Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Miltenytės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Alvidos Jasaitytės–Pralgauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Interlan“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Miesto gijos“ ieškinį atsakovei UAB „Interlan“, trečiajam asmeniui mažajai bendrijai (toliau – MB) „Jūsų šnekutis“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

Ieškovė AB „Miesto gijos“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Interlan“ 8 596,76 Eur skolą, 230,81 Eur delspinigius ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 203,82 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovė tiekia šilumos energiją iš centralizuotų sistemų negyvenamosioms patalpoms – kavinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos), kurios pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis skolos susidarymo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė UAB „Interlan“ (toliau – ir atsakovė). Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d. į Patalpas už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį buvo neatsiskaityta, todėl susidarė 8 596,76 Eur atsakovės skola ieškovei. Kadangi atsakovė nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už šilumos energiją ir karštą vandenį pagal pateikiamas sąskaitas, ieškovė, vadovaudamasi Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo 361 punktu, atsakovei paskaičiavo 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, kurie iš viso sudaro 230,81 Eur. Paaiškino, kad su atsakove nebuvo sudarytos individualios rašytinės šilumos pirkimo – pardavimo sutarties, Patalpų šilumos tiekimo – vartojimo įrenginiai prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, kad energetikos įmonė žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakove neterminuotą energijos pirkimo – pardavimo sutartį pagal Aprašo nuostatas.

Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, kadangi UAB „Interlan“ ir ieškovės nesieja jokie sutartiniai santykiai, ieškovė nepateikė jokių faktinių duomenų apie tai, kokios paslaugos skolininkei yra suteiktos, kokia jų kainodara, kad atsakovė šias paslaugas realiai gavo. Teigė, kad ieškovė nedetalizuoja skolos, jos dydžio, apsiribodama tik kelių procesinių dokumentų į bylą pateikimu, nėra duomenų, jog ieškovė suteikė paslaugas, už kurias reikalauja užmokesčio iš atsakovės. Teigė, kad ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių UAB „Interlan“ prievolę mokėti už nurodytas paslaugas, duomenų apie tai, kad savo ruožtu vykdo prievoles ieškinyje nurodyto objekto atžvilgiu. Pažymėjo, kad pastatas, kuris randas (duomenys neskelbtini), yra išnuomotas MB „Jūsų šnekutis“, todėl MB „Jūsų šnekutis“ privalo mokėti ir nuomos mokestį ir kitas teikiamas paslaugas, t. y. komunalinius mokesčius.

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmai 2025 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovei AB „Miesto gijos“ iš atsakovės UAB „Interlan“ 8 596,76 Eur skolą, 230,81 Eur delspinigius ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 8 827,57 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. rugsėjo 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 203,82 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nurodė, kad ankstesniais teismų sprendimais konstatuota, jog atsakovei įsigijus ginčo patalpas nuo 2021 m. lapkričio 5 d., rašytinės formos energijos pirkimo – pardavimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta, tačiau atsakovės nuosavybės teise valdomo objekto įrenginiai nebuvo atjungti nuo šilumos tinklų; atsakovė žinojo, kad naudojasi ieškovės teikiamomis paslaugomis, todėl teismų laikyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta atsakovei valią dėl sutarties sudarymo išreiškus konkliudentiniais veiksmais. Sprendė, kad ieškovė visiškai pagrįstai prašo pripažinti, jog teismų procesiniuose sprendimuose pateikti išaiškinimai vertinami kaip prejudiciniai faktai ir šioje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys – šilumos tiekėja (ieškovė) ir patalpų savininkė (atsakovė) dėl tų pačių patalpų šildymo ir mokesčių skaičiavimo, kadangi jokių duomenų apie atsakovės patalpų atjungimą ir atjungimo išviešinimą ieškovė nėra gavusi.

Pažymėjo, kad ieškovė su ieškiniu pateikė visas PVM sąskaitas – faktūras, kurios patvirtina skolos dydį, atkreipė dėmesį, kad jau eilę metų atsakovės skola už tiekiamą šilumos energiją yra išieškoma teismo keliu, atsakovė nagrinėjamose bylose nurodo ir pateikia tuos pačius argumentus, tačiau net ir įsiteisėjus teismo sprendimui vėl kitais metais nemoka už šilumos energiją ieškovei. Konstatavo, kad aplinkybės apie skolos susidarymą, jos apskaičiavimą atsakovei yra žinomos, tačiau skola vis tiek yra nesumokama.

