Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-684-866/2026

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-08-28
Bylos Nr.: e2A-684-866/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00416-2026-6
Bylos rūšis: Civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija

Teisėjai: Dalia Kačinskienė, Asta Pikelienė, Tomas Venckus
Ieškovas: UAB Kautra
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracija, savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“
Išvadą teikia: Viešųjų pirkimų tarnyba
Trečiasis asmuo: UAB Tolimojo keleivinio transporto kompanija, UAB Vlasava, AS "GoBus"

Kategorijos

3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-684-866/2026 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00416-2026-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.19.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugpjūčio 28 d. Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“, uždarajai akcinei bendrovei „Vlasava“, AS „Gobus“, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kautra“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė: 1) panaikinti atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir savivaldybės įmonės (toliau – ir SĮ) „Susisiekimo paslaugos“ (toliau – ir perkančioji organizacija) 2026 m. kovo 10 d. priimtą sprendimą dėl ieškovės UAB „Kautra“ viešojo pirkimo „Keleivių vežimo paslaugų teikimo vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Vilniaus miesto ir gretimų savivaldybių teritorijoje (atviras tarptautinis pirkimas)“ (pirkimo ID 1665794) I dalyje pateikto pasiūlymo atmetimo; 2) panaikinti perkančiosios organizacijos 2026 m. kovo 10 d. sprendimą dėl ieškovės UAB „Kautra“ viešojo pirkimo „Keleivių vežimo paslaugų teikimo vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Vilniaus miesto ir gretimų savivaldybių teritorijose (atviras tarptautinis pirkimas)“ (pirkimo Nr. 1665794) III dalyje pateikto pasiūlymo atmetimo bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ji ginčija perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus, kuriais buvo nuspręsta atmesti pirkimo I ir III dalyse ieškovės pateiktus pasiūlymus, kadangi perkančioji organizacija vertino, jog pirkimo procedūrų vykdymo metu ieškovė, paaiškindama ir patikslindama savo pasiūlymus dėl vieno gamintojo autobusų vietų skaičiaus pasiskirstymo tarp sėdimų, stovimų ir neįgaliųjų vietų, neleistinai pakeitė savo pasiūlymo esmę bei atliko esminį draudžiamų pasiūlymų pakeitimą tiek pirkimo I dalyje, tiek pirkimo III dalyje. Ieškovė nesutinka su perkančiosios organizacijos sprendimais, nes jie grindžiami prielaida, kad ieškovė siūlomuose autobusuose nenumatė vienos neįgaliojo vietos. Ieškovės vertinimu, jos pateiktas pasiūlymas atitiko pirkimo sąlygas. Teikdama paaiškinimus dėl jos pateiktų pasiūlymų, ieškovė nepakeitė siūlomo autobuso, jo gamintojo, markės, sėdimų, stovimų ar neįgaliųjų vietų skaičiaus, pasiūlymo atitikties minimaliems pirkimo dokumentų reikalavimams. Ieškovės vertinimu, pirkimo procedūrų metu pateikti pasiūlymo paaiškinimai nepagrįstai kvalifikuoti kaip esminis draudžiamas pasiūlymo keitimas. Be to, ieškovės pasiūlymai buvo ekonomiškai naudingiausi – pirkimo I dalyje ieškovė pasiūlė net 4 216 992 Eur, o pirkimo III dalyje – net 3 400 800 Eur mažesnę kainą nei dabar laimėtojais pripažintų tiekėjų pasiūlymų kaina. Ieškovė paaiškino, kad pirkimo objektas yra keleivių vežimo paslaugos, o autobusai – priemonė šioms paslaugoms teikti. Pirkimo sutarties vykdymui reikalingi autobusai yra užsakomi, projektuojami ir gaminami konkrečiai šiam pirkimui pagal atsakovių pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, o prieš pradedant teikti keleivių vežimo paslaugas autobusai bus detaliai patikrinti perkančiosios organizacijos. Autobusų gamintojas ne tik įsipareigoja pagaminti reikalavimus atitinkančius autobusus, bet ir pirkimo procedūrų metu kelis kartus patvirtino, kad vietų skaičiaus paskirstymas gali būti lanksčiai koreguojamas ir yra techniškai įmanomas. Ieškovės vertinimu, perkančioji organizacija nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovės pasiūlytuose autobusuose neįgaliojo vieta nebuvo numatyta, o jos patvirtinimą paaiškinimų metu – nepagrįstai kvalifikavo kaip esminį pasiūlymų pakeitimą, neįvertinusi nei tikrosios pasiūlymų esmės pirkimo objekto kontekste, nei patikslinto parametro reikšmės viso pirkimo mastu. Pirkimo procedūrų metu ieškovės atlikti patikslinimai atspindi ne pasiūlymo turinio pakeitimą, o tik formalų pirkimo dokumentų užpildymo ir keleivių vietų skaičiavimo metodikos patikslinimą. Poreikis tikslinti pasiūlymą atsirado išimtinai dėl pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų vietų skaičiui formuluotės dviprasmiškumo. Reikalavimų vietų skaičiui formuluotė „neįskaičiuojant 1 vietos asmenims su negalia“ ieškovės ir autobusų gamintojo buvo suprantamai tiesiogiai, kad neįgaliojo vieta turi būti įskaičiuojama į bendrą sėdimų ir stovimų vietų skaičių, o informacija apie neįgaliojo vietos įrengimą turi būti pateikiama atskirai. Būtent taip ieškovė ir užpildė atitikties formą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2026 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės UAB „Kautra“ atsakovei SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 10 209,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ priteisė 11 773,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui UAB „Vlasava“ – 12 355,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovė, teikdama pasiūlymus pirkimo I ir III dalyje, buvo numačiusi autobuse vietą neįgaliojo vežimėliui. Šiuo atveju sprendžiama, ar neįgaliojo vežimėlio vietą naudojant pagal paskirtį, yra užtikrinamas techninėje specifikacijoje nustatytas minimalus vežamų keleivių (sėdimų ir stovimų vietų) skaičius. Atitikties formose, gamintojo deklaracijose ir brėžiniuose buvo numatyta vieta asmeniui su negalia. Ieškovė, teikdama paaiškinimus, pirkimo I dalyje keitė vietų paskirstymo ir bendro vietų skaičiaus duomenis. Pirkimo III dalyje nors nekito pirminiame pasiūlyme nurodytas sėdimų ir stovimų vietų skaičius, tačiau buvo keičiami keleivių talpos duomenys tuo atveju, kai neįgaliojo vieta naudojama pagal paskirtį, nes jeigu neįgaliojo vieta yra užimta, ši vieta negali būti laikoma ir naudojama stovintiems bei sėdintiems keleiviams vežti, kas keičia keleivių talpos duomenis bei prieštarauja pirkimo sąlygoms, kuriose numatyta, kad neįgaliojo vieta nėra įskaičiuojama į numatytą keleivių skaičių. Teismas nusprendė, kad perkančioji organizacija, vertindama ieškovės pasiūlymus pirkimo I ir III dalyse, turėjo pareigą nustatyti, ar ieškovės siūlomi autobusai atitinka pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus keleivių skaičiui ir jų talpai, juos vertinant ieškovės teikto pasiūlymo visumą kartu su vėlesniais paaiškinimais. Teismo vertinimu, ieškovė, teikdama paaiškinimus, keitė bendrą vežamų keleivių skaičių ir neįgaliojo vežimėlio vietos užtikrinimą pirkimo I dalyje. Pirkimo III dalyje buvo keičiami gamintojo keleivių talpos duomenys tuo atveju, kai neįgaliojo vieta naudojama pagal paskirtį. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės pasiūlymo patikslinimai paaiškinimais negali būti vertinamas kaip mažareikšmiai ar neužkertantys kelio skaidriam pirkimo procesui. Ieškovė, teikdama paaiškinimus, koregavo teiktų pasiūlymų techninius parametrus bei iš esmės pakeitė pasiūlymą, kad šis atitiktų pirkimo sąlygų techninės specifikacijos reikalavimus, todėl ieškovės ieškinį teismas atmetė. Teismas, atsisakė priimti ieškovės UAB „Kautra“ 2026 m. birželio 8 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus nurodydamas, kad jų pateikimas po to, kai jau buvo pateikti kitų šalių procesiniai dokumentai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pateiktuose procesiniuose dokumentuose šalys išsamiai išdėstė savo argumentus bei atsikirtimus dėl pareikšto ieškinio, pažeidžia šalių rungtyniškumo principą, kadangi tokiu atveju kitos šalys netenka galimybės išreikšti savo pozicijos dėl pateiktų rašytinių paaiškinimų.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) UAB „Kautra“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2026 m. birželio 12 d. sprendimą ir tenkinti ieškinį visa apimtimi; skirti žodinį bylos nagrinėjimą; kviesti liudytoju gamintojo Irizar e-Mobility atstovą pardavimų vadovą M. I. B.; priteisti ieškovei UAB „Kautra“ iš atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendime nepasisakė ne dėl kelių antraeilių argumentų, o dėl nei vieno ieškovės argumento – dėl to ginčo klausimas buvo išnagrinėtas visiškai formaliai ir paviršutiniškai bei nesudarant galimybės ieškovei suprasti, kodėl jos pozicija buvo atmesta tam nesant jokio teisinio pagrindo. Byloje liko visiškai neatskleista, kas konkrečiai šiuo atveju sudaro pasiūlymų esmę ir kodėl ieškovės paaiškinimai yra laikytini esminiu pasiūlymų keitimu.

Teismas suformulavo teisingą byloje nagrinėjamą klausimą – ar ieškovės pateikti paaiškinimai ir patikslinimai buvo skirti tik pasiūlymo dokumentuose buvusiems prieštaravimams pašalinti, ar jais buvo iš esmės pakeisti pirminiai ieškovės pasiūlymų duomenys. Tačiau atsakymo į šį klausimą skundžiamame sprendime nėra.

Teismas apsiribojo formaliu konstatavimu, kad pirkimo I dalyje ieškovė keitė vietų paskirstymo ir bendro vietų skaičiaus duomenis bei neįgaliojo vietos užtikrinimą, o pirkimo III dalyje – nors vietų paskirstymo ir bendro vietų skaičiaus duomenys nekito – tačiau buvo keičiami keleivių talpos duomenys tuo atveju, kai neįgaliojo vieta yra naudojama pagal paskirtį. Vien deklaratyviai konstatuodamas, kad pasiūlymo esmė buvo pakeista, teismas neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto nustatytos pareigos motyvuoti sprendimą. Dėl to, skundžiamame sprendime bylos esmė liko neatskleista, o teisingumas – neįvykdytas.

Ieškovės pasiūlymų esmė, t. y. pasiūlymo elementai, lemiantys pasiūlymo tapatumą ir ekonominį naudingumą, niekada nebuvo pakeisti: tiek prieš paaiškinimus, tiek po jų pasiūlymuose buvo nurodytas tas pats gamintojas (Irizar e-Mobility), tas pats autobusų modelis (eBus 10 pirkimo I dalyje, Irizar ietram 12 pirkimo III dalyje), tas pats sėdimų vietų skaičius (17/27), tas pats stovimų vietų skaičius (39/48), tas pats neįgaliojo vietos numatymas ir ta pati pasiūlymo kaina (262 434 068 Eur /154 264 539 Eur). Ieškovė taip pat nuo pat pradžių atitiko visus techninėje specifikacijoje nustatytus atitikties kriterijus, tai buvo nedviprasmiškai patvirtinta atitikties formoje, gamintojo deklaracijoje ir gamintojo brėžiniuose, ir šių aplinkybių atsakovės neginčijo. Tokioje situacijoje, kai pasiūlymo esmę sudarantys elementai (gamintojas, modelis, kaina, vietų skaičius, atitiktis techninei specifikacijai) išliko identiški, nebuvo jokio faktinio ar teisinio pagrindo konstatuoti esminį pasiūlymų pakeitimą. Ieškovės pateikti paaiškinimai buvo skirti išimtinai pasiūlymo dokumentuose buvusiam prieštaravimui pašalinti, o ne pasiūlymo turiniui ar atitikties parametrams keisti.

Vertindamas ieškovės atliktus pasiūlymų paaiškinimus ir patikslinimus, teismas faktiškai pritaikė „pasiūlymo siaurąja prasme“ doktriną, kuria buvo plačiai remiamasi tiek atsakovų, tiek trečiųjų asmenų procesiniuose dokumentuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020; 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-969/2019; 2019 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-314-469/2019; 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018). Pagal šią doktriną „pasiūlymo siaurąja prasme“ aspektai, susiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, kaina ir sutarties vykdymo sąlygomis, galėjo būti tikslinami tik išimtinai redakcinio pobūdžio trūkumams ištaisyti, o bet koks „pasiūlymo siaurąja prasme“ aspektų patikslinimas iš esmės buvo prilyginamas esminiam pasiūlymo pakeitimui ir draudžiamas. Būtent šią doktriną teismas faktiškai pritaikė ieškovės pasiūlymų paaiškinimams vertinti – kiekvieną duomenų patikslinimą dėl keleivių vietų skaičiaus teismas prilygino esminiam pasiūlymo pakeitimui, nevertindamas, ar tokie pakeitimai yra esminiai ir ar jie pažeidžia viešųjų pirkimų principus. Tačiau „pasiūlymo siaurąja prasme“ doktrina nebėra aktuali ir netaikoma nuo 2022 m.

