Panevėžio apygardos teismo nutartis

2026-07-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-127-491/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-07-09
Bylos Nr.
eAN2-127-491/2026
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00088-2026-1
Bylos rūšis
Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Meidus
Pažeidėjas
T. S.
Institucija
Policijos departamento Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-127-491/2026 Teisminio proceso Nr. 4-083-00088-2026-1 Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. liepos 9 d. Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto T. S. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. gegužės 25 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyr. specialisto (toliau – ir Institucijos) 2026 m. kovo 16 d. nutarimu T. S. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalį 530 Eur bauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.

Jis nubaustas už tai, kad 2026 m. sausio 14 d. 10.12 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 59 km/val., t. y. važiavo 109 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama nutartimi apylinkės teismas pareiškėjo T. S. skundo netenkino, o Institucijos 2026 m. kovo 16 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad šioje byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą T. S. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto T. S. gynėjas advokatas Ž. Rutkauskas prašo panaikinti skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. gegužės 25 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – pakeisti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus specialisto 2026 m. kovo 16 d. nutarimą ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį neskirti pareiškėjui administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) 4 mėnesiams arba sutrupinti jos taikymo terminą. Apeliaciniame skunde gynėjas :

Cituoja ANK 34 straipsnio 6 dalį ir teigia, kad nebuvo atskleista padaryto administracinio nusižengimo esmė, nusižengimo įvykdymo situacija bei netinkamai įvertintas traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo.

Teigia, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje yra numatyti skirtingi greičio ribos ruožai, t. y. toje pačioje gatvėje vienoje jos vietoje maksimalus greitis – 50 km/h, kitose vietose – 70 km/h. Todėl yra pakankamai didelė vairuotojų klaidos rizika pažeisti KET 127 punktą. Dėl to atsakovas dažniausiai tose vietose ir stato „trikojį“, kad fiksuoti vairuotojų greitį toje gatvės atkarpoje, kurioje pasibaigia didesnio leistino greičio ribojimo galiojimas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė faktinę klaidą – T. S. įvykio metu neskubėjo į namus, о priešingai – jis važiavo į darbo vietą (duomenys neskelbtini). Nors saugaus greičio ribojimo pažeidimas nešalina administracinės atsakomybės, tačiau paaiškina skubos situaciją – tai nebuvo piktybinis, sąmoningas asmens veikimas priešingas teisei (kaip pvz., neteisėtas lenktyniavimas miesto gatvėje su kitu eismo dalyviu), o buvo tik T. S. ketinimas tinkamai ir savalaikiai suteikti keleivių vežimo paslaugas, neteisėtas veikimas buvo darbdavio interesais.

T. S. dirba (duomenys neskelbtini), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, jokių drausmės pažeidimų fiksuota nebuvo, transporto priemones vairuoja daugelį metų ir pakankamai atsakingai. Nors įmonės vadovė yra pareiškėjo motina, į ką akcentavo atsakovo atstovas savo baigiamojoje kalboje, tačiau pareiškėjo darbdavys – juridinis asmuo – (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog dėl (duomenys neskelbtini) administracijos netinkamai vykdytos vairuotojų kontrolės, nemažai kitų vairuotojų padarytų pažeidimų buvo priskirta kaip neva tai padarytų pareiškėjo, kas šiuo metu klaidina instituciją ir teismą dėl T. S. asmenybės vertinimo.

T. S. yra vedęs, šeimoje augina du nepilnamečius vaikus. Sutuoktinė A. V. – S. serga (duomenys neskelbtini), dažnai dėl šios ligos ir kitų sveikatos problemų negali dirbti, todėl T. S. yra faktiškai vienintelis šeimos išlaikytojas. Be to, jie yra paėmę iš banko paskolą būstui, kas mėnesį moka po 1360 Eur. Todėl, netekus teisės vairuoti, bus prarastas darbas, šeima neturės galimybių vykdyti prisiimtų įsipareigojimų bankui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas V. G. prašo šio skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą apylinkės teismo nutartį. Atsiliepime jis nurodo, kad :

Sprendžiant T. S. paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą būtina atsižvelgti į KET pažeidimo pobūdį – jis leistiną važiavimo greitį viršijo daugiau nei du kartus. Nusižengė esant ypač nepalankioms eismo sąlygoms – snigo, pustė, sniegu buvo padengta provėžuota važiuojamoji dalis (tai aiškiai matosi pažeidimų fiksavimo sistemos užfiksuotoje fotonuotraukoje). Dėl to pažeidimas tampa tik pavojingesniu ir ta aplinkybė, kad dėl šio nusižengimo neįvyko eismo įvykis, nenukentėjo žmonės ir nebuvo padaryta žala, nėra joks nusižengusiojo asmens nuopelnas, o tik palankiai susiklosčiusių aplinkybių visuma.