Taip pat nustatė, kad trečiajam asmeniui MB „Jūsų šnekutis“ į paslaugas yra įtrauktas mokestis už atliekų tvarkymą, administravimą, patalpų nuoma bei mokestis ieškovei AB „Miesto gijos“, trečiasis asmuo būtent atsakovei sumoka mokesčius už patiektą šilumą, tačiau atsakovė jų ieškovei neperduoda. Sprendė, kad dėl to UAB „Interlan“ yra tinkama atsakovė byloje ir jai tenka pareiga ieškovei sumokėti susidariusią skolą.

Teismas darė išvadą, kad ieškovė tiekė centralizuotą šilumos energiją atsakovei nuosavybės teise priklausančioms patalpoms, tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 – 6.4 straipsniai). Kadangi byloje pateikti įrodymai patvirtino, jog atsakovei nuosavybės teise valdomoms patalpoms buvo teikiama šilumos energija, ieškovė išrašė ir pateikė apmokėti sąskaitas už suvartotą šilumos energiją, karšto vandens pašildymą bei kitas paslaugas, o atsakovė šių sąskaitų neapmokėjo, atsakovei už laikotarpį nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d. susidarė 8 596,76 Eur skola.

Įvertinęs tai, kad ieškovė tinkamai pranešė apie skolą ir jos sumokėjimo terminą, tačiau atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, ieškovė pagrįstai paskaičiavo delspinigius nuo įsiskolinimo sumos. Kadangi atsakovė neginčijo delspinigių dydžio, ieškovės reikalavimą iš atsakovės priteisti 230,81 Eur delspinigius teismas tenkino.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esminiai teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Apeliantė teigia, kad vien nekilnojamojo turto nuosavybės turėjimas nėra pagrindas taikyti mokesčius, kuomet nėra teikiama jokia paslauga. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB „Interlan“ ir ieškovės nesieja jokie sutartiniai santykiai, ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių faktinių duomenų apie tai, kokios paslaugos skolininkei buvo suteiktos, kokia jų kainodara, kad būtent atsakovė šias paslaugas realiai gavo. Nors UAB „Interlan“ Patalpos savininke yra įregistruota nuo 2021 m. lapkričio 5 d., tačiau jokios sutarties su ieškove dėl šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo į Patalpą nebuvo sudariusi. Pažymima, kad šių duomenų pirmosios instancijos teismas net nenagrinėjo.

Nurodo, kad byloje yra pateikti ieškovės pranešimai apie pareigą atsakovei mokėti skolą, tačiau nėra jokių duomenų, kokiu būdu ir kam minėti pranešimai buvo įteikti. Šiuo atveju, svarbus yra ne tik paties pranešimo buvimo faktas, bet ir informacija, susijusi su minėtų pranešimų įteikimu, kadangi pranešimų iš ieškovės apie kilusią pareigą ir susidariusią skolą apskritai negavo, apie galimą įsiskolinimą atsakovė sužinojo tik ieškovei kreipusis į teismą ir tokiu būdu ieškovei nesilaikius pareigos tinkamai bei laiku informuoti atsakovę apie jai tenkančias prievoles bei jų vykdymą, todėl atsakovė negalėjo laiku pateikti pagrįstų duomenų, jog egzistuoja visi pagrindai atsakovę atleisti nuo skolos mokėjimo.

Be to, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl faktinių aplinkybių, jog pastatas, kuris randas (duomenys neskelbtini), yra išnuomotas MB „Jūsų šnekutis“, todėl MB „Jūsų šnekutis“ privalo mokėti ir nuomos mokestį ir kitas teikiamas paslaugas, t. y. komunalinius mokesčius. Teigia, kad atsakovė neturi apmokėti ieškovės paslaugų. Kadangi byloje nėra aiškios aplinkybės dėl susidariusios skolos ieškovei, nes MB „Šnekutis“ nuomoja patalpas iš UAB „Interlan“, mano, kad UAB „Interlan“ nėra tinkama atsakovė šioje byloje. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių pilnai neišnagrinėjo ir tuo pagrindu priėmė nepagrįstą sprendimą. Pažymi, kad UAB „Interlan“ ne kartą bandė išreikalauti iš MB „Šnekutis“ nuomos sutartį ir daromus mokėjimus, tačiau atsakymas nėra gautas iki šiol.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino byloje esamas aplinkybes, neišreikalavo iš šalių reikalingų dokumentų, kurie iš esmės reikalingi bylos nagrinėjimui tam, kad atsakovės teisės būtų apgintos.

