Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Mariaus Jankausko, Donato Jatužio ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. ir jo gynėjo advokato Anatolijaus Šichovcovo (Anatolij Šichovcov) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, netaikant intensyviosios priežiūros, paskiriant jam įpareigojimus: 1) laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Iš jo buvo priteista bei išieškota: nukentėjusiajam D. Ž. – 4264 Eur turtinei ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 1950 Eur atstovavimo išlaidų; Valstybinei ligonių kasai – 449,25 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. A. ir gynėjas advokatas A. Šichovcovas prašo: 1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir A. A. baudžiamąją bylą nutraukti; arba 2) atmesti nukentėjusiojo D. Ž. pareikštą civilinį ieškinį; arba 3) sumažinti iš nuteistojo jam žalai atlyginti priteistą sumą, ir 4) iš nuteistojo A. A. nukentėjusiajam neišieškoti bylinėjimosi išlaidų. Esminiai apeliacinio skundo argumentai :

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl BPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo

BPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir nutraukti bylą šio Kodekso 327 straipsnio 1 punkte numatytais pagrindais. BPK 327 straipsnio 1 punkte nurodyta, jog apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nutraukia bylą, jeigu yra šio Kodekso (BPK) 3 straipsnio 1 dalies 3 – 7 punktuose numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 3 – 7 punktuose nurodoma, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas jeigu : 1) asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus (3 punktas); 2) jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą (4 punktas); 3) mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (5 punktas); 4) asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu (6 punktas); egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė (7 punktas).

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

Apeliantai prašo pripažinti A. A. veikoje jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte – kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Jų prašymas argumentuojamas tuo, kad pas nuteistojo sugyventinę O. S. susirinkę jos bendradarbiai, o ypač nukentėjusysis D. Ž., tyčia provokavo sveikatos problemų turintį ir prieš darbą pailsėti norėjusį A. A., kitame kambaryje visą naktį girtaudami, keldami triukšmą, garsiai leisdami muziką, nepaklusdami jo prašymui išeiti ir netrukdyti jam ilsėtis. O D. Ž. – dar ir braudamasis į kambarį, kuriame jis miegojo, jį žadindamas, kviesdamas išgerti, trukdydamas jam miegoti junginėdamas kambaryje šviesą. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas apeliantų nurodytų bylos duomenų nevertino, šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatė, motyvų dėl jos nenurodė.

Įvertinusi byloje esančius įrodymus šiuo klausimu kolegija pripažįsta, jog nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiojo D. Ž. elgesys prieš nuteistąjį A. A. įvykio metu buvo provokuojantis ar rizikingas, ir tyčia ar neatsargiai paskatino apeliantą elgtis nusikalstamai.

Teismų praktikoje ši aptariama atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3-648/2021, Nr. 2K-202-788/2022). Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-440/2013, Nr. 2K-412/2014).

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusįjį D. Ž. ir kitus bendradarbius – D. S., O. N., E. M., į butą pasikvietė apelianto sugyventinė O. S., paprašiusi D. Ž. atvežti jai dar šampano. Visi jie, išskyrus O. N., bute girtavo, leido muziką, galimai triukšmavo, dėl ko A. A., miegojęs kitame kambaryje, atsibudo ir paprašė kompaniją pritildyti muziką, o vėliau – išeiti ir netrukdyti jam ilsėtis. Nuteistasis A. A. ikiteisminio tyrimo metu (jo 2025 m. vasario 5 d. apklausos protokolas, 2 t., 40 – 42 b. l.) nurodė, kad vienas iš vaikinų kelis kartus buvo atėjęs į jo kambarį, buvo girtas, aiškino, kad nori pasikalbėti ir siūlė jam išgerti. Jis atsisakė, jaunuolis išėjo. Po to jaunuoliai nesiskirstė dar kelias valandas, todėl jis atsikėlęs išjungė televizorių ir šviesą, bet jaunuoliai vis tiek iš buto neišėjo. Ir tik apie 6 valandą ryto jis paskambino savo motinai ir paprašė ateiti padėti išvaryti kompaniją iš buto. Daugiau ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis apie nukentėjusiojo galimai nederamą elgesį prieš jį įvykio naktį nieko nepasakojo (2 t., 49 – 50 b. l.). Duodamas parodymus teisme (2025 m. spalio 13 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 2 t., 121 – 125 b. l.), A. A. pakartojo, kad sugyventinės bendradarbiai neleido jam ilsėtis, kelis kartus veržėsi į kambarį, siūlė išgerti, tačiau čia neišskyrė D. Ž. kaip asmens, kuris buvo aktyviausiais ar labiausiai įkyrus. Be to kolegija pastebi, kad apelianto teiginys, jog D. Ž. tyčia degiojo kambaryje šviesą, atsirado jau tik apeliaciniame skunde – apie tai nuteistasis nepasakojo nei tyrimo metu, nei teisme. Iš bylos matyti, kad pats nukentėjusysis D. Ž. tokių nuteistojo parodymų nepatvirtino, kad jis naktį būtų konfliktavęs su A. A., vaikščiojęs pas jį į kambarį, neparodė ir kiti įvykio dalyviai. Pagaliau, tam, kad būtų pripažįstama ši kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė, reakcija ir atsakas į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus turėtų sekti iš karto po tokių veiksmų atlikimo, o ne po ilgesnio, netgi kelių valandų, laiko tarpo, kaip kad pagal paties nuteistojo A. A. parodymus yra nustatyta šioje byloje.