T. S. sistemingai daro administracinius nusižengimus – jis per paskutinius 5 metus administracine tvarka baustas 31 kartą, iš jų 25 kartus už KET pažeidimus, už greičio viršijimus baustas net 9 kartus, administracinio nusižengimo padarymo metu turėjo 6 galiojančias administracines nuobaudas, iš jų 3 už analogiškus nusižengimus – nustatyto greičio viršijimą. Šios aplinkybės T. S. charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nesilaikyti KET reikalavimų, kaip pakankamai pavojingą asmenybę vairuojant transporto priemones ir rodo, kad specialiąja teise vairuoti transporto priemones jis naudojasi labai neatsakingai, o taip pat leidžia konstatuoti, kad sąlyginai švelnios administracinio poveikio priemonės asmeniui yra neveiksmingos ir nedaro teigiamo poveikio jo elgesiui kelyje.

Jo deklaruojamas gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo yra greičiau parodomasis, o ne nuoširdus, T. S. jokių išvadų nedaro, nekeičia savo elgesio ir toliau daro šiurkščius KET pažeidimus. Esant šioms aplinkybėms, kad nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės pasiektų savo tikslus, jos turi būti pakankamai griežtos, jis turi patirti realias savo netinkamo elgesio pasekmes, nepatogumus, diskomfortą, galbūt net ir finansinę naštą, nes kitu atveju pageidaujami jo elgesio pokyčiai nevyksta, jis toliau ignoruoja visuotinai priimtas elgesio taisykles bei savo elgesiu kelia realią grėsmę kitiems asmenims.

Skunde nurodyti tradiciniais tapę argumentai – buitis, šeima, vaikai, būtinybė turėti teisę vairuoti darbe pagal teismų praktiką savaime nepripažįstami ypatingomis aplinkybėmis, lemiančiomis išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Šiandien panašiai gyvena absoliuti dauguma tokio amžiaus socialių Lietuvos gyventojų, todėl teisės vairuoti praradimas bet kuriam iš jų sukeltų tam tikrus sunkumus, diskomfortą ar net nepriteklių. Labai retas, kuriam tai nesukeltų neigiamų pasekmių. Bet apie tai, kad netekus teisės vairuoti bus sunku deramai rūpintis tiek šeima, tiek buitimi, tiek kils problemos darbe, atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo žinoma iš anksto ir tai turėjo atgrasyti jį nuo neapgalvotų poelgių, dėl kurių labai realu netekti teisės vairuoti.

Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skiriamos siekiant: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Taigi, tiek nuobauda, tiek administracinio poveikio priemonė yra natūralios įstatymo leidėjo numatytos administracinį nusižengimą padariusio asmens priešingo teisei elgesio pasekmės, kurios neišvengiamai turi sukelti administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui socialinio gyvenimo nepatogumus, tam, kad jis gebėtų ateityje įvertinti savo elgesį, tokio elgesio sukeltus praradimus ir ateityje nedarytų naujų nusižengimų. Per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą teismų praktiką, ne vienoje byloje pasisakė, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-68- 507/2015, 2AT-58-697/2017).

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto T. S. gynėjas prašo taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neatimti pareiškėjui teisės vairuoti transporto priemones arba sutrumpinti šios specialiosios teisės atėmimo terminą. Todėl apygardos teismas patikrina skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą šiose apeliacinio skundo ribose. Kaip tai nurodyta ir pirmos instancijos teismo nutartyje T. S. neginčija paties nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymo fakto, savo kaltės ir už nusižengimą paskirtos nuobaudos, todėl apygardos teismas šiais klausimais nepasisako.

Už administracinį nusižengimą pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį skiriama bauda vairuotojams nuo 450 iki 550 eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 450 iki 700 eurų. Be to, už šį nusižengimą vairuotojams privalomai turi būti skirta ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 6 mėnesių (ANK 416 straipsnio 7 dalis).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

ANK 34 straipsnio 6 dalis leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Apeliantas iš esmės teisus skunde nurodęs, kad šios normos taikymas siejamas su įvertinimu aplinkybių: administracinio nusižengimo pobūdžio, pažeidėjo kaltės formos ir rūšies, asmenybės, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teisingumo ir protingumo principų. Kita vertus, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad T. S. paskirtas 4 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra per griežta administracinio poveikio priemonė. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl galimybės pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, savo sprendimą šios normos jam netaikyti pakankamai išsamiai motyvavo. Apygardos teismas, dar kartą įvertinęs T. S. asmenybę, jo padaryto nusižengimo pavojingumą ir pobūdį bei kitus bylos duomenis, pritaria apylinkės teismo nutarties motyvams ir išsamiai jų nebekartoja.

