- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-01
- Bylos Nr.
- e2A-609-1136/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20627-2025-6
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Miltenytė
- Atsakovas
- M. U.
- Ieškovas
- UAB "KA projektai"
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Miltenytė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. U. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KA projektai“ ieškinį atsakovui M. U. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „KA projektai“ prašė priteisti iš atsakovo 250,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2025 m. rugsėjo 26 d. šalys sudarė sutartį dėl bandymo paslaugų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuria šalys susitarė dėl akustikos bandymo paslaugos teikimo dvibučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini).
Teigė, jog bandymas atliktas, sumontuojant du elementus atsakovo patalpose ir vieną elementą kaimyno patalpose, tačiau atsakovas nebuvo patenkintas gautu rezultatu.
Ieškovė išrašė ir atsakovui jo nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė 2025 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija KAP Nr. (duomenys neskelbtini) 250,00 Eur sumai. Ieškovė raginimus sumokėti prievolę siuntė atsakovui keletą kartų, skambino telefonu, po to dar kartą PVM sąskaitą faktūrą išsiuntė kitu atsakovo nurodytu elektroninio pašto adresu, tačiau atsakovas iki šiol už suteiktas paslaugas neatsiskaitė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Panevėžio apylinkės teismas 2026 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovei 250,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. lapkričio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 23,00 Eur žyminį mokestį ir 1 028,50 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, atsakovui užsakytos paslaugos buvo suteiktos, tačiau atsakovas šalių susitartu laiku prievolės neįvykdė ir 250,00 Eur neapmokėjo ieškovei už suteiktas paslaugas. Nustatė, kad ieškovė pagal sutarties sąlygas elgėsi sąžiningai, t. y. atsakovui neapmokėjus už suteiktas paslaugas, nesiuntė atsakovui matavimo protokolo, kaip tai numatyta šalių sudarytoje sutartyje.
Nesutiko su atsakovo argumentais, kad jis negavo PVM sąskaitos faktūros dėl pasikeitusio elektroninio pašto adreso. Pažymėjo, kad atsakovas pats nurodė ieškovei savo kontaktinius duomenis, apie jų pasikeitimą neinformavo ieškovės. Teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti visiškai.
Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, nes atsakovas nesumokėjo ieškovei 250,00 Eur už atliktas paslaugas nei iki teisminio proceso, nei bylos nagrinėjimo teisme metu. Taip pat pažymėjo, jog ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatytų maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos) numatytus maksimalius dydžius, yra protingos ir pagrįstos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas M. U. (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir sumažinti iš atsakovo ieškovės naudai priteistas 1028,50 Eur advokato pagalbos išlaidas iki 250,00 Eur arba kitos apeliacinės instancijos teismo nuožiūra nustatytos protingos ir proporcingos sumos.
Teigia, kad priteista 1 028,50 Eur suma yra aiškiai neproporcinga ginčo vertei, bylos sudėtingumui, būtinoms ir pagrįstoms atstovavimo sąnaudoms bei šalių elgesiui iki bylos iškėlimo ir proceso metu.
Nurodo, jog byla buvo mažos vertės ir nesudėtinga, nebuvo sprendžiami sudėtingi teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, nebuvo atliekama ekspertizė, nebuvo didelės įrodymų apimties, nebuvo keliami keli savarankiški reikalavimai ar nagrinėjami sudėtingi faktiniai santykiai. Tvirtina, kad 1 028,50 Eur advokato pagalbos išlaidų priteisimas tokio pobūdžio byloje neatitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo principų.
