Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. B. ir M. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Nord house dėl nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų: Estijos Respublikos įmonė „Estateguru tagatisagent OU“, Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė Dalija Svirbutienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kooperatinė bendrovė Kredito unija „Saulėgrąža“, uždaroji akcinė bendrovė „Airiminda“, mažoji bendrija „Individualus namų sprendimai“ ir J. O.,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovai A. B.ir M. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė: i) nutraukti ieškovų ir atsakovės UAB Nord house sudarytą 2023 m. sausio 3 d. nekilnojamojo turto – 832/1674 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato-vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo turtas) pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 21; ii) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento UAB Nord house ir „Estateguru tagatisagent OU“ sudarytą 2023 m. sausio 19 d. ginčo turto maksimalios hipotekos sutartį, notarinio registro Nr. 351. Taip pat prašė ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones: įrašą viešame registre dėl ginčo turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo ir išieškojimo iš ginčo turto vykdymo procese sustabdymą.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. sausio 13 d. nutartimi patenkino ieškovų prašymą ir ieškinio reikalavimų užtikrinimui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl ginčo turto, registruoto atsakovės UAB Nord house vardu, nuosavybės teisės perleidimo draudimo bei išieškojimo iš ginčo turto vykdymo procese sustabdymą iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 26 d. nutartimi priėmė ieškovų atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų dalies ir nutraukė civilinės bylos dalį dėl 2023 m. sausio 19 d. ginčo turto maksimalios hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia; pakeitė atsakovės „Estateguru tagatisagent OU“ procesinę padėtį į trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2026 m. balandžio 8 d.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 26 d. gavo „Estateguru tagatisagent OU“ prašymą dėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo iš ginčo turto vykdymo procese sustabdymo panaikinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. balandžio 9 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 13 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – vykdymo veiksmų iš ginčo turto sustabdymą iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Teismas konstatavo, kad bylos dalis dėl hipotekos sandorio, kurio pagrindu išduotas vykdomasis įrašas ir pradėtas vykdomasis procesas, pripažinimo negaliojančiu, yra nutraukta, todėl neliko jokio teisinio pagrindo varžyti prioritetinės išieškotojos „Estateguru tagatisagent OU“ teises.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas (toliau – ir apeliantas) A. B. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutartį panaikinti.

Nurodo, kad klausimas dėl laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo išspręstas formaliai, neatsižvelgus į teisinius aspektus ir laikinosios apsaugos priemonės paskirties ypatumus. Ieškovai yra pareiškę reikalavimą dėl ginčo turto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, t. y. materialusis reikalavimas tiesiogiai susijęs su ginčo turto teisiniu režimu, jo statuso pasikeitimo galimybe. Ieškovams palankus teismo sprendimas sietinas su galimybe išsaugoti ginčo turto savininkų, paskui kuriuos seka hipotekos įsipareigojimai vykdymo procese, teises. Teismui panaikinus laikinąją apsaugos priemonę galės būti toliau vykdomos varžytynės iš UAB Nord house vardu registruoto ginčo turto. Jeigu ginčo turtas, nutraukus teismine tvarka pirkimo–pardavimo sandorį, vėl taptų ieškovų nuosavybe, ieškovai vykdomojoje byloje taptų skolininkais ir galėtų visa apimti naudotis jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis (pavyzdžiui, teise pasiūlyti savo pirkėją ir kt.). Šiuo metu ieškovai tokių teisių neturi.

Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, „Estateguru tagatisagent OU“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino laikinąją apsaugos priemonę, nes jos taikymas, ieškovams atsisakius ieškinio reikalavimo dalies, negalimas. Priešingu atveju būtų pažeisti išieškotojos „Estateguru tagatisagent OU“ teisės ir interesai. Ieškovų iškeltos civilinės bylos tikslas yra vilkinti išieškojimą iš ginčo turto galiojančios hipotekos pagrindu. Ieškovai perleido ginčo turtą UAB Nord house, kurios iniciatyva (prašymu) sukurta ginčo turto hipoteka. Ieškovas gali dalyvauti priverstinio išieškojimo procese, nes yra UAB Nord house akcininkas ir vadovas.

Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime prašo atskirojo skundo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, daro išvadą, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį ribas.

Apeliacijos objektas – skundžiamos teismo nutarties, kuria panaikinta laikinoji apsaugos priemonė, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl laikinosios apsaugos priemonės (išieškojimo iš ginčo turto vykdymo procese sustabdymo) panaikinimo

CPK 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Kai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus panaikinti jiems taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 straipsnio 3 dalis).

CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019). Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai, nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-516/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal vykdytiną dokumentą atlikimo pagal naują bylą inicijavusio asmens reikalavimą tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo, net jeigu vėliau ir tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019; 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-552-798/2022).