Nurodo, kad sprendžiant dėl šalių pareigų vykdymo ir atsakomybės, svarbesne sąlyga laikomas ieškovės, stipresnės sutarties šalies, pareiga tinkamai informuoti vartotoją, t. y. atsakovę, apie numatytas mokėti prievoles, nei atsakovės pareigą apie tai domėtis. Pareiškėja nesilaikė CK 6.38 straipsnio 3 dalyje, 6.200 straipsnio 2 dalyje nustatytų sutarčių vykdymo principų, pažeidė įstatymo jam nustatytą pareigą tinkamai informuoti atsakovę ne tik apie susidariusią skolą, bet ir apie atleidimo nuo prievolės vykdymo tvarką, todėl tokie ieškovės veiksmai negali būti vertintini kaip pagrįsti bei teisėti. Šiuo atžvilgiu, galima teigti, kad ieškovės ieškinys yra neįrodytas, jame nėra paaiškinimų, kodėl atsakovui yra skaičiuotinas mokestis, kai patalpomis naudojasi kita įmonė.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad atsakovė apeliaciniame skunde kelia tuos pačius klausimus kaip ir atsiliepime į ieškinį bei tuos pačius, kuriuos kėlė ankstesniuose teisminiuose procesuose, susijusius su paslaugos teikimu, sutartiniais klausimais bei atsakovo tinkamumu. Visi atsakovės teikiami samprotavimai, teiginiai yra nepagrįsti ir jau išsamiai išnagrinėti šiame procese bei ankstesnėse civilinėse bylose.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino pateiktus duomenis, susijusius su patalpų nuoma MB ,,Jūsų šnekutis“, bei plačiai pasisakė dėl jų sprendimo 16 punkte, o su išdėstytu teismo vertinimu ieškovė visiškai sutinka.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje, sprendžiamas teismo sprendimo, kuriuo visiškai patenkintas ieškinys dėl skolos už šilumos energijos ir karšto vandens tiekimą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl ginčo esmės

Ieškovė, būdama karšto vandens ir šilumos tiekėja Viliuje, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, kaip negyvenamosios patalpos – kavinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), savininkei dėl skolos už šilumos tiekimą priteisimo, teigdama, kad laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d. už į atsakovei priklausančias Patalpas patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį yra susidariusi 8 596,76 Eur atsakovės skola ieškovei.

Byloje nustatyta, kad atsakovei nuo 2021 m. lapkričio 5 d. nuosavybės teise priklauso ginčo negyvenamoji patalpa – kavinė, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Nors byloje atsakovė iš esmės neginčijo, kad šiai Patalpai yra tiekiamas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų ir kad šilumos energiją tiekia būtent ieškovė, atsakovė su ieškiniu nesutiko, gindamasi atsikirtimais, kad jokia sutartis su ieškove nebuvo sudaryta, kad už atsiskaitymą už šilumos tiekimą yra atsakinga Patalpos nuomininkė, todėl atsakovei skola skaičiuojama nepagrįstai.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino visiškai, tačiau atsakovė apeliaciniu skundu šį sprendimą skundžia, iš esmės nurodydama tuos pačius argumentus kaip ir atsikirtimuose, nepateikdama argumentų dėl konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų materialinės teisės pažeidimų, kurie įrodytų pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad atsakovės ir ieškovės nesieja jokie sutartiniai santykiai, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių faktinių duomenų apie tai, kokios paslaugos skolininkei buvo suteiktos, kokia jų kainodara, kad būtent atsakovė šias paslaugas realiai gavo. Apeliantė pažymi, kad ji pranešimų iš ieškovės apie kilusią pareigą ir susidariusią skolą apskritai negavo, apie galimą įsiskolinimą sužinojo tik ieškovei kreipusis į teismą, dėl ko atsakovė negalėjo laiku pateikti pagrįstų duomenų, jog egzistuoja visi pagrindai atsakovę atleisti nuo skolos mokėjimo.

Byloje ieškovė neginčijo, kad tarp jos ir atsakovės nebuvo sudaryta individuali rašytinė sutartis dėl šilumos energijos pirkimo–pardavimo, tačiau įrodinėjo, kad tokia sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, ieškovei teikiant šildymo ir karšto vandens paslaugas, o atsakovei, kaip Patalpos savininkei, priimant jų vykdymą. Svarbu tai, kad byloje nėra duomenų, jog Patalpoms šilumos energija nebūtų tiekiama, atsakovė tokių aplinkybių neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis).

Vadovaujantis CK 1.71 straipsnio ir 6.384 straipsnio nuostatomis, šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis gali būti sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad rašytinė sutartis (individualiai aptartomis sąlygomis) nėra būtinoji sąlyga šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams tarp tiekėjo ir nebuitinio vartotojo susiformuoti ir egzistuoti. Šiems teisiniams santykiams, kaip ir santykiams tarp tiekėjo ir buitinio vartotojo, atsirasti ir egzistuoti yra pakankami šalių konkliudentiniai veiksmai (vartotojo šildymo įrenginių prijungimas prie bendrų šilumos perdavimo tinklų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 21 – 22 punktai).

