- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-08-13
- Bylos Nr.
- 1-870-1056/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21707-2026-0
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Edita Masiukienė
- Kaltinamasis
- E. K.
- Prokuroras
- Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra
viešame žodiniame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, vidurinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), užsiimanti individualia veikla, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Teismo nustatytos aplinkybės
E. K., pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus – 2026 m. liepos 6 d. apie 12.30 val. Panevėžys, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę - lengvąjį automobilį „Toyota Prius”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas - 12.51 val. jai buvo nustatytas 1.69 promilių neblaivumas, o 13.08 val. - 1,56 promilių neblaivumas Šiais veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamoji E. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, sutiko duoti parodymus. Nurodė, kad buvo pas draugę. Jos sūnus tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini). Ryte išgėrė alkoholio. Nežino, kaip rado drąsos sėsti prie vairo. Niekada anksčiau taip nesielgė. Žinojo, kad taip daryti negalima, tačiau vis tiek sėdo neblaivi prie vairo. Tikrai labai gailisi. Neturi paaiškinimo, kodėl taip pasielgė. Atsakydama į tikslinančiuosius klausimus nurodė, kad 2026 m. liepos 6 d. draugė parašė, ji dar iš vakaro buvo vartojusi alkoholį ir blogai jautėsi. Nupirko alkoholio ir prisijungė prie jos. Pas draugę namuose buvo, ji jos kaimynė, apie 10.00 val., vartojo degtinę. Trys žmonės išgėrė vieną butelį degtinės. Apie 12.00 val. reikėjo važiuoti pasiimti sūnaus iš darbo, nes kiekvieną dieną jį nuveždavo į darbą ir parveždavo namo. Suprato, kad yra išgėrusi, tačiau negali paaiškinti, kodėl vis tiek sėdo prie vairo. Tarsi buvo užėjęs kažkoks rūkas. Tai buvo didžiulis kvailumas. Draugė jai nieko nesakė. Jai pačiai neatrodė, kad gali pripūsti tiek promilių – atrodė, jog jai viskas gerai. Vairuotojo pažymėjimą turi apie (duomenys neskelbtini) metus. Buvo laikotarpis, kai nevairavo, tačiau pastaruoju metu vairuoja nuolat. Tai buvo pirmas kartas jos gyvenime, kai prie vairo sėdo neblaivi. Puikiai supranta, kokios galėjo būti tokio elgesio pasekmės, ir labai dėl to gailisi. Važiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini). Grįžtant sūnus paprašė užsukti į parduotuvę, nes norėjo nusipirkti „Coca-Cola“. Važiavimo atstumas buvo apie 6 kilometrus. Važiavo kartu su drauge, su kuria ir vartojo alkoholį, vėliau pasiėmė sūnų ir jo bendradarbę, kaimynę, kurie kartu dirbo (duomenys neskelbtini). Namo grįžo keturiese. Mano, jie nepastebėjo, kad buvo neblaivi, jie gale sėdėjo, ji (kaltinamoji) nesielgė neadekvačiai. Prie parduotuvės automobilį statė važiuodama atbuline eiga. Jai atrodė, kad viską mato ir automobilį pastatė tinkamai. Liudytoja nurodė, kad parkavosi netinkamai, tačiau jokios transporto priemonės ar kito turto nekliudė. Prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ labai greitai atvyko policijos pareigūnai. Iš karto pripažino, kad yra neblaivi, ir sutiko pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. Savo elgesį vertina labai blogai. Dėl jo labai gailisi. Niekada nesigydė nuo priklausomybės alkoholiui. Alkoholį vartoja labai retai ir saikingai. Labai smerkia save dėl tokio poelgio. Turi (duomenys neskelbtini), todėl negali dirbti daugelio darbų. Dabartiniame darbe vairuotojo pažymėjimas ir nuosavas automobilis yra būtini. Taip pat išlaiko sūnų, gyvena dviese. Vaiko tėvas prie jo išlaikymo