Viešųjų pirkimų reguliavime yra tiesiogiai sureguliuota tokia situacija, kai pasiūlymo dokumentuose yra nustatomas prieštaravimas – pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1S-240 patvirtintų taisyklių dėl pasiūlymų patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo (toliau – Taisyklės) 5.1 papunktį tai yra savarankiškas ir expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtintas pasiūlymo paaiškinimo pagrindas. Todėl vien prieštaravimo ištaisymas ir patvirtinimas, kad pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentų reikalavimus, negali būti laikomas esminiu pasiūlymo keitimu. Skundžiamame sprendime teismas formaliai nurodė Taisyklių 5 punkto turinį. Tačiau faktiškai netaikė Taisyklių 5.1 papunktyje įtvirtinto prieštaravimų pašalinimo mechanizmo. Tai yra esminis materialiosios teisės pažeidimas, dėl kurio byla buvo išnagrinėta ir skundžiamas sprendimas priimtas netaikant aktualaus viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo.

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 45 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pasiūlymas gali būti tikslinamas, papildomas ar paaiškinamas, jeigu tiekėjas pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, vadovaujantis Taisyklėmis. Taisyklių 5.1 papunktyje yra tiesiogiai nustatyta, kad tiekėjams yra leidžiama patikslinti pasiūlymą tais atvejais, kai yra identifikuojamas pasiūlymo duomenų prieštaringumas, t. y. kai skirtingi dokumentai pateikia skirtingą informaciją apie tą patį aspektą, pvz., siūlomos prekės techninius parametrus.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2022 suformuotas precedentas skundžiamame sprendime apskritai net neminimas ir neaptariamas, nors jis buvo akcentuojamas ieškovo ieškinyje ir dublike. Šis precedentas pagal savo fabulą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktus išaiškinimus yra neginčijamai aktualus byloje analizuojamos situacijos atžvilgiu, kadangi: 1) tiesiogiai nurodo galimybę pašalinti prieštaravimą, atsiradusį dėl tarpusavyje nederančių pasiūlymo dokumentų – kaip ir nagrinėjamu atveju, kur prieštaravimas kilo tarp gamintojo lentelių ir kitų pasiūlymo dokumentų; 2) tiesiogiai leidžia atlikti pasiūlymo apimties faktinį pokytį pateikiant naujus dokumentus, o senuosius atsiimant – nagrinėjamu atveju ieškovė analogiškai pateikė atnaujintus gamintojo dokumentus; 3) tiesiogiai pabrėžia, kad lemiamas yra ne formalus duomenų pokytis, o pasiūlymo turinio esmės pokytis – nagrinėjamu atveju pasiūlymo esmė (gamintojas, modelis, kaina, vietų skaičius) niekada nepasikeitė. Taigi, skundžiamame sprendime teismas nukrypo nuo aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir paneigė pasiūlymų prieštaravimų pašalinimo institutą. Teismas sukūrė situaciją, kurioje kiekvienas tiekėjo paaiškinimas automatiškai prilyginamas esminiam pasiūlymo pakeitimui.

Atsakovų ir teismo akcentuojamas „bendro keleivių skaičiaus pokytis“ (56–57 pirkimo I dalyje; 75–76 pirkimo III dalyje) yra ne pasiūlymo turinio keitimas, o paprastas aritmetinis veiksmas, atliekamas pagal nuo pat pradžių pasiūlyme buvusius duomenis – pridedant prie sėdimų ir stovimų vietų skaičiaus 1 neįgaliojo vietą, kuri visada buvo numatyta techninės specifikacijos 4 priede „Pasiūlymo atitikties techninei specifikacijai forma“, gamintojo 2025 m. lapkričio 17 d. deklaracijoje ir gamintojo brėžiniuose.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamame sprendime teismas, vertindamas ieškovės pateiktus pasiūlymus, suteikė lemiamą įrodomąją reikšmę vienam konkrečiam gamintojo pateiktam dokumentui ir vienai konkrečiai to dokumento vietai – gamintojo lentelėms, kuris pirkimo dokumentais apskritai nebuvo reikalaujamas pateikti. Teismas iš esmės ignoravo, kad visuose kituose ieškovės kartu su pasiūlymais pateiktuose dokumentuose – atitikties formoje, gamintojo deklaracijoje ir gamintojo brėžiniuose – nuosekliai buvo nurodyti pirkimo reikalavimus atitinkantys duomenys, kurie neabejotinai atskleidžia tikrąją ieškovės valią ir tikrąjį ieškovės pasiūlymų turinį.

Pirkimo sutarties 6.1.4 papunktis tiesiogiai numato, kad tiekėjas negali pradėti teikti paslaugų su reikalavimų neatitinkančiomis transporto priemonėmis. Be to, pagal pirkimo sutarties 2.12 papunkčio nustatytą pasirengimo paslaugų teikimui etapą (iki 638 kalendorinių dienų), atitikties patikrinimas atliekamas dar prieš pradedant teikti paslaugas. Pagal pirkimo sutarties sąlygas, atsakovė autobusų neįsigyja ir nefinansuoja jų įsigijimo – ieškovė savo lėšomis ir savo rizika pirks autobusus iš gamintojo. Todėl visa su autobusų įsigijimu susijusi investicinė ir finansinė rizika tenka išimtinai ieškovei. Ieškovė neturėtų jokio racionalaus pagrindo įsigyti pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų neatitinkančius autobusus, nes tokiu atveju ieškovė negalėtų pradėti teikti paslaugų ir patirtų reikšmingus finansinius nuostolius, kurie siektų šimtamilijonines sumas. Skundžiamame sprendime visi šie argumentai apie pirkimo objekto specifiką ir gamintojo įsipareigojimus liko neaptarti. Teismas įvertino pasiūlymų formalų turinį izoliuotai nuo realių pirkimo objekto įgyvendinimo aplinkybių, nenustatinėdamas, ar ieškovės paaiškinimai iš tiesų pakeitė pasiūlymų esmę (gamintoją, modelį, kainą ar vietų skaičių), o ne tik pašalino gamintojo lentelėse buvusį prieštaravimą.

Ieškovės pasiūlymo pirkimo I dalyje kaina buvo 4 216 992 Eur mažesnė nei dabartinės laimėtojos UAB „Vlasava“ pasiūlymas. Pirkimo III dalyje – 3 400 800 Eur mažesnė nei laimėtoju pripažinto UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ pasiūlymas. Bendrai – ieškovės pasiūlymai būtų sutaupę valstybei daugiau nei 7,6 mln. eurų viešųjų lėšų.

Be to, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas, teismas padarė ir kitus reikšmingus proceso teisės pažeidimus, kurie kartu sudaro sisteminį ieškovės teisės į teisingą procesą pažeidimą ir savarankišką pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas): teismas nepagrįstai atsisakė skirti žodinį bylos nagrinėjimą; teismas nepagrįstai atsisakė apklausti liudytoju gamintojo atstovą; teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės rašytinius paaiškinimus, kuriuose ji pateikė atsiliepdama į 2026 m. birželio 1–2 d. gautus atsakovių ir trečiųjų asmenų triplikus bei 2026 m. gegužės 25 d. gautą Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) išvadą.

Atsiliepimas

Atsakovė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atsiliepimu prašo atmesti ieškovės UAB „Kautra“ apeliacinį skundą ir priteisti iš ieškovės UAB „Kautra“ atsakovei SĮ „Susisiekimo paslaugos“ jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

Iš ieškovės pasiūlymo visumos matyti, jog ieškovės pasiūlytoje transporto priemonėje keleiviams vežti įrengtų vietų skaičius, neįskaitant neįgaliojo vietos, bus 75 (27 sėdimų ir 48 stovimos), kas reiškia, jog pridėjus privalomą įrengti neįgaliajam keleiviui vežti skirtą vietą bendras autobuse įrengtų vietų skaičius pasieks 76. Tačiau pagal pačios ieškovės pateiktą gamintojo dokumentaciją (deklaracijos priedą „Keleivių talpa“), 76 vietų (įskaitant neįgaliajam keleiviui skirtą vietą) autobuso variantas nėra numatytas – tai reiškia gamintojo nurodytame 75 vietų variante nėra numatyta vieta neįgaliajam. Toks prieštaravimas nėra formalus ar redakcinis – jis tiesiogiai susijęs su pasiūlymo esme: ar ieškovės siūlomame autobuse telpa reikalaujamas keleivių skaičius (laikant, kad neįgaliajam skirtoje vietoje turi važiuoti neįgalusis, o ne stovintys keleiviai). Būtent dėl šio prieštaravimo tarp gamintojo pateiktų duomenų atsakovė ir kreipėsi į ieškovę su prašymu jį paaiškinti. Atsakovei kilo pagrįstas įtarimas, kad pirminė pasiūlymo logika galėjo būti grindžiama prielaida, jog neįgaliojo vieta naudojama kaip stovimų keleivių zona, o ne kaip atskira speciali vieta, kaip to reikalavo pirkimo sąlygos, tačiau, kol prieštaravimas nebuvo pašalintas, tai buvo tik prielaida, o ne nustatytas faktas. Ieškovės pateikti paaiškinimai šį įtarimą patvirtino – iš jų paaiškėjo, kad atsakovė buvo teisi dėl minėtos prielaidos. Tokia prielaida, kaip teisingai nustatė teismas, tiesiogiai prieštaravo pirkimo sąlygoms.

Šalies argumentai

Ieškovei teigiant, kad pirminiai ir galutiniai pasiūlymo duomenys yra identiški, ignoruojamas esminis faktas: identiški bendrieji pasiūlymo elementai (gamintojas, modelis, kaina, deklaruotas skaičius sėdimų ir stovimų vietų) nepatvirtina, kad pirminiai gamintojo duomenys („Keleivių talpa“ lentelė) apie keleivių skaičių leido vienareikšmiškai konstatuoti pasiūlymo atitiktį. Kaip teisingai nurodė teismas ir kaip įrodo gamintojo lentelės, pagal pirminių duomenų logiką neįgaliojo vietos naudojimas pagal paskirtį mažino ieškovės pasiūlytų stovimų vietų skaičių žemiau reikalaujamos ribos. Galiausiai, dėl pirkimo I dalies – ieškovei gavus antruosius paklausimus ir pateikus antruosius paaiškinimus, net stovimų vietų skaičius grįžo į 39 (iš 38 pirmuosiuose paaiškinimuose), o bendras su neįgaliojo vieta – pasiekė 57. Tokie kintantys skaičiai neatitinka paprasto „prieštaravimo pašalinimo“ sąvokos.

Ieškovė taip pat visiškai nepagrįstai remiasi bendro pobūdžio VPT konsultacija savo pozicijai pagrįsti. Tačiau, kaip teisingai nustatė teismas ir kaip savo išvadoje pažymėjo pati VPT, minėta konsultacija buvo pateikta atsakant į ieškovės abstrakčiai suformuluotą paklausimą (neatspindėjusį konkrečioje situacijoje susiklosčiusių reikšmingų aplinkybių) bei neatliekant išsamaus konkrečių faktinių aplinkybių vertinimo. Tuo tarpu į bylą pateiktoje išsamioje ir argumentuotoje VPT išvadoje (parengtoje susipažinus su konkrečia ginčo medžiaga) konstatuotas visiškai priešingas ir ieškovei nepalankus vertinimas: ieškovės pateikti pasiūlymo paaiškinimai negali būti laikomi vien formaliu prieštaravimo pašalinimu, kadangi jų turinys rodo esminių techninių parametrų, susijusių su keleivių talpa, koregavimą.

Ieškovė apeliaciniame skunde klaidingai įvardija dokumentą „Keleivių talpa“ kaip neprivalomą gamintojo dokumentą, o vėlesniuose paaiškinimuose jį pervadina į „Gamintojo patvirtinimą“. Toks įvardijimas neatspindi tikrosios šio dokumento teisinės ir faktinės reikšmės pirkimo procedūrų kontekste ir yra sąmoningas siekis sumenkinti jo, kaip privalomo pasiūlymo elemento, statusą. Gamintojo deklaracija buvo privalomas pateikti dokumentas, kurio pagrindu vertinama autobusų atitiktis techninėje specifikacijoje nurodytiems talpumo reikalavimams. Pirkimo sąlygose buvo nustatyta, kad tiekėjas turi pateikti gamintojo deklaraciją, pagrindžiančią siūlomų autobusų atitiktį talpumo reikalavimams. Paties gamintojo pasirinkimu, gamintojo deklaracijos visumą sudarė du dokumentai: pati deklaracija ir ją išpildantis atskiras dokumentas „Keleivių talpa“, kuriame buvo pateikti konkretūs autobusų talpos skaičiavimo duomenys. Dokumentas „Keleivių talpa“ nebuvo atskiras, savarankiškas ar neprivalomas gamintojo dokumentas – jis buvo sudėtinė gamintojo deklaracijos dalis, į kurią deklaracijoje buvo pateikta tiesioginė nuoroda. Be šio dokumento gamintojo deklaracija būtų nepilno turinio, nes joje deklaruojami talpumo rodikliai nebūtų pagrįsti jokiais konkrečiais techniniais skaičiavimais. Taigi, nėra jokio pagrindo šį ieškovės pateiktą pirkimo dokumentuose reikalaujamą dokumentą, vien todėl, kad jis buvo dvinaris, išskirti į „privalomą“ ir „neprivalomą“ (ir todėl tariamai nevertintiną) dalis.

