Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto J. Š. atstovo advokato Arnoldo Šukaičio apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. balandžio 30 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2026 m. kovo 3 d. nutarimu J. Š. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalį administracine nuobauda – 225 Eur dydžio bauda. Jis buvo nubaustas už tai, kad 2025 m. gegužės 28 d. 14 val., vairuodamas automobilį „Citroen C4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, važiuodamas (duomenys neskelbtini), įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) reguliuojamą sankryžą, užsidegus geltonam šviesoforo signalui, norėjo baigti važiavimo manevrą, tačiau neįsitikino, kad važiuoti yra saugu, suko į kairę pusę ir susidūrė su tiesiai važiuojančiu R. E. vairuojamu automobiliu „BMW X5“. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, taip pat automobilio „Citroen C4“ keleiviui G. G. Q. R. nežymiai buvo sutrikdyta sveikata. Dėl įvykusio eismo įvykio nustatyta abipusė vairuotojų kaltė. Tokiais savo veiksmais J. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 157 punktus.

Skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus bei įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes. Institucija tyrimą byloje atliko išsamiai ir visapusiškai, surinko pakankamai įrodymų J. Š. kaltei pagrįsti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nesutinkama su byloje surinktų įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis dėl J. Š. kaltės pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį. Tačiau skundą nagrinėjantis apygardos teismas, dar kartą įvertinęs byloje surinktus įrodymus, Institucijos 2026 m. kovo 3 d. nutarimo ir apylinkės teismo nutarties motyvus, sprendžia, kad J. Š. pagrįstai buvo nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį. Skundžiamuose Institucijos ir apylinkės teismo procesiniuose sprendimuose pakankamai išsamiai, konkrečiai, aiškiai ir motyvuotai pasisakyta dėl esminių apelianto argumentų. Pritardamas skundžiamų procesinių sprendimų motyvams, apygardos teismas atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad J. Š. nepadarė jokių KET pažeidimų ir į kairę suko užsidegus geltonam šviesoforo signalui, t. y. būdamas įsitikinęs, jog priešpriešinio eismo juosta kitos transporto priemonės į sankryžą neįvažiuos. Tačiau skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas padarė dvi priešingas išvadas – kad užsidegęs geltonas šviesoforo signalas J. Š. pirmenybės pabaigti posūkio į kairę manevrą nesuteikė bei kad, nepraleidęs į sankryžą priešpriešinio eismo juosta įvažiavusio R. E. vairuojamo automobilio „BMW X5“, J. Š. pažeidė KET 9, 101 ir 157 punktus. Apygardos teismas sutinka su tokiomis apylinkės teismo išvadomis.

Nagrinėjant bylas, susijusias su kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimais, būtina tiksliai nustatyti eismo įvykio mechanizmą, kitas aplinkybes, taip pat kokie KET pažeidimai buvo padaryti, kurie eismo dalyviai pažeidė taisykles ir kuris pažeidimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais. Priežastinio ryšio nustatymas apima du aspektus – būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisykles ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reiškia atsakymą į klausimą, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas – tai konstatavimas, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis) ar atsitiktinis. Tais atvejais, kai KET pažeidimus padaro keli eismo įvykio dalyviai, teismas privalo ištirti kiekvieno jų padaryto KET pažeidimo galimą priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir kilusiais padariniais.

Priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas, loginis procesas, nes sprendžiant šį klausimą, iš esmės nagrinėjamos faktinės eismo įvykio aplinkybės, nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga padaryti išvadai, ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių. Priežastinis ryšys tarp kaltininko padaryto KET pažeidimo ir BK 281 straipsnyje nurodytų padarinių yra vienas iš objektyviųjų šio nusikaltimo sudėties požymių. Tinkamai nustatytas priežastinis ryšys sujungia nusikalstamą veiką ir padarinius į bendrą visumą, kuri leidžia tiksliai parinkti ją atitinkančią baudžiamojo įstatymo normą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52/2010, 2K-373-976/2018, 2K-18-976/2021). Neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio KET pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Toks vertinimas galimas, kai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina eismo įvykio kilimo sąlyga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė ar dėsninga sąlyga), o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas. Visais atvejais teismo išvada dėl priežastinio ryšio nustatymo turi būti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių veiksmų (padarytų pažeidimų) analize (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-895/2018, 2K-309-699/2018, 2K-97-976/2020).