Iš nuteistojo A. A., nukentėjusiojo D. Ž. parodymų taip pat matyti, kad jau ryte, apie 7 val., kuomet į butą atėjo nuteistojo į pagalbą pakviesti jo mama I. A. bei jos sugyventinis V. S., nukentėjusysis, būdamas neblaivus, nesugebėjo apsiauti batų ir dar ketino parūkyti, tačiau nuteistojo buvo jėga išstumtas į laiptinę ir netrukus ten sumuštas. Kadangi nukentėjusysis buvo be vieno bato, jis beldė į duris. Imtis smurto nuteistajam nebuvo jokio būtinumo, juolab, kad bute jau buvo daugiau suaugusių blaivių žmonių, kurie pilnai galėjo suvaldyti situaciją ir užtikrinti, kad D. Ž. paliks butą. Jokių aplinkybių, kurios rodytų neatsakingą, provokuojantį ar rizikingą nukentėjusiojo elgesį, kuris galėjo lemti nuteistojo atsaką smurtu kolegija nenustatė. Apibendrinant, kolegijos nuomone, nenuoseklūs, niekuo nepatvirtinti nuteistojo A. A. parodymai apie D. Ž. neva tai provokuojantį elgesį prieš jį, pakankamai ilgas laiko tarpas, praėjęs po tokių veiksmų atlikimo iki nuteistojo smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį, kuomet bute jau buvo jo motina I. A. ir jos sugyventinis V. S., nerodo, kad nukentėjusiojo D. Ž. veiksmai viso įvykio metu buvo provokuojantys ar rizikingi, o kartu ir nesuteikia pagrindo nustatyti aptariamą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Dėl nukentėjusiojo D. Ž. civilinio ieškinio

Apeliantai prašo nukentėjusiojo D. Ž. pareikštą civilinį ieškinį atmesti arba ženkliai sumažinti jam priteistą sumą. Kolegija, įvertinusi apeliantų argumentus, proceso dalyvių parodymus, kitus įrodymus bei byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad tam jokio pagrindo nėra.

Apeliantai teigia, kad įvykio metu nukentėjusysis neteko ne dviejų, o tik vieno danties. O kito danties jis neturėjo dar iki įvykio, šis dantis jam buvo nuskilęs, buvo plombuotas tiek pats dantis, tiek ir jo kanalas. Kalbant apie nukentėjusiajam D. Ž. padarytos turtinės žalos atlyginimą iš baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusysis galutiniu patikslintu ieškiniu prašė priteisti jam iš nuteistojo 12014 Eur (2 t., 187 – 193 b. l.). Apylinkės teismas nustatė, kad įvykio metu A. A., smūgiuodamas į veidą nukentėjusiajam kumščiu, nuskėlė viršutinio dešinio antro danties vainiką (apimantį 30 procentų danties vainiko) ir sulaužė viršutinio kairio pirmo danties vainiką (šio danties nukentėjusysis neteko). Ir nukentėjusiojo pareiktą ieškinį tenkino iš dalies – priteisė jam 4264 Eur. Spręsdamas dėl nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos pagrįstumo ir jos atlyginimo dydžio teismas nustatė, kad tam tikros nukentėjusiojo nurodomos ortodontinės problemos – sąkandis, dantų susigrūdimas, nėra susijusios su įvykio metu jam padarytais sužalojimais. Todėl teismas nepriteisė nukentėjusiojo prašomų sumų už būsimą jo ortodontinį gydymą (dantų tiesinimą, sąkandžio atstatymą, bei su juo susijusį dantų gydymą – protinių dantų šalinimą, 47 danties implantavimą, protezavimą).