Pirkimo I dalyje pirmaisiais paaiškinimais pateiktame dokumente „Keleivių talpa“ ieškovė ne tik pakeitė duomenis toje pačioje 17 sėdimų vietų konfigūracijoje, kuri buvo nurodyta pirminiame dokumente, bet ir pateikė visiškai naują, pirminiame dokumente neegzistavusį 23 sėdimų vietų konfigūracijos variantą. Be to, ir pačioje 17 sėdimų vietų konfigūracijoje duomenys pasikeitė: stovimų vietų skaičius, kai neįgaliojo vieta neužimta, padidėjo nuo 39 iki 40 (bendras skaičius – nuo 56 iki 57), o stovimų vietų skaičius, kai neįgaliojo vieta užimta pagal paskirtį, padidėjo nuo 35 iki 38 (bendras skaičius – nuo 53 iki 56). Taigi, pirkimo I dalyje pirmieji paaiškinimai pakeitė duomenis abiejose skaičiavimo situacijose, o ne tik pašalino tarp dokumentų buvusį prieštaravimą.

Pirkimo III dalyje pirmaisiais paaiškinimais pateiktame dokumente „Keleivių talpa“ duomenys taip pat pasikeitė, tačiau kitaip nei pirkimo I dalyje – situacijoje, kai neįgaliojo vieta užimta pagal paskirtį, nurodytas rezultatas (27 sėdimos, 48 stovimos, iš viso 76) jau pirmaisiais paaiškinimais sutapo su galutiniu ieškovės pasiūlymu. Tačiau situacijoje, kai neįgaliojo vieta neužimta, stovimų vietų skaičius padidėjo nuo 48 iki 50, o bendras vietų skaičius – nuo 75 iki 77. Taigi, priešingai nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, ir pirkimo III dalyje pirmieji paaiškinimai pakeitė gamintojo pateiktus duomenis – tiesiog viena iš dviejų nurodytų situacijų (kai vieta užimta) atsitiktinai jau sutapo su vėliau, po antrųjų paaiškinimų, patvirtintu galutiniu rezultatu.

Jeigu ieškovės pasiūlymų paaiškinimai būtų pripažinti leistinu prieštaravimų pašalinimu, o ne draudžiamu esminiu pakeitimu, būtų pažeisti bent du fundamentalūs viešųjų pirkimų principai. Pirma, lygiateisiškumo principas: kiti pirkimo dalyviai teikė pasiūlymus laikydamiesi pirkimo sąlygose nustatyto talpos reikalavimo nuo pat pradžių, t. y. jų pasiūlymuose pateikti duomenys vienu metu tenkino tiek bendros talpos, tiek neįgaliojo vietos reikalavimus. Ieškovės pasiūlymai šių reikalavimų neatitiko, tačiau vėlesniais paaiškinimais neatitiktis buvo pašalinta. Leisti tokį pakeitimą reikštų, kad ieškovė gavo galimybę, kurios kiti tiekėjai neturėjo – iš esmės pataisyti savo pasiūlymą po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Antra, skaidrumo principas: pirkimo sąlygos buvo vienodai žinomos visiems dalyviams nuo pat pradžių. Leidimas vienam dalyviui paaiškinimais keisti pirminę talpos skaičiavimo logiką reikštų, kad iš anksto paskelbtos ir visiems vienodai taikytos sąlygos de facto (faktiškai) netenka privalomos galios, o tai tiesiogiai prieštarauja skaidrumo principui.

Ieškovės argumentas, kad autobusai bus gaminami specialiai atsakovei ir gamintojas įsipareigojo juos pagaminti atitinkančius pirkimo reikalavimus, yra teisiškai nereikšmingas sprendžiant pasiūlymo atitikties klausimą. Kaip teisingai nurodė teismas, pasiūlymo atitiktis vertinama pagal pasiūlymo metu pateiktus duomenis, o ne pagal būsimo gamybos proceso pažadus. To reikalauja tiek viešųjų pirkimų lygiateisiškumo principas (visi tiekėjai vertinami pagal tuos pačius kriterijus, taikant tą pačią vertinimo metodiką), tiek ir pirkimo sąlygų nuostata, expressis verbis nustatanti, kad pasiūlymo atitiktis turi būti įrodyta pasiūlymo pateikimo metu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo sprendimas atitinka visas keturias CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas, o pati ieškovė, keldama šį argumentą, painioja sprendimo glaustumą su motyvų nebuvimu, nors tai yra skirtingo teisinio turinio kategorijos, sukeliančios skirtingus teisinius padarinius: pirmoji – vertinimo pakankamumo klausimas, kuris savaime nesudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, o antroji – CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas absoliutus pagrindas, taikomas tik nustačius, kad motyvų nėra iš viso arba jie yra tokie fragmentiški, jog sprendimo pagrindas apskritai neatsekamas. Vien tai, kad ieškovės procesiniai dokumentai yra itin išplėstiniai, nereiškia, kad ir teismo sprendimas turi būti toks pats. Šioje byloje ginčo dalykas buvo pakankamai aiškus ir siauras: ar ieškovės pasiūlymas, įvertinus jį kartu su vėlesniais paaiškinimais ir patikslinimais, atitinka pirkimo sąlygose nustatytus autobusų keleivių talpos reikalavimus, t. y. ar naudojant neįgaliojo vežimėlio vietą pagal paskirtį yra užtikrinamas techninėje specifikacijoje nustatytas minimalus vežamų keleivių skaičius. Teismas šį klausimą suformulavo tiksliai ir į jį atsakė – priešingai nei teigia ieškovė.

CPK 423⁸ straipsnio 4 dalis nustato bendrąją taisyklę, kad viešųjų pirkimų bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, o žodinis procesas gali būti skiriamas tik išimtiniais atvejais, teismui manant, kad tai būtina. Tai reiškia, kad rašytinis procesas yra šios kategorijos bylų procesinė norma, o žodinio nagrinėjimo skyrimas – išimtis, kurios taikymui šalis privalo pagrįsti egzistuojant išskirtines aplinkybes, o ne vien pareikšti norą, kad byla būtų nagrinėjama žodžiu. Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nenurodė jokių tokio pobūdžio išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstų nukrypimą nuo įstatymo nustatytos rašytinio proceso taisyklės. Jokių išskirtinių aplinkybių ieškovė nenurodė ir apeliaciniame skunde. Bylos sudėtingumas ir didelė jos vertė savaime nėra CPK 423⁸ straipsnio 4 dalies prasme išskirtinė aplinkybė – priešingu atveju rašytinio proceso taisyklė netektų prasmės būtent tose viešųjų pirkimų bylose, kurioms ji ir buvo sukurta, t. y. didelės apimties ir didelės vertės pirkimų bylose.

Ieškovė jau pasinaudojo teise pateikti gamintojo poziciją atskleidžiančius įrodymus – prie dubliko buvo pridėti rašytiniai gamintojo paaiškinimai, kurie yra byloje ir buvo teismo įvertinti priimant sprendimą. Tai reiškia, kad ieškovės teisė būti išklausytai šiuo klausimu jau buvo realizuota rašytine forma, o papildomas gamintojo atstovo žodinis apklausimas tik pakartotų tuos pačius argumentus, kurie byloje jau yra pateikti raštu ir įvertinti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad byloje jau buvo pateikti visi CPK numatyti procesiniai dokumentai – dublikas ir triplikai, t. y. pasirengimo bylos nagrinėjimui etapas jau buvo pasibaigęs. Ieškovės rašytiniai paaiškinimai buvo pateikti 2026 m. birželio 5 d., t. y. jau po to, kai visos kitos šalys buvo pateikusios savo baigiamuosius procesinius dokumentus (triplikus, gautus 2026 m. birželio 1–2 dienomis), ir praktiškai prieš pat paskirtąją teismo posėdžio datą. Šiuo pateikimo momentu kiti proceso dalyviai objektyviai būtų nebeturėję realios galimybės susipažinti su naujai išdėstytais argumentais ir į juos atsikirsti iki bylos išnagrinėjimo. Atskirai paminėtina, kad galimybė posėdį atidėti nebuvo svarstytina dėl besibaigiančio imperatyvaus CPK 423⁸ straipsnyje įtvirtinto termino.

Atsiliepimas

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo ieškovės UAB „Kautra“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Panevėžio apygardos teismo 2026 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas argumentavo savo išvadas dėl esminių byloje keliamų ginčo klausimų. Vien tai, kad į kiekvieną ieškovės nurodytą argumentą nebuvo atsakyta taip, kaip pageidauja ieškovė, nesudaro pagrindo konstatuoti teismo sprendimo motyvavimo pareigos pažeidimą.

Nors ieškovė ieškinyje bandė kvestionuoti pirkimo sąlygas (konkrečiai techninėse specifikacijose nurodytus reikalavimus dėl autobusų keleivių talpos) kaip tariamai neaiškias ir dviprasmiškas, visgi techninėse specifikacijose kiekvienai pirkimo daliai buvo nustatyti aiškūs ir konkretūs reikalavimai tiekėjų siūlomoms transporto priemonėms, tuo tarpu ieškovė šių reikalavimų neprašė paaiškinti, pirkimo procedūrų metu nekėlė klausimų dėl aptariamų pirkimo sąlygų turinio ir (ar) jų taikymo, pirkimo sąlygų neginčijo. Todėl ieškovė, kaip patyręs ir ilgą laiką viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantis ūkio subjektas, negali remtis tariamu pirkimo sąlygų neaiškumu ar skirtingu jų interpretavimu, kai pati nepasinaudojo teise laiku išsiaiškinti galimus neapibrėžtumus, o pateikdama pasiūlymą patvirtino visišką susipažinimą su pirkimo dokumentais ir jų reikalavimų supratimą.

Aplinkybė, kad ieškovė nekeitė autobusų gamintojo, modelio ar pasiūlymo kainos, savaime nepaneigia esminio pasiūlymo pakeitimo, kadangi nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl autobusų techninių duomenų, tiesiogiai susijusių su pasiūlymų atitiktimi techninės specifikacijos reikalavimams, pakeitimo ieškovei pasinaudojus pasiūlymų paaiškinimo institutu.

Ginčo pirkime, siekdama atrinkti vežėją paslaugoms teikti, perkančioji organizacija nustatė reikalavimą, jog paslaugos būtų teikiamos naujomis transporto priemonėmis, atitinkančiomis pirkimo sąlygose apibrėžtus kriterijus. Taip pat pirkimo sąlygomis perkančioji organizacija aiškiai nustatė pareigą pasiūlyme nurodyti tiek konkrečią siūlomą transporto priemonę, tiek konkrečius jos parametrus dėl keleivių talpos.

Su pasiūlymu kiekvienoje pirkimo dalyje turėjo būti pateikti tiekėjo siūlomų transporto priemonių gamintojo techniniai dokumentai, pagrindžiantys tiekėjo siūlomų transporto priemonių atitiktį pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ reikalavimams (Techninės specifikacijos 4 priedo „Pasiūlymo atitikties techninei specifikacijai forma“ 1 punktas). Ieškovė su pasiūlymais pirkime pateikė savo siūlomų autobusų gamintojo deklaracijas ir šių deklaracijų priedus „Passenger Capacity“ (keleivių talpa), kuriuose buvo pateikti tarpusavyje prieštaraujantys duomenys, todėl perkančioji organizacija negalėjo būti tikra, kad visi techninėje specifikacijoje nustatyti reikalavimai dėl keleivių skaičiaus yra išpildomi.

Tiek pirkimo I dalyje, tiek pirkimo III dalyje ieškovė buvo pateikusi pasiūlymus, kurie neatitiko techninės specifikacijos reikalavimų, o po paaiškinimų pakeitė duomenis taip, kad šie techninės specifikacijos reikalavimus atitiktų. Kitaip tariant, iš netinkamo pasiūlymas tapo tinkamu, o tokia situacija reiškia esminį pasiūlymo pakeitimą ir leidimas ieškovei toliau dalyvauti pirkime būtų pažeidęs viešųjų pirkimų skaidrumo, tiekėjų lygiateisiškumo principus.

Atsiliepimas

Atsakovė kategoriškai nesutinka su ieškovės pozicija, kad pirkime tiekėjo siūlomų autobusų keleivių talpa, kuri yra apibrėžta konkrečiais skaičiais pirkimo sąlygose, nepatenka į pasiūlymo esmę sudarančius elementus. Autobusams keliami reikalavimai dėl keleivių vietų skaičiaus nėra savitiksliai, jie yra privalomi ne tik formaliuoju aspektu, jog yra įtvirtinti pirkimo sąlygose, tačiau ir dėl to, kad perkamos keleivių vežimo paslaugos Vilniaus miesto viešojo transporto sistemos maršrutuose, kuriais kasdien naudojasi apie 200 tūkst. keleivių. Įvertinus tai, kad ginčo pirkime bus įsigyjamos keleivių vežimo paslaugos ne tik esamais, bet ir naujais papildomais maršrutais į labiau nutolusius miesto rajonus, minėtas keleivių skaičius potencialiai bus dar didesnis. Taigi, pirkimo laimėtojui teikiant paslaugas autobusais, kurie nesutalpina nustatyto keleivių skaičiaus ar nesudaro galimybės viešuoju transportu keliauti asmenims su neįgaliojo vežimėliu, pirkimo tikslai nebūtų tinkamai pasiekti. Be to, asmuo su negalia yra potencialus viešojo transporto keleivis, todėl reikalavimas autobuse įrengti vietą neįgaliojo vežimėliui nėra formalumas, o yra skirtas sudaryti sąlygas neįgaliajam asmeniui patogiai keliauti viešuoju transportu.