Apelianto teigimu, J. Š. susiklosčiusioje eismo įvykio situacijoje (aprašytoje šios nutarties 7 punkte) nepadarė jokio KET pažeidimo ir, užsidegus geltonam šviesoforo signalui, posūkio į kairę manevrą tęsė laikydamasis KET 162 punkto, pagal kurį vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos. <...>. Tokie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Visų pirma, apelianto teiginiai apie tai, kad užsidegus geltonam šviesoforo signalui, KET imperatyviai draudžia įvažiuoti į sankryžą ir leidžia tik užbaigti pradėtą atlikti manevrą, yra neteisingi. Pagal KET 29, 73.7, 165 ir 166 punktus, geltonas šviesoforo signalas draudžia eismą, tačiau vairuotojui, kuris užsidegus geltonam (arba balto horizontalaus brūkšnio formos) šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn, galėtų sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“, „Stop“ liniją ar kitose KET 165 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pakankamai išsamiai aptarė, kodėl R. E. turėjo teisę važiuoti per sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui, kaip tai numatyta KET 29 ir 166 punktuose. Tai patvirtina ekspertizės aktas, jog tik stabdydamas intensyviai automobilio „BMW X5“ vairuotojas R. E. būtų galėjęs sustabdyti automobilį prieš šviesoforą. Esant tokioms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn patraukto J. Š. versija, jog užsidegus geltonam šviesoforo signalui, jis į kairę suko pagrįstai tikėdamasis, jog į sankryžą priešpriešinio eismo juosta tiesiai jokia kita transporto priemonė neįvažiuos, prieštarauja nurodytoms KET nuostatoms. Užsidegęs geltonas šviesoforo signalas jokiu būdu pradėtą posūkio į kairę manevrą siekiančiam užbaigti vairuotojui nesuteikia garantijos, jog į sankryžą priešpriešinio eismo juosta neįvažiuos kita transporto priemonė, kurią jis turės praleisti pagal KET 157 punktą. Pasitikėti vien tik užsidegusiu geltonu šviesoforo signalu, kaip kad šiuo atveju darė automobilio „Citroen C4“ vairuotojas J. Š., tikrai nebuvo galima. Taigi, nagrinėjamu atveju J. Š. nepagrįstai pasikliovė vien subjektyviu situacijos vertinimu ir prielaida, kad užsidegus geltonam šviesoforo signalui į sankryžą iš priešpriešinio eismo juostos tiesiai jokia kita transporto priemonė nebeįvažiuos. O tai, kad link sankryžos atvažiuojančio R. E. vairuojamo automobilio „BMW X5“ matymą galėjo apsunkinti didesnių gabaritų transporto priemonė, kaip tik rodo, jog tokioje situacijoje J. Š. turėjo būti itin atsargus bei pasikliauti ne užsidegusiu geltonu šviesoforo signalu, tačiau atidžiai stebėti eismą bei kitų eismo dalyvių veiksmus. To nepadaręs bei įvažiavęs į sankryžą užsidegus geltonam šviesoforo signalui, t. y. iš esmės tuo pačiu metu, kai į sankryžą įvažiavo R. E. vairuojamas automobilis „BMW X5“, J. Š. pastarajam sudarė kliūtį bei tokiu būdu pažeidė KET 9, 101 ir 157 punktus.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jei R. E. nebūtų pažeidęs KET reikalavimų (neviršijęs greičio), eismo įvykis nebūtų įvykęs. Tačiau tas pats pasakytina ir dėl paties J. Š. – jei jis nebūtų pažeidęs KET 9, 101 ir 157 punktų, t. y. būtų praleidęs priešpriešinio eismo juosta tiesiai važiavusį R. E. vairuojamą automobilį „BMW X5“, eismo įvykis nebūtų įvykęs – R. E. būtų pravažiavęs sankryžą. Pažymėtina, kad sprendžiant, kurio asmens veiksmai nulėmė eismo įvykio kilimą, nėra svarbu, kas pirmas pažeidė teisės aktų reikalavimus. Esminę reikšmę turi tai, kurio iš vairuotojų ar jų abiejų padarytas pažeidimas nulėmė eismo įvykį, kurio metu atsirado įstatyme numatytos pasekmės. Visų pirma, negalima sutikti su apeliaciniame skunde pateikiamomis prielaidomis bei spėjimais, kad jei R. E. būtų važiavęs leistinu 50 km/h greičiu, J. Š. būtų spėjęs atlikti posūkio į kairę manevrą bei atlaisvinti R. E. kelią. Ekspertizės akte nurodyta, jog nustatyti tokių aplinkybių negalima. Ekspertizės akte nurodyta ir tai, kad automobilio „BMW X5“ vairuotojo R. E. veiksmai – važiavo apie 84 km/h greičiu, t. y. viršydamas leistiną 50 km/h greitį, buvo nepriimtini. Tačiau teigti, jog tik R. E. veiksmai šiuo atveju tiesiogiai nulėmė šio eismo įvykio kilimą, negalima. Pagal ekspertizės aktą, techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, jog J. Š. vairuojamas automobilis „Citroen C4“ sukdamas į kairę sudarė kliūtį priešpriešais link sankryžos važiavusiam automobiliui „BMW X5“, kurį vairavo R. E.; pastarasis, važiuodamas apie 84 km/h greičiu, neteko techninės galimybės sustabdyti automobilio ir tokiu būdu išvengti eismo įvykio, kai tokią galimybę jis būtų turėjęs, jei nebūtų viršijęs greičio ir efektyviai stabdęs. Tai patvirtina, kad šį eismo įvykį nulėmė abiejų vairuotojų veiksmai – J. Š., sukdamas sankryžoje į kairę, sudarė kliūtį priešpriešinio eismo juosta tiesiai važiavusiam R. E., kuris dėl nustatyto greičio viršijimo neturėjo techninės galimybės sustabdyti vairuojamo automobilio. Būtent dėl to tiek Institucija, tiek apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė aiškią ir neginčijamą išvadą, kad abiejų vairuotojų veiksmai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Dėl to Institucijos 2026 m. kovo 3 d. nutarimu J. Š. pagrįstai ir teisingai buvo nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį.

Apibendrindamas apygardos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą nutartį. Administracinė nuobauda J. Š. paskirta nepažeidus ANK 32, 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į tai, pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį nėra. Kadangi J. Š. administracinio nusižengimo teisena nėra nutraukiama, nėra pagrindo jam išieškoti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias apeliacinės instancijos teisme (ANK 666 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. balandžio 30 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto J. Š. atstovo advokato A. Š. apeliacinio skundo netenkinti. Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.