Ieškiniu prašoma nutraukti 2023 m. sausio 3 d. ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu buvo perleistas ginčo turtas, iš kurio vykdomas priverstinis skolų išieškomas. Taip pat ieškiniu buvo prašoma pripažinti negaliojančia ginčo turto maksimalios hipotekos sutartį. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. sausio 13 d. nutartimi pritaikė dvi laikinąsias apsaugos priemones: įrašą viešame registre dėl ginčo turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir išieškojimo iš ginčo turto vykdymo procese sustabdymą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Ieškovai atsisakė ieškinio reikalavimų dalies ir Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 26 d. nutartimi nutraukė civilinės bylos dalį dėl 2023 m. sausio 19 d. ginčo turto maksimalios hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia. Skundžiama teismo nutartimi teismas panaikino pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo iš ginčo turto vykdymo procese sustabdymą. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – nutraukė 2023 m. sausio 3 d. sutartį dėl ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį; priteisė ieškovams iš atsakovės 322 000 Eur sumą bei 2 439 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, „Estateguru tagatisagent OU“ iš ieškovų lygiomis dalimis 3 204 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taip pat šiam teismo sprendimui įsiteisėjus panaikino 2026 m. sausio 13 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę.

Byloje nėra ginčo dėl vykdymo proceso ir vykdymo procesą lėmusio vykdomojo dokumento teisėtumo ir teismo sprendimu nenuspręsta dėl „Estateguru tagatisagent OU“ teisių ir pareigų. Dėl to laikinąją apsaugos priemone (išieškojimo vykdymo procese sustabdymu) negalima varžyti trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, teisių (CPK 266 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1450/2013).

Atmetamas kaip nepagrįstas apelianto teiginys, kad nesustabdžius išieškojimo iš įkeisto ginčo turto A. B. negalės pasinaudoti procesinėmis teisėmis vykdymo procese, pvz., pasiūlyti ginčo turto savo pirkėją. Prie atsiliepimo į ieškinį yra pridėti įrodymai, kad A. B. yra atsakovės UAB Nord house akcininkas (nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2025 m. vasario 11 d. buvo vienintelis akcininkas, o nuo 2025 m. vasario 11 d. apeliantui priklauso 80 proc. vardinių paprastųjų akcijų) bei nuo 2019 m. liepos 16 d. eina vadovo pareigas. Vykdymo procese skolininkė UAB Nord house turėjo teisę siūlyti ginčo turto pirkėją. Toks skolininkės teisės pasiūlyti vykdymo procese realizuojamo turto pirkėją aiškinimas priverstinio vykdymo proceso metu leido užtikrinti veiksmingą šios teisės įgyvendinimo tvarką, išieškotojų ir skolininkės interesų balansą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021, 46 punktas).

Iki Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 12 d. sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis) palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 13 d. nutartimi pritaikyta CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl ginčo turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo, kuri, tam tikra prasme, yra kaip daikto areštas: draudimo perleisti nuosavybės teises į ginčo turtą nustatymas užkerta kelią pakisti bylos nagrinėjimo metu esančiai situacijai ir atsirasti naujiems ginčo turto savininkams, kurių (sąžiningų įgijėjų) atsiradimas akivaizdžiai apsunkintų ar net padarytų neįmanomą ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-313/2020, 76 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad jeigu turto areštu apribojama disponavimo teisė, tai šis draudimas gali būti taikomas skolininkui, konkretiems asmenims arba visiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014). Antstolio teisė disponuoti svetimu turtu yra atsiradusi įstatymo pagrindu, todėl ši teisė turi būti įgyvendinama griežtai laikantis teisės normomis nustatytos kompetencijos ribų ir tik įstatyme nustatytu būdu. Paaiškėjus faktui, kad skolininko turtui yra nustatyti apribojimai, antstolis įgyja pareigą nustatyti, ar šie apribojimai nėra kliūtis atlikti tolimesnius vykdymo veiksmus, susijusius su išieškojimu iš skolininkui priklausančio turto, ar nėra teisinio pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą ar atskirus vykdymo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013). Taigi, įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo lemia ne tik turto savininko, bet ir antstolio veiksmus, todėl jis turi įvertinti galimą tolesnių vykdymo veiksmų atlikimo riziką, atsižvelgti ne tik į vykdymo proceso, bet ir proporcingumo principus ir spręsti dėl pagrindo sustabdyti atskirus vykdymo veiksmus. Tikslas kuo greičiau ir realiai įvykdyti teismo sprendimą savaime nepateisina įstatymų reikalavimų bei vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 434/2008). Taigi, antstolis turi veikti taip, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai, t. y. turi atsižvelgti ir į CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkto normoje nustatytą draudimą, galiojantį iki Vilniaus apygardos teismas 2026 m. birželio 12 d. sprendimo įsiteisėjimo.

Dėl bylos procesinės baigties

Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (išieškojimo iš ginčo turto vykdymo sustabdymą) panaikinimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neskundžiamos kasacine tvarka (CPK 151 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.