Pirkimo sąlygos nenumatė, kad neįgaliojo vietos įrengimas leistų mažinti reikalaujamą minimalią bendrą keleivių talpą, todėl pirkimo sąlygos nesudarė pagrindo interpretacijai, jog minimalaus stovinčiųjų keleivių skaičiaus reikalavimas galėtų būti mažesnis, jei neįgaliojo vieta faktiškai naudojama keleivio su neįgaliojo vežimėliu, ar pan. Atvirkščiai, iš pirkimo sąlygų turinio aiškiai matyti perkančiosios organizacijos tikslas ir poreikis, kad sudarius pirkimo sutartį, asmuo su neįgaliojo vežimėliu turėtų galimybę keliauti viešuoju transportu visais atvejais, o ne tik tuomet, kai, pavyzdžiui, viešuoju transportu naudojasi mažesnis nei nustatyta autobuso keleivių talpa keleivių skaičius.

Vienoje ar kitoje opcijoje yra netenkinamas arba reikalavimas dėl neįgaliojo vietos, arba reikalavimas dėl bendro vietų skaičiaus, tuo tarpu opcijos, kuri vienu metu tenkintų abu būtinus techninės specifikacijos reikalavimus – nėra. Taigi, nors ieškovė nuolat pabrėžia savo pateiktais paaiškinimais „nieko nepakeitusi“, visgi kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, paaiškinimais buvo iš esmės pakeisti pirminiai pasiūlymo duomenys dėl keleivių vietų skaičiaus, jų paskirstymo ir neįgaliojo vietos įtakos bendrai transporto priemonės talpai. Būtent po ieškovės pateiktų paaiškinimų paaiškėjo, kad pirminiuose ieškovės teiktuose pasiūlymuose autobusų keleivių vietų skaičius neatitiko pirkimo sąlygų reikalavimų, o paaiškinimais ieškovė pakeitė keleivių vietų skaičiavimą taip, kad jis pirkimo sąlygų reikalavimus atitiktų, kas būtent atitiko esminio pasiūlymo pakeitimo sąvoką.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad „teismas ignoravo pirkimo objekto specifiką ir pakartotinius gamintojo rašytinius įsipareigojimus pagaminti pirkimo dokumentų reikalavimus atitinkančius autobusus“, į ką atsikirsdama atsakovė pažymi, jog apeliavimas į galimybę konfigūruoti keleivių vietų išdėstymą transporto priemonėse taip, kad jos atitiktų techninės specifikacijos reikalavimus, nesudarė jokio pagrindo teismui spręsti apie ieškovės pasiūlymų, kurie buvo pateikti pirkime ir kurie neatitiko techninės specifikacijos reikalavimų, tinkamumą ir pagrindo juos atmesti nebuvimą.

Pirkimo sąlygomis buvo aiškiai apibrėžtos pirkimo objekto ypatybės. Pirkimo sąlygose perkančioji organizacija nustatė pareigą pasiūlyme nurodyti tiek konkrečią siūlomą transporto priemonę, tiek konkrečius jos parametrus. Aplinkybė, kad techniškai ieškovės pasitelktas gamintojas gali pagaminti pirkimo sąlygas atitinkančius autobusus, nėra teisiškai reikšminga ir negalėjo būti pagrindu pripažinti ieškovės pateiktų pasiūlymų atitiktį pirkimo sąlygų reikalavimams, kadangi pirkime buvo vertinama ieškovės pasiūlymų (įskaitant – juose pasiūlytų autobusų) atitiktis nustatytiems pirkimo sąlygų reikalavimams, o ne jos pasitelktų gamintojų hipotetinės galimybės pagaminti pirkimo sąlygų reikalavimus atitinkančius autobusus. Atitinkamai būtent šioje – pateiktų pasiūlymų, o ne hipotetinių galimybių – apimtyje ginčą išsprendė ir teismas skundžiamu sprendimu.

CPK suteikia teismui teisę nagrinėti viešųjų pirkimų bylą žodinio proceso tvarka, tačiau toks šalies pateiktas prašymas teismui nėra privalomas. Atsižvelgiant į tai, teismo procesinis sprendimas atmesti ieškovės prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo jokių proceso teisės normų nepažeidė, o ieškovės pozicija, neva nesurengus žodinio bylos nagrinėjimo buvo užkirstas kelias visapusiškam įrodymų išnagrinėjimui, vertintina kaip nepagrįsta. Taip pat teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad Panevėžio apygardos teismo 2026 m. balandžio 13 d. nutartimi buvo nustatytas pasirengimas bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu, o ieškovė rašytinius paaiškinimus pateikė po to, kai jau buvo pateikti kitų šalių procesiniai dokumentai. Atsakovės vertinimu, nėra absoliučiai jokio pagrindo pritarti ieškovės teiginiams, kad neva atsisakydamas priimti ieškovės rašytinius paaiškinimus, teismas pažeidė ieškovės teisę į teisingą procesą. Atvirkščiai, teismas užtikrino operatyvaus ir efektyvaus teisminio proceso įgyvendinimą, bylą išnagrinėjo pagal šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir įrodymus, kuriuos šalys turėjo pakankamai laiko suformuluoti ir pateikti teismui, todėl skundžiamas sprendimas ir proceso teisės normų prasme laikytinas teisėtu bei pagrįstu.

Atsiliepimas

Tretieji asmenys UAB „Vlasava“ ir AS „Gobus“ atsiliepimu prašo ieškovės UAB „Kautra“ apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš ieškovės tretiesiems asmenims UAB „Vlasava“ ir AS „Gobus“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Iš teismo sprendimo matyti, kad teismas išsamiai aprašė ginčo šalių į bylą teiktų procesinių dokumentų ir įrodymų turinį, taip pat išvadą duodančios institucijos VPT išvados turinį, dėstė šalių argumentus ginčo klausimais, vadinasi – juos vertino. Teismo sprendime išsamiai pasisakyta dėl visų ieškovės pateiktų procesinių prašymų, jų netenkinimą aiškiai motyvuojant. Priešingai nei teigia ieškovė, iš teismo sprendimo konstatuojamosios dalies matyti, kad teismas įvertino ne tik bendrą pasiūlymo dokumentuose buvusio prieštaravimo faktą, bet ir konkrečiai tuos aspektus, kurių pagrindu ieškovė bando įrodyti sprendimą esant nemotyvuotą. Teismas įvertino ginčo šalių argumentus būtent dėl tų pirkimo sąlygose nustatytų techninių reikalavimų, kurie buvo aktualūs ieškovės pasiūlymų atitikčiai pirkimo I ir III dalyse. Taip pat teismas sprendime įvertino ir VPT išvadą. Teismas atsakė į esminius bylos klausimus ir išnagrinėjo bylą iš esmės.

Teismas papildomai pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė buvo numačiusi autobuse vietą neįgaliojo vežimėliui. Tikrasis ginčas buvo dėl to, ar neįgaliojo vežimėlio vietą naudojant pagal paskirtį yra užtikrinamas techninėje specifikacijoje nustatytas minimalus vežamų keleivių, t. y. sėdimų ir stovimų vietų, skaičius. Būtent dėl šios priežasties teismas pagrįstai vertino ne vien deklaratyvų neįgaliojo vietos buvimą, bet ir tai, kokią įtaką šios vietos naudojimas pagal paskirtį turėjo bendrai transporto priemonės talpai. Ieškovė visiškai nepagrįstai teigia, neva teismas daro prieštaringas išvadas vienoje sprendimo vietoje nurodydamas, kad ieškovė keitė neįgaliojo vežimėlio vietos užtikrinimą pirkimo I dalyje, o kitoje – kad nėra ginčo dėl to, jog ieškovė buvo numačiusi neįgaliojo vietą autobuse. Tiek iš ieškovės cituojamų sprendimo punktų, tiek iš visos bylos esmės matyti, jog teismas akcentavo autobusų vietų užpildymo faktą (kai autobuse yra neįgalusis, ir kai autobuse nėra neįgaliojo).

Iš ieškovės pateikto gamintojo dokumento „Passenger Capacity“ (liet. keleivių talpa) buvo matyti, kad siūlomas autobusas gali būti vertinamas dviem alternatyviais scenarijais: kai nėra neįgaliojo vežimėlio – nurodoma 17 sėdimų, 39 stovimos vietos ir bendras 56 vietų skaičius. Tuo atveju, kai yra neįgaliojo vežimėlis – nurodoma 17 sėdimų, 35 stovimos vietos ir bendras 53 vietų skaičius. Taigi, vienu konfigūracijos atveju buvo pasiekiamas bendras vietų skaičius, tačiau nebuvo numatyta neįgaliojo vežimėlio vieta, o kitu atveju, ją numatant, nebuvo užtikrinamas minimalus 55 sėdimų ir stovimų vietų reikalavimas. Taigi, iš gamintojo pateiktų variantų visumos matyti, kad nėra tokios konfigūracijos, kuri vienu metu patenkintų abu techninės specifikacijos 2.3 papunkčio elementus (55 vietų ir atskirą neįgaliojo vietą, neįtrauktą į 55 vietas), kas lemia neatitiktį techninės specifikacijos reikalavimui. Kadangi prieštaravimas buvo nustatytas viename iš dokumentų, perkančioji organizacija turėjo kreiptis į tiekėją dėl pasiūlymų paaiškinimo. Pagal pirminę pasiūlymo versiją scenarijus su neįgaliojo vieta objektyviai neatitinka reikalavimo (53 < 55), tuo tarpu po paaiškinimų tas pats scenarijus jau viršija ribą (56/57 ≥ 55). Todėl paaiškinimai lėmė ne pirminio pasiūlymo išaiškinimą, o jo pakeitimą taip, kad iš pradžių neatitinkantis pasiūlymas būtų paverstas atitinkančiu.

Tiek atitikties forma, tiek gamintojo skaičiavimai tarpusavyje sutampa ir patvirtina, kad pirminiuose pasiūlymo dokumentuose 57 vietų skaičius nebuvo pagrįstas. Nepaisant to, ieškovė procesiniuose dokumentuose jau remiasi kitu – 57 vietų – skaičiumi ir teigia, kad būtent toks vietų skaičius buvo siūlomas nuo pat pradžių, tik patvirtintas antruose paaiškinimuose. Toks teiginys prieštarauja faktiniams pasiūlymo duomenims, nes pirmuose dokumentuose buvo nurodytas 56 vietų skaičius, o vėlesnis rėmimasis 57 vietomis reiškia ne to paties rodiklio paaiškinimą, bet jo pakeitimą po pasiūlymo pateikimo. Dėl to ieškovės argumentas, kad ji tik pašalino dokumentų prieštaravimą, yra nepagrįstas. Prieštaravimo pašalinimas galėtų būti laikomas leistinu tik tuomet, jeigu iš pateiktų dokumentų visumos būtų galima nustatyti tą patį pirminį pasiūlymo turinį, o tiekėjas tik paaiškintų, kuri informacija atspindi tikrąją jo valią. Tačiau šiuo atveju paaiškinimų eiga rodė ne vienos reikšmės pasirinkimą iš dviejų tarpusavyje konkuruojančių dokumentų, o nuoseklų atitiktį lemiančių techninių duomenų keitimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neapsiribojo formaliu duomenų pokyčio konstatavimu – jis identifikavo konkretų pakeistą pasiūlymo elementą, t. y. bendrą keleivių vietų skaičių ir jo pasiskirstymą situacijoje, kai neįgaliojo vieta naudojama pagal paskirtį. Šis elementas buvo esminis, nes nuo jo tiesiogiai priklausė pasiūlymo atitiktis techninės specifikacijos 2.3 papunktyje nustatytam minimaliam talpos reikalavimui.

Šalies argumentai

Ieškovė teiginiai dėl Taisyklių 5.1 papunkčio pažeidimo yra nepagrįsti. Ieškovės pateikti paaiškinimai peržengė leistino paaiškinimo ribas, nes pakeitė pasiūlymo atitiktį lemiančius parametrus ir pavertė pasiūlymą iš neatitinkančio pirkimo reikalavimų atitinkančiu. Teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju nebuvo vien Taisyklių 5.1 papunktyje numatytas prieštaravimo pašalinimas, o buvo atliktas esminis pasiūlymo pakeitimas.

Žemesnės instancijos teismas

Būtent gamintojo skaičiavimai atskleidžia, ar deklaruojamas teiginys (pvz., „atitinka 55 vietų reikalavimą neįskaičiuojant neįgaliojo vietos“) yra realus. Vertinant talpą lemiama yra tai, ar egzistuoja tokio paties autobuso konfigūracija, kuri vienu metu užtikrina ir 55 sėdimų ir stovimų vietų minimumą, ir atskirą neįgaliojo vietą (neįtrauktą į 55 vietas). Tuo atveju, kai paties gamintojo skaičiavimai rodo, kad prie tam tikro privalomo elemento (neįgaliojo vietos panaudojimo) bendras sėdimų ir stovimų vietų skaičius krenta žemiau ribos, tuomet deklaracijos nebegali būti laikomos pakankamu atitikties įrodymu – jos turi būti suderintos su techniniais duomenimis, o ne atvirkščiai. Jeigu būtų laikoma, kad vien abstrakti deklaracija apie bendrą vietų skaičių savaime įrodo atitiktį, būtų paneigta gamintojo techninių dokumentų pateikimo reikalavimo prasmė. Teismas pagrįstai vertino, kad pasiūlymo atitiktis turi būti grindžiama objektyviais, patikrinamais ir tarpusavyje suderintais duomenimis, o ne selektyviai pasirenkamomis deklaracijomis.

