- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-10
- Bylos Nr.
- AN2-156-491/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-14923-2026-1
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
- Pažeidėjas
- L. G.
- Institucija
- Utenos avpk
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos L. G. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2026 m. liepos 2 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2026 m. gegužės 11 d. nutarimu L. G. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį administracine nuobauda – 200 Eur dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.
Ji buvo nubausta už tai, kad 2026 m. kovo 2 d. 17.15 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę, lenkė kitą transporto priemonę pagrindiniame kelyje, kelio ruože, paženklintame Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“, kirsdama siaurą ištisinę kelio horizontaliojo žymėjimo liniją, t. y. lenkė ten, kur lenkti yra draudžiama. Taip ji pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8, 140.1, 140.7, punktus, 3 priedo 1.1 punktą.
Šalies argumentai
Nesutikdama su šiuo nutarimu, skundu L. G. apylinkės teismo prašė nutraukti jai nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną arba taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar šios administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpinti. Tačiau skundžiama nutartimi apylinkės teismas šio skundo netenkino ir Institucijos 2026 m. gegužės 11 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta L. G. prašo dar kartą peržiūrėti jos administracinio nusižengimo bylą ir taikyti jai ANK 34 straipsnio 6 dalį bei neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar šios administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpinti. Apeliaciniame skunde nurodoma:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vertino tik L. G. neigiamai apibūdinančius bylos duomenis, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje nėra nustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą jai taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.
L. G. kitą transporto priemonę lenkti pradėjo leistinoje kelio atkarpoje. Tačiau šiai transporto priemonei padidinus greitį, atstumas tarp lenkiamos transporto priemonės bei priešais važiavusio tralo buvo nebepakankamas jai grįžti į savo eismo juostą. Dėl to jai neliko kitos išeities tik aplenkti tralą, todėl ji lenkimo manevrą baigė neleistinoje vietoje. Susiklosčius tokiai situacijai, ji elgėsi ne piktybiškai, o stengdamasi kitiems eismo dalyviams nesukelti pavojaus.
Anksčiau ji nebuvo padariusi analogiškų administracinių nusižengimų, nėra sisteminga pažeidėja, jai teisė vairuoti transporto priemones nebuvo atimta. Taip pat ji pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga bei būtina darbe, tiek jai pačiai, tiek jos nepilnamečiui sūnui tenka dažnai lankytis (duomenys neskelbtini) dėl sveikatos priežiūros paslaugų. Kadangi jos vyro dažnai nebūna namuose dėl komandiruočių, todėl jai vežti sūnų į (duomenys neskelbtini) reikia pačiai.
Dalis administracinių nusižengimų, už kuriuos L. G. buvo nubausta, buvo padaryti ne jos pačios, o jos vyro ar dukros. Ji nežinojo, jog yra galimybė nurodyti asmenis, kurie naudodamiesi jos transporto priemonėmis padarė administracinius nusižengimus. Be to, už šiuos nusižengimu paskirtos baudos nebuvo didelės, dėl to ji tiesiog jas apmokėdavo. Dėl šių priežasčių ji negali būti laikoma kaip neatsakinga bei turinti lengvabūdišką požiūrį į visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ir eismo saugumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas Darius Liuima prašo šio skundo netenkinti ir skundžiamą apylinkės nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma:
L. G. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, todėl tik simbolinės, jos pageidavimus ir interesus atitinkančios administracinio poveikio priemonės paskyrimas ar jos neskyrimas neužtikrins administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų.
Žemesnės instancijos teismas
Priešingai nei nurodoma skunde, byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą L. G. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Ji savo kaltę pripažino tik bylą nagrinėjant apylinkės teisme. Nors ji anksčiau nebuvo bausta administracine tvarka už šiurkščius administracinius nusižengimus, tai jos teigiamai necharakterizuoja. Jos anksčiau padaryti KET pažeidimai rodo, jog ji nėra itin pavyzdinga vairuotoja bei nesudaro pagrindo teigti, kad naujas administracinis nusižengimas yra atsitiktinis reiškinys jos gyvenime.