neprisideda. Sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, dabar eis į (duomenys neskelbtini) klasę. Automobilį „Toyota Prius“ Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirko praėjusių metų rugpjūčio mėnesį. Už jį sumokėjo daugiau kaip (duomenys neskelbtini) Eur. Automobiliui įsigyti paėmė paskolą banke. Gali užtikrinti, kad toks įvykis daugiau niekada nepasikartos. Labai save dėl to kaltina, dabar net nebeprisileidžia minties sėsti prie vairo išgėrus. Jai atrodo, kad po šio įvykio visas jos gyvenimas sustojo. V. S. yra jos brolio sūnus, jos sūnėnas. Brolis yra miręs, todėl jis yra vienintelis jai likęs iš giminės artimas žmogus. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jų santykiai labai geri – dažnai susitinka. Jis yra jos krikšto sūnus ir jai tarsi vaikas. Jis yra labai geras, sąžiningas, darbštus, protingas ir išsilavinęs žmogus. Mano, kad jis gali daryti jai teigiamą įtaką. Jis visada ją palaiko ir padeda, ypač psichologiškai. Kai išgyveno skyrybas, jis buvo didžiausia jos atrama. Be jo ir sūnaus daugiau artimų žmonių praktiškai neturi. Taip pat turi dar tris suaugusius vaikus. Kas mėnesį moka apie 275 Eur būsto išlaikymui ir apie 200 Eur automobilio paskolai. Kiek tiksliai išleidžia sūnaus išlaikymui, pasakyti negali. Jos vidutinės mėnesio pajamos sudaro apie 1 000 Eur, tačiau jos priklauso nuo darbo dienų skaičiaus. Šiuo metu nedirba jokio kito darbo – gauna tik (duomenys neskelbtini) išmoką, kuri sudaro apie 500 Eur per mėnesį. Jeigu teismas skirtų baudą, prašytų leisti ją sumokėti dalimis. Šiuo metu net ir 500 Eur būtų labai didelė suma, nes neturi galimybės papildomai užsidirbti. Kito turto neturi, gyvena (duomenys neskelbtini). Taip pat norėtų atgauti automobilį. Jeigu būtų sprendžiamas konfiskuotino automobilio vertės klausimas, prašytų nustatyti kuo mažesnę mokėtiną sumą. Per kiek laiko galėtų ją sumokėti, šiuo metu pasakyti negali. Automobilio paskolą jos, dar mokės apie dešimt metų, tačiau tikslaus termino nežino. Sūnus kartu gyvena, vasaros metu (duomenys neskelbtini), jį išlaiko, tėvas visiškai neprisideda. Mano, kad vienerių metų laidavimo terminas būtų pakankamas.
Kadangi kaltinamoji E. K. savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamoji sutiko duoti parodymus, prokurorė ir kaltinamosios gynėjas advokatas sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. S. prašė teismo skirti jį tetos E. K. laiduotoju ir paaiškino, kad palaiko savo prašymą būti laiduotoju. Jų santykiai su teta yra nuoširdūs. Ji jam yra kaip mama. Gyvena (duomenys neskelbtini), todėl susitinka gana dažnai – kartais kas savaitę, kartais kartą per mėnesį. Abu yra užimti, todėl ne visada pavyksta susitikti, tačiau telefonu bendrauja dažnai. Jų santykiai tikrai labai šilti. Po šio įvykio su ja daug kalbėjo. Ji yra protinga moteris, šiaip alkoholio nevartoja. Mano, kad tikrai susitvarkys ir daugiau tokių situacijų nebus. Apie įvykį ji jam paskambino ir papasakojo maždaug po dviejų dienų. Buvo labai nustebęs. Tokį jos elgesį vertina labai blogai. Teistas nėra. Yra turėjęs vieną seną administracinę baudą, tačiau ji yra sumokėta. Dirba (duomenys neskelbtini). Šias pareigas eina apie pusantrų metų. Jo mėnesinės pajamos, atskaičius mokesčius, sudaro apie 3 000 Eur. Ji jam kaip mama, kaip sesuo, kaip mama, jie bendrauja daug metų, vienas kitam daug padeda. Galėtų gal 1-2 mėnesinius atlyginimus skirti užstatui, jei reiktų. Teta jam pavyzdinė moteris, keikti visi gali, suprasti žmogų labai sunku.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta E. K. kaltę pripažino visiškai ir iš esmės paaiškino analogiškas nusikaltimo padarymo aplinkybes, kurias teismui papasakojo ir teisiamojo posėdžio metu (b. l. 82-85).
Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjos S. P. tarnybinį pranešimą, kad 2026 m. liepos 6 d., apie 12 val. 30 min„ Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), E. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę - lengvąjį automobilį „Toyota Prius”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Alkoholio kiekio matuokliu DRAGER ALCOTEST 7510, Nr. ARCK-0029, metrologinės patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 2026-07-06, 12 val. 51 min. E. K. buvo nustatytas 1,69 promilių neblaivumas (be paklaidos). Buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir užpildytas „Neblaivumo nustatymo aktas“. Tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu 2026 m. liepos 6 d., 13 val. 08 min. atliktas pakartotinis tikrinimas, kurio metu E. K. buvo nustatytas 1,56 promilių neblaivumas (be paklaidos). E. K. nepageidavo būti pristatyta į VšĮ Panevėžio Respublikinę ligoninę, kad būtų atlikta medicininė jos apžiūra. Automobilis „Toyota Prius”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), nuvežimo Nr. (duomenys neskelbtini). Įtariamajai nusikalstamos veikos padarymu E. K. įteiktas šaukimas atvykti apklausai (b. 1. 5-7).
Liudytoja G. S. parodė, kad 2026 m. liepos 6 d., apie 12 val. 30 min., automobiliu „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ji atvažiavo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią adresu: (duomenys neskelbtini). Apsipirkusi atėjo prie savo automobilio, kuris stovėjo priekiu netoli parduotuvės įėjimo, ir atsidariusi užpakalines kairės pusės duris, dėjosi prekes ant automobilio galinių sėdynių. Dėdamasi į automobilį prekes, ji pastebėjo kaip šalia atvažiavęs tamsios spalvos automobilis „Toyota“, kurių valstybinių numerių ji neįsidėmėjo, parkuodamasis atbulomis vos nekliudė jai priklausančio automobilio užpakalinio bamperio. Ji tai pamačiusi garsiai sušuko: „kur Jūs važiuojat“, ir jai automobilio „Toyota“ vairuotoja atsakė, kad ji mato, kur važiuoja. Automobilio „Toyota“ vairuotoja tada automobiliu šiek tiek pavažiavo į priekį ir vėl pradėjo atbuline eiga parkuotis į stovėjimo vietą, po to automobilio galine dalimi vos nekliudė jai priklausančio automobilio priekio. Ji moteriai dar kartą sušaukė, kur ji važiuoja, tačiau moteris jai vėl atsakė, kad mato, kur važiuoja. Priekyje sėdėjusi keleivė, sėdėdama automobilyje, jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Automobilio „Toyota“ vairuotojai prisiparkavus, iš automobilio išlipo iš viso keturi asmenys (kartu su vairuotoja), t.y. trys moterys ir vienas vyras. Automobilį „Toyota“ vairavo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus moteris, smulkaus kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) plaukų. Minėta moteris buvo su (duomenys neskelbtini), kaip ji buvo apsirengusi bei daugiau detalių ar išskirtinių jos požymių, ji neįsidėmėjo. Minėto automobilio priekyje keleivio pusėje sėdėjusi moteris, buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) plaukais. Kaip ši moteris buvo apsirengusi bei daugiau detalių ar išskirtinių jos požymių pasakyti ji negali. Automobilio „Toyota“ gale sėdėjo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini) plaukų jaunuolis ir vidutinio kūno sudėjimo moteris, kuri buvo (duomenys neskelbtini) plaukų, ant galvos dėvėjo kepurę. Daugiau minėtų asmenų požymių ji neįsidėmėjo. Asmenis, kurie sėdėjo gale, ji pamatė tik tada, kai jie išlipo iš automobilio. Visus asmenis ji matė pirmą kartą, jų nepažįsta. Nuo kur atvažiavo automobilis „Toyota“, ji nematė, automobilį ji pastebėjo tik tada, kai jį vairavusi moteris vos nekliudė jai priklausančio automobilio. Kad automobilio „Toyota“ vairuotoja yra neblaivi, ji pastebėjo iš karto, kadangi ji parkavosi labai netvarkingai, jai įtartinas pasirodė jos pasakymas, kad ji mato, kur parkuojasi, nors akivaizdžiai parkavosi labai netvarkingai. Taip pat matėsi, kad automobilio priekyje sėdėjusi keleivė yra stipriai neblaivi, kadangi jos judesiai buvo nekoordinuoti, ji labai keikėsi ir gąsdino, kad ją susiras. Ar gale sėdėję asmenys buvo neblaivūs, nurodyti ji negali, nes to nepastebėjo (b. 1. 38-40).