Sprendime aptarta, kad pirkimo I ir III dalių techninės specifikacijos 4 priedo 1 punkte buvo numatyta tiekėjo pareiga pateikti dokumentus, įrodančius siūlomų transporto priemonių atitiktį techninei specifikacijai, įskaitant gamintojo techninius dokumentus, technines specifikacijas, katalogus, schemas ir (ar) kitus gamintojo techninius dokumentus, o jei juose reikiamos informacijos nėra – gamintojo techninių charakteristikų aprašymus. Todėl keleivių talpos duomenys nebuvo atsitiktinis ar nereikšmingas dokumentas – jie buvo būtent tie techniniai gamintojo duomenys, pagal kuriuos buvo galima patikrinti, ar deklaruojama keleivių talpa realiai įgyvendinama konkrečioje transporto priemonės konfigūracijoje. Pats tiekėjas, pateikdamas daugiau duomenų nei buvo reikalaujama, prisiima riziką dėl tokių duomenų teisingumo, nuoseklumo ir reikšmės pasiūlymo vertinimui. Viešųjų pirkimų procedūroje perkančioji organizacija negali ignoruoti tiekėjo paties pateiktų nepalankių techninių duomenų vien todėl, kad kiti to paties tiekėjo dokumentai yra jam palankesni. Priešingas aiškinimas lemtų selektyvų pasiūlymo vertinimą ir sudarytų tiekėjui galimybę po pasiūlymų pateikimo termino pasirinkti tik tuos duomenis, kurie jam leidžia pasiekti atitikties rezultatą.

Teismas sprendime expressis verbis nurodė VPĮ 45 straipsnio 3 dalį, pagal kurią tiekėjas gali tikslinti, papildyti ar paaiškinti netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis, tačiau tik tiek, kiek tai daroma nepažeidžiant lygiateisiškumo ir skaidrumo principų. Taigi, teismo analizės atskaitos taškas buvo ne senoji „pasiūlymo siaurąja prasme“ kategorija, o aktualus klausimas – ar tikslinimas konkrečiu atveju nepažeidė viešųjų pirkimų principų ir nevirto esminiu pasiūlymo pakeitimu.

Vien tai, kad teismas rėmėsi ankstesniais kasacinio teismo išaiškinimais, nereiškia, jog teismas taikė nebeaktualią „pasiūlymo siaurąja prasme“ doktriną. Šie išaiškinimai yra bendro pobūdžio ir išlieka aktualūs tiek iki 2022 m., tiek po 2022 m. suformuoto vieningo pasiūlymų tikslinimo modelio, nes jie apibrėžia ne tikslinamo duomens rūšį, o pačias pasiūlymų tikslinimo ribas – skaidrumą, lygiateisiškumą ir draudimą pakeisti pasiūlymo esmę. Teismų praktika gali būti reikšminga ne tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tapačios, bet ir tada, kai joje suformuluotas bendras teisės aiškinimo standartas, aktualus nagrinėjamam teisiniam klausimui. Šiuo atveju teismas rėmėsi būtent bendraisiais pasiūlymų tikslinimo ribų išaiškinimais – kad pasiūlymo paaiškinimas negali lemti de jure (teisiškai) naujo pasiūlymo pateikimo, negali pažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo principų ir negali paversti reikalavimų neatitinkančio pasiūlymo atitinkančiu.

Nėra jokio pagrindo sutikti su ieškove, kad teismas nukrypo nuo viešųjų pirkimų reguliavimo ar teismų praktikos. Priešingai, teismas pagrįstai prioritetą suteikė objektyviam pasiūlymo turinio ir jo paaiškinimų vertinimui, o ne ieškovės nurodomoms hipotetinėms ar su būsima sutarties vykdymo stadija susijusioms aplinkybėms.

Ieškovė žodinio bylos nagrinėjimo būtinybę iš esmės grindė ne poreikiu apklausti nepriklausomą specialistą, ekspertą ar liudytoją dėl naujų, rašytinėje bylos medžiagoje neatskleistų aplinkybių, o siekiu, kad žodinio proceso metu papildomai pasisakytų ieškovės pusėje esantis gamintojas. Tačiau gamintojo paaiškinimai dėl ginčui reikšmingų techninių aspektų jau buvo pateikti ieškovės teiktuose rašytiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nenurodė, kokias naujas ir bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes gamintojo atstovas galėtų patvirtinti žodinio proceso metu, teismas pagrįstai sprendė, kad toks prašymas neatitinka CPK 423¹ straipsnio 4 dalyje įtvirtinto išimtinumo standarto.

VPT išvados nešališkumo ar patikimumo klausimas taip pat nesudarė savarankiško pagrindo bylą nagrinėti žodžiu. Jeigu ieškovė manė, kad VPT išvada neatitinka anksčiau pateiktos konsultacijos ar yra nepakankamai pagrįsta, tokius argumentus ji galėjo ir faktiškai teikė rašytiniuose procesiniuose dokumentuose. Taigi, ir šių argumentų įvertinimui žodinis teismo posėdis nebuvo būtinas.

Šalies argumentai

Ieškovė apeliaciniame nurodo, kokios pozicijos gamintojo atstovas būtų laikęsis apklausos kaip liudytojo metu ir kokius argumentus būtų pateikęs teismui. Kitaip tariant, iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad gamintojo apklausa nebuvo siekiama išsiaiškinti nežinomų ar neaiškių faktinių aplinkybių, padedančių „interpretuoti“ gamintojo parengtus dokumentus. Priešingai, ieškovė nurodo, kokį atsakymą šiuo klausimu būtų pateikęs gamintojas. Tai tik patvirtina, kad gamintojo atstovo apklausa nebūtų buvusi prasminga ar turėjusi savarankiškos įrodomosios reikšmės. Iš apeliacinio skundo matyti, kad gamintojo atstovas būtų kviestas ne tam, kad paaiškintų naujas aplinkybes ar pateiktų savarankišką techninių dokumentų vertinimą, bet tam, kad patvirtintų ieškovės jau pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją dėl ginčo esmės – neva pasiūlymo turinys nesikeitė. Taigi, ieškovės reikalaujama liudytojo apklausa būtų reiškusi tik ieškovės raštu išdėstytos pozicijos atkartojimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas įvertino ir sprendime nurodė, kad ieškovės rašytiniai paaiškinimai buvo pateikti prieš pat paskirtą teismo posėdžio datą, todėl jų priėmimas būtų pažeidęs kitų proceso dalyvių teisę tinkamai susipažinti su naujai pateiktais argumentais ir dėl jų pasisakyti. Priešingai nei teigia ieškovė, rungtyniškumo principas negali būti suprantamas kaip suteikiantis vienai proceso šaliai teisę neribotai teikti papildomus paaiškinimus pasibaigus pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijai, kartu neužtikrinant kitoms šalims realios galimybės į juos atsikirsti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojo apklausos

Apeliaciniame skunde ieškovė prašo skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir kviesti liudytoju gamintojo Irizar e-Mobility pardavimų vadovą M. I. B.. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad toks nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisinį reguliavimą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. Teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018, 33 punktas).

Nors iš ieškovės apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad ieškovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka dėl liudytojo apklausos, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė apeliaciniame skunde aiškiai išdėstė argumentus, kuriais kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, o byloje esančių duomenų pakanka tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu klausimas išspręstas teisingai, todėl liudytojo apklausa nėra būtina. Tuo labiau kad gamintojo Irizar e-Mobility pozicija raštu yra pateikta byloje. Nesant poreikio apklausti liudytojo ir ieškovei nepagrindus išskirtinių aplinkybių, kurios suponuotų žodinio bylos nagrinėjimo būtinumą, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Dėl ieškovės 2026 m. rugpjūčio 14 d. rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo

2026 m. rugpjūčio 14 d. apeliacinės instancijos teisme gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai, kuruose ieškovė prašo priimti rašytinius paaiškinimus ir jais vadovautis priimant sprendimą civilinėje byloje; skirti žodinį civilinės bylos nagrinėjimą; kviesti liudytoju gamintojo Irizar e-Mobility atstovą pardavimų vadovą M. I. B.. Paaiškinimuose nurodo, kad ieškovė susipažino su atsiliepimais į apeliacinį skundą ir pasisako dėl atsiliepimuose išdėstytų motyvų tiek, kiek jie susiję su byloje keliamu esminiu klausimu – ar ieškovės pirkimo procedūrų metu pateikti pasiūlymų paaiškinimai pašalino pasiūlymo dokumentuose buvusį prieštaravimą, ar pakeitė pasiūlymo esmę.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (CPK 323, 338 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022). Atsižvelgęs į tai, kad ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti atsikirtimai į atsakovių ir trečiųjų asmenų atsiliepimus į ieškovės apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės rašytinius paaiškinimus. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovė, rašytiniuose paaiškinimuose prašydama skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir kviesti liudytoją, jokių naujų aplinkybių nenurodė, o rašytiniuose paaiškinimuose tik pakartojo savo procesinius prašymus, kurie buvo nurodyti apeliaciniame skunde.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

2025 m. kovo 20 d. perkančioji organizacija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė atvirą tarptautinį viešąjį pirkimą Nr. 1665794 „Keleivių vežimo paslaugų teikimo vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Vilniaus miesto ir gretimų savivaldybių teritorijose“ ir paskelbė pirkimo sąlygas.

Perkančioji organizacija, siekdama įsigyti keleivių vežimo paslaugas, be kita ko, nustatė reikalavimą, jog paslaugos būtų teikiamos naujomis transporto priemonėmis, atitinkančiomis pirkimo sąlygose apibrėžtus kriterijus. Taip pat pirkimo sąlygomis perkančioji organizacija nustatė pareigą pasiūlyme nurodyti tiek konkrečią siūlomą transporto priemonę, tiek konkrečius jos parametrus dėl keleivių talpos.

Ieškovė pateikė savo pasiūlymus pirkimo I ir III dalyse. Perkančioji organizacija, vertindama ieškovės pasiūlymus, nustatė pateiktų pasiūlymų trūkumus (nustatytas pasiūlyme pateiktų duomenų prieštaringumas), bei 2025 m. gruodžio 18 d. raštu paprašė ieškovės pateikti paaiškinimus. Ieškovė 2026 m. sausio 5 d. raštu pateikė paaiškinimus ir patikslintus dokumentus pirkimo I ir III dalyse. Perkančioji organizacija, įvertinusi ieškovės kartu su pasiūlymu pateiktų duomenų ir dokumentų visumą, įskaitant paaiškinimą ir su juo pateiktus papildomus dokumentus, 2026 m. vasario 3 d. raštu nustatė papildomus trūkumus ir paprašė ieškovės juos paaiškinti. Ieškovė 2026 m. vasario 10 d. raštu pateikė paaiškinimus.

Perkančioji organizacija, atlikusi ieškovės pateiktų pasiūlymų (įskaitant ir visus papildomai pateiktus paaiškinimus) vertinimą, 2026 m. kovo 10 d. priėmė sprendimus atmesti ieškovės pasiūlymus pirkimo I ir III dalyse. Perkančioji organizacija konstatavo, kad tiek pirkimo I dalyje, tiek pirkimo III dalyje ieškovė pateiktais paaiškinimais, keisdama vietos asmenims su negalia skaičių (dėl ko keičiasi ir stovimų vietų skaičius), pakeitė savo pirminio pasiūlymo esmę, o pirkimo III dalyje – ir pirminį pasiūlymą iš netinkamo pavertė tinkamu. Ieškovė, nesutikdama su perkančiosios organizacijos, 2026 m. kovo 10 d. sprendimais, pateikė perkančiajai organizacijai pretenzijas.

Ieškovė, laikydamasi pozicijos, kad atsakovė nepagrįstai netenkino jos 2026 m. kovo 30 d. pretenzijų dėl jos pasiūlymų, kurie buvo pateikti pirkimo I ir III dalyse, atmetimo kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovė, nesutikdama su apskųstu teismo sprendimu, nurodo, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl esminio pasiūlymų keitimo teikiant paaiškinimus pirkimo I ir III dalyse.

Dėl teismo sprendimo turiniui keliamų reikalavimų

Ieškovė UAB „Kautra“ apeliaciniame skunde visų pirma kelia pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo jos ieškinys atmestas, netinkamo ir nepakankamo motyvavimo klausimą, teismui nepasisakius dėl ieškovės ieškinyje nurodytų argumentų.

CPK 263 straipsnio 1–2 dalyse nurodyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismas grindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Be to, teismas privalo sprendimą tinkamai motyvuoti, t. y. pagrįsti savo sprendimą faktiniais bei teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikoje yra pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimus atitinkančiu gali būti laikomas tik pagrįstas ir teisėtas teismo procesinis sprendimas, kuriame pateikti aiškūs ir pakankami motyvai dėl bylos baigčiai svarbių aspektų, išplaukiantys iš išsamaus teisiškai reikšmingų aplinkybių, šalių argumentų ir įrodymų ištyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17-403/2025, 72 punktas).