Nors L. G. dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bus sunkiau atlikti darbines funkcijas, nepatogu rūpintis sūnumi, nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigas, tačiau tokie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad juos patyręs pažeidėjas ateityje nedarys naujų teisės pažeidimų, nes sulauks tokių pat ar sunkesnių pasekmių.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose. Nors administracinėn atsakomybėn patraukta L. G. apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka tik su jai paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, tačiau ji kartu kelia ir jos kaltės dėl administracinio nusižengimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį klausimą. Apeliantė teigia, kad jai už šį administracinį nusižengimą paskirta tokia administracinio poveikio priemonė yra per griežta ir prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, neskirti šios specialiosios teisės atėmimo arba jo terminą sutrumpinti. Tačiau apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, tokio pagrindo nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali, be kita ko, paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Pagal susiklosčiusią teismų praktiką administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik tokiais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma ši priemonė, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tam įgalioti pareigūnai ar teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).
Teisė vairuoti transporto priemones L. G. buvo atimta už tai, kad ji padarė pakankamai šiurkštų KET pažeidimą – lenkė transporto priemones pagal KET draudžiamoje tą daryti vietoje, t. y. sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“ bei kirsdama siaurą ištisinę kelio horizontaliojo žymėjimo liniją (KET 140.1 ir 104.7 punktuose numatytų reikalavimų pažeidimai). Tai užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Nenustačius L. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, už šį nusižengimą, be kita ko, jai teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta sankcijoje numatytam minimaliam terminui – 3 mėnesiams. Apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, sprendžia, kad už šį KET pažeidimą L. G. buvo nubausta tinkamai. Dar labiau švelninti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą jai nėra pagrindo, kadangi to neleidžia jos asmenybės ir padaryto administracinio nusižengimo pobūdis bei pavojingumas.
Priešingai nei nurodoma skunde, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visapusiškai ir detaliai įvertino visus bylos duomenis, kurie reikšmingi administracinio poveikio priemonės skyrimui. Apygardos teismas, pritardamas skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, jų nebekartoja. Pažymėtina, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju, siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino pakankamai griežtą administracinio poveikio priemonę už administracinį nusižengimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį – privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Todėl šiuo ir panašiais atvejais prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patrauktos L. G. pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.
Pagal KET 140.1 ir 140.7 punktus lenkti draudžiama: sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“; kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15. ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti. Šiuo atveju apeliantė, pažeisdama KET 140.1 ir 140.7 punktus, lenkė sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 108, bei kirsdama siaurą ištisinę kelio horizontaliojo žymėjimo liniją, ir tai yra aiškiai užfiksuota byloje esančiame vaizdo įraše. Vien aplinkybė, kad apeliantė lenkimo manevrą pradėjo leistinoje kelio atkarpoje, nešalina jos atsakomybės už draudžiamoje vietoje pabaigtą atlikti lenkimą.
Apeliantė teigia, kad neturėjo kitos išeities tik kaip aplenkti ne vieną, o abi priešpriešais važiavusias transporto priemones, kas lėmė, jog lenkimo manevrą ji baigė neleistinoje kelio atkarpoje. Tačiau iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad kelio ženklas Nr. 108 L. G. turėjo būti matomas – jo neužstojo jokie medžiai ar krūmai. Iš vaizdo įraše užfiksuoto apeliantės važiavimo būdo matyti, jog ji nesiėmė jokių veiksmų įsitikinti, jog planuojamą manevrą ji atliks saugiai, o ne sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 108. Važiuodama arti dviejų transporto priemonių, iš kurių viena buvo pakankamai aukšta, apeliantė neįvertino aplinkybės, jog tokia transporto priemonė objektyviai sudaro kliūtį jai kaip padidinto pavojaus šaltinio – automobilio, valdytojai pastebėti kelio ženklus, kurie yra priekyje. Todėl, neįsitikinusi apie savo atliekamo lenkimo manevro saugumą bei atitikimą KET reikalavimams, apeliantė buvo išties neatidi, neatsargi ir pasirinko rizikingą elgesį – lenkė minėtų transporto priemonių koloną, neįsitikinusi, jog lenkimą atliks nepažeisdama KET 104.1 ir 107.7 punktų.