Liudytojas E. L. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2026 m. liepos 6 d., darbą jis pradėjo nuo 09 val. ir dirbo automobiliu „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tą pačią dieną, apie 12 val. 28 min. jis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve į kitą maršrutą ir sukdamas į (duomenys neskelbtini) gatvę, ties pastatu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), pastebėjo įtartinai atbuline eiga manevruojantį (duomenys neskelbtini) spalvos automobilį „Toyota Prius“, valstybinių numerių neįsidėmėjo, kuris bandė prisiparkuoti į stovėjimo vietą, esančią šalia parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Jis, vairuodamas tarnybinį automobilį, sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties parduotuve „(duomenys neskelbtini)“ ir laukė, kol automobilis „Toyota Prius“ prisiparkuos. Automobilio „Toyota“ vairuotojai iš pirmo karto nepavykus prisiparkuoti, ši pavažiavo į priekį ir bandė vėl parkuotis į stovėjimo vietą atbuline eiga. Šalia vietos, kur bandė prisiparkuoti „Toyota“ automobilio vairuotoja, stovėjo automobilis „Toyota Corolla“, kurio valst. Nr. jis neįsidėmėjo, o šalia jo stovėjo, kaip vėliau paaiškėjo, to automobilio savininkė, kurios duomenų daugiau jis nežino. Automobilio „Toyota Prius“ vairuotoja parkuodamasi vos nekliudė automobilio „Toyota Corolla“ savininkės, kuri garsiai sušaukė „kur važiuoji“, tačiau automobilio „Toyota Prius“ vairuotoja toliau parkavosi. Kai jau „Toyota“ automobilio vairuotoja baigė parkuotis, jis taip pat prisiparkavo į tą pačią aikštelę šalia automobilio „Toyota Corolla“. Jam išlipus iš automobilio, prie jo priėjo „Toyota Corolla“ savininkė, kuri paklausė jo: „ar man neatrodo, jog „Toyota Prius“ automobilio vairuotoja yra galimai neblaivi“. Priėjęs prie automobilio „Toyota Prius“, kurio variklis tuo metu buvo užvestas, vairuotojos jis paklausė, kaip ji jaučiasi. Ši jam atsakė, kad gerai. Jam pasakius, kad jam atrodo, jog vairuotoja yra galimai neblaivi, ši to neneigė ir teigė, kad vairuoja gerai. Minėta moteris išjungė automobilio „Toyota Prius“ variklį, kur tuo metu buvo užvedimo raktelis, jis nežino, nes nematė. Automobilį „Toyota Prius“ vairavo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus moteris, normalaus kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini) plaukų, ji buvo su (duomenys neskelbtini). Kaip ji buvo apsirengusi, nurodyti jis negali, tik pamena, kad ant jos rankos buvo (duomenys neskelbtini). Kai atvyko policijos pareigūnai, automobilio „Toyota Prius“ vairuotoją jis nurodė. Automobilio priekyje keleivio pusėje sėdėjo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) plaukų, smulkaus kūno sudėjimo moteris, kaip ji buvo apsirengusi taip pat jis neįsidėmėjo, tik pamena, kad jį ant rankos turėjo (duomenys neskelbtini). Kai automobilio „Toyota Prius“ vairuotoja variklį išjungė, iš jo galo išlipo dar du asmenys, t. y. vienas apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus jaunuolis, kuris buvo (duomenys neskelbtini) plaukų ir stambesnio kūno sudėjimo moteris. Jis pastebėjo, kad minėta moteris ant galvos buvo užsidėjusi kepurę. Iš kurios gatvės atvažiavo automobilis „Toyota Prius“, jis nepastebėjo, nes automobilį pastebėjo tik tada, kai šis pradėjo parkuotis (b. 1. 32-35).