Byloje surinkti įrodymai rodo, kad nuteistasis A. A. neigė sudavęs nukentėjusiajam kumščiu 5 smūgius – pasak jo, jis jam sudavė vieną kartą ir vieną kartą netyčia galėjo jam suduoti atidarydamas buto duris, kurias nukentėjusysis iš koridoriaus spardė. Pats gi nukentėjusysis D. Ž. parodė, jog A. A. jam vieną kartą smūgiavo į veidą kai jis jau buvo laiptinėje, dėl ko nugriuvo prie kaimynų durų. Tada A. A. jau laiptinėje jam sudavė dar tris smūgius. Atsistojęs pajuto, kad tinsta nosis, bėgo kraujas, buvo išmušti dantys – vienas dantis nuskeltas, kitas buvo visiškai išmuštas. Įvykio metu jam taip pat buvo sulaužyta nosis – pažeista nosies pertvara, kuri ligoninėje jam buvo atstatyta, bet reikalinga pertvaros operacija. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada, kad nukentėjusiajam po įvykio buvo nustatytas viršutinio dešinio antro danties vainiko nuskėlimas, apimantis 30 procentų danties vainiko, viršutinio kairio pirmo danties vainiko lūžis (netekimas), nosies sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva su minkštųjų audinių paburkimu nosies nugarėlėje ir nosies kaulų lūžiu (1 t., 60 – 61 b. l.). Svarbu tai, kad pagal šią išvadą visi nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai buvo padaryti galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (galimai 2025 m. sausio 25 d. apie 7 val.) ir būdu (smūgiuojant į veidą kumščiu). Specialistė atmetė galimybę, kad šie sužalojimai jam galėjo gautis griūnant. Apklausta teisme šią išvadą pateikusi teismo medicinos specialistė J. Ž. išvadą patikslino ir paaiškino, jog išvadoje ji tiesiog sumaišė dantų numeraciją. Pasak jos D. Ž. nustatytas viršutinio kairio pirmo danties (Nr. 21) vainiko nulūžimas ir dešinio antro danties (Nr. 12) vainiko nuskėlimas iki 30 %. Į bylą pateiktas gydytojos ortodontės dantų gydymo planas, kuriame nurodytas kaip pažeistas 47 dantis, bet atvykęs į apžiūrą nukentėjusysis nesiskundė patyręs šio danties traumą. Tos pačios specialisto išvados tiriamojoje dalyje (išvados 4 lapas) nurodyta, kad D. Ž. 12 dantis gydytas endodontiškai, sveiki danties audiniai yra sulig dantenomis, dantis netinkamas protezuoti, rekomenduota jį šalinti defektą atstatant implantu. 21 danties nuskilęs trečdalis vainiko, jį galima atstatyti plombine medžiaga. Teisme apklausta gydytoja ortodontė V. R. – S. taip pat patvirtino, kad 12 ir 21 dantys nukentėjusiajam buvo sužaloti traumos metu. Kad nukentėjusiajam D. Ž. buvo išmušti vienas ar du priekiniai dantys parodė ir liudytojai D. S., O. N. bei E. M.. Apibendrindama išdėstytą kolegija neturi jokio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad įvykio metu nukentėjusiajam smūgiais kumščiu buvo sužaloti du dantys – vieno jų D. Ž. neteko visiškai, o kitas buvo trečdaliu nuskeltas. Apylinkės teismas pakankamai išsamiai išanalizavo šiuos ir kitus bylos duomenis, mažindamas nukentėjusiojo prašomos atlyginti turtinės žalos dydį padarė pagrįstą išvadą eliminavęs sumas, kurios nėra susijusios su įvykio metu jam padarytais sužalojimais. Todėl, 4264 Eur sumą turtinei nukentėjusiojo patirtai žalai atlyginti teismas nustatė teisingai, ją mažinti apeliacinės instancijos teismas pagrindų nenustatė.

