajame skunde remiasi doktrinoje pateiktu išaiškinimu, kad vien tai, jog įmonė nevykdo (netinkamai vykdo) prievolių, neturi būti pagrindas nemokumo procesui inicijuoti, nes skolininko kontrahentai, visų pirma, turėtų rinktis kitus teisėtus prievolinių teisių gynybos būdus. Pažymėtina, kad šiuo atveju priverstinis išieškojimas buvo atliekamas, tačiau jis buvo nesėkmingas.

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindamas išdėstytus argumentus bei nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai nepakankami išvadai, jog bendrovė turi realių finansinių galimybių per protingą laikotarpį atsiskaityti su kreditoriais, t. y., kad yra gyvybinga, ir dėl to jai negalėtų būti iškelta bankroto byla.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu teismo nutartis atsisakyti iškelti nemokumo bylą yra apskųsta, Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs šią nutartį, negali priimti nutarties iškelti nemokumo bylą (JANĮ 25 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas turėtų papildomai atkreipti dėmesį į nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus argumentus, iš naujo įvertinti atsakovės (ne)mokumą laiku nevykdomų turtinių prievolių aspektu, realias atsakovės galimybes įvykdyti finansinius įsipareigojimus.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 15 d. nutartį ir klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Altidis“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.