2026 m. liepos 6 d., įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu yra įsikūrusi parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, šalia jos yra parkavimosi vietos, kur stovi automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis stovi priekiu į pietvakarius, galine dalimi į šiaurės rytus. Automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinė dalis yra apgadinta, t. y. įlenktas ir įrėžtas užpakalinis dešinės pusės sparnas. Automobilis yra 5 durų, (duomenys neskelbtini) spalvos, sedano tipo. Automobilio viduje matomi sudėti įvairūs daiktai. Iš įvykio vietos paimtas automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir užvedimo raktelis (b. 1. 8-10, 11-18).
2026 m. liepos 13 d., kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas 2026 m. liepos 9 d., parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pateiktas spalvotas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)”. Matyti, kad vaizdo įrašo trukmė yra 29 min. 58 sek. Vaizdo įrašo kairėje pusėje viršuje matyti vaizdo įrašo data 2026 m. liepos 6 d., įrašo pradžios laikas 12:27:03. Vaizdo įrašo apačioje dešinėje yra kameros pavadinimas (duomenys neskelbtini). Matyti, kad vaizdo įraše filmuojama parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelė: dešinėje matyti dalis pastato ir įėjimas į parduotuvę, priekyje - automobilių stovėjimo aikštelė už jos (duomenys neskelbtini)gatvė. 12:27:03 į automobilių stovėjimo aikštelę atvažiuoja šviesios spalvos „Toyota“ markės automobilis, kurio vairuotoja nueina į parduotuvę. 12:29:49 aukščiau aprašyto automobilio vairuotoja išeina, tuo pačiu laiku atvažiuoja (duomenys neskelbtini) spalvos „Toyota Prius“ automobilis, kurio valst. Nr. nesimato. „Toyota Prius“ automobilio vairuotoja atbuline eiga stato automobilį šalia šviesios spalvos „Toyota“ automobilio. Iš pirmo karto nepavyksta tinkamai pasistatyti. „Toyota Prius“ automobilis vėl pavažiuoja į priekį ir į stovėjimo vietą važiuoja atbuline eiga. „Toyota Prius“ automobilis kreivai pastatomas į stovėjimo vietą, kurio galinė dalis visai netoli šviesios spalvos „Toyota“ automobilio. Kontakto su šalia stovinčiu „Toyota“ automobiliu nebuvo. Tuo metu šviesios spalvos „Toyota“ automobilio vairuotoja atbuline eiga išvažinėja iš stovėjimo vietos. Pavažiavus atbulomis apie 1,5 m., ji išlipa iš automobilio ir apžiūri savo automobilio priekinį sparną. Tuo metu (duomenys neskelbtini) spalvos „Toyota Prius“ automobilį vairuotoja dar kartą bando tiesiai pasistatyti automobilį. Prie jų prieina „Renault“ automobilio vairuotojas, kuris ką tik atvažiavo į aikštelę. Jis prieina prie „Toyota Prius“ priekinių automobilio vairuotojo durelių, pro kurias išlipa moteris, (duomenys neskelbtini) plaukais, vilkinti (duomenys neskelbtini) rūbais ((duomenys neskelbtini) spalvos kelnėmis virš čiurnų, (duomenys neskelbtini) spalvos megztiniu ilgomis rankovėmis, po kuriuo matyti palaidinė su piešiniu ant priekio), avi įspiriamomis šliurėmis (toliau - moteris trumpais plaukais), iš ikiteisminio tyrimo žinoma kaip įtariamoji E. K.. Moteris trumpais plaukais nueina į parduotuvę, o priėjęs vyriškis, bendrauja prie atidarytų „Toyota Prius“ durelių su automobilio keleiviais. Matyti, kaip vyriškis skambina telefonu. 12:31:45 iš parduotuvės išeina E. K., stovi ant šaligatvio ir kalbasi su vyriškiu. Iš „Toyota Prius“ automobilio išlipa dar trys keleiviai - moteris, aukštas jaunuolis ir vyriškis su kuprine. 12:36:04 į automobilių stovėjimo aikštelę atvyksta policijos pareigūnai. Tolimesnis vaizdas ikiteisminiam tyrimui svarbos neturi, todėl neaprašomas. Vaizdo įrašas baigiasi 12:57:00. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, daugiau svarbios informacijos tyrimui negauta (b. l. 24-26).