Paaiškina, kad neneigia pareigos atsiskaityti už faktiškai ir tinkamai suteiktas paslaugas, tačiau jam iki teisminio proceso pradžios nebuvo pateikta pasirašytos sutarties kopija, paslaugos atlikimą patvirtinantys dokumentai, matavimų protokolai ar ataskaitos. Taip pat nurodo, jog negavo PVM sąskaitos faktūros faktiškai prieinamu elektroninio pašto adresu, nes elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) buvo deaktyvuotas. Apelianto telefono numeris ieškovei buvo žinomas ir aktyvus, todėl ji turėjo realią galimybę operatyviai susisiekti su apeliantu ir išspręsti klausimą ne teismo tvarka. Pažymi, kad ir po aktualaus kontaktinio elektroninio pašto adreso nurodymo iki kreipimosi į teismą jam nebuvo pateikta PVM sąskaita faktūra, pasirašytos sutarties kopija, paslaugos atlikimą pagrindžiantys dokumentai ar matavimų protokolai.
Nurodo, jog siūlė ginčą taikiai spręsti ir toks elgesys nebuvo nukreiptas į proceso vilkinimą ar nepagrįstą prievolės vengimą. Teigia, kad ieškovės pasirinkimas iš karto patirti didesnes advokato pagalbos išlaidas tokio mažos vertės ginčo byloje neturėtų būti visa apimtimi perkeltas atsakovui, kai pats ginčas galėjo būti išspręstas pateikus prašomus dokumentus ir sąskaitą faktūrą faktiškai veikiančiu kontaktiniu adresu.
Teigia, kad teismas tik formaliai apsiribojo priteistų advokato pagalbos išlaidų vertinimu ir nemotyvavo, kodėl vertės ir nesudėtingoje 250,00 Eur skolos byloje būtina ir proporcinga priteisti 1 028,50 Eur advokato pagalbos išlaidų, neįvertino jo procesinio elgesio, siekio ginčą spręsti taikiai bei aplinkybių, kad ginčas kilo dėl dokumentų nepateikimo iki teisminio proceso pradžios.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „KA projektai“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad apeliantas vengė vykdyti sutartines prievoles ir ignoravo 2025 m. rugsėjo 30 d. laišką jo nurodytu elektroniniu paštu su sąskaita už paslaugas. Pabrėžia, jog šalys bendravo telefonu 2025 m. spalio 2 d., tačiau apeliantas pradėjo kelti nepagrįstas versijas neva paslaugos jam nebuvo suteiktos. Aplinkybę, kad jis gavo sąskaitą ir piktybiškai jos neapmokėjo patvirtina 2025 m. lapkričio 14-17 dienomis vykęs susirašinėjimas.
Teigia, jog apeliantas elgėsi nesąžiningai, t. y. ne tik nesumokėjo už suteiktas paslaugas, tačiau ir teikė melagingus paaiškinimus, norėdamas nemokėti. Jo nesąžiningumas pasireiškė ir tuo, kad žinodamas apie tinkamai įvykdytą sutartį bandė daryti spaudimą neva kreipsis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, jei ieškovė nesutiks su jo vienašališku sprendimu sumažinti paslaugų kainą. Ieškovė, negalėdama kitu būdu apginti savo pažeistų teisių, buvo priversta kreiptis į teismą.
Tvirtina, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio ir neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių. Aplinkybė, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė didesnės nei pati skola, yra išimtinai paties apelianto veiksmų pasekmė. Nors teismo posėdžio metu pripažino skolą ir tinkamai suteiktas paslaugas, tačiau skolos neapmokėjo nei iki kreipimosi į teismą dienos, nei prasidėjus teisminiam procesui.
Šalies argumentai
Pažymi, jog ieškovė iš pradžių kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, tokiu būdu siekdama minimizuoti šalių patiriamas bylinėjimosi išlaidas. Nepaisant to, pats apeliantas siekė perkelti ginčą į ginčo teiseną, pateikdamas prieštaravimus dėl išduoti teismo įsakymo
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl naujų įrodymų
CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliantas su apeliaciniu skundu teikė rašytinius įrodymus – elektroninį laišką dėl elektroninio pašto paskyros išjungimo, 2025 m. lapkričio 11-17 d. susirašinėjimą tarp šalių. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad minėti apelianto pateikti įrodymai buvo pateikti byloje kartu su atsiliepimu į ieškinį, todėl atsisako juos priimti.
Dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Nurodo, jog ieškovė procesą pradėjo nepagrįstai, iki teisminio proceso pradžios jam nebuvo pateikta pasirašytos sutarties kopija, paslaugos atlikimą patvirtinantys dokumentai, matavimų protokolai ar ataskaitos. Taigi apeliantas iš esmės laikosi pozicijos, jog bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl netinkamo ieškovės procesinio elgesio. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais.
Byloje nėra ginčo, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2025 m. rugsėjo 26 d. buvo sudaryta sutartis dėl bandymo paslaugų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuria šalys susitarė dėl akustikos bandymo paslaugos teikimo dvibučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė, suteikusi sutartyje numatytas paslaugas, išrašė ir apeliantui jo nurodytu el. pašto adresu: (duomenys neskelbtini) išsiuntė 2025 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą, serija KAP Nr. (duomenys neskelbtini), 250,00 Eur sumai. Ieškovė PVM sąskaitą faktūrą ir raginimus prievolę sumokėti siuntė atsakovui keletą kartų, bendravo telefonu, atsakovui, nurodžius kitą elektroninio pašto adresą, tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl paslaugų apmokėjimo, tačiau atsakovas už suteiktas paslaugas nesutiko apmokėti. Ieškovė 2025 m. lapkričio 20 d. kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Apeliantui pateikus prieštaravimus ir teismui priėmus ieškinį, teismo įsakymas buvo panaikintas. Apeliantas atsiliepimu į ieškinį sutiko iš dalies bei nurodė, jog jei teismas mano, kad paslauga buvo suteikta, neprieštarauja už ją sumokėti, tačiau visiškai nesutinka su bylinėjimosi išlaidomis.
Taigi, atsižvelgiant į nutarties 24 punkte nurodytas aplinkybes, apeliantas už ieškovės teikiamas paslaugas nemokėjo, susidarė įsiskolinimas, nepavykus susitarti su apeliantu, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti skolą.
Byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų reiškusi nepagrįstus reikalavimus ir (ar) prašymus, vilkinusi procesą ar kitaip netinkamai (nesąžiningai) naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Priešingai, ieškovė prieš kreipdamasi į teismą pateikė apeliantui pretenziją, taip pat skambino apeliantui, tokiu būdu suteikdama galimybę ginčą išspręsti neteisminiu būdu. Apeliantui neįvykdžius reikalavimo, ieškovė teisėtai pasinaudojo savo konstitucine teise kreiptis į teismą teisminės gynybos. Teisės aktai nenustato pareigos kreditoriui neribotą laiką tęsti ikiteismines derybas ar atsisakyti teisminės gynybos vien dėl to, kad ginčo suma yra nedidelė. Be to, ieškovei nepavykus susitarti su apeliantu dėl skolos apmokėjimo, kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, tokiu būdu siekdama mažinti šalių patiriamas bylinėjimosi išlaidas. Nepaisant to, apeliantas pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo ir tokiu būdu perkėlė ginčą į ginčo teiseną, padidindamas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog 2026 m. kovo 31 d. teismo posėdžio metu apeliantas nurodė, kad, jei teismas mano, kad paslauga buvo suteikta, neprieštarauja už ją sumokėti (2026 m. kovo 31 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 min. 56 sek. – 3 min. 56 sek.). Taigi, kaip matyti, pats apeliantas nesiekė bylą spręsti taikiai bei nedidinti bylinėjimosi išlaidų.
