Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi dėl civilinių bylų sujungimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 26 d. nutartis, kuria prašoma išspręsti klausimą dėl Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-2334-779/2026 ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-2901-1256/2026 sujungimo.

Teismo nutartyje nurodyta, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje gautas ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Statom parduodam“ prašymas dėl civilinių bylų sujungimo, kuriame nurodyta, jog prašomų sujungti civilinių bylų ginčų dalykai susiję su tuo pačiu nekilnojamuoju turtu bei nuoseklia jo perleidimo sandorių grandine. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Carbon invest“ atsiliepime į prašymą dėl civilinių bylų sujungimo su prašymu sutiko ir nurodė, kad bylos negali būti nagrinėjamos atskirai. UAB „Carbon invest“ vertinimu, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės turės prejudicinę reikšmę Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje, o tuo atveju, jeigu Vilniaus apygardos teisme bus patenkintas ieškovės ieškinys – tai reikštų UAB „Dišama“ ieškinio ir UAB „Carbon invest“ priešieškinio reikalavimų patikslinimus.

Civilines bylas atsisakoma sujungti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 136 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia klausimus dėl skirtinguose apygardų teismuose ar skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose veikiančiuose apylinkių teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo, taip pat dėl apygardos teisme ir kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-98-790/2022, 3 punktas).

CPK 2 straipsnyje reglamentuota, kad civilinio proceso tikslas yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Tam, kad būtų pasiekti šie civilinio proceso tikslai, teismui ir proceso šalims yra nustatyta pareiga siekti, jog byla būtų išnagrinėta operatyviai. Ši bendrojo pobūdžio pareiga yra detalizuojama įvairiose CPK nuostatose, be kita ko, CPK 7 straipsnyje, kuriame nustatyta teismo pareiga užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalims – pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Nurodyti civilinio proceso tikslai ir principai yra aktualūs ir sprendžiant klausimą dėl civilinių bylų sujungimo.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės LUAB „Statom parduodam“ ieškinį atsakovei UAB „Dišama“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Carbon invest“ (civilinė byla Nr. e2-2334-779/2026). Ieškinio reikalavimai grindžiami aplinkybėmis, kad ieškovė LUAB „Statom parduodam“ ir atsakovė UAB „Dišama“ 2024 m. kovo 9 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Dišama“ buvo perleisti žemės sklypai, žemės sklypų dalys ir gyvenamosios paskirties turtas. Bendra nekilnojamojo turto pardavimo kaina sudarė 598 600 Eur, tačiau už parduotą turtą realus piniginis atsiskaitymas nebuvo atliktas, o perleista reikalavimo teisė į kitos įmonės skolą. Ginčijamo sandorio metu ieškovės ir atsakovės vadovas buvo tas pats asmuo. Ginčo sandoris turėjo reikšmingos įtakos ieškovės finansinei būklei ir kreditorių galimybėms patenkinti savo reikalavimus, neatitiko ieškovės veiklos tikslų, todėl jį ieškovė LUAB „Statom parduodam“ prašo pripažinti negaliojančiu.

LITEKO duomenimis, Kauno apylinkės teisme Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „Dišama“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Carbon invest“ dėl sutarties nutraukimo dėl atsakovės kaltės ir piniginių sumų priteisimo (civilinė byla Nr. e2-2901-1256/2026). Ieškinio reikalavimai grindžiami aplinkybėmis, kad ieškovė UAB „Dišama“ ir atsakovė UAB „Carbon invest“ 2025 m. kovo 21 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Carbon invest“ buvo perleistas nekilnojamasis turtas. Bendra turto pardavimo kaina sudarė 242 000 Eur, tačiau UAB „Carbon invest“ sumokėjo tik 15 000 Eur. Kadangi nekilnojamojo turto pirkėja neturėjo finansinės galimybės sumokėti likusios nekilnojamojo turto kainos, šalys 2025 m. birželio 20 d. susitarė dėl mokėjimo sąlygų pakeitimo. UAB „Carbon invest“ ir toliau nevykdo savo įsipareigojimų. Dėl nurodytų priežasčių ieškovė nusprendė nutraukti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo. Atsakovė UAB „Carbon invest“ priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 82 000 Eur, sumokėtų pagal 2025 m. kovo 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį, ir 6 proc. dydžio metines palūkanas. Atsakovės teigimu, ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti netesybas, be to, šalys nesutarė dėl atsakovės pareigos mokėti draudimo išlaidas. Nutraukus pirkimo–pardavimo sutartį nekilnojamasis turtas lieka ieškovės dispozicijoje, todėl ieškovė privalo grąžinti atsakovei 40 000 Eur, sumokėtų pagal šalių susitarimą, ir 42 000 Eur dydžio PVM, sumokėtą pagal pirkimo–pardavimo sutartį.

Susipažinus su prašomų sujungti civilinių bylų duomenimis, nenustatyta pagrindo daryti išvadą, kad tarp prašomų sujungti civilinių bylų yra toks ryšys, kuris trukdytų šias bylas išnagrinėti jų nesujungus ir ginčus išspręsti greitai bei teisingai. Nors prašomų sujungti civilinių bylų ginčų dalykai susiję su tuo pačiu nekilnojamuoju turtu, tačiau pareikšti reikalavimai yra savarankiški, abiejose bylose ginčijami skirtingi sandoriai, juos sudarė skirtingos šalys. Be to, sandorius prašoma nuginčyti skirtingais teisiniais pagrindais (Vilniaus apygardos teisme 2024 m. kovo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartis ginčijama actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2025 m. kovo 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį prašoma nutraukti dėl atsakovės kaltės nevykdant sutartinių įsipareigojimų). Dėl to tokie reikalavimai gali būti nagrinėjami atskirai. Be to, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovės statusu dalyvauja LUAB „Statom parduodam“, kuri nėra proceso dalyvė Kauno apylinkės teisme Kauno rūmuose nagrinėjamoje byloje. Taigi, sujungus civilines bylas, teismo procesas sujungtoje civilinėje byloje turėtų būti pradėtas iš naujo.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad, sujungus aptariamas bylas ir nagrinėjant jas kartu, gali būti nepasiekti civilinių bylų sujungimo instituto tikslai (greitesnis ir efektyvesnis bylos nagrinėjimas), būtų apsunkintas civilinės bylos nagrinėjimo procesas, o bendra bylos nagrinėjimo trukmė galėtų nepagrįstai pailgėti. Pažymėtina, kad vien tik proceso šalių nurodomi argumentai, jog Vilniaus apygardos teisme nustatytos aplinkybės turės prejudicinę reikšmę Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje bei jog galbūt UAB „Dišama“ ir UAB „Carbon invest“ reikės patikslinti savo ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, nėra pakankami civilinėms byloms sujungti. Skirtingo tų pačių teisinių ir faktinių aplinkybių įvertinimo galima išvengti pasinaudojus kitais CPK numatytais institutais (pvz., bylos sustabdymo).

Taigi, nenustačius CPK 136 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąlygų aptariamoms civilinėms byloms sujungti, prašymas sujungti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-2334-779/2026 ir Kauno apylinkės teisme Kauno rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-2901-1256/2026 netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nesujungti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-2334-779/2026 ir Kauno apylinkės teisme Kauno rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-2901-1256/2026.