2026 m. liepos 6 d., Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjos S. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2026 m. liepos 6 d., ji dirbo kartu su jaunesniuoju tyrėju T. M., Panevėžyje, nustatytame maršrute. Apie 12 val. 37 min. iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), atvažiavo automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja yra galimai neblaivi. Apie 12 val. 52 min. atvykę nurodytu adresu, rado automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją E. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini), kuri prisipažino vairavusi automobilį „Toyota Prius“ ir teigė, kad važiavo į savo namus. Automobiliu „Toyota Prius“ taip pat važiavo S. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini), M. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini) ir T. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini). Tiek S. G., tiek T. V. bei M. K. nurodė, kad automobilį „Toyota Prius“ vairavo E. K.. 2026 m. liepos 6 d., 12 val. 51 min. alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“, Nr. ARCK-0029, metrologinės patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), E. K. buvo nustatytas 1,69 promilių neblaivumas (be paklaidos). 2026 m. liepos 6 d., 13 val. 08 min., tuo pačiu alkotesteriu buvo atliktas pakartotinis tikrinimas, kurio metu E. K. buvo nustatytas 1,56 promilių neblaivumas (be paklaidos). Buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir užpildytas „Neblaivumo nustatymo aktas“. Aiškinantis įvykio aplinkybes paaiškėjo, kaip E. K. vairavo automobilį „Toyota Prius“ matė E. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir G. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., todėl buvo atliktos jų apklausos. Ant pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), buvo pastebėta vaizdo stebėjimo kamera (b. l. 27-28).
Panevėžio apskrities VPK KPS specialisto A. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2026 m. liepos 6 d., apie 12.30 val., jam paskambino Panevėžio apskrities VPK KPS vyr. specialistas E. L. ir informavo, kad prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), su automobiliu atvyko galimai neblaivi moteris. Apie tai jis informavo Panevėžio apskrities VPK OVS. Kadangi jis jau vyko į darbą, nusprendė padėti kolegai ir pats nuvyko į įvykio vietą. Prie parduotuvės stovėjo TOYOTA PRIUS automobilis. Prie jo stovėjo moteris. Iš jos burnos sklido alkoholio kvapas, buvo nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Moteris pateikė vairuotojo pažymėjimą, iš kurio nustatyta, kad tai E. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. E. K. padavė jam ir automobilio užvedimo raktelius, kuriuos turėjo su savimi. Paklausęs, ar ji vairavo automobilį, moteris pasakė, kad taip. Važiavo į parduotuvę. Sakė, kad vartojo alkoholį prieš tris valandas. Kad automobilį vairavo sulaikyta moteris, matė E. L. ir dar viena liudininkė. Į įvykio vietą atvyko policijos ekipažas. Visa žinoma informacija perduota šiam ekipažui. E. K. pirmu tikrinimu nustatytas 1,69 promilių neblaivumas ( b. l. 29).
Iš asmens neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2026 m. liepos 6 d., 12.51 val. tyrėja S. P. E. K. nustatė neblaivumo požymius: iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius; eiti tiesia linija - pėda po pėdos gali; stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkusi ir užsimerkusi) gali; asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 3 valandas, atliko tikrinimą prietaisu ALCOTEST 7510, Nr. ARCK-0029, metrologines patikros Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatė: pirmu tikrinimu 12.51 val. E. K. buvo nustatytas 1,69 prom. neblaivumas (be paklaidos). Atlikus antrą kartą patikrinimą 13.08 val, E. K. buvo nustatytas 1.56 prom. neblaivumas (be paklaidos). E. K. su tikrinimo rezultatais sutiko ir po jais pasirašė. E. K. buvo informuota, kad nesutikdama su tikrinimo rezultatais ne vėliau kaip per valandą po to, kai atliktas tikrinimas, gali pati kreiptis, o jei sulaikyta - prašyti būti pristatoma į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra savo lėšomis (b. l. 41, 42-44).
2026 m. liepos 6 d., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjo T. C. nutarimu automobilis „Toyota Prius”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugojimui į automobilių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 48-50).