KET 5 punkte įtvirtina eismo dalyvių pareiga išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Būdama pakankamai atidus ir rūpestinga vairuotoja, apeliantė, turėdama vairavimo patirtį (vairuoja nuo 2001 m.), privalėjo pastebėti minėtą kelio ženklą ir prieš pradėdama lenkimą, jį įvertinti, o ne aklai tikėtis, jog pradėjusi lenkimą leistoje kelio atkarpoje, jį užbaigs taip pat nepažeisdama KET reikalavimų. Nors apeliantė nurodo, kad jai inkriminuotus KET pažeidimus padarė netyčia, tačiau pažymėtina, kad asmuo gali būti pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį nusižengimą padarė ne tik tyčia, bet ir dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Beje, dauguma KET pažeidimų vairuotojai padaro veikdami būtent neatsargia kaltės forma.
Apeliantės prašymas skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta sankcijoje, t. y. neskirti jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba jo terminą sutrupinti, iš esmės grindžiamas vien nepatogumais, kuriuos ji patirs netekusi šios specialiosios teisės, nes jai bus apsunkintas darbinių funkcijų vykdymas, buitinių poreikių tenkinimas, nepilnamečio sūnaus priežiūra bei jos pačios vykimas į sveikatos priežiūros įstaigas (duomenys neskelbtini). Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl darbo pobūdžio, šeiminių aplinkybių ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės nelaikytinos tokiomis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.
Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad L. G. nėra drausminga ir atsakinga vairuotoja. Iš byloje esančio išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog ji anksčiau 6 kartus buvo bausta administracinėmis nuobaudomis už KET pažeidimus – 5 kartus už leistino greičio viršijimą, vieną kartą už transporto priemonės palikimą stovėti draudžiamoje vietoje. Taigi, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad visi šie duomenys rodo netinkamą L. G. požiūrį į KET laikymąsi, o anksčiau paskirtos nuobaudos teigiamos įtakos jai neturėjo. Dėl šių priežasčių L. G. negali tikėtis švelnių nuobaudų.
Apeliaciniame skunde L. G. nurodo, kad atėmus jai teisę vairuoti transporto priemones, ji negalės dirbti, nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigas (duomenys neskelbtini). Apygardos teismui, kaip ir apylinkės teismui, šios aplinkybės yra suprantamos, tačiau jos analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų bylose yra dažnos ir pagal teismų praktiką savaime nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Akivaizdu, kad dėl šios administracinio poveikio priemonės taikymo jai bus sunkiau vykdyti pareigas šeimos nariams bei dirbti, tačiau, kaip teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina, jis turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialiosios teisės netekimą. Šiuo atveju L. G. elgėsi lengvabūdiškai ir neatsakingai, taigi, dabar turi prisiimti dėl to jai kylančias neigiamas pasekmes. Be to, L. G. šeimoje be jos pačios teisę vairuoti transporto priemones turi ir jos vyras bei dukra (pačios apeliantės teigimu), kurie turės galimybę pasirūpinti šeimos nariais. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias L. G. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir ją pačią kaip padidinto pavojaus šaltinio – transporto priemonės, vairuotoją, darytina išvada, kad jai paskirta administracinio poveikio priemonė yra adekvati ir proporcinga. Taigi, L. G. privalo atlikti jai paskirtą administracinio poveikio priemonę, kad, be kita ko, būtų pasiektas vienas pagrindinių ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje ji nebedarytų naujų administracinių nusižengimų, ypač susijusių su pakankamai šiurkščiais KET pažeidimais. Sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ar šios priemonės neskyrus, tikėtina, L. G. ir toliau lengvabūdiškai vertins savo elgesį, galbūt darys naujus teisės pažeidimus, kadangi tikėsis išvengti administracinės atsakomybės arba manys, jog ji bus sušvelninta.
Apibendrinus darytina išvada, kad L. G. nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies ir dar labiau švelninti jai paskirtos administracinio poveikio priemonės. Priešingu atveju nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir užtikrintas visuomenės interesas, kad grėsmę eismo saugumui keliantys pažeidėjai būtų teisingai nubausti bei užkirstas kelias jiems daryti tokius nusižengimus ateityje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2026 m. liepos 2 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos L. G. apeliacinio skundo netenkinti. Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.