- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-08
- Bylos Nr.
- e2S-438-425/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05377-2026-1
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- A. Š.
- Ieškovas
- E. Š.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui A. Š. dėl išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
Ginčo esmė
Kreditorė E. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė išieškoti iš skolininko A. Š. išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 358,25 Eur nuo pareiškimo teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 27 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo kreditorės reikalavimus patenkino. Kreditorė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą iš skolininko A. Š. nepilnamečiam vaikui D. Š. periodinėmis išmokomis po 358,25 Eur kas mėnesį iki vaikas sulauks pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 27 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – priteisė iš skolininko A. Š. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. Š., mokamą periodinėmis išmokomis po 358,25 Eur kas mėnesį nuo 2026 m. vasario 27 d. iki teismo įsakymo įsiteisėjimo dienos; paskyrė kreditorę E. Š. nepilnamečiam vaikui priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismas nurodė, kad siekiant užtikrinti, jog bylos šalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui būtų pastoviai teikiamas pakankamo dydžio išlaikymas, yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš skolininko laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui iki teismo įsakymo įsiteisėjimo. Atsižvelgęs į orientacinį minimalios mėnesinės algos kriterijų (846 Eur, atskaičius mokesčius), į valstybės mokamų išmokų vaikui dydį (129,50 Eur), kreditorės prašymą tenkino, priteisdamas iš skolininko laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 358,25 Eur per mėnesį (846 – 129,50 / 2) nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo įsakymo įsiteisėjimo.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu A. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Apelianto teigimu, jis kas mėnesį į ieškovės sąskaitą perveda 300 Eur vaiko išlaikymui, su ieškove nuo 2026 m. sausio 1 d. yra sudarę susitarimą dėl tokio išlaikymo sumos.
Nurodo, kad taip pat atsakovas kas mėnesį moka ir buto komunalinius mokesčius bei būsto kreditą. Teigia, kad šalims gyvenant kartu, atsakovas dalyvauja visuose vaiko ugdymo procesuose, be to, toliau įsipareigoja teikti vaikui 300 Eur išlaikymą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones nepakeistas.
Šalies argumentai
Ieškovės teigimu, nors atsakovas nurodo, kad jis teikė išlaikymą nepilnamečiui vaikui iki bylos teisme iškėlimo, ieškovė neprašo priteisti išlaikymo įsiskolinimo. Ieškovė prašo tik priteisti bent minimaliems nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti būtiną išlaikymo sumą, kuri, atskaičius valstybės išmoką, yra 358,25 Eur per mėnesį. Atsakovas nenurodė jokių argumentų ir motyvų kodėl nepilnamečiam vaikui turėtų būti teikiamas mažesnis nei teismų praktikoje nustatytas minimalus orientacinis išlaikymo dydis. Byloje nėra jokių duomenų, kad nepilnamečio vaiko poreikiai yra mažesni nei orientaciniai ar atsakovas pagrįstai ir dėl pateisinamų priežasčių nėra pajėgus teikti bent minimalaus orientacinio išlaikymo dydžio išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui.
Nors atsakovas nurodo, kad šeima gyvena kartu ir atsakovas dalyvauja visose nepilnamečio vaiko ugdymo procesuose, ieškovės teigimu, jis darbo dienomis, kuriomis nedirba, ir savaitgaliais praleidžią laiką sodyboje, kurioje piktnaudžiauja alkoholiu. Todėl faktiškai atsakovas dalį laiko praleidžia atskirai nuo šeimos. Ieškovė taip pat paaiškina teismui, kad išimtinai ji rūpinasi nepilnamečio vaiko ugdymo procesu, sveikatos priežiūra ir kitais nepilnamečio vaiko kasdieniniais poreikiais.
Mano, kad atsakovo teiginiai apie dalį komunalinių paslaugų ir dalį būsto kredito apmokėjimo, negali būti prilyginami tinkamam išlaikymo prievolės vykdymui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio prasme.
Apeliacinio teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Motyvuojamoji dalis
Dėl laikino išlaikymo priteisimo
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 27 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo patenkino kreditorės reikalavimus išieškoti iš skolininko A. Š. išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 358,25 Eur nuo pareiškimo teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 27 d. skundžiama nutartimi priteisė iš skolininko A. Š. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. Š., mokamą periodinėmis išmokomis po 358,25 Eur kas mėnesį nuo 2026 m. vasario 27 d. iki teismo įsakymo įsiteisėjimo dienos. LITEKO duomenys patvirtina, kad 2026 m. kovo 20 d. teismo įsakymas buvo panaikintas priėmus ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui A. Š. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. kovo 20 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo nepasisakė, laikinosios apsaugos priemonės liko galioti (CPK 150 straipsnis, 439 straipsnio 6 dalis).
Taigi nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigdamas, kad jis teikią pastovų 300 Eur išlaikymą dukrai.
CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020). Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo, grindžia tuo, kad atsakovo teikiamo 300 Eur teikiamo išlaikymo nepilnametei paauglei dukrai neužtenka net minimalių poreikių patenkinimui.
Pagal kasacinio teismo praktiką, nesant galimybės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje išsamiai nustatyti nei tikrosios tėvų turtinės padėties, nei nepilnamečių vaikų poreikių, teisminėje praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). 2026 m. Lietuvoje minimali mėnesinė alga siekia 1153 Eur, o atskaičius mokesčius – 847 Eur, todėl vaiko išlaikymui iš kiekvieno iš tėvų teiktina minimali orientacinė išlaikymo suma – 424 Eur, iš kurios gali būti atimama valstybės teikiamų išmokų vaikui suma.
Svarbu tai, kad apeliantas, teigdamas, kad šiuo metu pakanka jo teikiamo 300 Eur išlaikymo ir nėra pagrindo priteisti laikinojo išlaikymo, turėjo įrodyti, kad šalių nepilnametės dukters poreikiai yra mažesni nei nustatyta minimali mėnesinė alga, tačiau tokių teiginių apeliantas neteikė ir tokių aplinkybių neįrodinėjo. Nors apeliantas nurodo, kad jis moka ir būsto kreditą bei komunalinius mokesčius, pažymėtina, kad būsto kredito dalies mokėjimas nepriskirtinas prie vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų, o apelianto mokami komunaliniai mokesčiai – vidutiniškai po 79,33 Eur per mėnesį, iš jų 26,44 Eur už vaikui tenkančius komunalinius mokesčius (visos šeimos komunaliniai mokesčiai per mėnesį – 158,66 Eur, taigi vaiko dalis – 52,88 Eur, o vienam tėvui tenkanti už vaiką mokama dalis – 26,44 Eur) taip pat nepadengia vaiko minimaliems poreikiams reikalingos orientacinės sumos.
Be to, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, 2026 m. liepos 3 d. teisėjo rezoliucija buvo priimtas patikslintas bylos šalių pareiškimas dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, nors sutartis nėra patvirtinta teismo, sutartyje šalys sutarė, kad vaiko tėvas – A. Š. įsipareigoja savo nepilnamečio vaiko D. Š. naudai skirti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 369,05 Eur per mėnesį, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad skundžiama nutartimi teismo priteistas 358,25 Eur laikinas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai yra pagrįstas.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai šiame bylos etape nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, t. y. būtinybės ginčo metu laikinai užtikrinti šalių nepilnametei dukrai teisę į reikalingą išlaikymą (CPK 144 straipsnio 1 dalis, CK 3.65 straipsnis). Dėl to, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.