AB „Regitra“ išraše nurodyta, kad automobilio „Toyota Prius”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra E. K., gimusi (duomenys neskelbtini) m. (b. l. 51).
VšĮ EMPREKIS - autotransporto kainos Lietuvoje nurodyta, kad automobilio „Toyota Prius”, kuras - hibridas, variklio darbinis tūris 1798 cm3, variklio galia 72 kW, pasirinkti metai 2016, vidutinė kaina Lietuvoje 2026 m. liepos mėn., 10510 eurų su PVM mokesčiu. (b. l. 52-53)
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad E. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik pačios kaltinamosios prisipažinimas ir duoti parodymai, tačiau ir tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, liudytojų parodymai, bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga – tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo ikiteisminio tyrimo metu buvo peržiūrėti vaizdo ir garso įrašai, įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotonuotraukos, neblaivumo nustatymo akte E. K. nustatyti neblaivumo požymiai ir bendra kaltinamosios būklė iškart po nusikaltimo padarymo, alkotesterio duomenys, patvirtinantys, kad du kartus patikrinus E. K. girtumą, abu kartus jai nustatytas 1,51 prom. viršijantis girtumas. Visi byloje ištirti ir aptarti duomenys neginčijamai patvirtina, kad E. K. 2026 m. liepos 6 d. apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę - lengvąjį automobilį „Toyota Prius”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas- 12.51 val. jai buvo nustatytas 1.69 promilių neblaivumas, o 13.08 val. - 1,56 promilių neblaivumas, todėl tokia E. K. veika kvalifikuota tinkamai ir teisingai kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Dėl E. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Kaltinamosios sūnėnas V. S. ir kaltinamoji E. K. pateikė teismui prašymą atleisti E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti ją V. S. atsakomybėn.
Įstatyme numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Tačiau, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-693/2018, 2K-145-895/2018, 2K-28-628/2023).
Teismas, spręsdamas dėl laidavimo instituto taikymo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Tokią išvadą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, tai, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305/2011, 2K-312/2011).
Nustatyta viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – E. K. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). E. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad kaltinamoji E. K. neteista, nagrinėjamu atveju padarė vieną nesunkų nusikaltimą, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl jos gailisi. Administracine tvarka E. K. bausta, baudos sumokėtos. Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad E. K. nėra linkusi nusikalsti, o jos padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Taip pat būtina įvertinti ir E. K. apibūdinančių duomenų visumą – užsiimanti individualia veikla, gaunanti nepastovias pajamas, turinti finansinių įsipareigojimų, nustatytas (duomenys neskelbtini), charakterizuojama teigiamai. Teismui nekyla abejonių, kad šis įvykis jau pats savaime turėjo įtakos E. K. elgesiui ateityje. Teismas taip pat atsižvelgia į kitus E. K. duotus paaiškinimus ir jos kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Be BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas taip pat turi įvertinti ir laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis).
Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018, 2K-224-1073/2023).
Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti V. S., kuris yra kaltinamosios sūnėnas. Tiek E. K., tiek V. S. teisiamajame posėdyje nurodė, kad juos sieja glaudūs šeimyniniai ryšiai, artimai bendrauja. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad V. S. praeityje teistas nebuvo, darbe charakterizuojamas teigiamai. Teisme apklaustas V. S. teigė, kad E. K. padarytą nusikalstamą veiką vertina kritiškai, palaiko ir žino, kad E. K. taip daugiau nepasielgs. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad šiuo atveju V. S. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, jį su kaltinamąją E. K. sieja itin glaudūs tarpusavio ryšiai, jis yra kritiškas kaltinamosios padarytai nusikalstamai veikai, jo vertybinė orientacija pozityvi, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu su teta, jis gali daryti teigiamą įtaką E. K., kad ši laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Esant BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių visumai, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąją E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal V. S. laidavimą ir baudžiamąją bylą E. K. atžvilgiu nutraukti. Atsižvelgus į pirmiau aptartas kaltinamąją teigiamai charakterizuojančius duomenis, E. K. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, skiriant minimalios trukmės laidavimo terminą.
