- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-11
- Bylos Nr.
- 2KT-940-912/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02025-2026-9
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Pareiškėjas
- PRS1
- Suinteresuotas asmuo
- Akciju sabiedriba "Citadele banka" Lietuvos filialas
- Kategorijos
Įžanginė dalis
susipažinęs su pareiškėjo PRS1 pareiškimu dėl Šiaulių apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-488-1042/2026 nagrinėjimo ir prašymu perduoti nagrinėti civilinę bylą kitam apygardos teismui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniam teismui Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 4 d. nutartimi persiųstas pareiškėjo PRS1 pareiškimas, kuriuo prašoma nušalinti Šiaulių apygardos teismą nuo civilinės bylos nagrinėjimo ir perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam apygardos teismui.
Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjui kyla pagrįstos abejonės dėl civilinę bylą nagrinėjančio Šiaulių apygardos teismo teisėjų šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi. Pareiškėjo žiniomis, buvę Šiaulių apygardos teismo darbuotojai yra kreditorės AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialo darbuotojai. Be to, antstolio kontoros darbuotojo (darbuotojos) artimas giminaitis galbūt dirba Šiaulių apygardos teisme.
Pareiškimas dėl Šiaulių apygardos teismo nušalinimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinami.
Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos išnagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).
Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.
Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu. Pareiškėjas nušalinimą visam Šiaulių apygardos teismui grindžia aplinkybėmis, kad: 1) AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas darbuotojai yra buvę Šiaulių apygardos teismo darbuotojai; 2) antstolės kontoros darbuotojų artimi giminaičiai galbūt dirba Šiaulių apygardos teisme.
Nagrinėjami pareiškėjo pareiškimai grindžiami tais pačiais (identiškais) argumentais, kurie jau buvo įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2026 m. gegužės 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2KT-64-912/2026, 2026 m. gegužės 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2KT-83-912/2026, 2026 m. liepos 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2KT-715-407/2026 ir 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2KT-798-912/2026. Pareiškėjas nenurodė naujų faktinių aplinkybių, dėl kurių Šiaulių apygardos teismas turėtų būti nušalinti kitais, nei ankstesniuose prašymuose nurodytais, pagrindais, todėl ir šis pareiškimas atmetamas. Pareiškėjas nepagrindė, kad visi Šiaulių apygardos teismo teisėjai yra suinteresuoti civilinėje byloje sprendžiamais klausimais ar turi asmeninį išankstinį nusistatymą. Vien pareiškėjo teiginiai nelemia ir nėra pagrindas nušalinti visus Šiaulių apygardos teismo teisėjus nuo bylų pagal pareiškėjo atskiruosius skundus nagrinėjimo. Dėl to pareiškėjo PRS1 pareiškimas dėl Šiaulių apygardos teismų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-488-1042/2026 nagrinėjimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinami.
Pažymėtina, kad pareiškėjo PRS1 procesinis elgesys, teikiant identiško turinio pareiškimus dėl Šiaulių apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-488-1042/2026 nagrinėjimo turi piktnaudžiavimo nušalinimo teise požymių. Nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2026 m. gegužės 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2KT-83-912/2026 ir 2026 m. liepos 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2KT-715-407/2026 įspėjo pareiškėją dėl baudos paskyrimo už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, o 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-798-912/2026 už piktnaudžiavimą nušalinimo teise paskyrė 1 000 Eur baudą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2KT-798-912/2026. Todėl, nepaisant to, kad pareiškėjo pareiškimas grindžiamas identiško turinio argumentais, dėl kurių jau pasisakyta ankstesnėse nutartyse, pareiškėjui bauda už piktnaudžiavimą nušalinimo teise neskiriama, bet jis pakartotinai įspėjamas, kad nekeičiant savo procesinio elgesio, teismas turi teisę už piktnaudžiavimą nušalinimo teise skirti iki 5 000 Eur baudą (CPK 69 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Netenkinti pareiškėjo PRS1 pareiškimo dėl Šiaulių apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-488-1042/2026 nagrinėjimo ir prašymo perduoti nagrinėti civilinę bylą kitam apygardos teismui.