Viena vertus, teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra itin detalus, pirmosios instancijos teismo motyvai yra gana lakoniški, didžiąją dalį sprendimo motyvuojamosios dalies sudaro faktinių aplinkybių aprašymas. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas dėl esminių šios bylos aplinkybių, t. y. ar ieškovė, teikdama paaiškinimus dėl savo pasiūlymų, (ne)pakeitė ir savo pasiūlymo turinį, pasisakė ir nurodė esminius motyvus. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų ieškovės nurodytų argumentų bei juos pagrindžiančių motyvų ir (ar) įrodymų, padarydamas išvadą dėl ieškinio reikalavimų nepagrįstumo, nereiškia, kad iš viso jų netyrė ar nevertino. Procesinio teismo sprendimo motyvavimo trūkumai (sprendimo motyvų nepakankamumas ar neišsamumas) patys savaime nelemia teismo sprendimo panaikinimo, kai jo turinys visgi leidžia suprasti, kokias išvadas dėl ginčo dalyko teismas padarė ir kodėl. Juolab kad įstatyme yra įtvirtintas draudimas panaikinti teismo sprendimą vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).

Dėl teisinio reglamentavimo, susijusio su pasiūlymo paaiškinimais, ir jį aiškinančios aktualios teismų praktikos

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24) 56 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai informacija ar dokumentai, kuriuos turi pateikti ekonominės veiklos vykdytojai, yra ar atrodo neišsamūs ar klaidingi arba jeigu trūksta konkrečių dokumentų, perkančiosios organizacijos gali, išskyrus atvejus, kai šią direktyvą įgyvendinančioje nacionalinėje teisėje nustatyta kitaip, prašyti atitinkamų ekonominės veiklos vykdytojų per tinkamą laikotarpį pateikti, papildyti, patikslinti naujausią informaciją ar dokumentus su sąlyga, jog tokie prašymai pateikiami visapusiškai laikantis lygiateisiškumo ir skaidrumo principų.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) formuojamoje jurisprudencijoje laikomasi aiškinimo, kad konkurso dalyviai turi turėti vienodas sąlygas tiek tuomet, kai jie rengia pasiūlymus, tiek tada, kai perkančioji organizacija juos vertina. Pagal vienodo požiūrio principą ir laikantis skaidrumo pareigos vykstant viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūrai draudžiamos bet kokios perkančiosios organizacijos ir dalyvio derybos, o tai reiškia, kad pateikus pasiūlymą jo iš principo keisti negalima, neatsižvelgiant į tai, ar tai daroma perkančiosios organizacijos, ar dalyvio iniciatyva (ESTT 2021 m. birželio 3 d. sprendimo byloje Rad Service Srl Unipersonale ir kiti, C-210/20, 43 punktas). Perkančiosios organizacijos prašymas negali lemti to, kad atitinkamas konkurso dalyvis iš tikrųjų galiausiai pateiks naują pasiūlymą (ESTT 2012 m. kovo 29 d. sprendimo SAG ELV Slovensko ir kt., C-599/10, 40 punktas, 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo Archus ir Gama, C-131/16, 31 punktas). Be to, ESTT yra pažymėjęs, kad Direktyvos 2004/18 nuostatos negali būti aiškinamos kaip leidžiančios perkančiajai organizacijai priimti visus trūkumų, kurie remiantis aiškiomis konkurso dokumentų nuostatomis lemia dalyvio pašalinimą iš konkurso, ištaisymus (ESTT 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo Cartiera dell’Adda, C-42/13, 46 punktas, 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo Ciclat, C-199/15, 30 punktas).

Lietuvos nacionalinėje teisėje pasiūlymo trūkumų taisymą reglamentuoja VPĮ 45 straipsnio 3 dalis, kuri nustato, kad jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija gali nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Pasiūlymai tikslinami, papildomi arba paaiškinami vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytomis taisyklėmis.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl VPĮ 45 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo, tiekėjų pasiūlymai (iš jų ir pasiūlymai siaurąja prasme) privalo būti tikslinami, inter alia (be kita ko) ir pateikiant naujus duomenis ar dokumentus, jei nustatyti trūkumai neleidžia padaryti aiškios išvados apie neatitiktį suformuotam reikalavimui, pasiūlymo patikslinimas ar paaiškinimas negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022, 85 punktas).

Pagal Taisyklių 5–6 punktus laikoma, kad be pasiūlymo patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo pirkimo vykdytojas negali nustatyti pirkime gauto pasiūlymo tikrojo turinio ar jo atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, kai atlikus pasiūlymo vertinimą identifikuojami trūkumai (pvz., egzistuoja duomenų nesutaptis, (kai pasiūlyme pateikti duomenys yra prieštaringi – skirtingi dokumentai pateikia skirtingą informaciją apie tą patį aspektą) ir nustatytų trūkumų neįmanoma pašalinti atliekant pasiūlymo turiningąjį vertinimą.

Taisyklių 7 punkte, be kita ko, nustatyta, kad pasiūlymo patikslinimas, papildymas ar paaiškinimas negali lemti naujo pasiūlymo pateikimo, t. y. jį teikiant negali būti atliekamas esminis pasiūlymo pakeitimas (pvz., pakeičiama pasiūlymo kaina, pasiūlymas iš netinkamo tampa tinkamu, pakeičiamas siūlomas pirkimo objektas ir pan.).

Dėl ieškovės pateikto pasiūlymo ir jo (ne)atitikties pirkimo I dalies reikalavimams

Pirkimo I dalyje reikalavimai transporto priemonėms pateikti techninės specifikacijos 3 lentelės „Reikalavimai midi autobuso tipo transporto priemonėms“ 2.3 papunktyje, kuriame nurodyta, kad transporto priemonėje, kuri aptarnauja 1 lentelėje eilės numeriais nurodytus preliminarius maršrutus: 1, 17, 18 turi būti įrengta ne mažiau kaip 17 sėdimų vietų keleiviams, bendras įrengtų sėdimų ir stovimų vietų skaičius turi būti ne mažesnis kaip 55, į šį skaičių neįskaičiuojant 1 vietos asmenims su negalia (su specialiaisiais poreikiais su vežimėliu) (su tvirtinimo diržais, bėgeliais ar kita vežimėlio tvirtinimo įranga) žemagrindėje zonoje tarp autobuso ašių. Šalia vidurinių durų turi būti įrengta įranga (pvz. lentynos), skirta keleiviams saugiai pasidėti bagažą, kurios pobūdis ir išdėstymas suderinamas iki keleivių vežimo paslaugų teikimo pradžios. Tos pačios lentelės 18.4 papunktyje taip pat nurodyta, kad privalo būti įrengta vieta neįgaliųjų keleivių vežimėliui, įskaitant atramą (nugarėlę). Prie šios vietos įrengtas „STOP“ mygtukas (su šviesos indikacija) ir galimybė prisegti neįgaliųjų keleivių vežimėlį.

Ieškovės pateikto pasiūlymo pirkimo I dalyje buvo nurodyta, kad siūlomose transporto priemonėse bus įrengta 17 sėdimų vietų ir 39 stovimos vietos, iš viso – 56. Prie šio pasiūlymo yra prierašas: „žr. 1. Keleivių talpa“. Ieškovė su pasiūlymu šiai pirkimo daliai pateikė siūlomų autobusų gamintojo deklaraciją ir šios deklaracijos priedą „Passenger Capacity“ (keleivių talpa), kurioje pateikta lentelė su 2 sėdimų / stovimų vietų pozicijomis. Vienoje pozicijoje numatyta, kad sėdimos vietos – 17, stovimos vietos – 39, o neįgaliųjų – 0, iš viso – 56. Kitoje pozicijoje numatyta, kad sėdimos vietos – 17, stovimos vietos – 35, o neįgaliųjų – 1, iš viso – 53.

Perkančioji organizacija, vertindama ieškovės pasiūlymą dėl pirkimo I dalies, nustatė pasiūlymo trūkumus (nustatytas pasiūlyme pateiktų duomenų prieštaringumas). Todėl, perkančioji organizacija, vadovaudamasi VPĮ 45 straipsnio 3 dalimi, paprašė ieškovės pateikti paaiškinimus dėl nustatytų trūkumų.

Ieškovė pirkimo I daliai pateikė autobuso gamintojo paaiškinimus, kuriuose nurodyta, kad gamintojas manė, jog sėdimų vietų skaičius transporto priemonėje turėtų būti skaičiuojamas į bendrą keleivių skaičių transporto priemonėje neįtraukiant neįgaliojo vežimėlio vietos asmenims su negalia, kaip tiesiogiai nurodyta techninėse specifikacijose. Gamintojas nurodė, kad bus įrengtos 17 sėdimų vietų ir 38 stovimos vietos, iš viso – 55 vietos (neįskaitant neįgaliojo vežimėlio vietos). Taip pat paaiškino, kad neįgaliojo vežimėlio vieta su vežimėlio tvirtinimo įranga visose transporto priemonėse yra įrengiama žemagrindėje zonoje tarp autobuso ašių. Kai neįgaliojo vežimėlio vieta yra laisva (nevežamas asmuo vežimėlyje), tą patį plotą gali naudoti stovintys keleiviai, todėl bendra keleivių talpa padidėja. Kai neįgaliojo vežimėlio vieta yra užimta (vežamas asmuo vežimėlyje), stovimų vietų skaičius sumažėja.

Ieškovė, teikdama antrus paaiškinimus perkančiajai organizacijai, nurodė, kad jos siūlomų autobusų sėdimų vietų skaičius – ne mažiau kaip 17 vietų, bendras vietų skaičius – ne mažiau kaip 55, neįgaliųjų vietų skaičius – 1. Taip pat šiuose paaiškinimuose nurodė, kad dokumente, kuris buvo teiktas tiek su tiekėjo pasiūlymu, tiek su ankstesniu paaiškinimu, yra vidiniai gamintojo paskaičiavimai, kurių net nebuvo reikalaujama pateikti pagal pirkimo dokumentų reikalavimus, tiekėjas prašo nesivadovauti šia informacija. Informacija apie autobuso vietų skaičių, įskaitant jų paskirstymą sėdimoms, stovimoms, neįgaliojo vietoms bei bendrą vietų skaičių yra pateikta kartu su šiuo raštu teikiamame gamintojo dokumente, kuriame pateikta informacija atitinka pirminius tiekėjo ir gamintojo kartu su pasiūlymu dokumentus. Su antrais paaiškinimais pateiktas gamintojo patvirtinimas įrodo, kad siūlomi autobusai užtikrins minimalius vietų skaičiaus reikalavimus – ne mažiau kaip 17 sėdimų vietų, ne mažiau kaip 55 bendrai sėdimos ir stovimos vietos, 1 neįgaliojo vieta ir autobusai bus pagaminti su šiuo vietų pasiskirstymu: 17 sėdimų vietų, 39 stovimos vietos, 1 neįgaliojo vežimėlio vieta, kas bendrai sudaro 57 vietas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirkimo dokumentų visumą, ieškovės pradinio pasiūlymo ir jos dviejų paaiškinimų turinį, nesutinka su ieškovės pozicija, kad, jai pateikus paaiškinimus, jų esmė nebuvo pakeista, o galutinis jos pasiūlymų patikslinimo rezultatas objektyviai rodo, kad galutiniai pasiūlymo duomenys yra identiški pirminiams.

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė, teikdama paaiškinimus dėl jos pirkimo I dalies pasiūlymo, pakeitė pagrindinius pasiūlymo aspektus, t. y. pakeitė jos siūlomų autobusų vietų skaičių. Su pasiūlymu pirkimo I daliai ieškovė nurodė, kad vienu metu bus galima vežti 17 keleivių sėdimose vietose ir 39 keleivius stovimose vietose (t. y. iš viso 56), tačiau tokiu atveju transporto priemonėje nelieka neįgaliajam skirtos vietos. Tuo atveju jeigu užimama neįgaliajam vežti skirta 1 vieta, tuomet sumažėja bendras 55 keleiviams vežti įrengtų sėdimų ir stovimų vietų. Taigi, pagal pirmus ieškovės perkančiajai organizacijai pateiktus paaiškinimus ieškovės pasiūlymas neatitiko pirkimo I dalyje keliamų reikalavimų dėl autobusuose įrengtų vietų skaičiaus, kai yra įrengiama ir neįgaliajam vežti vieta. Su antrais paaiškinimais ieškovė pakeitė savo pasiūlymo dėl autobusų bendro vietų skaičiaus, nurodydama, kad yra numatyta bendrai 57 vietos, iš jų 17 sėdimų vietų, 39 stovimos vietos, 1 neįgaliojo vieta. Nors ieškovė akcentuoja, kad toks buvo jos pradinis pasiūlymas, tačiau šis ieškovės argumentas prieštarauja į bylą pateiktiems dokumentams, kuriuose matyti, kad ji pasiūlė autobusą su bendru 56 vietų skaičiumi, tačiau šio rodiklio visiškai neatitinka pateikta gamintojo deklaracija, pagal kurią turėtų būti 56 (bendrai) vietų autobusai be neįgaliojo vietos arba 53 vietų (bendrai) autobusai su 1 neįgaliojo vieta.