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamoji E. K. vairuodama transporto priemonę, pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas virš 1,51 prom. neblaivumas. Toks neblaivumo laipsnis yra vidutinis ir siekia ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (1,51 prom. neblaivumas). Įvertinta ir tai, kad E. K. vairavo automobilį 2026 m. liepos 6 d. – pirmadienį, šviesiu paros metu – 12.30 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), kur eismas, iš esmės nėra intensyvus. Nėra abejonių, kad kaltinamoji savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta skaudesnių padarinių tiek kaltinamosios, tiek kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Pati kaltinamoji teismui pripažino, kad išgėrusi alkoholio, vairavo automobilį, tačiau logiškai paaiškinti, kodėl taip pasielgė, negalėjo. Teismo vertinimu, kaltinamoji, turėdama vairavimo stažą, žinojo, kad draudžiama vairuoti transporto priemones būnant apsvaigus nuo alkoholio, tačiau vis tiek nusprendė įvykio dieną vairuoti. Šios aplinkybės rodo E. K. neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir KET.
Teismas pažymi, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Taigi, įvertinus visas anksčiau minėtas aplinkybes, E. K. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams – minimaliam terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymo, paskyrimo dienos (2026 m. liepos 8 d.).
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.
Nuspręsdamas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirti turto konfiskavimą, teismas turi vadovautis BK 72 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Sprendžiant dėl nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo, be viso kito turi būti vertinamas ir tokio konfiskavimo proporcingumas. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtis iš šios taisyklės – kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Aiškinant turto konfiskavimo netikslingumo nuostatą, visų pirma turi būti atsižvelgiama į konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslus. Turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagrindą išvadai, jog turto konfiskavimą taikyti netikslinga, todėl byloje priimamas sprendimas konfiskuoti turto vertę, galėtų sudaryti teismo nustatytos aplinkybės, rodančios, kad konkrečiu atveju nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021).
Pagal kasacinio teismo praktiką, spręsdami dėl BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus: 1) byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir ne konfiskuoti patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą; 2) taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją nuspręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).
Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl turto konfiskavimo, atsižvelgia į aplinkybes, kad kaltinamoji E. K. nėra teista, administracine tvarka bausta, galiojančių nuobaudų neturi, dirbanti pagal individualią veiklą, turinti finansinių įsipareigojimų, nustatytas (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), išlaiko sūnų, automobilis yra vienintelė transporto priemonė šeimoje. Teismo vertinimu šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamosios nusikalstamas elgesys buvo vienkartinis ir atsitiktinis, ir transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju, atsižvelgiant į kaltinamosios šeiminę situaciją būtų neproporcinga priemonė ir prieštarautų teisingumo principui. Vertintina ir tai, kad nusikalstamai veikai daryti naudoto automobilio vertė yra pakankamai didelė. Taigi, atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra tikslingesnis dalinis automobilio vertės išieškojimas, kas taip pat pasiektų baudžiamojo poveikio priemonės tikslus. VšĮ „EMPREKIS“ išraše nurodyta, kad automobilio „Toyota Prius”, 2016 m., kaina su PVM yra 10510,00 eurų. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teismas, vadovaudamasis teisingumo, ekonomiškumo, racionalumo kriterijais, sprendžia, kad kaltinamajai skirtinas dalinis aukščiau nurodyto automobilio vertės konfiskavimas, nustatant 3000 Eur konfiskuotinos automobilio vertės sumą.
Dėl kardomųjų priemonių tolesnio taikymo ir kitų klausimų
E. K. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos, įsiteisėjus nuosprendžiui – naikintinos. Proceso išlaidų nėra. Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismas nusprendžia pagal BPK 94 straipsnio nuostatas: DVD - R 1 vnt. su parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo kamerų įrašu byloje (b. l. 23) – palikti saugoti su baudžiamąja byla.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
E. K., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo V. S. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (mėnesių) laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirti E. K. baudžiamojo poveikio priemones:
uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. liepos 8 d.;
konfiskuoti iš E. K. dalį transporto priemonės – „Toyota Prius”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 3000 Eur (tris tūkstančius eurų).
E. K. skirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, specialiosios teisės sustabdymo ir dokumentų paėmimo – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinti.
DVD - R 1 vnt. su parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo kamerų įrašu byloje (b. l. 23) – palikti saugoti su baudžiamąja byla.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.
1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
2. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti V. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.