Argumentus dėl nukentėjusiajam D. Ž. padaryto nosies sužalojimo – jam nustatyto nosies sumušimo, pasireiškusio poodine kraujosruva su minkštųjų audinių paburkimu nosies nugarėlėje ir nosies kaulų lūžiu, apeliantai savo skunde pateikia tiesiog kaip niekuo nepagrįstą prielaidą – galėjo būti, kad neva tai kreiva jo nosies pertvara buvo nuo vaikystės, įgimta ar panašiai. Viena vertus, į tokias prielaidas, kurios nėra pagrįstos jokiais bylos duomenimis, teismų praktikoje įprastai nėra atsakinėjama, nes taip tiesiog galėjo ir nebūti. Kita vertus, skundžiamame teismo nuosprendyje yra pakankamai neabejotinų įrodymų, kad nosis D. Ž. buvo sužalota įvykio metu, kad po to ji buvo operacijos metu atstatinėjama gydymo įstaigoje, ir kad po 6 mėnesių (pilnai sugijus nosies audiniams) jam yra numatyta planinė nosies pertvaros operacija. Tai, kad nukentėjusysis gydymusi pasirinko specializuotas įstaigas, nėra pagrindas mažinti jam priteistą sumą gydymui kompensuoti, jeigu šios sumos nėra neadekvačios ar pernelyg didelės. Teismo priteistos sumos – 128 Eur už gydytojo konsultaciją dėl nosies pertvaros operacijos, 1079 Eur už nosies pertvaros operaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“, įskaitant operaciją, vaistus, buvimą stacionare, tamponus, narkozę, kolegijai neatrodo nerealios ar pernelyg didelės.

Kaip galima suprasti iš skundo, apeliantai nesutinka ir su priteista 3000 Eur suma nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti, tačiau jokių argumentų dėl to savo skunde jie nenurodė. Iš teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas civiliniame ieškinyje nukentėjusiojo D. Ž. prašytą 6000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti sumažino per pusę – priteisė 3000 Eur. Nustatydamas tokią sumą apylinkės teismas įvertino tai, kad įvykio metu kaltinamojo A. A. tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kurį lėmė jam nustatytas nosies kaulų lūžis ir viršutinio kairio pirmo danties vainiko lūžis (netekimas). Be šių sužalojimų nukentėjusiajam buvo padaryti ir kiti mažiau sunkūs sužalojimai – poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimai. Dėl šių sužalojimų jis buvo nedarbingas nuo 2025-01-27 iki 2025-02-07, be patirto fizinio skausmo ir elementarių nepatogumų, nukentėjusysis taip pat patyrė ir neabejotinus dvasinius išgyvenimus bei buitinius nepatogumus. Teismas atsižvelgė, kad sunkesnės pasekmės nukentėjusiojo sveikatai nebuvo sukeltos, bet jo gydymas dar nėra iki galo baigtas. Teismas, mažindamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė ir į paties nukentėjusiojo elgesį įvykio metu, kuris akivaizdu neatitiko visuomenėje priimtinų geros moralės ir pagarbos aplinkiniams normų. Be to, kas nurodyta teismo nuosprendyje, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuteistasis yra naujas žmogus, dirba, turi pastovias pajamas, todėl ir turtinė jo padėtis yra pakankama, kad jis galėtų atlyginti aptariamą sumą nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Taigi, ir dėl šios argumento keisti skundžiamą teismo nuosprendį kolegija pagrindo nenustatė.

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu <...> teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje byloje nukentėjusiajam D. Ž. teisines paslaugas teikė advokato padėjėjas M. A. Už suteiktas paslaugas, apmokėtas nukentėjusiojo, pirmosios instancijos teismas nusprendė nukentėjusiajam išieškoti 1950 Eur. Tokias išlaidas pagrindžia byloje esantys ir teismo nuosprendyje nurodyti mokėjimo kvitai. Argumentų, kodėl šios išlaidos neturi būti priteistos ar sumažintas jų dydis, apeliantai skunde nenurodė. Kolegija tokių pagrindų taip pat nenustatė. Išlaidų dydis, įvertinus bylos bei suteiktų teisinių paslaugų (buvo keli teismo posėdžiai, nukentėjusiojo atstovas dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, surašė civilinį ieškinį, jį tikslino) nėra akivaizdžiai per didelės. Todėl ir šis apeliantų reikalavimas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo A. A. ir jo gynėjo advokato Anatolijaus Šichovcovo (Anatolij Šichovcov) apeliacinį skundą atmesti.