Visų pirma, kaip visiškai nepagrįsti atmestini atsakovės argumentai dėl šalių nesiejančių sutartinių santykių, nes ši teisiškai reikšminga aplinkybė jau buvo nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais, į ką atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. sprendimu išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-477-965/2024 pagal ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (nuo 2025 m. liepos 31 d. – Miesto gijos, AB) ieškinį atsakovei UAB „Interlan“ dėl skolos priteisimo už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 5 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. patalpoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Be to, Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 6 d. sprendimu išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1230-1025/2025 pagal ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei UAB „Interlan“ dėl skolos priteisimo už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. patalpoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Abiejuose sprendimuose konstatuota, kad atsakovei įsigijus ginčo patalpas nuo 2021 m. lapkričio 5 d., rašytinės formos energijos pirkimo – pardavimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta, tačiau atsakovės nuosavybės teise valdomo objekto įrenginiai nebuvo atjungti nuo šilumos tinklų; atsakovė žinojo, kad naudojasi ieškovės teikiamomis paslaugomis. Todėl teismo laikyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta atsakovei valią dėl sutarties sudarymo išreiškus konkliudentiniais veiksmais.

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde apeliantė nenurodo jokių argumentų dėl šios teismo sprendimo dalies, kurioje nuspręsta remtis kitų teismų nustatytomis aplinkybėmis, nepagrįstumo, nenurodoma, nei kuo minėtos bylos skiriasi nuo šios bylos, nei kodėl, šiuo konkrečiu atveju, netaikytina prejudicija. Kadangi nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakovės argumentai apie sutarties nebuvimą, pranešimų negavimą atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Be to, nors apeliantė kaip ir atsiliepime į ieškinį, taip ir apeliaciniame skunde teigia, kad ji apie skolas sužinojo tik ieškovei pasikreipus į teismą ir anksčiau apie skolą nieko nežinojo, ieškovė teismui 2025 m. gruodžio 8 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovė ne vieną kartą jungėsi prie savitarnos, peržiūrinėjo joje sąskaitas, gavo pranešimus el. paštu, pridėjo tai patvirtinančias ekrano nuotraukas, tačiau atsakovė į šiuos ieškovės argumentus neatsikirto ir jų pagrįstumo leistinais įrodymais nepaneigė (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad atsakovei, jau dalyvavus dvejose analogiškose bylose dėl skolos ieškovei priteisimo, yra žinoma tiek apie sudarytą sutartį su viešos paslaugos tiekėju, tiek apie savo pareigą mokėti už šilumos energijos ir karšto vandens tiekimą.

Apeliantei teigiant, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl faktinių aplinkybių, jog pastatas, kuris randas (duomenys neskelbtini), yra išnuomotas MB „Jūsų šnekutis“ ir būtent pastaroji turi mokėti visus komunalinius mokesčius, kas, apeliantės vertinimu, reikštų, kad UAB „Interlan“ yra netinkama atsakovė byloje, pažymėtina, kad skundžiamo sprendimo 16 punkte yra paneigti visi atsakovės minėti atsikirtimai, nurodant, kad trečiojo asmens pateikti įrodymai patvirtina aplinkybes, kad trečiasis asmuo būtent atsakovei sumoka mokesčius už patiektą šilumą, tačiau atsakovė jų ieškovei neperduoda, kad UAB „Interlan“ yra tinkama atsakovė byloje ir jai tenka pareiga ieškovei sumokėti susidariusią skolą. Nors apeliantė skunde teigia priešingai, savo argumentais niekaip neįrodinėja pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nepagrįstumo, nenurodo, kokioms proceso ar materialinės teisės normoms prieštarauja teismo padarytos išvados ir tik deklaratyviai teigia, kad teismas neišreikalavo reikalingų dokumentų ir nenustatė reikšmingų aplinkybių, nekonkretizuodama šių savo argumentų.

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinis procesas nėra skirtas bylos nagrinėjimui iš naujo, apeliacinis procesas vyksta apeliacinio skundo ribose, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kurie turėtų paneigti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą. Todėl apeliantės argumentai, kad teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, nenustatė reikšmingų aplinkybių ir pan., neįvardijant, kurias konkrečias materialiąsias ir (ar) procesines teisės normas pirmosios instancijos teismas pažeidė, laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais.

Dėl procesinės bylos baigties

Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.