Priešingai apeliacinio skundo teiginiams, T. S. padarytas administracinis nusižengimas nėra atsitiktinis įvykis jo gyvenime. Jis (duomenys neskelbtini) gatvės ruože nustatytą 50 km/h greitį viršijo daugiau nei per pusę – 59 km/h, t. y. mieste važiavo 109 km/h greičiu, vairavo itin sudėtingomis oro sąlygomis (snigo, buvo prastas matomumas, kelio danga buvo padengta privažinėtu sniegu, o vietomis ledu), kas tik labiau padidina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir rodo, jog jis padarė vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų transporto bei kelių srityje. Apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad T. S. per paskutinius 5 metus administracinėmis nuobaudomis buvo baustas net 31 kartą, iš jų – net 25 kartus už įvairius KET pažeidimus (už greičio viršijimą jis baustas net 9 kartus). Administracinio nusižengimo padarymo metu jis turėjo 6 galiojančias administracines nuobaudas, iš jų 3 jam buvo skirtos už nustatyto greičio viršijimą. Nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (kad administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas), lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nebuvo nustatyta. Visa tai atsakomybėn traukiamą T. S. charakterizuoja kaip itin nedrausmingą vairuotoją, linkusį nesilaikyti KET reikalavimų, piktnaudžiaujantį teise vairuoti transporto priemones, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis (duomenys neskelbtini) vežioja keleivius. Matyti, jog anksčiau jam skirtos administracinės nuobaudos ir taikytos administracinio poveikio priemonės savo tikslų nepasiekė ir nesulaikė jo nuo sistemingo naujų administracinių nusižengimų darymo. Todėl, teisės vairuoti jam atėmimas 4 mėnesiams šiuo atveju yra suprantama, pagrįsta ir visiškai pateisinama poveikio priemonė.

Apeliaciniame skunde kartojami tiek patys teiginiai apie tai, kad (duomenys neskelbtini) nustatyti skirtingi greičio ribojimo ženklai, kad jis savo veiksmais nesukėlė jokių pasekmių, kad skubėjo į darbą, nes turėjo vežti keleivius, apie jo bei jo šeimos patiriamus neigiamus padarinius jam neturtint teisės vairuoti. Tačiau, šie skundo argumentai yra pakankamai išsamiai įvertinti ir aptarti skundžiamoje pirmos instancijos teismo nutartyje. Apygardos teismas visiškai pritaria šiems motyvams, su jais sutinka ir jų išsamiau nekartoja.

Neabejotina, kad aptariamos specialiosios teisės netekimas turės neigiamos įtakos apelianto kasdienei veiklai bei buičiai. Tačiau, asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl įvairių jo asmeninių bei buitinių priežasčių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių nulemti šios specialiosios teisės laikiną praradimą. Tuo tarpu T. S., tai žinodamas, šia teise naudojasi labai neatsakingai, sistemingai pažeidinėja KET reikalavimus, todėl jo patiriami nepatogumai, susiję su šios specialiosios teisės netekimu, yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šiuo atveju yra natūrali taikomos administracinio poveikio priemonės pasekmė, tai yra paties T. S. neatsakingo elgesio rezultatas. Būtų neteisinga, jei padaręs nusižengimą asmuo toliau patogiai gyventų ir nejustų jokių padaryto nusižengimo pasekmių.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog sprendžiant šios normos taikymą reikia atsižvelgti į teisingumo ir protingumo principus. Šioje byloje administracinės poveikio priemonės neskyrimas ar jos termino sutrumpinimas nebūtų teisingas ir neatitiktų prieš tai aptartas T. S. asmenybės ir jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo.

Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad Institucijos nutarimu T. S. pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį paskirtas 4 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas negali būti pripažįstamas neteisingu, pažeidžiančiu teisingumo ir protingumo principus. Šią jam paskirtą administracinio poveikio priemonę laikyti per griežta ir T. S. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį pagrindo nėra. Todėl tiek Institucijos nutarimas, tiek ir skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekami nepakeisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. gegužės 26 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto T. S. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko apeliacinio skundo netenkinti. Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Petras Meidus