Apelianto argumentai, jog ieškovė elgėsi nesąžiningai, nes jam nepateikė pasirašytos sutarties kopijos, paslaugos atlikimą patvirtinančius dokumentus, matavimų protokolų ar ataskaitos iki ieškovei kreipiantis į teismą atmestini kaip nepagrįsti. 2025 m. rugsėjo 26 d. sutartis dėl bandymo paslaugų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsta tą pačią dieną apelianto nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), šią sutartį pats apeliantas pasirašė 2025 m. rugsėjo 29 d. atliekant numatytas paslaugas ir jam dalyvaujant pačiam. Sutarties 2.10 punkte nurodyta, kad užsakovui (apeliantui) apmokėjus vykdytojo (ieškovės) pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, vykdytojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išsiunčia užsakovui sutartyje nurodytu elektroninio pašto adresu, pasirašytą mobiliuoju parašu, pastato bandymo protokolą PDF formatu. Taigi, apeliantas pats dalyvavo suteikiant paslaugą, žinojo apie jos atlikimą, jam buvo išsiųsta PVM sąskaita faktūra dėl paslaugų apmokėjimo, todėl nėra pagrindo vertinti ieškovės elgesį kaip nesąžiningą.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši teisės norma nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).
Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Lietuvos statistikos departamento paskelbtas 2025 m. II ketvirtis – bruto 2 387,00 Eur; 2025 m. IV ketvirtis – bruto 2 526,80 Eur.
Pagal Rekomendacijas, rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už pareiškimą išduoti teismo įsakymą – 0,25 už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje - 2025 m. II ketvirtis – 596,75 Eur. Už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5 už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje - 2025 m. II ketvirtis – 5 968,00 Eur. Už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (2025 m. IV ketvirtis), t. y. 1 valanda -252,68 Eur (Rekomendacijų 8.2, 8.7, 8.19 punktai).
Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidų sumą sudarė: 181,50 Eur už teismo įsakymo išdavimo parengimą; 484,00 Eur už ieškinio parengimą; 363,00 Eur už kliento atstovavimą teisme, įskaitant pasirengimą bylai (3 valandos: 1 valanda vyko teismo posėdis, 2 valandos pasirengimas teismo posėdžiui). Taigi, šiuo atveju ieškovės prašomos priteisti sumos už advokato teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijų nustatyto maksimalaus dydžių, išlaidų dydžiai yra daug mažesni už nustatytus maksimalaus dydžius, todėl vertinti, jog jie yra neprotingi, nepagrįsti ar per dideli, nėra pagrindo.
Kartu pabrėžia jog vien ginčo sumos dydis negali būti laikomas lemiamu kriterijumi sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio. Nagrinėjamu atveju byla nebuvo formali ar sudėtinga, tačiau apeliantas, iš esmės neprieštaraudamas dėl skolos priteisimo (ką deklaravo teismo posėdyje), pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo ir tokiu būdu išplėtė bylos nagrinėjimo apimtį. Dėl to ieškovei buvo būtina patirti papildomas išlaidas teisinei pagalbai. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų dydį lėmė ne ginčo suma, o būtini procesiniai veiksmai ir apelianto procesinis elgesys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išlaidos yra realiai patirtos, pagrįstos ir atitinka protingumo kriterijų, todėl nėra pagrindo jas mažinti.
Apelianto argumentai, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti sumažintos, nes jis nevengė įvykdyti prievolės, yra deklaratyvaus pobūdžio. Nutarties 25 punkte nurodyta aplinkybė paneigia apelianto geranorišką siekį sumokėti skolą iki kreipimosi į teismą.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė tinkamai, vadovaudamasis CPK 93 straipsnyje įtvirtintomis bendrosiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išimtinių ar teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nuo šių taisyklių nukrypti, todėl apelianto argumentai atmestini.
Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, atsakovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).
Ieškovė prašo priteisti iš apelianto jos naudai 726,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė pateikė išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Įvertinęs bylos apimtį, sudėtingumą, paruošto dokumento turinį ir apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra per didelės, todėl priteistinos iš apelianto ieškovei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini)726,00 Eur (septyni šimtai dvidešimt šeši eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, uždarosios akcinės bendrovės „KA projektai“, juridinio asmens kodas 303119735, naudai. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.