Pagal VPĮ 45 straipsnio 3 dalį, Taisyklių 5 punktą, tiekėjui suteikta galimybė pateikti papildomus paaiškinimus dėl pasiūlymo ar sprendinio nelaikytina viešųjų pirkimų principų ar pirkimus reguliuojančių taisyklių pažeidimu. Esmine vertintina aplinkybe tokiu atveju yra teikiamų paaiškinimų ar papildymų turinys, nes, negali būti keičiami ar tobulinami pagrindiniai pasiūlymo aspektai, kuriuos pakeitus galėtų būti apribota ar iškreipta konkurencija arba būtų daromas diskriminacinis poveikis. Nagrinėjamu atveju su antru paaiškinimu ieškovė prašė nesivadovauti jos su pirminiu pasiūlymu pateiktu gamintojo patvirtinimu, nes jis neatitiko pirkimo I dalies sąlygų, o su antruoju paaiškinimu pateikė naują gamintojo patvirtinimą, pakeisdama stovimų vietų skaičių, kai neįgaliojo vieta neužimta (vietų skaičius padidėjo nuo 39 iki 40), o bendras vietų skaičius padidėjo nuo 56 iki 57. Pagal kitą ieškovės pasiūlytą autobuso vietų konfigūraciją, kai neįgaliojo vieta užimta pagal paskirtį, vietų skaičius padidėjo nuo 35 iki 38 (bendras skaičius – nuo 53 iki 56).

Pagal pirkimo sąlygų 108.14 papunktį tiekėjo pasiūlymas atmetamas, jeigu paaiškindamas savo pasiūlymą dalyvis faktiškai pateikia naują pasiūlymą, t. y. atlieka esminį pasiūlymo keitimą (pvz., pakeičia pasiūlymo įkainį (-ius), pasiūlymas iš netinkamo tampa tinkamu, pakeičiamas siūlomas pirkimo objektas ir pan.).

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovėmis, kad pirkimo I dalyje pirmi paaiškinimai pakeitė duomenis abiejose skaičiavimo situacijose, o ne tik pašalino tarp dokumentų buvusį prieštaravimą. Ieškovė, prašydama nesivadovauti jos su pirminiu pasiūlymu pateiktu dokumentu dėl keleivių talpos, kuris yra sudėtinė pasiūlymo dalis, ir pateikusi naują dokumentą, iš esmės patobulino savo pagrindinį pasiūlymą. Tai sudarė perkančiajai organizacijai pagrindą atmesti pasiūlymą pagal pirkimo sąlygų 108.14 papunktį.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai suteikė lemiamą reikšmę vienai neprivalomo gamintojo dokumento daliai (gamintojo lentelėms), selektyviai vertindamas pasiūlymo dokumentus ir ignoruodamas privalomuose dokumentuose nuosekliai nurodytus duomenis.

Pirkimo techninių specifikacijų 4 priede „Pasiūlymo atitikties techninei specifikacijai forma“ 1 punkte nustatyta, kad tiekėjas turi pateikti dokumentus, įrodančius siūlomų transporto priemonių atitiktį pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ reikalavimams, <...> pateikiama: siūlomų transporto priemonių gamintojo techniniai dokumentai (techninės specifikacijos, katalogai, schemos ir (ar) kiti gamintojo techniniai dokumentai ir (ar) interneto nuoroda į viešai prieinamą gamintojo informaciją (duomenis). <...> Jeigu nurodytuose dokumentuose reikiamos informacijos ir (ar) duomenų nėra, pateikiami siūlomų transporto priemonių gamintojo techninių charakteristikų aprašymai. Pirkimo sąlygų 110.1.5.2 papunktyje nurodyta, kad tiekėjas kartu su pasiūlymu turi pateikti transporto priemonių gamintojo deklaraciją, patvirtinančią stovinčių keleivių patogumo rodiklius pagal pasiūlyme pateiktų transporto priemonių tipus.

Taigi, gamintojo deklaracijos visumą sudarė pati gamintojo deklaracija bei joje nurodytas dokumentas „Keleivių talpa“. Ieškovė pateikė tiesioginę nuorodą būtent į šį dokumentą kaip pagrindžiantį jos pasiūlymą, nes pirkimo sąlygos numatė pateikti pasiūlymą pagrindžiančius dokumentus. Todėl visi ieškovės pateikti dokumentai sudarė jos pasiūlymą pirkime ir visi kompleksiškai perkančiosios organizacijos turėjo būti įvertinti.

Dėl ieškovės pateikto pasiūlymo ir jo (ne)atitikties pirkimo III dalies reikalavimams

Pirkimo III dalyje reikalavimai transporto priemonėms pateikti techninės specifikacijos 3 lentelės „Reikalavimai dviašio autobuso tipo transporto priemonėms“ 2.1 papunktyje, kuriame nurodyta, kad transporto priemonėje turi būti įrengta ne mažiau kaip 25 sėdimos vietos keleiviams, bendras įrengtų sėdimų ir stovimų vietų skaičius yra ne mažesnis kaip 75, į šį skaičių neįskaičiuojant 1 vietos asmenims su negalia (su specialiaisiais poreikiais su vežimėliu) (su tvirtinimo diržais, bėgeliais ar kita vežimėlio tvirtinimo įranga) žemagrindėje zonoje tarp autobuso ašių. Šalia vidurinių durų turi būti įrengta įranga (pvz. lentynos), skirta keleiviams saugiai pasidėti bagažą, kurios pobūdis ir išdėstymas suderinamas iki keleivių vežimo paslaugų teikimo pradžios. Tos pačios lentelės 18.4 papunktyje taip pat nurodyta, kad privalo būti įrengta vieta neįgaliųjų keleivių vežimėliui, įskaitant atramą (nugarėlę). Prie šios vietos įrengtas „STOP“ mygtukas (su šviesos indikacija) ir galimybė prisegti neįgaliųjų keleivių vežimėlį.

Ieškovės pateikto pasiūlymo pirkimo III dalyje nurodyta, kad siūlomose transporto priemonėse bus įrengta 27 sėdimų vietų ir 48 stovimos vietos, iš viso – 75 vietos. Prie šio pasiūlymo yra prierašas: „žr. 1. Keleivių talpa“. Ieškovė su pasiūlymu šiai pirkimo daliai pateikė siūlomų autobusų gamintojo deklaraciją ir šios deklaracijos priedą „Passenger Capacity“ (keleivių talpa), kurioje pateikta lentelė su 2 sėdimų/stovimų vietų pozicijomis. Vienoje pozicijoje numatyta, kad sėdimos vietos – 27, stovimos vietos – 48, o neįgaliųjų – 0, iš viso – 75. Kitoje pozicijoje numatyta, kad sėdimos vietos – 27, stovimos vietos – 43, o neįgaliųjų – 1, iš viso – 71.

Perkančioji organizacija, vertindama ieškovės pasiūlymą dėl pirkimo III dalies, nustatė pasiūlymo trūkumus (nustatytas pasiūlyme pateiktų duomenų prieštaringumas). Todėl perkančioji organizacija, vadovaudamasi VPĮ 45 straipsnio 3 dalimi, paprašė ieškovės pateikti paaiškinimus dėl nustatytų trūkumų.

Ieškovė pirkimo III daliai pateikė autobuso gamintojo paaiškinimus, kuriuose nurodyta, kad pildydamas atitikties formą tiekėjo pasirinktas gamintojas numatė neįgaliojo vietą su visa reikiama įranga, o transporto priemonės vietas skaičiavo, neįskaičiuodamas neįgaliojo vietos. Kitaip tariant, vietos buvo suskaičiuotos taip, lyg neįgaliojo vieta būtų įrengta, bet būtų neužimta ir jos zona būtų naudojama stovintiems keleiviams, t. y. neįskaičiuojant neįgaliojo vietos. Ieškovė nurodė, kad šiuo paaiškinimu patikslina savo pasiūlymą pirkimo III dalyje, nes yra poreikis patikslinti tik tiekėjo kartu su pasiūlymu pateiktą gamintojo patvirtinimą bei jame nurodytą stovimų vietų skaičių bei bendrą vietų skaičių pagal pateiktą lentelę, kurios vienoje pozicijoje nurodyta, kad sėdimų vietų skaičius – 27, stovimų vietų skaičius – 50, neįgaliojo vietų skaičius – 0, bendras vietų skaičius – 77. Kitoje pozicijoje nurodyta, kad sėdimų vietų skaičius – 27, stovimų vietų skaičius – 48, neįgaliojo vietų skaičius – 1, bendras vietų skaičius – 76. Taigi, ieškovė, teikdama pasiūlymą pirkimo III daliai, kai neįgaliojo vieta neužimta, autobuse stovimų vietų skaičių padidino nuo 48 iki 50, o bendras vietų skaičius padidėjo nuo 75 iki 77. Šio pasiūlymo patikslinimui ieškovė pateikė naujus gamintojo deklaracijos priedo duomenis, kurie atspindi naujus bendrų ir stovimų vietų skaičius bei neįgaliesiems asmenims skirtų vietų skaičių. Nurodytos aplinkybės pagrįstai perkančiajai organizacijai sudarė pagrindą ieškovės pateiktą pasiūlymą atmesti pirkimo sąlygų 108.14 papunkčio pagrindu, nes ieškovė pateikė naujus duomenis, kuriais neleistinai pakeitė savo pasiūlymą taip, kad jis iš netinkamo taptų tinkamu.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirkimo I ir III dalimi

Ieškovė savo paaiškinimuose dėl pirkimo I ir III dalies nurodė, kad gamintojas tą patį autobusą gali išplanuoti net keliais skirtingais variantais priklausomai nuo skirtingų situacijų ir skirtingų užsakovų poreikių konkrečiu atveju, todėl pagamins autobusus keleivių vežimo paslaugai užtikrinti taip, kad autobusai atitiktų techninės specifikacijos reikalavimus. Ši aplinkybė, pasak ieškovės, reiškia jos pasiūlymų tinkamumą ir pagrindo juos atmesti nebuvimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai nepagrindžia ieškovės pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygoms. Perkančioji organizacija, siekdama įsigyti keleivių vežimo paslaugas, pirkime, be kita ko, nustatė konkrečius reikalavimus autobusams, tame tarpe ir numatė keleiviams reikalingą vietų skaičių, su kuriais bus teikiama paslauga. Pagal pirkimo sąlygas buvo nustatyti reikalavimai autobusams su aiškiais jiems keliamais reikalavimais, tame tarpe nurodytas bendras vietų skaičius ir sėdimų vietų skaičius bei neįgaliojo vietai reikalavimas, todėl tiekėjai turėjo nurodyti konkrečius savo pasiūlymus su juos pagrindžiančiais gamintojo patvirtinimais (deklaracijomis). Atitinkamai, perkančioji organizacija turėjo pareigą įvertinti visus tiekėjų pasiūlymus ir juose numatytus autobusų parametrus bei jų atitikti pirkimo sąlygoms. Taigi, ieškovės paaiškinimuose dėl pirkimo I ir III dalies argumentas, kad jos pasirinktas autobusų gamintojas pagamins autobusus keleivių vežimo paslaugai užtikrinti taip, kad autobusai atitiktų techninės specifikacijos reikalavimus, neatitinka pirkimo sąlygų dėl jo nekonkretumo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pasiūlymo atitiktis vertinama pagal pasiūlymo metu pateiktus duomenis, o ne pagal būsimo gamybos proceso pažadus. To reikalauja tiek viešųjų pirkimų lygiateisiškumo principas (visi tiekėjai vertinami pagal tuos pačius kriterijus, taikant tą pačią vertinimo metodiką), tiek ir pirkimo sąlygų nuostata, expressis verbis nustatanti, kad pasiūlymo atitiktis turi būti įrodyta pasiūlymo pateikimo metu.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ieškovės akcentuojamos aplinkybės, kad jos pasiūlymai pirkimo I ir III dalyje buvo ekonomiškai naudingiausi (pirkimo I dalyje ieškovė pasiūlė 4 216 992 Eur, o pirkimo III dalyje 3 400 800 Eur mažesnę kainą nei dabar laimėtojais pripažintų tiekėjų pasiūlymų kaina), pažymi, kad aplinkybė, jog trečiųjų asmenų pasiūlymo kaina pirkime didesnė nei ieškovės pasiūlyta kaina, neturi teisinės reikšmės vertinant ieškovės pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygoms. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad VPĮ reikalavimas perkančiosioms organizacijoms siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai, negali pateisinti kitų VPĮ principų bei imperatyvių nuostatų nesilaikymo. Priešingas aiškinimas neatitiktų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų, vykdant viešuosius pirkimus, reikalavimų, taip pat šiuo klausimu suformuotos nuoseklios kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-381/2021, 39 punktas).

Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovės nurodytą VPT konsultaciją, kurioje ieškovė uždavė VPT klausimą, prašydama paaiškinti, ar pasiūlymo dokumentuose esant pateiktai dvejopai informacijai apie tą patį parametrą (pavyzdžiui, viename pasiūlymo dokumente nurodoma, kad vamzdžio skersmuo yra 30 cm, o kitame – 40 cm) tiekėjui turi būti suteikiama galimybė pašalinti tokį pasiūlymo dokumentų prieštaravimą ir patvirtinti, kad siūlomas parametras atitinka pirkimo dokumentų reikalavimus (pavyzdžiui, kad vamzdžio skersmuo yra 30 cm, kaip tai reikalaujama pagal pirkimo dokumentus), bei ar toks prieštaravimo pašalinimas laikytinas leidžiamu pagal VPĮ 45 straipsnio 3 dalį ir Taisyklių 5.1 papunktį ir nėra vertinamas kaip esminis pasiūlymo pakeitimas. Taip pat pateikė VPT atsakymą į šį klausimą, kuriame nurodyta, kad viešųjų pirkimų reguliavimas leidžia tiekėjams pašalinti jų pasiūlymuose esančius prieštaravimus ir patikslinimo metu konkrečiai pasirinkti tą duomenį, kuris patvirtina pasiūlymo atitikimą pirkimo dokumentų reikalavimams.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovės į bylą pateikta VPT konsultacija, nes VPT pateikė atsakymą į abstrakčiai ieškovės suformuotą klausimą nesiejant jo su bylos aplinkybėmis. Juolab kad šioje byloje išvadą teikianti institucija – VPT, pateikė 2026 m. gegužės 25 d. išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės pateikti paaiškinimai ir patikslinimai negali būti vertinami vien kaip formalus pasiūlymų dokumentuose buvusių prieštaravimų pašalinimas. Šiais paaiškinimais buvo patikslinti ir pakeisti pirminiuose gamintojo dokumentuose nurodyti keleivių talpos duomenys, kuriais buvo grindžiamas pasiūlymų atitiktis techninės specifikacijos reikalavimams. VPT vertinimu, perkančioji organizacija turėjo pagrindą spręsti, kad ieškovės pateiktais paaiškinimais buvo atliktas esminis pasiūlymų pakeitimas, todėl sprendimai atmesti ieškovės pasiūlymus pirkimo I ir III dalyse laikytini pagrįstais. Pažymėjo, kad pirkimo I dalyje paaiškinimų metu keitėsi vietų paskirstymo ir bendro vietų skaičiaus duomenys, o pirkimo III dalyje formaliai nekito pirminiame pasiūlyme nurodytų sėdimų ir stovimų vietų skaičius, tačiau buvo pakeisti gamintojo keleivių talpos duomenys tuo atveju, kai neįgaliojo vieta naudojama pagal paskirtį. Aplinkybė, kad ieškovė nekeitė autobusų gamintojo, modelio ar pasiūlymo kainos, savaime nepaneigia esminio pasiūlymo pakeitimo galimybės, kadangi nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl techninių duomenų, tiesiogiai susijusių su pasiūlymų atitiktimi techninės specifikacijos reikalavimams.

Kaip matyti iš 2026 m. gegužės 25 d. išvados turinio, VPT išvada parengta atsižvelgiant į konkrečias pirkimo sąlygas, ieškovės pateiktus pasiūlymus pirkimo I ir III daliai ir perkančiajai organizacijai pateiktus paaiškinimus bei patikslinimus dėl transporto priemonių vežamų keleivių skaičiaus. VPT, įvertinusi ginčo aplinkybes ir atsižvelgdama į ginčui aktualius teisės aktus, teismų praktiką, pateikė savo teisinį vertinimą. VPT išvada yra motyvuota ir išsami. Taigi, būtent ši, o ne ieškovės pateikta abstraktaus pobūdžio išvada, yra aktuali nagrinėjamai bylai ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo vertinama kartu su kitais byloje įrodymais. Pažymėtina, kad VPT išvada sutampa su teismo išvadomis.

Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės atliktus pasiūlymų paaiškinimus ir patikslinimus, faktiškai pritaikė „pasiūlymo siaurąja prasme“ doktriną, kuria buvo plačiai remiamasi tiek atsakovų, tiek trečiųjų asmenų procesiniuose dokumentuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020; 2019 m. birželio 20 d. nutartis Nr. e3K-3-217-969/2019; 2019 m. spalio 31 d. nutartis Nr. e3K-3-314-469/2019; 2018 m. birželio 18 d. nutartis Nr. e3K-3-234-469/2018). Tačiau „pasiūlymo siaurąja prasme“ doktrina nebėra aktuali ir nebėra taikoma nuo 2022 metų. Ieškovė nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022 „pasiūlymo siaurąja prasme“ doktrina buvo aiškiai paneigta ir pakeista.

Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022 suformulavo tokias teisės aiškinimo taisykles: jei be atitinkamų viešojo pirkimo dalyvio paaiškinimų, papildymų ar patikslinimų perkančioji organizacija negali nustatyti gauto pasiūlymo tikrojo turinio ir jo atitikties iškeltiems reikalavimams, ji turi spręsti dėl šio tiekėjo teisės (galimybės) nustatytus trūkumus ištaisyti (pašalinti) įstatymo nustatyta tvarka; tiekėjų teisė (galimybė) patikslinti (paaiškinti) pasiūlymų trūkumus reguliuojama kartu taikomomis VPĮ 45 straipsnio 3 dalies ir 55 straipsnio 9 dalies nuostatomis; tokia ūkio subjekto teisė nesiejama su nustatyto trūkumo pobūdžiu (rūšimi), tačiau pasiūlymo patikslinimas ar paaiškinimas negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo (kasacinio teismo nutarties 85 punktas).

Taip pat kasacinis teismas šioje byloje išaiškino, kad tiek perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo procedūrų metu, tiek teismai procese pirmiausia turi nustatyti, ar viešojo pirkimo sąlygose nebuvo įtvirtintos nuostatos, kad konkretaus dokumento nepateikimas lemia viso pasiūlymo atmetimą. Tik nustačius, kad tokio pasiūlymo atmetimo pagrindo atitinkamo trūkstamo dokumento atžvilgiu nėra nustatyta, spręstina, ar atskiro (papildomo) dokumento pateikimas, ar jau esamų duomenų patikslinimas de jure nelemia naujo pasiūlymo pateikimo situacijos. Antrojo pasiūlymų tikslinimo teisėtumo vertinimo (de jure naujo pasiūlymo pateikimo) kriterijaus taikymas priklauso nuo įvairių reikšmingų konkretaus atvejo aplinkybių, jų visumos vertinimo, a fortiori (ypač) nustatyto trūkumo turinio (pobūdžio) (89–90 punktai).

Nors ieškovė siekė įrodyti, kad jos pasiūlymų turinys paaiškinimais nebuvo keičiamas, o buvo atliktas paprastas aritmetinis veiksmas pagal nuo pat pradžių pasiūlyme buvusius duomenis pridedant prie sėdimų ir stovimų vietų skaičiaus 1 neįgaliojo vietą, kuri visada buvo numatyta, tačiau tai nereiškia, kad teismas jos pasiūlymą ir paaiškinimus, kaip nurodo ieškovė, įvertino pagal „pasiūlymo siaurąja prasme“ doktriną. Šioje byloje buvo nustatyta, kad ieškovės pasiūlymuose ir su jais teikiamuose dokumentuose duomenys dėl keleiviams skirtų vietų nesutapo. Perkančiai organizacijai, nustačius neatitikimus ir pareikalavus paaiškinimus, kilo poreikis išsiaiškinti, ar ieškovės pateikti paaiškinimai neperžengė leistinų paaiškinimų ribų pagal VPĮ 45 straipsnio 3 dalį ir Taisyklių 5.1 papunktį. Taigi, teismas šiuo aspektu vertino bylos aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo Taisyklių 5.1 papunktyje numatytas prieštaravimo pašalinimas, o paaiškinimų metu keitėsi vietų paskirstymo ir bendras vietų skaičius pirkimo I dalyje, o pirkimo III dalyje buvo pakeisti gamintojo keleivių talpos duomenys tuo atveju, kai neįgaliojo vieta naudojama pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo aktualia kasacinio teismo praktika.

Dėl ieškovės nurodomų proceso teisės normų pažeidimų

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir apklausti liudytoju gamintoją, taip pat teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus.

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė buvo pareiškusi pirmosios instancijos teismui prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojo transporto priemonių gamintojo Irizar e-Mobility atstovą pardavimų vadovą kvietimo 2026 m. birželio 2 d. pateiktame prašyme, kurį išnagrinėjęs, teismas 2026 m. birželio 3 d. nutartimi šiuos prašymus motyvuotai atmetė. ieškovės vertinimu, teismas, atmesdamas ieškovės prašymą skirti žodinį bylos nagrinėjimą, pažeidė CPK 17 straipsnyje įtvirtintą rungtyniškumo principą ir užkirto kelią visapusiškam įrodymų išnagrinėjimui.

Pagal CPK 423¹ straipsnio 4 dalį viešųjų pirkimų bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Išimtiniais atvejais teismas, manydamas, kad tai būtina, gali nuspręsti viešųjų pirkimų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškinyje, atsiliepime į ieškinį ar paruošiamuosiuose dokumentuose šalys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Šis prašymas teismui nėra privalomas.

Teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, kadangi viešųjų pirkimų bylose rašytinis procesas yra bendroji taisyklė, o žodinis procesas taikomas tik išimtiniais atvejais, kai teismas konstatuoja jo būtinumą. Nagrinėjamu atveju visos proceso šalys savo pozicijas išsamiai išdėstė procesiniuose dokumentuose, pateikė visus pageidaujamus rašytinius įrodymus ir argumentus, todėl byloje pakako duomenų ginčui išspręsti be žodinio nagrinėjimo. Vien tai, kad ieškovė siekė, jog gamintojas pateiktų savo tą pačią poziciją teismo posėdžio metu, kurią jau yra išdėstęs paaiškinimuose perkančiai organizacijai, savaime nesudaro pagrindo skirti žodinį procesą, nes tokio pobūdžio aplinkybės gali būti tinkamai vertinamos pagal byloje esančius rašytinius įrodymus. Be to, žodinio proceso paskyrimas nepagrįstai ilgintų bylos nagrinėjimą ir prieštarautų proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principams. Juolab, kad šioje byloje buvo svarbu įvertinti, kokie dokumentai ir paaiškinimai buvo pateikti perkančiajai organizacijai ir ar pateikti dokumentai atitiko pirkimo sąlygas.

Teisėjų kolegija nesutinka su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos 2026 m. birželio 5 d. rašytinius paaiškinimus, kuriais ji atsakė į 2026 m. birželio 1–2 d. gautus atsakovų ir trečiųjų asmenų triplikus bei 2026 m. gegužės 25 d. gautą VPT išvadą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės rašytiniai paaiškinimai buvo pateikti teismui 2026 m. birželio 8 d. Bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka paskirtas 2026 m. birželio 9 d., 8:30 val. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad rašytinių paaiškinimų teikimas prieš pat paskirtąją teismo posėdžio datą, pažeidžia šalių rungtyniškumo principą, kadangi tokiu atveju kitos šalys netenka galimybės išreikšti savo pozicijos dėl pateiktų rašytinių paaiškinimų. Teisėjų kolegija su tokia teismo pozicija neturi pagrindo nesutikti.

CPK 423⁶ straipsnio 2 dalis numato, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme paprastai vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu. Taip pat CPK 423⁶ straipsnyje numatyti pagreitinti viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad į bylos nagrinėjimą buvo įtraukti tretieji asmenys, buvo pratęstas terminas tiek ieškovei, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti procesinius dokumentus. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad šalims pratęsus procesinius terminus, įtraukus trečiuosius asmenis bylos nagrinėjimas užtruko, ieškovės prieš paskirtą posėdį pateiktų rašytinių paaiškinimų priėmimas neabejotinai užvilkintų bylos nagrinėjimą ir pažeistų imperatyvųjį CPK 423⁸ straipsnyje įtvirtintą terminą, nes iki paskirto posėdžio nebuvo laiko kitiems byloje dalyvaujantiems asmenis pateikti savo poziciją dėl pateiktų rašytinių paaiškinimų priėmimo. Kita vertus, ieškovė savo poziciją yra itin išsamiai išdėsčiusi savo procesiniuose dokumentuose, todėl nesutiktina su ieškove, kad teismas pažeidė šalių rungtyniškumo principą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas atmesti ieškinį dėl perkančiosios organizacijos sprendimų viešajame pirkime panaikinimo, tinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio pakeisti ar panaikinti ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to, apeliacinis skundas atmetamas, o apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą atsakovėms ir tretiesiems asmenims priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ prašo jai priteisti iš ieškovės 7 753,68 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Tretieji asmenys prašo iš ieškovės UAB „Kautra“ tretiesiems asmenims UAB „Vlasava“ ir AS „Gobus“ priteisti 7 368,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) apskaičiuoto priteistino užmokesčio už advokato teisines paslaugas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimalus dydis – 3 320,46 Eur (apskaičiuojant maksimalų dydį taikomas 2026 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (2 554,2 Eur) ir jis dauginamas iš Rekomendacijose nustatyto koeficiento 1,3). Nagrinėjamu atveju ginčas nebuvo išskirtinai sudėtingas tiek faktinių aplinkybių, tiek teisės taikymo požiūriu, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, sumažindama atsakovės ir trečiųjų asmenų prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį iki Rekomendacijose nustatyto dydžio, priteisia atsakovei SĮ „Susisiekimo paslaugos“ iš ieškovės 3 320,46 Eur bylinėjimosi išlaidų, o tretiesiems asmenims lygiomis dalimis 3 320,46 Eur (po 1 660,23 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2026 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti atsakovei savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“, juridinio asmens kodas 124644360, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“, juridinio asmens kodas 132138957, 3 320,46 Eur (tris tūkstančius tris šimtus dvidešimt eurų 46 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vlasava“, juridinio asmens kodas 152633168, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“, juridinio asmens kodas 132138957, 1 660,23 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt eurų 23 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti trečiajam asmeniui AS „Gobus“, juridinio asmens kodas 10085032, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“, juridinio asmens kodas 132138957, 1 660,23 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt eurų 23 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Dalia KačinskienėAsta PikelienėTomas Venckus